Kauno apygardos teismo nuosprendis

kaltinamiesiems A. K., S. K., jų gynėjams advokatams Valdai Grigonytei Dainiui Gudui, nukentėjusiajai S. Ž., jos atstovei advokatei Audronei Neniškienei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvena (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1998-03-02 pagal LR BK 272 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, 2005-05-11 nutartimi veika perkvalifikuota į LR BK 180 str. 2 d., galutinė bausmė 4 m. laisvės atėmimo;

2. 1999-05-25 pagal LR BK 303 str. 1 d., 105 str. 5 p. (BK galiojo iki 2003-05-01) 14 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 43 str. paskirta bausmė subendrinta su 1998-03-02 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 16 m. laisvės atėmimo, 2003-08-06 veika perkvalifikuota į LR BK 129 str. 2 d. 6 p., galutinė bausmė 14 m. laisvės atėmimo;

3. 1999-11-18 pagal LR BK 271 str. 4 d. 6 m laisvės atėmimo (BK galiojo iki 2003-05-01) vadovaujantis LR BK 42 str. 4 d., paskirta bausmė subendrinta su 1999-05-25 nuosprendžiu, galutinė bausmė 16 m. laisvės atėmimo, 2005-05-12 veika perkvalifikuota į LR BK 178 str. 2 d., galutinė bausmė 15 m. laisvės atėmimo, 2006-09-19, vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p., nustatyta galutinė bausmė - 13 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

4. 2015-12-22 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 290 straipsnį, 286 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 12 MGL bauda, įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 10 MGL ( 376,60 Eur ) bauda, baudos nesumokėjęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 1 dalį.

S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), teista :

1. 2013-02-06 Šakių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 2 m., įpareigojant per laisvės apribojimo terminą tęsti mokslus, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu, neatlygintinai per laisvės apribojimo laiką išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nebendrauti su tam tikrais asmenimis;

2. 2013-05-02 Šakių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d.; pagal LR BK 178 str. 2 d. - terminuotu laisvės atėmimu 10 mėn., pagal LR BK 178 str. 2 d. - terminuotu laisvės atėmimu 1 m. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 63 str. 4 d., 72 str. 2 d. paskirta bausmė terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn., baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas - konfiskuoti 235 Lt.; vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2013-05-02 paskirta bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2013-02-06 teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė terminuotas laisvės atėmimas 2 m.; baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas, konfiskuotas 235 Lt.;

3. 2016-01-25 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 198-1 str. 1 d.; 215 str. 1 d. ir 198-1 str. 1 d.; 215 str. 1 d., 182 str. 3 d. ir 198-1 str. 1 d.; 215 str. 1 d.; 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.; 215 str. 1 d. ir 198-1 str. 1 d.; 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.; 215 str. 1 d. ir 198-1 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. subendrinus paskirtas bausmes iš dalies sudedant, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 m. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d. ir 2 d. 7 p. ir 8 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 2018-02-19 išregistruota iš probuojamųjų asmenų duomenų registro Kauno APT savivaldybių probacijos skyriaus.

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. K. 2015 m. vasario mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, bet nevėliau kaip iki 2015-02-24, žinodamas ir siekdamas, kad S. Ž. būtų išnaudojama prostitucijai, veikdamas bendrininkų grupėje su S. K., įkalbėjo S. K., kad ši pasinaudodama S. Ž. pažeidžiamumu dėl jos sunkios materialinės padėties, jauno amžiaus, jos psichinės sveikatos būklės, socialinių įgūdžių stokos, bei panaudodama apgaulę – nutylėdama tikrąjį kelionės tikslą ir melagingai žadėdama darbą kebabinėje Jungtinėje Karalystėje, užverbuotų S. Ž. vykti į Jungtinę Karalystę, po ko 2015 m. vasario mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, bet nevėliau kaip iki 2015-02-24 S. K. pasinaudojant S. Ž. pažeidžiamumu ir panaudojus apgaulę, tokiu būdu užverbavus S. Ž. vykti į Jungtinę Karalystę, jis kartu su S. K. tyrimo metu nenustatytu jo vairuojamu automobiliu, išvežė S. Ž. į (duomenys neskelbtini) esančią sodybą, po ko kitą dieną S. Ž. nuvežė į (duomenys neskelbtini) miestą, kur 2015-02-24 įsodino į tyrimo metu nenustatytą automobilį, vežantį keleivius į Jungtinę Karalystę, tokiu būdu nugabeno S. Ž. į Jungtinę Karalystę, kur ją pasitiko jo (A. K.) nurodytas asmuo - A. R., kuris nežinodamas apie vykdomą nusikalstamą veiką, vykdydamas A. K. nurodymą, apgyvendino S. Ž. savo gyvenamojoje vietoje, po ko tą patį vakarą, vykdydamas A. K. nurodymą, perdavė ją trečiųjų šalių piliečiams už tai gaudamas iš jų voką, kuriame buvo nenustatyta suma pinigų, kuriuos vėliau perdavė jo (A. K.) nurodytam ir siųstam tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu jis (A. K.) pardavė S. Ž. trečiųjų šalių piliečiams, žinodamas, kad ji bus išnaudojama prostitucijai, t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji S. K. 2015 m. vasario mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, bet nevėliau kaip iki 2015-02-24, žinodama, kad S. Ž. bus išnaudojama prostitucijai, veikdama bendrininkų grupėje su A. K., vykdydama A. K. nurodymą įkalbėti S. Ž. vykti į Jungtinę Karalystę ir pasinaudodama S. Ž. pažeidžiamumu dėl jos sunkios materialinės padėties, jauno amžiaus, jos psichinės sveikatos būklės, socialinių įgūdžių stokos, bei panaudodama apgaulę – nutylėdama tikrąjį kelionės tikslą ir melagingai žadėdama darbą kebabinėje Jungtinėje Karalystėje, įkalbėjo (užverbavo) S. Ž. vykti į Jungtinę Karalystę, po ko S. Ž. sutikus vykti į Jungtinę Karalystę, ji kartu su A. K. tyrimo metu nenustatytu jo vairuojamu automobiliu, išvežė S. Ž. į (duomenys neskelbtini) esančią sodybą, po ko kitą dieną S. Ž. A. K. nuvežus į Kauno miestą, kur 2015-02-24 įsodinus į tyrimo metu nenustatytą automobilį, vežantį keleivius į Jungtinę Karalystę, tokiu būdu nugabenus S. Ž. į Jungtinę Karalystę, kur ją pasitiko A. K. nurodytas asmuo - A. R., kuris nežinodamas apie vykdomą nusikalstamą veiką, vykdydamas A. K. nurodymą, apgyvendino S. Ž. savo gyvenamojoje vietoje, po ko tą patį vakarą, vykdydamas A. K. nurodymą, perdavė ją trečiųjų šalių piliečiams už tai gaudamas iš jų voką, kuriame buvo nenustatyta suma pinigų, kuriuos vėliau perdavė A. K. nurodytam ir siųstam tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu A. K. pardavus S. Ž. trečiųjų šalių piliečiams, ji (S. K.) veikdama bendrininkų grupėje su A. K. verbavo ir gabeno S. Ž. į Jungtinę Karalystę, žinodama, kad ji bus išnaudojama prostitucijai, t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numtytą Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2015 m. žiemą jo draugas S. paprašė nuvežti iki (duomenys neskelbtini) pas mamą. Ten jis susipažino su jo drauge S. K.. Vėliau jam paskambino S. ( A. R. ) ir pasiteiravo, ar jis nežino kokio žmogaus, kuris sutiktų dirbti kebabinėje. Su S. jis susipažino tuo metu kai gyveno Jungtinėje Karalystėje. S. jam sakė, kad dėl gyvenamosios vietos problemų nebus, atlyginimas ten savaitinis, uždirba normaliai. Apie S. pasiūlymą jis pasakė S. K., ši sutiko važiuoti į Angliją. Taip pat jis S. K. pasakė, kad už kelionę sumokės S. jai nuvykus į vietą. Tada jis sutarė dėl mikroautobuso, paprašė, kad S. K. paimtų iš (duomenys neskelbtini) ir nuvežtų į nurodytą vietą. S. K. išvyko į Angliją, tačiau tuo pačiu mikroautobusu ir grįžo atgal. Grįžusi sakė, kad važiuojant kažkas sakė, kad ji važiuoja į „kurvyną‘ ir pan., todėl ji sugrįžo. Kaltinamasis jai pasakė, kad dabar jam gėda, nes jis S.-i pasakė, kad atvažiuoja žmogus dirbti, o ji nenuvažiavo. Kategoriškai neigia, kad jis S. K. skolino pinigų, kad ji padengtų savo skolas, o jai grįžus reikalavo surasti vietoj savęs kitą merginą. Maždaug po mėnesio laiko S. K. jam pasakė, kad žadėtam darbui rado kitą merginą, t. y. savo draugę S. Ž.. Iki to laiko kaltinamasis S. Ž. nepažinojo. Tada jis S. K. nuvežė pas S. Ž. į namus, pats liko automobilyje, o S. K. nuėjo pas ją. Po kokių 10-15 minučių jos grįžo, S. Ž. turėjo rankinę ir tašę. Kaltinamais jas nuvežė į sodybą, o pats išvyko į Kauną. Nei apie žadamą darbą, nei apie jo sąlygas ir užmokestį jis su S. Ž. nesikalbėjo, apie tai jai aiškino S. K.. Sekančią dieną jis jas paėmė iš sodybos ir nuvežė į Kauną, S. Ž. sakė, kad sutinka dirbti. Nukentėjusiąją jis paliko pas savo draugą T. Kaune, kur ji pernakvojo. Neneigia, kad jis pats surado mikroautobusą, kuris veža žmones į Angliją. Rytojaus dieną jis nuvežė S. Ž. prie LPC „MEGA“, įsodino į mikroautobusą, davė adresą, telefono numerį ir S. Ž. išvažiavo. Tada jis paskambino S.-i, pasakė, kad atvažiuoja mergina ir paprašė pasitikti. Vėliau iš S. K. jis sužinojo, kad su S. Ž. kažkas negerai, atseit ji kažkokiame „kurvyne“ ir pan. Tada jis skambino S.i ir teiravosi apie nukentėjusiąją, tačiau šis pasakė, kad ji dirba kebabinėje ir jai viskas yra gerai. Kategoriškai neigia, kad skambino S.i ir siuntė kažkokius žmones paimti iš jo pinigus. Taip pat neigia, kad skambino S.i ir prašė jo niekam nepasakoti apie šitą merginą, atsiųstą į Jungtinę Karalystę. Taip pat kategoriškai neigia, kad nukentėjusioji buvo išsiųsta į Jungtinę Karalystę fiktyviai santuokai sudaryti. Aiškina, kad S. savo parodymuose jį apšneka, nes pastarasis pats slapstėsi Jungtinėje Karalystėje dėl jam iškeltos baudžiamosios bylos Lietuvoje. Taip pat paaiškino, kad jis du kartus bendravo su nukentėjusiosios broliu, t. y. vieną kartą jį sulaikius areštinėje ir antrą kartą parvežus jį tardymui. Pirmo susitikimo metu areštinėje jis nežinojo, kad šis yra S. Ž. brolis. Jis kaltinamojo klausė už ką šis yra sulaikytas, kaltinamasis jam pasakė, kad už prekybą žmonėmis. S. Ž. brolis sakė, kad pažįsta S. Ž., jos brolį, sakė, kad ji buvo išvežta darbui kebabinėje, tačiau vėliau pateko į „kurvyną“. Kaltinamasis jam pasakė, kad nieko apie tai nežino. Antro pokalbio metu jie beveik nebendravo. Neigia, kad tarp jų buvo pokalbis apie fiktyvias santuokas. Taip pat neigia, kad K. A. siūlė važiuoti į Jungtinę Karalystę verstis prostitucija, tai, kad S. K. siūlė vykti į Jungtinę Karalystę verstis prostitucijai arba sudaryti ten fiktyvią santuoką.

Kaltinamoji S. K. kalta prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad su kaltinamuoju A. K. ji susipažino per savo draugą S. B.. Vėliau pastarasis buvo nuteistas, o ji ir toliau bendravo su A. K.. Dar jai bendraujant su S. B. kaltinamasis jai pasiūlė važiuoti į Angliją. Jis žinojo, kad ji neturi pajamų, pastovios gyvenamosios vietos, gyvena pas mamą, nori kur nors išvykti ir užsidirbti. Tai ji buvo papasakojusi pačiam kaltinamajam A. K.. Tada A. K. pasiūlė jai važiuoti į Angliją ir dirbti kebabinėje. Jis taip pat jai buvo užsiminęs ir apie fiktyvią santuoką, sakė, kad ne viena yra taip ištekėjusi ir laimingai gyvena. Už tokią santuoką jai turėjo sumokėti 3 000 svarų. A. K. jai nesakė nei pas ką ji važiuos dirbti, nei kiek jai mokės, tačiau ji žinojo, kad atlyginimas ten mokamas kas savaitę ir minimalus atlyginimas yra 700 svarų. Be to, jai svarbiausia buvo tai, kad ten turės kur gyventi. Dėl fiktyvios santuokos A. K. aiškino, kad yra vyras, kuris nori fiktyviai tuoktis tam, kad galėtų laisvai keliauti po Europą ir už tai sumokės kaltinamajai 3 000 svarų. Visus tuos reikalus dėl fiktyvios santuokos tvarkė A. K., nes ji pati nemoka anglų kalbos, niekada nėra buvusi Anglijoje. Tuo metu ji į Angliją važiuoti negalėjo, nes kitos mergaitės vardu buvo paėmusi 180 Eur paskolą ir buvo parašiusi policijai pasižadėjimą tuos pinigus grąžinti, kad nebūtų keliama baudžiamoji byla. Tada ji sugalvojo tokią pinigų sumą pasiskolinti iš kaltinamojo A. K.. Gavusi iš jo pinigus ji sutiko vykti į Angliją. Mikroautobusą ir vairuotoją surado A. K.. Po to jis ją nuvežė į (duomenys neskelbtini), įsodino į mikroautobusą ir ji išvyko į Angliją. Buvo sutarta, kad jai nuvykus į Angliją ją pasitiks tas žmogus, kuris ją įdarbins ir jis sumokės už jos atvežimą. Važiuojant tas jos laukiantis žmogus nuolat skambino vairuotojui, vis teiravosi kur ji yra, dėl to vairuotojas labai pyko. Tada telefoną paėmė vienas iš keleivių, pasikalbėjo su tuo laukiančiu žmogumi ir po to pasakė, kad jis jos laukia visai ne toje vietoje, kur važiuojama. Vėliau tas vyras dar kartą skambino vairuotojui ir žadėjo papildomai sumokėti 100 svarų, kad jis tik atvežtų kaltinamąją į jo laukiamą vietą. Dar vėliau tas keleivis jos paklausė, kur ji važiuoja, t. y. pasakė: „kur tu važiuoji dirbti, prostitute?”. Kaltinamajai atsakius, kad važiuoja dirbti į kebabinę šis jai pasakė, kad tas vyras telefonu jam paaiškino, jog ji atvažiuoja „atidirbti“ pinigų. Tada ji labai išsigando ir ėmė maldauti vairuotojų, kad jis jos nepaliktų ir parvežtų atgal į Lietuvą. Tokiu būdu ji nuvykusi į Angliją joje nepasiliko ir tuo pačiu mikroautobusu grįžo į Lietuvą. Grįžus į Lietuvą ji susisiekė su A. K. ir viską jam papasakojo. Jis jai pasakė, kad tai yra tik jos „išsigalvojimai‘ ir liepė arba grąžinti pasiskolintus pinigus, arba vietoj savęs surasti kitą mergaitę. Taip pat pasakė, kad už fiktyvias vestuves pinigai jau sumokėti. A. K. jai taip pat pasakė, kad jeigu ji suras vietoj savęs kitą mergaitę, tai jai bus grąžinti už fiktyvias vestuves sumokėti 3 000 svarų ir bus „nurašyta“ 180 Eur skola. Tada kaltinamoji iš pradžių siūlė važiuoti savo seserims – Rugilei ir Simonai, tačiau viena buvo nepilnametė, o kita turėjo penkis vaikus, todėl jos išvažiuoti negalėjo. Tada ji prisiminė savo draugę – nukentėjusiąją S. Ž.. Nuvykus pas ją ši pasipasakojo apie savo problemas, t. y. kad turi mažą mergaitę, tačiau ši yra dabar iš jos atimta, ji nori ją susigrąžinti, pati sunkiai gyvena. Tada kaltinamoji jai papasakojo, kad yra galimybė išvažiuoti į Angliją ir įsidarbinti kebabinėje, taip pat fiktyviai susituokti su užsieniečiu ir už tai gauti 3 000 svarų atlygį, t. y. papasakojo jai tą patį, ką jai sakė ir A. K.. Nukentėjusioji su tokiu pasiūlymu sutiko. Tada kaltinamoji apie tai parašė A. K. SMS žinutę, o jis jai atrašė, kad atvyks po kelių dienų. Vėliau jis atvažiavo pas kaltinamąją, jie kartu nuvyko pas nukentėjusiąją, ją pasiėmė ir A. K. jas nuvežė pas kaltinamosios draugės mamos sodybą (duomenys neskelbtini) ir jas ten paliko. Po to, kitą dieną jis atvažiavo, pasiėmė nukentėjusiąją ir išsivežė. Kaltinamosios žiniomis tada nukentėjusioji išvyko į Angliją. Vėliau po savaitės ar mėnesio jai paskambino nukentėjusioji, papasakojo, kad jai viskas gerai, ji dirba kebabinėje, gyvena to pastato antrame aukšte, Vyras, su kuriuo ji turi susituokti, vedėsi ją į parduotuvę, apipirko, nupirko mobilaus ryšio telefoną, buvo nuvedęs į kirpyklą. Kaltinamoji džiaugėsi, kad padarė gerą darbą, t. y. manė, kad nukentėjusioji užsidirbs pinigų, grįš į Lietuvą ir galės pasiimti savo dukrą. Dar po kurio laiko nukentėjusioji jai parašė į „Facebook“ priekaištaudama: „Kur tu mane įkišai? Čia „kurvynas“. Ji taip pat rašė, kad ji yra parduota, ten yra ir daugiau merginų iš Lietuvos, kai kurioms yra tik 12 metų. Jos yra mušamos ir prievartaujamos. Kaltinamoji nesuprato, kodėl nukentėjusioji taip kalba, bandė susisiekti su A. K., tačiau to padaryti jai nepavyko. Tuo metu ji bendravo su A. K. broliu, buvo jo tėvų namuose ir vieną kartą susitiko su A. K.. Tuo metu ji jam viską papasakojo apie nukentėjusiąją, rodė jos siųstas žinutes, tačiau jis atsakė, kad visa tai yra netiesa, o nukentėjusioji „pjauna grybą“ ir jam dėl jos elgesio Anglijoje kyla problemos.

Nukentėjusiajai grįžus į Lietuvą, gal 2015 m. rugpjūčio mėnesį kaltinamoji ją sutiko (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji jai pasakojo, kad tik jai atvažiavus į Angliją iš jos buvo atimti dokumentai, ji buvo sumušta ir kažkur išvežta. Kaltinamoji jos klausė, kodėl ji jai iš pradžių rašė žinutes, kad viskas yra gerai, o dabar kalba visiškai priešingai, tai nukentėjusioji nieko paaiškinti negalėjo. Be to, ji prisipažino, kad jai važiuojant į Angliją Lenkijos teritorijoje jai skambino policijos darbuotojai, sakė, kad jos ieško mama, tačiau ji jiems pasakė, kad jai yra viskas gerai ir ji važiuoja į užsienį savo noru. Mano, kad dabar nukentėjusioji ją apšneka. Negali konkrečiai paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nieko nepasakojo apie kaltinamojo A. K. siūlymus dėl fiktyvios santuokos. Jos teigimu, tuo metu ji buvo šoke, be to, atsakinėjo tik į tokius klausimus, kuriuos užduodavo tyrėja. Taip pat aiškina, kad buvo sumaniusi dėl nukentėjusiosios kreiptis į policiją. To ji nepadarė, nes apie tai pasakius A. K. šis prieš ją pavartojo fizinį smurtą ( spardė kojomis jai į pilvą ), ėmė grasinti, kad susidoros, nes žino, kur ji gyvena, žino apie jos šeimą. Bijodama ji išsikraustė iš (duomenys neskelbtini) ir niekam apie tai nesakė. Apie tai, kad nukentėjusiajai nuvykus į Angliją ji gali būti išnaudojama prostitucijai kaltinamoji įtarė, tačiau tuo visiškai įsitikinusi nebuvo. Tokius įtarimus jai sukėlė jos pačios vykimo į Angliją metu išsakyti vieno iš keleivių teiginiai. Kartu ji tvirtina, kad jeigu tikrai būtų žinojusi, jog nukentėjusioji bus išnaudojama prostitucijai, tai ji jokiu būdu nebūtų jai siūliusi vykti į Angliją.

Nukentėjusioji S. Ž. paaiškino, kad su kaltinamaja S. K. ( apklausiama ją įvardijo kaip K. ) buvo pažįstamos jau seniai, susipažino per savo draugę K. K.. Vieną kartą ( tai galėjo būti 2015-02-05 ) vakare per Facebook kaltinamoji S. K. jai parašė, kad žino sunkią jos šeimyninę padėtį ir gali jai padėti. Vėliau ji atvažiavo pas ją į namus ir papasakojo, kad Anglijoje dirba kebabinėje, labai gerai uždirba ir gali jai padėti ten įsidarbinti, klausė, kad ji gali išvykti. Nukentėjusioji su šiuo pasiūlymu sutiko. Maždaug po dviejų dienų ji vėl atvyko pas ją į namus, padėjo susidėti daiktus, davė parūkyti kažkokią cigaretę, nuo kurios nukentėjusioji apsvaigo. Išėjus į lauką jų juodos spalvos automobilyje jau laukė A. K., kuris jas nuvežė į (duomenys neskelbtini) esančią kažkokią sodybą ir ten jas paliko. Po kelių dienų A. K. vėl atvyko ir pasakė „važiuojam“. Nukentėjusioji niekur nenorėjo važiuoti, tačiau jos niekas neklausė. Po to ji buvo nuvežta į kažkokį centrą, ten prie akvariumo kažkiek laiko palaukė, vėliau atvažiavo mikroautobusas, į kurį ji buvo įsodinta. A. K. jai padavė kažkokį lapuką, tačiau nesakė, kur ji važiuos. Privažiavus pasienį jie buvo sustabdyti, tačiau prie jos sėdėjo kažkoks juodaodis, kuris jai į nugarą buvo įrėmęs peilį, todėl ji bijodama niekam nieko nesakė. Išvažiuojant S. K. jai sakė, kad jos susitiks prie kelto, tačiau ten jos nesulaukė. Bandė jai skambinti, tačiau ji neatsakė. Nuvykus į Angliją matė, kaip kažkoks vyras kitam perdavė pinigus. Ten ji sutiko vyrą lietuvį, kuris nuvedė ją išsimaudyti, davė pavalgyti ir pamiegoti. Vėliau atvyko vienas stambus juodaodis ir kitas toks liesas vyras – jų vardų ji nežino. Jie ją nuvežė į kažkokį namą, laikė ten tris paras ir su ja darė, ką norėjo. Tada ji suprato, kad turės pardavinėti savo kūną. Išvažiuojant A. K. sakė, kad jis ja rūpinsis, tačiau jis jai net nepaskambino. Taip pat aiškina, kad visų aplinkybių gerai nebeatsimena.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog 2015-02-24 iš Lietuvos, (duomenys neskelbtini) miesto, ji prieš savo valią buvo išvežta dirbti prostitute į Angliją, (duomenys neskelbtini). Kiek laiko (duomenys neskelbtini) dirbo prostitute neprisimena, tačiau gerai prisimena, kad (duomenys neskelbtini), jau 2015-05-01 telefonu kalbėjo su savo mama V. Ž.. Prie jos išvežimo prisidėjo S. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini), bei kažkoks asmuo vardu A., kurio pavardės nežino. Šie asmenys ją pardavė kitiems lietuviams Anglijoje dirbti prostitute. Viskas prasidėjo nuo to, kad trys dienos iki 2015-02-24 ją per socialinį tinklą "Facebook" susirado S. K., pasiūlė draugauti ir paprašė jos mobiliojo ryšio telefono numerio, tolimesniam bendravimui. Tą pačią dieną S. atvažiavo pas ją į namus (duomenys neskelbtini) rajone. Kiek žino S. K. pas ją atvežė automobiliu kažkoks vyriškis, mano, kad tai buvo tas pats asmuo – A.. Būdama pas ją namuose S. K. jai pasiūlė važiuoti su ja dirbti į Angliją kebabinėje. Ji sutiko su pasiūlymu. Kitą dieną, S. K. vėl atvažiavo pas ją į namus, nors jos nebuvo susitarusios, kad ji atvažiuos. Abi S. K. iniciatyva pavartojo narkotinių medžiagų. Tuo metu S. K. paėmusi rankinę į ją sumetė jos drabužius ir pasakė eiti. Ji išėjo kartu su S., nes savęs nekontroliavo. Lauke S. jai parodė lipti į automobilį, ką ji ir padarė. Automobilyje buvo asmuo, kurio nepažinojo, bet tai buvo asmuo, kuris su S. K. buvo atvažiavęs pas ją dieną prieš tai. Kažkuriuo momentu S. jį pašaukė vardu A.. Automobilyje A. ir S. K. rūkė cigaretę, kaip vėliau suvokė, kad jie rūkė kažkokią narkotinę medžiagą "žolę". Tai suvokė, nes pati parūkiusi jautė svaigimą. Po to ją nuvežė į kažkokią nežinomą vietovę (duomenys neskelbtini), kur buvo kažkoks namas. Ten buvo apie parą laiko. Name buvo su S. K., jai sakė, kad nori namo, kad nenori niekur važiuoti. Tada A. jai duodavo cigaretę parūkyti, po kurios apsvaigdavo galva. Sekančią parą A. ją išvežė į (duomenys neskelbtini). S. K. liko tame name (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) A. ją nuvedė į kažkokio daugiabučio namo butą, adreso nežino, pas kažkokį vyriškį. Vyriškio, pas kurį ją paliko, nepažįsta. Po to A. nuvežė (važiavo neilgai) į kažkokią didelę parduotuvę, kurioje yra akvariumas su žuvimis, nes nuolat kartojo, kad nori namo. Kaip suprato, jis ją nuvedė parodyti akvariumo, kad ji nesiprašytų namo. Netrukus prie prekybos centro privažiavo autobusiukas, kuris nuvežė ją į Angliją. Anglijoje ją pasitiko lietuviai, nusivedė į kažkokį butą, paskui nuvežė į kažkokį viešbutį, kur buvo ir kitų lietuviškai kalbančių merginų. Kažkokia moteris liepdavo apsirengti ir laukti klientų. Per darbo prostitute laiką ji bandė pabėgti du kartus, tačiau nesėkmingai, ten buvo mušama, mušdavo klientai ir suteneriai, gąsdindavo, kad niekada negrįš į Lietuvą, jie buvo paėmę jos dokumentą. Vieną kartą praeiviui pasakė „help“ ir jis jai padavė telefoną, ir ji paskambino policijai, po ko ją išvadavo policija. Ten buvo pradėtas tyrimas, ji buvo pripažinta nukentėjusiąja, ją nugabeno į saugius namus, iš kur ji galėjo susisiekti su mama. 2015 m. birželio pradžioje buvo parvežta į Lietuvą. ( t. 1, b. l. 66-68).

Papildomos apklausos metu ji paaiškino, kad Anglijoje ją nuvežė į kažkokį miestelį, prie kažkokio jai nežinomo namo. Ten ją pasitiko nepažįstamas vyriškis iš Lietuvos. Matė, kaip ją pasitikęs vyriškis davė voką ją atvežusiam vyriškiui. Suprato, kad jis sumokėjo už jos kelionę. Vyriškis ją nusivedė į savo namus. Netrukus į kambarį atėjęs tas pats vyriškis ir pasakė, kad jos atvažiavo pasiimti. Nusileidusi į namo pirmą aukštą, pamatė kambaryje esantį tamsaus gymio užsienietį - jis buvo storas. Jie išėjo į lauką, ten stovėjo automobilis, kuriame sėdėjo dar vienas užsienietis - jis buvo kūdesnis, sėdėjo keleivio vietoje. "Storas" jai parodė sėstis į automobilį, paskui į automobilį atsisėdo ir jis. Matė kaip jis automobilyje skaičiuoja pinigus, juos sudėjo į voką ir padavė lietuviui. Lietuvis pinigų neskaičiavo. Jie išvažiavo. Ją atvežė į kažkokį namą esantį netoliese. Ten liko su "kūdesniu" vyriškiu. "Storas" vairavęs automobilį išvažiavo. Sekančią dieną atvažiavo "Storas", ir iš jo ir "Kūdesnio" elgesio suprato, kad jai reikia su jais važiuoti. "Storas" nuvežė į kažkokį namą, kuriame buvo tas pats prieš tai vakarą matytas lietuvis, jo ar tai draugė, ar tai žmona ir dar kažkokia lietuvė. Lietuvio ar tai žmona, ar tai mergina jos paklausė ar ji turi dokumentus, ji atsakė, kad neturi, tada ji apžiūrėjo jos daiktus ir radusi pasą bei mobiliojo ryšio telefoną padavė jį lietuviui. Tada lietuvis jos paklausė, ar žino ką ji dirbs. Ji atsakė, kad kebabinėje, tada jis jai ir pasakė, kad ji atvažiavo čia dirbti prostitute. Ji atsakė, kad tokio darbo nenori, kad nori važiuoti namo. Tada lietuvis jai pasakė, kad jei ji bandys kur nors bėgti, ar kam nors skųstis, nukentės Lietuvoje likę jos artimieji: dukra, motina ir visi kiti. Ji išsigando. Toliau visi buvę kambaryje kalbėjo angliškai, ir ji nieko nesuprato. Paskui "Storas" ir "Kūdesnis" parvežė ją į tą patį namą, kur buvo prieš tai. To namo pirmame aukšte buvo kažkoks baras. Jos niekas vienos nepalikdavo, visą laiką prižiūrėjo "Kūdesnis". Jis ją lydėdavo ir į parduotuvę ir į lauką. Tikslios dienos neprisimena, atvažiavo "Storas" ir ją išvežė į kažkokią vietą: ar tai viešbutis, ar tai nakvynės namai. Tuose namuose buvo ta pati moteris, kurią matė name, kur sužinojo, kad dirbs prostitute. "Storas" ten ją paliko. Tam name matė kitų merginų. Moteris nuvedė į kažkokį kambarį, ten netrukus pasirodė, kažkoks vyriškis, kuris prieš jos valią su ja lytiškai santykiavo taip kaip jis norėjo. Po kurio laiko atvažiavo "Storas" ir vėl ją parvežė į tą patį namą, kur gyveno kartu su "Kūdesniu". Tikslios datos neprisimena, bet vėl kažkada atvažiavo "Storas" ir vėl ją nuvežė į tą pačią vietą. Tą kartą vėl pasirodė kažkoks vyriškis, kuris su ja darė ką norėjo ir kaip norėjo, t. y. lytiškai santykiavo, tenkino lytinę aistrą ir pan. Nei jis, nei ankstesnis vyriškis nekreipė jokio dėmesio į tai ar ji nori ar ne. Tą kartą kai "Storas" ją parvežė namo, pamatė, kad "Kūdesnis" kažkur išėjęs ir palikęs savo išmanųjį mobiliojo ryšio telefoną. Per jo paskyrą socialiniame tinkle "Facebook" ji susirado savo brolį R. Ž., jis kaip tik buvo prisijungęs, ir jo prašė atvažiuoti ir jai padėti, bet brolis negalėjo padėti, nes ji nežinojo adreso kur ji yra. Kai vėl nutaikė progą išnaudoti "Kūdesnio" paliktą telefoną, ji surinko numerį 112. Tikėjosi, kad atsilieps lietuviai, bet atsiliepė anglai. Ji pasakė angliškai "padėkit, Lietuva“. Tuomet netrukus pradėjo kalbėti lietuviškai, ir ji pasakė, kad jai reikia pagalbos, kad ją verčia dirbti prostitute. Tuomet ji vardindama ką mato pro langą bandė paaiškinti kur ji yra, po ko netrukus į namą, kuriame ji buvo laikoma atvažiavo policija ir ją išlaisvino. Būnant Anglijoje, neskaitant tų dviejų kartų, kai buvo išvežta į viešnamį, su ja prieš jos valią lytiškai santykiavo ir tas "Kūdesnis" vyras ir tai buvo vieną kartą. ( t. 1, b. l. 71-73 ).

Pagarsinus šiuos parodymus nuketėjusioji paaiškino, kad S. pažinojo kaip K.. Šiaip jos parodymai užrašyti teisingai, tačiau tas „kūdesnis“ vyras su ja lytiškai santykiavo ne vieną, o daugiau kartų. Angliškai ji nekalba, iš jos iš karto buvo paimti dokumentai. Taip pat paaiškino, kad reiškia 4 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Išvežta buvo labai išsigandusi, nežinojo, kas su ja bus toliau. Grįžus į Lietuvą turėjo vaikščioti pas psichologus, gerti raminančius vaistus. Jos atsisakė šeima, broliai su ja nebendrauja, mama pasakė, kad jai nereikia išniekintos dukters.

Teismo posėdyje buvo pagarsintas 2015-07-14 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl S. Ž., prie kurio pridėtas 2015-03-03 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, jog 2015-02-24 apie 14.05 val. į (duomenys neskelbtini) buvo gautas V. Ž. pranešimas apie tai, jog jos dukrą veža parduoti į Vokietiją, kuri iš namų išvažiavo prieš dvi dienas. Pranešėjai susisiekus su dukra, ši teigė, kad yra ne Lietuvoje. Iš V. Ž. apklausos matyti, jog ji savo dukros nematė jau 3 dienas, kvietusi policiją dėl to, jog kaimynai šneka, kad jos dukrą S. Ž. išvežė į užsienį dirbti prostitute. 2015-02-24 apie 13 val. ji paskambinusi dukrai, kuri nurodė, jog ji randasi ne Lietuvoje, važiuoja į užsienį dirbti, kokį darbą dirbs nenurodė. Susisiekus policijai telefonu su S. Ž., ši nurodė, jog savo noru išvykusi iš namų, apie tai informavusi mamą V. Ž., dėl ko buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. ( t. 1, b. l. 110-114 ).

Jį pagarsinus nukentėjusioji paaiškino, kad jai tuo metu skambino tiek mama, tiek ir policijos pareigūnai, tačiau ji nieko negalėjo pasakyti, nes tuo metu važiuojant mikroautobusu kažkoks juodaodis laikė jai įrėmęs peilį į nugarą.

Taip pat paaiškino, kad tuo metu jos finansinė padėtis buvo bloga, ji niekur nedirbo, gyveno su mama, gaudavo 160 Eur invalidumo pensiją, turėjo mažametį 3 metų vaiką. Visos tos aplinkybės S. K. buvo žinomos. Iš sodybos (duomenys neskelbtini) ją išvežė A. K., nuvežė į Kauną, ten ji pernakvojo pas jo draugą. Po to nuvežė prie kažkokios parduotuvės, sulaukus mikroautobuso padavė vairuotojui pinigus ir kažkokį lapuką. Nuvykus į Angliją ją sutiko lietuvis vyras, kuris vėliau perdavė kažkokius pinigus kitiems dviems vyrams – „storam“ ir „plonam“. Ji būdavo laikoma užrakinta kambaryje, ten ateidavo vyrai ir darydavo su ja, ką norėdavo. Už paslaugas jai niekas jokių pinigų nemokėjo. Jai būnant Anglijoje vieną kartą tas vyras ( „plonas“ ) paliko kambaryje mobilaus ryšio telefoną. Tada ji susisiekė su savo broliu R. Ž., pasakė jam, kad yra verčiama dirbti prostitute. Brolis negalėjo padėti, nes tuo metu jis buvo suimtas. Ne kartą ji bandė susisiekti ir su S. K., tačiau to padaryti jai nepavyko. Anksčiau iš aplinkinių ji buvo girdėjusi, kad S. K. pardavinėja savo nepilnametę seserį, tačiau tuo netikėjo. Važiuodama į Angliją ji buvo įsitikinusi, kad tikrai dirbs kebabinėje, tačiau S. K. ją apgavo.

Liudytoja S. A. ( buvusi R. ) paaiškino, kad kaltinamoji S. K. yra jos sesuo ir ji atsisako duoti parodymus.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog S. K. yra jos sesuo. Jos namuose S. susipažino su S. B., pradėjo bendrauti. 2014 m. liepos mėn. ji pastebėjo pasikeitusį S. elgesį, ji pasipasakojo, kad vartoja narkotikus, kuriuos gauna iš S. B.. Iš sesers pasakojimų ji taip pat sužinojo, kad yra atsiradęs asmuo vardu A., kurį vadindavo A. Nuo 2014 m. rudens į (duomenys neskelbtini) pradėjo atvažinėti A., iš S. ji sužinojo, kad narkotikų ji gaudavo ir iš A., už kuriuos tiek S., tiek A. sesuo atsiskaitydavo seksu. Jie jai liepdavo pasiimti draugių, už tai S. gaudavo arba narkotikų, arba pinigų. Iš S. ji žino, kad K. turėjo važiuoti į užsienį, ją turėjo išvežti A. susituokti su kažkokiu užsieniečiu. Kai K. išvežė, jos pradėjo kažkas ieškoti, ir ji buvo paleista. Iš S. taip pat ji žinanti, kad į užsienį susituokti turėjo išvažiuoti ir pati S.. A. jai davė 350 svarų. S. pasinaudojo šia galimybe, nes norėjo pasislėpti nuo (duomenys neskelbtini) policijos, kur jai buvo iškeltos bylos dėl greitųjų kreditų paėmimo. A. K. jai dar davė apie 170 eurų, kad grąžintų skolą kažkuriai merginai, kurios vardu buvo paėmusi greitąjį kreditą. 2015-01-22 S. išvažiavo į Angliją. 2015-02-05 jį grįžo atgal namo, sakė, kad išsigando ir grįžo, nes suprato, kur iš tikrųjų ją veža, t. y dirbti prostitute. S. pasakojo, kad A. duotus pinigus ji išleido narkotikams, paskui įkalbėjo autobusiuko vairuotoją parvežti ją atgal. Po jos grįžimo, A. jai davė dešimties dienų terminą grąžinti pinigus. Kažkuriuo momentu A. buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), tada jis jai pasiūlė vietoj savęs surasti kitą merginą ir jis jai dar už tai primokės. Vietoj savęs ji surado S. Ž.. Kiek jai žinoma, S. buvo engiama motinos, gyveno skurdžiai, todėl pasiūlymas važiuoti dirbti jai labai tiko. Tuo laiku kai S. buvo išvežta į užsienį, S. skambino S. brolis teirautis kur ji, tačiau S. apsimetė, kad ji nieko nežino. Kai S. buvo užsienyje, o S. jos namuose naudojosi kompiuteriu, jos socialiniame tinkle „Facebook“ rado S. žinutę tekstu „kur tu čia mane įkišai“, paskui dar ji atsiuntė žinutę, kad jai padėtų. S. informavo A., kad S. su savimi turi telefoną. Po to S. iš „ Facebook“ dingo. Kaip ji suprato iš S. ir iš visų jos pasakojimų bei įvykių, A. užsiima merginų išvežimu į Angliją fiktyvioms santuokoms bei darbui prostitutėmis. ( t. 1, b. l. 154-156 ).

Atvykusi į 2018-07-31 teismo posėdį liudytoja S. A. ( buvusi R. ) paaiškino, kad ji persigalvojo ir nori duoti parodymus. Liudytojos teigimu, praeitame teismo posėdyje ji atsisakė duoti parodymus, nes prieš tai ( dar prieš duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu ) į jos namus buvo atvykę trys nepažįstami vyrai, liepė „nekišti“ kitų žmonių, o liudyti tik prieš S.. Ji buvo išsigandusi ir bijojo liudyti. Dabar ji pasitarė su mama, ji ją palaiko ir ji nori duoti parodymus. Liudytoja paaiškino, kad jos sesuo S. K. važiavo į užsienį dirbti kebabinėje, tačiau labai greitai grįžo namo. Grįžusi nepasakojo, kad kažkas buvo blogai. S. B. pažįsta, su juo S. K. bendravo, jie buvo pažįstami. Dėl narkotikų nieko nežino, tačiau tie atvažiavę į namus vyrai liepė sakyti, kad S. K. visą laiką būdavo apsvaigusi nuo narkotikų. A. K. yra kelis kartus mačiusi, jis atvažiuodavo pas S. K., jie bendravo kaip draugai. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė tokius parodymus, kokius nurodė tie atvažiavę vyrai.

Teismo posėdyje buvo pakartotinai pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ( t. 1, b. l. 154-156 ).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytoja pasakė, kad jie iš dalies yra teisingi. Ji paaiškino, kad prieš ikiteisminio tyrimo apklausą pas ją į namus atvažiavo nepažįstami vyrai ir nurodė, ką jai reikia sakyti. Pagarsinti parodymai yra tiek teisingi, kad ji žinojo, jog S. K. važiuoja į užsienį. Dėl narkotikų, tai ji pasakė tai, ką jai nurodė sakyti tie vyrai. Matė, kad S. Ž. rašė ir prašė pagalbos, tačiau ji nežinojo, kad ši užsienyje dirba prostitute. Nežino, ar sesuo vietoj savęs surado S. Ž., tačiau tie vyrai liepė sakyti, kad S. išvažiavo vietoj S. K.. Tie vyrai buvo atvažiavę prieš jos apklausą ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, ką sakyti. Ji buvo labai išsigandusi, nes jos vaikai tuo metu buvo namuose, o ji tuo metu dar laukėsi penktojo vaiko. Tie vyrai liepė „nekišti“ apklausoje nereikalingų žmonių, nurodyti, kad S. K. nuolat vartoja narkotikus, o juos gauna iš A. K. ir S. B.. Apklausiam ikiteisminio tyrimo metu ji sakė, kad matė S. Ž. rašytas žinutes, kuriose ji prašė pagalbos, tačiau iš tikrųjų ji nežinojo tikros situacijos, manė, kad ji prašo pinigų. Taip pat ji nurodė, kad S. K. į užsienį išvyko per A. K.. Taip pat jiems paminėjo, kad sesuo gali vartoti narkotines medžiagas, nes ji atrodydavo keistai, o jas galėdavo gauti iš A. K.. Apie K. A. išvežimą į užsienį nieko nežinojo. Tai, kad seseriai keliamos baudžiamosios bylos dėl sukčiavimo, dėl paimtų ir negrąžintų kreditų ji žinojo. Taip pat žinojo, kad sesuo pasiskolino pinigų iš A. K., tačiau ar juos gavo, ji nežino. Taip pat jai sesuo yra sakiusi, kad turėjo surasti kitą merginą, kuri važiuotų dirbti į kebabinę ir sudarytų fiktyvią santuoką.

Liudytoja K. A. paaiškino, kad su S. K. susipažino per savo pažįstamą A. P.. Vieną kartą S. K. pasiūlė jai vykti į užsienį dirbti prostitute, sakė, kad viskas bus gerai, ji viskuo bus aprūpinta. Liudytoja su tokiu jos pasiūlymu nesutiko ir jų ryšiai nutrūko. Vieną dieną S. K. parašė jai į „Facebook“ žinutę, prašė susitikti, liudytoja sutiko. Tada S. K. atvažiavo pas ją su S. B. ir A. K.. Kur jie ketina važiuoti nesakė, tačiau liudytoja nieko bloga negalvodama sėdo į jų automobilį. Iš pradžių jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), nes S. K. reikėjo pasiimti savo daiktus. Vėliau jie nuvyko į viešbutį prie (duomenys neskelbtini). Ten iš pradžių atėjo vienas vyras, po to jų buvo daugiau. Jai niekas tiesiogiai nesakė, kad reikės vykti dirbti prostitute, tačiau S. K. aiškino, kad tai yra kažkokia „atranka“ ir tie vyrai turi su ja „pabandyti“. Tie „pabandymai“ pasireiškė tuo, kad ji privalėjo su jais lytiškai santykiauti. Kitą dieną jie buvo jau restorane „(duomenys neskelbtini)“ autostradoje, vėl atėjo vyrai ir su jais vėl reikėjo „bandyti“. Dar prieš tai buvo važiuojama į Kauną nusipirkti narkotinių medžiagų, jai buvo pasakyta, kad ji irgi turi jas pavartoti. Ta narkotinė medžiaga buvo pavadinimu „gaidys“, t. y. tokie balti milteliai, kuriuos reikėjo įtraukti per nosį. Trečią dieną jos pradėjo ieškoti tėvai, todėl ją paleido.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog ji su S. K. susipažino 2014 m. spalio mėnesį, per savo pažįstamą A. P.. Po susipažinimo su S. (S. K.), praėjus apytiksliai trims savaitėms, ji pradėjo ją kalbinti važiuoti į užsienį dirbti prostitute, kalbėjo, kad ji užsidirbs, geri pinigai, nuperka drabužius, maistą ir pan. Kaip ji suprato, S. jau ne kartą buvo išvažiavusi į užsienį dirbti prostitute. Vieną dieną jai paskambino S.. Praėjus apie pusei valandos laiko, į kaimą atvažiavo automobilis Audi A4, sidabrinės spalvos. Automobilyje sėdėjo du jai nepažįstami vyriškiai ir S., kuri jai pasakė, kad sėstų į automobilį. Jai paklausus kur važiuos, pasakė, kad į Kauną. Automobilį vairavo vyriškis vardu E., bent taip jį vadino S., ar tai tikras jo vardas nežinanti. E. buvo plikas su akiniais, maždaug 170-180 cm ūgio. Kitas vyriškis buvo vardu S. plikas, aukštesnis už E.. Nuvažiavus į Kauną, jie sustojo kažkur prie kelio, ten laukė dar vienas vyriškis, kurio taip pat ji nepažinojo. Vyriškis jai pasakė, kad prieš išvažiuojant dirbti, ją turės patikrinti. Iš tų žodžių ji tik tuo metu suvokė, apie ką jis kalba. Ji pasakė, kad niekur nevažiuos, tada jai atsakė „ kaip tai nevažiuosi, viskas sutarta“. Ji suprato, kad S. ją apgavo, pasinaudojo. Jie visi keturi nuvažiavo prie kažkokio viešbučio, kuris yra netoli prie buvusio (duomenys neskelbtini). E. nuėjo į viešbutį, kaip ji suprato, jis ten sumokėjo už kambarį, ir grįžo. Paskui į viešbutį jie nuėjo visi keturi. S. ir E. jai vis kartojo, kad ji nebijotų, kad čia nieko baisaus nebus, sakė, kad pas ją „pabandyti“ atvažiuos tas vyras, su kuriuo buvo susitikę prie kelio. Kažkuriuo momentu S. pasakė, kad jai reikia grįžti drabužių. Jie visi trys išėjo iš kambario ir užrakino duris. Jiems išvažiavus, netrukus į kambarį atėjo vyriškis, su kuriuo susitiko prie kelio. Nors ir nenorėjo, tačiau ji bijodama nežinomybės ir smurto savo atžvilgiu, garsiai pasipriešinimo neišreikšdama, sutiko lytiškai santykiauti su vyriškiu. Maždaug už 2-3 val. į kambarį grįžo E. su dviem nepažįstamais vyriškiais. E. pasakė, ir šitie turi pabandyti. K. A. pasakė, kad nenori santykiauti, ją paliko vieną. Ryte atėjo E., pasakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) pasiimti S. ir S.. Sugrįžę į Kauną, E. ir S. jas su S. paleido prie prekybos centro "Akropolis", o patys kažkur išvažiavo. Jos abi vaikščiojo po parduotuvę. S. K. jai pasakojo apie prostitutės darbą, kad gerai uždirba, savimi pilnai apsirūpina ir pan. Vakare jie visi vėl nuvažiavo į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“. Prie registratūros ji pasiėmė viešbučio vizitinę kortelę, kurią pateikė prie bylos. Už kambarį sumokėjo E.. Juos palikęs viešbutyje išvažiavo. Tame pačiame kambaryje jie buvo trise. Iš pradžių lytiškai santykiavo S. ir S.. Paskui S. pasakė, kad ir ji su juo turės lytiškai santykiauti. Ji sakė, kad nenori, bet jis pasakė, kad vis tiek turės santykiauti, nes reikia patikrinti. Ji sutiko, nors ir nenorėjo. Neužilgo į kambarį atėjo tie patys du vyriškiai, kurie su E. buvo atvažiavę pirmą vakarą. S., S. ir jaunesnis vyriškis išvažiavo, o ji liko su tuo vyresniu vyriškiu viena, suvokė, kad turės lytiškai santykiauti ir su šituo vyru. Maždaug po valandos laiko į kambarį sugrįžo visi kiti asmenys. Su savimi jie parsivežė alkoholio, maisto ir narkotikų - baltų miltukų, kuriuos S. vadino „ gaidys“. Jie visi vartojo narkotikus, jai liepė juos traukti per nosį. Po narkotikų vartojimo, jaunesnis vyriškis ją nusivedė į tualetą ir ten su ja lytiškai santykiavo. Kažkuriuo metu E. į mobiliojo ryšio telefoną kažkas paskambino, iš pokalbio ji suprato, kad jos ieško. Jis susinervino, pasakė, kad jie nenori jokių reikalų su policija, todėl ji turės važiuoti namo. ( t. 1, b. l. 120-123 ).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytoja juos patvirtino. Taip pat paaiškino, kad jai konkrečiai nebuvo įvardinta šalis į kurią ją ruošėsi išvežti verstis prostitucija, tačiau ji įtaria, kad tai buvo šalis Europoje. Vyrai, su kuriais ji privalėjo lytiškai santykiauti, pinigų niekam nemokėjo. Taip pat nematė, kas mokėjo už įsigytas narkotines medžiagas. Būnant jai viešbučiuose dalyvavo ir vaikinas vardu „E.“, tačiau kas jis toks, ji nežino. Tuose viešbučiuose S. lytiškai santykiavo tiek su ja, tiek ir su S. K..

Liudytojas R. Ž. paaiškino, kad nukentėjusioji S. Ž. yra jo sesuo. Viskas vyko 2014 ar 2015 m. Tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini), o jo sesuo buvo pas mamą. Jam paskambino mama ir pasakė, kad sesuo nori išvažiuoti į užsienį. Paklausus per ką ji nori išvažiuoti, atsakė, kad per S. K.. Vieną dieną sesuo susidėjo daiktus ir išvyko. Jis pas mamą grįžo tą pačią dieną arba sekančią. Mama pasakė, kad sesuo susidėjo daiktus ir išvyko, jos akių vyzdžiai buvo keistai išsiplėtę, atrodė, tarsi kažką vartojusi. Mama ir kita sesuo jam sakė, kad jai galimai kažko į arbatą buvo įpilta. Po kelių dienų po išvykimo sesuo jam parašė į „Facebook“, nurodė, kad dirba kebabinėje, jai viskas gerai. Gal po savaitės jam iš (duomenys neskelbtini) parašė žinutę S. Š., teiravosi, kur yra jo sesuo. Liudytojas jam atrašė, kad ji dirba kebabinėje, jai viskas gerai, tačiau S. nurodė, kad ji skundžiasi. Dar po savaitės ar dviejų sesuo vėl su juo susisiekė per „Facebook“ ir parašė, kad ji yra vergijoje, viešnamyje, laikoma uždaryta kambaryje, ten yra ir daugiau merginų, kai kurios yra nepilnametės. Ten atvažiuodavo vyrai, jas nusipirkdavo ir veždavosi pas save. Liudytojas jai pasiūlė kreiptis į policiją. Sesuo tai padarė, tačiau ji nemoka anglų kalbos, todėl su jais negalėjo susikalbėti. Tada liudytojas jai parašė kaip reikia angliškai paprašyti pagalbos. Dar vėliau jam paskambino sesuo ir pasakė, kad ji yra ambasadoje. Tada jis bendravo su bylą tiriančia tyrėja. 2016-08-17 jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, jis buvo (duomenys neskelbtini) areštinėje. Ten jis buvo susitikęs su kitu sulaikytuoju, buvo kalba, kad jis pažįsta S. K.. Liudytojui pasiteiravus, ar jis pažįsta S. Ž., šis atsakė teigiamai. Liudytojas nesisakė, kad jis yra S. Ž. brolis, tik pasakė jam, kad pažįsta jos brolius. Paklausus, ar S. Ž. buvo išvežta į užsienį šis kategoriškai to nepatvirtino, tačiau pripažino, kad už pinigus veždavo žmones į užsienį. Konkrečių sumų jis neminėjo, tačiau davė suprasti, kad viskas prasidėdavo nuo kelių tūkstančių. Prieš išvažiuojant jo sesuo Lietuvoje nedirbo, nes turi protinį atsilikimą ir invalidumo grupę.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog jam nuo 2016-08-17 paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. 2016 m. pabaigoje, tikslios datos neprisimena, galėjo būti lapkričio-gruodžio mėnesiais, jis etapu buvo parvežtas į (duomenys neskelbtini). Jis buvo patalpintas į kamerą Nr. 3. Pabeldęs į gretimos Nr. 4 kameros sieną, asmuo jam atsakė tuo pačiu. Jie atsidarė kameros langus ir pradėjo šūkaliotis. Jis paklausė iš kur asmuo. Asmuo gretimoje kameroje atsakė, kad iš Kauno, paklausęs, ar jis anksčiau sėdėjęs, asmuo atsakė, kad prieš penkis metus sėdėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Tarp jų užsimezgė ryšys, nes išsikalbėjo, kad abiejų bylos pas tą pačią tyrėją. Jis paklausė asmens, už ką jis uždarytas. Asmuo jam pasakė, kad pareikšti įtarimai dėl prekybos žmonėmis. Tuomet jam atsirado asmeninis suinteresuotumas, nes yra tiriamas nusikaltimas, kuris buvo padarytas prieš jo seserį S. Ž., bylą tiria ta pati tyrėja. Iš sesers bei kitų asmenų jam žinoma, kad asmuo išvežęs seserį į užsienį, buvo iš Kauno. Jis asmens pradėjo klausinėti daugiau. Tada jis asmens paklausė, ar pažįsta S. K., kai asmuo pasakė, kad pažįsta, R. Ž. nekilo abejonių, kad kitoje kameroje sėdi asmuo, kaltas dėl jo sesers išvežimo į užsienį. Jis asmens paklausė ar girdėjo, kad S. kažkokią merginą buvo išvežusi į užsienį. Asmuo atsakė ,,taip". Tada jis pasakė, kad girdėjo, jog Anglijoj buvo sulaikyti ir asmenys, kurie tą merginą išnaudojo. Asmuo atsakė, kad tai taip pat žino. Tada jis tam asmeniui pasakė, kad yra girdėjęs, kad ta mergina buvo draugės su S., bendravo, o vieną dieną ta mergina sugrįžusi į namus susirinko daiktus ir išėjo, jog jos mama matė kaip ji rinkosi daiktus, matė, kad ji apsvaigusi lyg nuo narkotikų. Asmuo pradėjo kalbėti, kad S. turėjo surasti merginą, kuri važiuotų į užsienį, kad jai buvo duota narkotikų, kad jų paduotų tai merginai, kad ji sutiktų išvažiuoti. Kai jis pasakė, kad žino apie sulaikytus asmenis Anglijoje, asmuo esantis gretimoje kameroje jam atsakė, kad jis daug žino apie šį įvykį. Tada jis pasakė tam asmeniui, kad jie pasirinko ne tą merginą, kad dėl tos merginos išvykimo kilo sujudimas, asmuo neneigė, kad prisidėjęs prie S. išvežimo. ( t. 1, b. l. 173-174 ).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas juos patvirtino. Taip pat paaiškino, kad su jau minėtu asmeniu jis (duomenys neskelbtini) buvo susitikęs du kartus. Vieną kartą jį matė gyvai kai važiavo vienu etapu, tačiau nepažino jo iš balso. Tyrėjai pasakius, kad jis yra parvežtas, liudytojas šį asmenį apibūdino, ji pasakė jam, kad jis būtent taip ir atrodo, tada jis tyrėjai pasakė, kad jie kartu važiavo viename automobilyje. Ar šiuo metu tas asmuo yra teismo salėje, liudytojas patvirtinti negali.

Taip pat jis paaiškino, kad tuo metu sesuo gyveno pas mamą, ji gaudavo invalidumo pensiją. Mamos finansinės padėties, jos pajamų nežino, tačiau mama tuo metu niekur nedirbo. Jos abi gyveno socialiniame būste. Ar S. K. žinojo sesers gyvenimo sąlygas ir finansinę padėtį, jis nežino. Dėl sesers išlaisvinimo, tai jo žiniomis, seseriai pasitaikė proga ištrūkti iš to viešnamio ir ji kreipėsi į policiją. Tai buvo jau antras kartas, nes pirmą kartą jai kreipiantis į policiją jie jos nesuprato, nes ji nekalba angliškai. Dėl sesers išvežimo į užsienį jis skambinosi su S. K., tačiau ši liepė jos negąsdinti ir dėl to išvežimo nieko neaiškino. Jo manymu, pati S. K. negalėjo suorganizuoti jo sesers išvežimo į užsienį. Mano, kad ji kitų paprašyta galėjo tik surasti merginą, kurią būtų galima išvežti į užsienį.

Liudytoja R. K. paaiškino, kad kaltinamoji S. K. yra jos sesuo ir ji atsisako duoti parodymus.

Iš jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog S. K. yra jos sesuo. Per savo seserį ji susipažino su asmeniu, kurį visi vadina A., tačiau tikrasis jo vardas A.. A. atvažiavo pas S.. Kartu jie dažnai važiuodavo į Kauną pas A. brolį A. į namus, kur visada turėdavo narkotikų - „ žolės“ bei miltukų, kuriuos traukdavo per nosį. Tikslios datos ji neprisimena, vieną dieną jai su S. būnant namuose (duomenys neskelbtini), S. jai pasakė, kad atvažiuoja A. ir reikės nuvažiuoti pasiimti kažkokią draugę iš (duomenys neskelbtini), kad ją vešis pas save į (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno. Taip pat sakė, kad ta mergina važiuos dirbti į Angliją, į kebabinę. Atvažiavus A., jie visi trys nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). S. pasakė, kad merginos vardas S.. S. nuėjo atsivesti merginos. Nuvykus į sodybą (duomenys neskelbtini), S. su S. išlipo. A. joms davė cigaretę su narkotikais „žole“, po to ji su juo išvažiavo. Pagal planą po kelių dienų kažkas turėjo atvažiuoti paimti S. ir išvežti dirbti į Angliją, į kebabinę. Daugiau apie S. ji nieko negirdėjo, iki kol iš S. sužinojo, kad parašė per "facebook" žinutę, jog ji viešnamyje dirba prostitute. Ji pati matė tas žinutes. S. jai papasakojo, kad A. ir ją bandė išvežti dirbti prostitute į Angliją, bet ji tai sužinojusi išsiprašė vairuotojų, kad ją parvežtų atgal į Lietuvą. ( t. 1, b. l. 158-159 ).

Liudytoja V. Ž. paaiškino, jog nuketėjusioji S. Ž. yra jos duktė. Viskas vyko prieš 3-4 metus. Vieną kartą pas jos dukrą atėjo S. K. ir pasiūlė jai vykti į Angliją pardavinėti kebabų. Liudytoja pati pritarė šiam S. K. pasiūlymui, nes tuo metu jos gyveno vargingai, duktė gaudavo tik invalidumo pensiją. Vėliau liudytoja išėjo pas savo draugą, o grįžusi dukros neberado, ji buvo išvykusi. Po to jai paskambino sūnus ir pasakė, kad dukrą išvežė į Angliją dirbti prostitute. Tada ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) policiją. Policijos darbuotojai susiskambino su jos dukra, tačiau ši pasakė, kad išvyko savo noru, todėl buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Tuo metu kai S. K. siūlė dukrai važiuoti į Angliją, ji pati žadėjo, kad irgi ten atvažiuos kitu automobiliu, tačiau liudytojos teigimu, S. K. į Angliją neišvyko. Vėliau dukra per „Facebook“ susirašinėdavo su savo broliu – jos sūnumi R. Ž., skųsdavosi, o šis jai siūlė iš ten pabėgti. Konkrečiau apie šiuos jų susirašinėjimus ji paaiškinti negali. Vėliau duktė pabėgo, buvo globojama organizacijos Caritas. Grįžusi namo ji pasakojo, kad Anglijoje dirbo prostitute, buvo parduota kažkokiems musulmonams. Grįžusi jokių uždirbtų pinigų neparsivežė. Apie jos teisme išsakytus teiginius, kad jos atsisakė visa šeima, tai ji gali paaiškinti, kad tai yra viskas dėl jos protinio sutrikimo. Ji nuo 5 klasės turi lengvesnio proto atsilikimą. Jos psichinė sveikata tokia, kad ji kartais „užbanguoja“, šneka nesąmones, o kartais bendrauja gražiai. Ją galima labai lengvai apgauti, ji daugiau klauso svetimų žmonių, o liudytojai ji „šoka į akis“.

Taip pat paaiškino, kad dukros išvykimo į Angliją metu jos kartu gyveno socialiniame būste, pati liudytoja niekur nedirbo, visos šeimos pajamos buvo tik išmokos už jos turimą žemę, kurios per metus sudarydavo 400-500 Eur. Dukra dar gaudavo invalidumo pensiją. Būdama 17 metų dukra pagimdė mergaitę, tačiau auginti ją jai nebuvo leista. Dabar mergaitė yra atiduota liudytojos sesers dukrai.

Taip pat paaiškino, kad dukra su vyrais pradėjo bendrauti būdama 14 metų, parsivesdavo juos namo. Dėl to tarp jos ir liudytojos kildavo konfliktai.

Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojos I. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog su A. R. ji 5 metai Jungtinėje Karalystėje veda bendrą ūkį. Apie 2012 m. susipažino su A. K., kurį vadino A.. Vieną kartą A. jai pasakė, kad jam skambino A. ir prašė padaryti paslaugą, neva į Jungtinę Karalystę į jų miestą atvažiuoja mergina, kurią reikia priglausti vienai nakčiai. Ji neprieštaravo. Kai A. ją atsivedė į namus, ji išėjo pasižiūrėti. Kai mergina atsigulė, praėjus nemažiau kaip vienai valandai laiko, A. vėl kažkas paskambino, jis pasakė, kad atvažiavo pasiimti merginos. Kas atvažiavo pasiimti merginos, ji nematė. Iš A. ji sužinojo, kad jis sumokėjo vairuotojui už tos merginos atvežimą. Kur atvažiavę asmenys išsivežė merginą, ji nežino. 2016-03-03 pas juos į namus atvyko policijos pareigūnai ir suėmė A., o ją apklausė dėl minėtos merginos buvusios jų namuose. ( t. 2, b. l. 16-18 ).

Iš teismo posėdyje pagarsintų tuometinio įtariamojo A. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog jis su šeima 6 metus gyveno Anglijoje. Su A. K. susipažino Anglijoje. 2015 m. vasario - kovo mėn., tikslaus laikotarpio neprisimena, A. K. būdamas Lietuvoje paskambino ir pasakė, kad į Angliją atvažiuoja mergina, kuri dirbs Anglijoje. Nesakė kur tiksliai mergina turėjo dirbti. A. K. paprašė, kad minėtai merginai leistų pernakvoti jo namuose, nes ji atvažiuoja naktį, bei paprašė, kad sumokėtų už jos kelionę. Nurodytoje vietoje pasitiko merginą. Autobusiuko vairuotojui sumokėjo 100 svarų. Jis su mergina grįžo į jo namus. Po valandos paskambino A. K. ir pasakė, kad jis su mergina išeitų į lauką, nes atvažiavo žmogus, pas kurį minėta mergina turės dirbti. Atvažiavo automobilis, kuriame sėdėjo du užsieniečiai, ir mergina atsisėdo į automobilį. Vienas iš atvažiavusių asmenų jam davė voką ir pasakė, kad perduotų A.. Kas buvo voke nežiūrėjo. Maždaug po dviejų dienų pas jį atvažiavo jam nepažįstamas asmuo ir paėmė voką, kuris buvo skirtas A. K.. Kas buvo voke nežino. Daugiau minėtos merginos nematė. Vėliau matė tą pačią merginą vaikščiojančią su užsieniečiu mieste. Po mėnesio nuo merginos atvykimo jam paskambino A. K. ir pasakė, kad nuvažiuotų nurodytu adresu kur yra minėta mergina, nes jai galimai kilo kažkokių problemų. Nuvykęs nurodytu adresu, rado tą pačią merginą ir tą patį užsienietį, kurį matė mieste vaikščiojantį kartu su mergina, dar vieną užsienietį ir moterį vardu J.. Merginos paklausė, kas jai negerai, kokių problemų kilo, tačiau mergina atsakė, kad jai viskas gerai. Maždaug po poros savaičių jam paskambino A. K. ir pasakė, kad niekam nepasakotų, kad pas jį buvo apsistojusi ta mergina. Netrukus pas jį atvažiavo tie patys užsieniečiai, kuriuos matė pas J. ir pradėjo iš jo reikalauti pinigų, kadangi merginą pasiėmė policija. Taip pat nurodė, kad jei A. tų pinigų negrąžins, tą turės padaryti jis. Po kurio laiko jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų Anglijoje įtariant, kad pardavė tą merginą, kadangi vienas iš užsieniečių nurodė, kad jam už merginą padavė pinigus, tačiau jis nurodė Anglijos teisėsaugos pareigūnams tas pačias aplinkybes, kadangi su jokia prekyba žmonėmis jis nebuvo susijęs. ( t. 8, b. l. 104-107, 123-127 ).

Iš teismo posėdyje pagarsintų tuometinės įtariamosios J. K., kurios atžvilgiu 2017-06-22 Kauno apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, kad ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 straipsnio 2 dalyje ( t. 8, b. l. 73-79 ) parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog apie įtarime minimą merginą - S. Ž., ji yra apklausta Jungtinėje Karalystėje kaip liudytoja. Su S. Ž. susipažino 2015 m., kai ją Jungtinėje Karalystėje į jų namus, (duomenys neskelbtini) mieste, atsivedė jos vyro draugas, kurį pažįsta tik iš matymo, jo vardo ir pavardės nežino. Žino tik, kad jis yra pakistanietis. Kai S. Ž. atvyko pas ją į namus su pakistaniečiu, ji visa smirdėjo, matėsi, kad nesipraususi. Ji jai pasiūlė išsimaudyti, davė dukters drabužių, batus. Klausė ką ji čia veikia, ji atsakė, kad atvažiavo dirbti ir užsidirbti, sakė, kad dirbs mobiliųjų telefonų parduotuvėje. Tai pasirodė keista, nes ji anglų kalbos nemokėjo visiškai. Iš savo sutuoktinio žinojo, kad ji gyvena pas tą pakistanietį. Kiek jai yra žinoma S. Ž. į Jungtinę Karalystę atvyko pas lietuvį "S.". "S." nei vardo, nei pavardės nežino. Taip pat iš savo sutuoktinio žino, kad jis važiavo iš "S." ir jo draugės I. paimti kažkokios merginos. Kai grįžo pasakė, kad tą merginą paliko pas tą savo pažįstamą pakistanietį. Ji pati tuo metu dirbo parduotuvėje, kur porą kartų buvo atėjusi ir S. Ž. su tuo iš matymo pažįstamu pakistaniečiu, jis pirko jai maisto. Jai nepasirodė, kad kažkas merginai būtų blogai. Jai nėra žinoma ar S. Ž. būdama Jungtinėje Karalystėje kur nors dirbo. Iš įtarime minimo vardo ir pavardės A. R., supranta, kad tai yra jos pažįstamas "S.". Kiek žino, iš savo vyro pasakojimų, jis tik padėjo tam pažįstamam pakistaniečiui, dėl tos merginos darbo, tačiau ką ji turėjo dirbti ji nežino. ( t. 8, b. l. 66-67 ).

Apklausta kaip liudytoja ji patvirtino tas pačias aplinkybes kaip ir įtariamosios apklausos metu, tačiau papildomai nurodė, kad Jungtinėje Karalystėje ji yra ištekėjusi už Indijos piliečio S. V.. Jungtinėje Karalystėje tiriamoje byloje jos sutuoktinis S. V. buvo sulaikytas vienai parai laiko, kaip įtariamasis, dėl S. Ž. išprievartavimo. Taip pat papildomai nurodė, kad tuo metu kai S. Ž. buvo jos namuose, atvažiavo ir asmuo, kurį pažįsta pravarde " S." su drauge I.. Jo buvo paprašyta atvažiuoti todėl, kad nei jos vyras, nei jo draugas su Ž. bendros kalbos nemokėjo, negalėjo susikalbėti, o ji pati jos visiškai nepažinojo. Jos namuose su ja kalbėjosi tiek ji, tiek " S.", tiek I.. S. Ž. sakė, kad atvyko dirbti ir užsidirbti, paklausus kur ji dirbs, atsakė, kad dirbs mobiliųjų telefonų parduotuvėje. Jai pačiai tai pasirodė keista, nes S. Ž. kalbos nemokėjo visiškai. Ką su ja kalbėjo "S." neprisimena. Iš savo sutuoktinio žinojo, kad mergina gyvena pas tą pakistanietį. Kaip suprato iš Jungtinėje Karalystėje vykstančio tyrimo, tyrimas vyksta dėl S. Ž. išprievartavimo, dėl, kurio buvo sulaikytas ir tas pakistanietis pas kurį ji gyveno. Žino tik tiek, kad S. Ž. išsikvietė policiją ir ji buvo išvežta iš to pakistaniečio namų. Ji pati Jungtinėje Karalystėje niekada nebuvo dirbusi nei jokiame viešbutyje, nei svečių namuose. Jai nėra žinoma ar S. Ž. būdama Jungtinėje Karalystėje kur nors dirbo. Kaip atsirado santykis tarp "S." ir jos sutuoktinio, kad jis iš "S." namų vyko paimti S. Ž., paaiškinti negali, nes to nežino. ( t. 2, b. l. 20-22 ).

Iš Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji S. Ž. atpažino A. R., kuris ją pasitiko, kai ji buvo atvežta į Angliją, pas šį asmenį ji namuose šiek tiek pamiegojo po kelionės ir iš šio asmens namų ją išsivežė kiti užsieniečiai. Iš šio asmens ji sužinojo, kad atvyko dirbti prostitute. ( t. 1, b. l. 72-81 ).

Iš Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji S. Ž. atpažino J. K., iš kurios ji Anglijoje sužinojo, kad dirbs prostitute. Ši moteris buvo ar tai viešbutyje, ar tai svečių namuose, kur ji vadovavo ir į kuriuos S. Ž. buvo nuvežta bei turėjo aptarnauti klientus. ( t. 1, b. l. 82—85 ).

Iš Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji S. Ž. atpažino A. K. kaip asmenį vardu A., apie kurį ji davė parodymus ir kuris 2015-02-24 veikdamas kartu su S. K. ją apgaule išvežė iš Lietuvos į Angliją, kur ją pardavė į prostituciją. ( t. 1, b. l. 86-89 ).

Iš 2015-08-27 psichologinio konsultavimo kabineto pažymos matyti, kad joje pateikti S. Ž. duomenys apie kabinete atliktų tyrimų bei konsultacijų rezultatus, pateikta išvada, kad mergina nėra linkusi fantazuoti ar agravuoti išgyvenimus bei būseną. Kalbant apie psichotrauminius įvykius (patirta seksualinė, emocinė bei fizinė prievarta), stebimas merginos įsitempimas, graudinimasis, nerimas, baimė. ( t. 1, b. l. 96 ).

Iš 2016-06-10 darbingumo lygio pažymos Nr. 0922173 matyti, jog S. Ž. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. ( t. 1, b. l. 97-98 ).

Iš 2018-02-15 VŠĮ Vilkaviškio PSPC medicinos dokumentų išrašo matyti, kad jame pateikti duomenys apie S. Ž. psichiatro įskaitos duomenis. Pas psichiatrą stebimų pacientų grupei priklausė nuo 2013-05-28. Nustatyta diagnozė lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu. ( t. 1, b. l. 101-102 ).

Iš 2017-03-03 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Klausučių seniūnijos informacijos apie S. Ž. matyti, kad joje pateikti S. Ž. ir jos šeimą charakterizuojantys duomenys, gyvenimo sąlygos. Į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą įrašyta 2014-10-01 dėl to, kad vaikui – U. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatyta laikinoji globa. S. Ž. buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. S. Ž. gyvenamoji aplinka yra skurdi, tvarkinga, yra būtiniausi buities daiktai. S. Ž. gauna šalpos pensiją. S. Ž. yra neįgali, charakterizuojama kaip silpnų gebėjimų ir įgūdžių asmenybė. ( t. 1, b. l. 105 ).

Iš 2015-07-02 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. P. tarnybinio pranešimo Nr. 64-PR2-7752 matyti, kad jame pateikti duomenys, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad S. Ž. apklausoje įvardinta S. K. iš tiesų yra S. K.. ( t. 1, b. l. 116 ).

Iš 2015-07-08 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos žvalgybos skyriaus pranešimo Nr. 64-IL-17792 matyti, kad jame pateikti duomenys, jog Marijampolės apsk. VPK KP Žvalgybos skyriuje turima duomenų, kad 2015 m. vasario mėn. S. Ž. buvo išvežta į užsienį dirbti prostitute, jos išvežimą ir pardavimą galimai organizavo A. K. pravarde „(duomenys neskelbtini)“. ( t. 1, b. l. 118 ).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja K. A. atpažino S. B., kaip asmenį apklausoje įvardintą „S.“, kuris 2014 m. spalio mėn. kartu su S. K. ir asmeniu vadinamu E., ją norėjo išvežti į užsienį dirbti prostitute bei du kartus su ja lytiškai santykiavo taip ją išbandydamas, ar ji tinka dirbti prostitute. ( t. 1, b. l. 124-128 ).

Iš Apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas susirašinėjimas socialiniame tinklapyje „Facebook“ R. Ž. paskyroje. Apžiūros metu nustatyta: Susirašinėjimas socialiniame tinklapyje "Facebook" yra naudotojo "R.", apžiūrint padarytos 4 foto nuotraukos. Iš nuotraukose esančio vaizdo matyti, jog nurodytu laiku prisijungta prie socialinio tinklapio "facebook" bei atidaryta istorija žinučių susirašinėjimo laukelyje "Messages". Su vartotoju pavadinimu "R. Z. T." matomas fiksuotas susirašinėjimas nuo 2015-03-10 20:56 val. Iš susirašinėjimo teksto suprantama, kad susirašinėjimas vyko tarp R. Ž. ir S. Ž., taip pat antrojoje foto nuotraukoje matoma pridėta siųsta jos foto nuotrauka. 2015-03-12 21:14 val. gautoje žinutėje S. Ž. nurodė, jog vakar, t.y. 2015-03-11 d. kai grįžo iš kebabinės, jei pasakė, kad ji yra parduota ir per prievartą ją išvežė į vergiją. Taip pat nurodė, jog ji per socialinį tinklapį negali ilgai bendrauti, bandys pasipildyti sąskaitą. 21:33 val. R. Ž. jos paklausė, kas ją išvežė iš (duomenys neskelbtini), S. Ž. netrukus atsakė, jog "S.", t. y S. K., o "K.", t. y. galimai K. A., ją gerai pažįsta. R. Ž. jai patarė kreiptis į policiją, tačiau S. Ž. atsakė, jog bandė, tačiau anglai jos nesupranta. R. Ž. patarė eiti pačiai į policiją ir prašyti, kad iškviestų Lietuvos ambasadą. 21:44 val. S. Ž. atsakė, jog išeiti negali, nes ją laiko užrakinę, taip pat įvardina, kad daug panelių iš čia yra pabėgę, bet ji nežino kur randasi, išbėgus į kelią sustabdžius mašinas jos niekas nesupras, o jeigu ją pagaus asmuo įvardijamas kaip "S.", tuomet ją "lups", nes matė kaip kitas muša, tranko į sieną. Ji gailisi, kad patikėjo (galimai S. K.). 22:39 val. R. Ž. parašė, kad ji parašytų savo adresą, tačiau ji netrukus atsakė, kad nežino. 2015-03-15 19:34 val. R. Ž. į tą patį adresatą "R. Z. T.", kuriuo buvo pasinaudojusi S. Ž., parašė, ar adreso nežino vietinės merginos, tačiau atsakymas nebuvo gautas. 2015-03-22 nuo 12:28 val. R. Ž. parašė SMS adresatui "S. Ž.", kur jos klausė, ar išsiaiškino adresą. Netrukus S. Ž. atsakė, kad taip bei nusiuntė savo telefono numerį +(duomenys neskelbtini), tačiau adreso neparašė, tik papasakojo, jog matė kaip prieš savaitę atvežė mergaitę 12 metų ir ją trenkė į sieną. 12:52 val. S. Ž. parašė "Viskas, iki :(", tačiau R. Ž. vis tiek klausė, ar jei reikalinga pagalba, S. Ž. atrašė "Padėk", "jau man tie bybei per gerkle lenda padek atvaziuok". Tą pačią dieną vakare 20:37 val. S. Ž. parašė R. Ž. prašydama padėti, nes turi viską daryti ką vyrai liepia, nurodo, kad adreso jai neina pasakyti, nes neišleidžia jos į lauką. 2015-03-23 nuo 21:45 val. R. Ž. rašė S. Ž., tačiau atsakymo negavo. Sekančią dieną 07:56 val. S. Ž. išsiuntė atsakymą, jog prie socialinio tinklapio "facebook" jungiasi pasinaudodama turkų telefonais. ( t. 1, b. l. 166-171 ).

Iš 2017-02-15 (duomenys neskelbtini) tyrėjos J. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) A. K. ir R. Ž. buvimo laikas sutapo. 2016 m. A. K. areštinėje buvo lapkričio mėn. 24-28 d., kameroje Nr. 4, o R. Ž. areštinėje buvo lapkričio 25-30 d., kameroje Nr. 3. ( t. 2, b. l. 116 ).

Iš Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja J. K. atpažino Z. T., kaip asmenį apklausoje įvardintą kaip jos sutuoktinio S. V. pažįstamą pakistanietį, pas kurį jos sutuoktinis į namus nuvežė iš “S.“ namų paimtą merginą S. Ž. ir kuris pas ją taip pat su S. Ž. buvo atvykęs į namus. ( t. 2, b. l. 23-26 ).

Iš Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja J. K. atpažino A. R., kaip asmenį pravarde „S.“, apie kurį davė parodymus, ir pas kurį iš Lietuvos atvyko mergina vardu S. Ž. ir iš kurio namų jos vyras S. V. ją išvežė į savo draugo pakistaniečio namus. ( t. 2, b. l. 27-30 ).

Iš Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja J. K. atpažino S. V. kaip savo sutuoktinį. ( t. 2, b. l. 31-34 ).

Iš 2015-07-08 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2-ojo poskyrio viršininko R. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad S. K. naudojasi mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). ( t. 2, b. l. 40 ).

Iš 2015-07-23 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiosios tyrėjos E. P. tarnybinio pranešimo dėl išklotinių analizės matyti, kad buvo susipažinta su S. K. abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), S. Ž. abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), pokalbių išklotinėmis laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2015-03-01. Nustatyta, kad S. K. ir S. Ž. nuolat bendravo SMS pranešimais, pokalbiais telefonu laikotarpiu nuo 2015-02-19 iki 2015-02-25, intensyviausias bendravimas matomas iki 2015-02-24 14:36:58. Paskutinis skambutis buvo 2015-02-25 18:50:09. Iš S. Ž. pokalbių išklotinės matyti, kad nuo 2015-02-23 13:37:11 val. iki 2015-02-23 15:01:06 val. abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) jungėsi prie judriojo ryšio operatorių bokštų (duomenys neskelbtini), nuo 2015-02-23 15:19:49 val. iki 2015-02-24 11:17:53 val. S. Ž. abonentinis numeris jungėsi Kauno m. ir rajone esančių judriojo ryšio operatorių bokštų. Vėliau S. Ž. abonentinis numeris jungėsi prie Alytaus, Prienų, Lazdijų, Vilniaus m. ir rajonų operatorių bokštų. ( t. 2, b. l. 50 ).

Iš 2017-06-09 slapto sekimo protokolo matyti, kad remiantis 2017-02-24 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi buvo atliktas slaptas sekimas A. K. atžvilgiu darant garso įrašus (duomenys neskelbtini) areštinės patalpose. Slapto sekimo metu užfiksuota: 2017-03-01 19:51:59 A. K. kalbasi su kitu asmeniu, 2017-03-02 23:02:34 A. K. pasako, kad ,,jinai daunė, jinai galėjo iš viso padaryti taip, kad nieko nebūtų buvę visai, galėjo jo paprasčiausiai neįvardinti, pasakyti, kad jo nepažįsta. Tada nebūtų buvę nei jai, nei jam, nebūtų jie buvę kaltinamieji, debilė prisikalbėjo". 2017-03-03 18:30:10 A. K. kalba, kad pas jį su prostitucija visiškai nieko nėra bendra, kad daugių daugiausia kas galėtų būti tai vestuvės, bet ten niekas nieko nenustatys, nes niekas iki galo nepadaryta, o " kurvynas lempų lempa vapščie" ( t. 2, b. l. 132-141 ).

Iš 2015-09-08 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešimo Nr. PR/01975/072/EU/15 matyti, jog iš Europos Jungtinės Karalystės ryšio palaikymo pareigūnų biuro buvo gautas atsakymas dėl S. Ž.. JK pareigūnai informavo, kad S. Ž. negalėjo tiksliai nurodyti kada atvyko į JK, bet manoma, kad 2015-02-28. Ši informacija grindžiama pagalbos skambučiu (999), kuriuo S. Ž. skambino naktį iš vietos, kur ji buvo laikoma prieš savo valią. ( t. 2, b. l. 147 ).

Iš 2016-03-04 A. R. apklausos protokolo, išversto iš anglų kalbos matyti, kad Jungtinėje Karalystėje apklausos metu pareigūnas nurodė, jog A. R. yra sulaikytas už prekybą žmonėmis Jungtinės Karalystės teritorijoje seksualinio išnaudojimo tikslais, šių asmenų išvežimą į Jungtinę Karalyste taip pat kanapių ir suklastotų dokumentų turėjimą. A. R. papasakojo, kad jam paskambino draugas ir paprašė pasiimti merginą, kurią kažkas atvyks pasiimti tą naktį arba kitą dieną. Skambučio metu mergina jau buvo kieme. A. R. merginą įleido į namą ir ji nuėjo miegoti į laisvą kambarį. A. R. papasakojo, kad mergina atvažiavo mikroautobusu, viena, su ja nevyko jokie kiti asmenys. Ji žinojo ką veiks. Už kelionę šimtą svarų sumokėjo A. R.. Po pusvalandžio paskambino tas pats asmuo ir nurodė, kad merginos atvažiuoja paimti ir ji turi išeiti į lauką. Išėjęs į lauką A. R. pamatė naują “Mercedes” automobilį. Jame buvo du tamsaus gymio vyrai gal kurdai, gal turkai. Vienas vyras buvo A. R. darugės I. draugės J. (J. K.) sutuoktinis. Šie asmenys A. R. atidavė pinigus už kelionę ir dar davė tris šimtus eurų, kuriuos vėliau pasiėmė vyras atvykęs iš (duomenys neskelbtini). Po mėnesio A. R. sulaukė vyro iš Lietuvos skambučio, vyras paprašė išsiaiškinti problemas susijusias su minėta margina (S. Ž.). “Mercedes” automobiliu atvyko J. (J. K.) vyras ir nuvežė jį į J. ir jos vyro namus (duomenys neskelbtini), kur A. R. susitiko su mergina, kuri skundėsi, kad ją blogai maitina ir neduoda cigarečių ir ji nori namo, A. R. patarė jai susirasti mikroautobusą ir važiuoti namo. Po pertraukos, tęsiant A. R. apklausą, jis nurodė, kad vyras iš (duomenys neskelbtini) paimti pinigų atvyko nauju “BMW” automobiliu. Vyras, vardu A. (A. K.), kuris atveža merginas, paskambino jam ir pasakė, kad atvažiuos asmuo pasiimti pinigų, kuriuos paliko kurdas. Atvykusio pasiimti pinigų vyro vardo, pavardės, A. R. nežino, tačiau galėtų atpažinti. Paklaustas ar ankščiau atliko tai su kitomis merginomis, jis atsakė, kad ne, tačiau turi žinių, kad praeitą mėnesį A. (A. K.) vėl atvežė dar vieną merginą, kurią prašė priglausti, bet jis nesutiko, nes nenori problemų. Teiginį, kad merginos apie kurią buvo kalbėta per apklausą vardas S., A. R. patvirtino. ( t. 7, b. l. 91-140 ).

Iš 2015-03-14 S. V. apklausos protokolo, išversto iš anglų kalbos matyti, kad S. V. apklausiamas Jungtinėje Karalystėje, paaiškino, jog prieš šešis mėnesius susipažino su vyru, kurį vadina “A.” taip pat jis yra žinomas kaip “Z.” ar “A.”. Praėjusių metų pabaigoje A. jam papasakojo, kad ieško moters, kuri su juo gyventų ir dalintųsi butu bei dirbtų jam jo telefonų parduotuvėje. S. V. pasiūlė A. susisiekti su vyriškiu vardu S.. Vasario pabaigoje savo sidabriniu “ (duomenys neskelbtini)” jis iš (duomenys neskelbtini) nuvyko į (duomenys neskelbtini). Ten jis pamatė S. su baltaode moterimi 20-21 metų amžiaus tamsiais pečius siekiančiais plaukais. A. ir baltaodę moterį jis nuvežė į (duomenys neskelbtini) miesto centrą. Vėliau A. ir baltaodę moterį matė kelis kartu (duomenys neskelbtini) miesto centre. S. V. nurodė, kad A. buvo pasiskolinęs 300 svarų, kuriuos dėl jam (S. V.) nežinomų priežasčių A. buvo skolingas S.i. Pinigus A. jam grąžino 2015 m. kovo 9 d. Po pertraukos tęsiant S. V. apklausą, jis pareiškė, kad auka (mergina) buvo atvykusi į jo namus pasiimti knygų, padėsiančių jai išmokti anglų kalbos. (t. 7, b. l. 141- 150 ).

Iš 2015-03-13 Z. T. apklausos protokolo, išversto iš anglų kalbos matyti, kad Jungtinėje Karalystėje apklausiamas Z. T. į visus pateiktus klausimus atsakė - “nekomentuosiu”. Aplinkybes paaiškino pateiktame atskirame pareiškime. Z. T. pareiškime nurodė, kad yra S. Ž. vaikinas. Jie draugauja nuo 2015 m. vasario 25 d. Tą dieną S. Ž. atvyko gyventi su juo. Taip pat nurodė, kad su S. Ž. mylėjosi, ji sutiko tai daryti ir seksu buvo patenkinta. Jis nevertė S. Ž. gyventi su juo per prievartą, ji galėjo bet kada išeiti, naudodamasi jo telefonu galėjo bet kada paskambinti šeimai. Su S. Ž. tarpusavyje bendravo naudodamiesi telefonu ir “Google Translate”. Ji niekada neišreiškė noro išvykti. S. Ž. atžvilgiu jis niekada nenaudojo smurto, nežagino, nesuvaržė jos laisvės.

Iš SMS žinučių tarp (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi T. ir (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi J. S., išklotinės, matyti, kad joje fiksuotos R. Z. T. išsiųstos žinutės: 2015-02-15 22:08 - 22:14 val. išsiųstos SMS tekstu "Suorganizuok bet kokią merginą", "Nežaisk prašau", "tai ateitis", "Surask bet kokią merginą"; 2015-02-16 21:01 val. tekstu "Atsiųsk savo sąskaitą. Skubiai". ( t. 8, b. l. 40-49 ).

Iš Parsiųstų duomenų ataskaitos, kur apžiūrėti duomenys iš telefonų ir SIM kortelių matyti, kad duomenų peržiūros metu Z. T. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), gauta duomenų, jog kontaktuose rastas "facebook" kontaktas S. Ž., bei S. V. kontaktas Nr. (duomenys neskelbtini). Skambučių registre fiksuoti skambučiai su S. V. 2015-01-26 d. vienas skambutis; 2015-03-08 - 03-11 d. 32 skambučiai. 2015-03-09 fiksuotas skambutis J. K.. Susirašinėjimo "chat" registre randama žinutė tekstu "niekam nesakyk, kad ji pasirengusi mano kūdikiui".

Apžiūrėjus S. Ž. telefono duomenis, nustatyta, kad kontaktų sąraše yra vartotojas vardu "S. N." (duomenys neskelbtini), t. y. S. K. naudotas mobilaus ryšio telefono numeris. Skambučių registre fiksuoti nukentėjusiosios skambučiai, atlikti atvykus į JK. Pirmasis skambutis buvo numeriu 112, pirmasis skambutis truko 6 s., antrasis skambutis truko 42 s. Abu kartus skambinta 2015-02-27 10.26 val. ir 10.32 val. Tą naktį skambinta du kartus į kontaktų sąrašą įtrauktiems asmenims, tačiau susisiekti nepavyko. Nuo šio momento daugiau neskambinta iki 2015-03-08. Po to skambinta 7 kartus, tačiau nepavyko užmegzti ryšio. Kovo 10 d. 18:51 val. jai skambino brolis R. (R. Ž.), pokalbis truko 23 s. Kitą kartą dar jis skambino 2015-03-12 19.09 val., pokalbis truko 18 s. Po to ji skambino 2015-03-12 20:05 val. numeriu 112. Pokalbis truko 1 val. 16 min. SMS žinutėse randama 2015-02-23 d. nuo 19:29 iki 21:44 val. nukentėjusios siunčiamos ir gaunamos SMS buvusiam partneriui. Žinutėse nukentėjusioji nurodė, jog keliauja į Angliją, jog negali gyventi su savo motina, todėl nusprendė važiuoti. 2015-03-08 į telefoną buvo įdėta nauja SIM kortelė.

Peržiūrėjus S. V. telefono duomenis, kontaktuose rastas J. K. kontaktas, kuri naudojosi mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuoti du skambučiai 2015-03-09; kontaktas S. (A. R.) Nr. (duomenys neskelbtini). Skambučių registre 2015-01-04 fiksuoti du skambučiai J. K..

Peržiūrėjus J. K. telefono duomenis, rastas I. D., S. V. kontaktai. Skambučių registre nuo 2015-01-26 iki 2015-02-25 rasti keli skambučiai S., 2015-02-26 5 fiksuoti skambučiai, 2015-03-12 vienas skambutis, 2015-03-13 fiksuoti 25 skambučiai. Kovo 5 d. praleistas I. D. telefono skambutis. 2015-03-13 susisiekta su I. D. "Skype". SMS žinutėse randama I. D. žinutė, kurioje nurodo, kad S. (A. R.) telefono Nr. (duomenys neskelbtini).

Peržiūrėjus kompiuteryje, surastame miegamajame kambaryje adresu (duomenys neskelbtini), duomenis, matyti, kad nukentėjusioji turėjo ribotas galimybes naudotis šiuo kompiuteriu. ( t. 8, b. l. 50-56 ).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už tai, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimu arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusiojo asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusįjį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais.

Kaip matyti iš šio straipsnio dispozicijos, prekyba žmonėmis gali būti padaroma keliais iš alternatyvių nusikalstamų veiksmų, t. y. nukentėjusiojo verbavimu, įgijimu, gabenimu, perleidimu bei laikymu nelaisvėje. Pažymėtina, kad prekyba žmonėmis – tai įvairūs sandoriai, kurių objektas yra žmogus (pardavimas, pirkimas, verbavimas, gabenimas ir kt.) ir kurie sudaromi siekiant jį išnaudoti. Būtinas šio nusikaltimo požymis yra prekybos žmonėmis priešingumas žmogaus laisvei, kuris siejamas su tam tikru piktavališku poveikiu nukentėjusiajam (prievarta, apgaulė, pasinaudojimas pažeidžiamumu ar pan.), ir kuris leidžia palenkti šio asmens valią, kontroliuoti bei įtraukti jį į išnaudojimą. BK 147 straipsnyje detalizuojamas kaltininko suvokimas, kad jis turi tikslą nukentėjusįjį įtraukti į išnaudojimą arba, net ir neturėdamas tokio tikslo, suvokia, kad auka yra įtraukta arba bus įtraukta į išnaudojimą. Akivaizdu, kad atsakomybė už BK 147 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą siejama ne su pačiu nukentėjusiojo išnaudojimu, o su kaltininko žinojimu, kad nukentėjusysis bus išnaudojamas. Pagal susiformavusią teismų praktiką matyti, kad vieni auką verbuoja, kiti ruošia ją išvežti, treti gabena ir pan. Todėl kvalifikuoti asmens veiksmus kaip prekyba žmonėmis pakanka fakto, kad kaltininkas tiesiog suvokia, jog jis atlieka kažkokią tai funkciją dėl šio sandorio, kuriame siekiama žmogų išnaudoti.

Kaip jau minėta, kaltinamasis A. K. savo kaltės nepripažino. Jis aiškina, kad jam paskambino jo pažįstamas S. ( A. R. ) ir pasiteiravo, ar jis nežino kokio žmogaus, kuris sutiktų dirbti kebabinėje. Tokį darbą jis pasiūlė savo pažįstamai S. K.. Ši išvyko į Angliją, tačiau ten nepasiliko ir grįžo namo. Tada jis jos pasiteiravo, gal ji žino kitą žmogų, kuris sutiktų ten dirbti. Tad S. K. jam nurodė nukentėjusiąją S. Ž.. Neneigia, kad jis suorganizavo pastarosios kelionę mikroautobusu į Angliją, tačiau kategoriškai neigia, kad ji ten buvo vežama tam, kad verstųsi prostitucija.

Kaltinamoji S. K. savo kaltę pripažino iš dalies. Ji paaiškino, kad iš A. K. buvo pasiskolinusi 180 Eur. Po to šis jai pasiūlė vykti į Angliją dirbti kebabinėje bei sudaryti fiktyvią santuoką su užsieniečiu. Fiktyviai susituokus jai buvo pažadėtas 3 000 svarų atlygis bei esamos skolos grąžinimas. Katinamajai vykstant į Angliją kažkoks keleivis jai ėmė sakyti, kad ji važiuoja į „kurvyną“ dirbti prostitute, todėl ji tuo pačiu mikroautobusu grįžo į Lietuvą. Grįžus A. K. jai ėmė priekaištauti ir pareikalavo už esamą skolą surasti kitą merginą, kuri važiuotų į Angliją. Tada ji prisiminė savo draugę – nukentėjusiąją S. Ž.. Nuvykus pas ją ši pasipasakojo apie savo problemas, t. y. kad turi mažą mergaitę, tačiau ši yra dabar iš jos atimta, ji nori ją susigrąžinti, pati sunkiai gyvena. Tada kaltinamoji jai papasakojo, kad yra galimybė išvažiuoti į Angliją ir įsidarbinti kebabinėje, taip pat fiktyviai susituokti su užsieniečiu ir už tai gauti 3 000 svarų atlygį, t. y. papasakojo jai tą patį, ką jai sakė ir A. K.. Nukentėjusioji su tokiu pasiūlymu sutiko. Iš pradžių nukentėjusioji su ja susiskambindavo, gyrėsi, kad viskas yra gerai ir ji dirba kebabinėje, o tik vėliau ėmė jai priekaištauti, kad pateko į „kurvyną“ ir yra verčiama užsiimti prostitucija. Apie tai, kad nukentėjusiajai nuvykus į Angliją ji gali būti išnaudojama prostitucijai kaltinamoji įtarė, tačiau tuo visiškai įsitikinusi nebuvo. Tokius įtarimus jai sukėlė jos pačios vykimo į Angliją metu išsakyti vieno iš keleivių teiginiai. Kartu ji tvirtina, kad jeigu tikrai būtų žinojusi, jog nukentėjusioji bus išnaudojama prostitucijai, tai ji jokiu būdu nebūtų jai siūliusi vykti į Angliją.

Teismas anksčiau paminėtus kaltinamojo A. K. aiškinimus ir visišką kaltės nepripažinimą vertina kritiškai, t. y. kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Kaltinamosios S. K. aiškinimus teismas vertina taip pat kritiškai, t. y. kaip siekį sušvelninti savo atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką.

Nukentėjusioji S. Ž. paaiškino, kad su ja per Facebook susisiekė kaltinamoji S. K. ( ikiteisminio tyrimo metu ją įvardijo kaip K. ) ir pasakė, kad žino apie jos sunkią šeimyninę padėti ir gali padėti, t. y. įdarbinti kebabinėje Anglijoje. Nukentėjusiajai sutikus su šiuo pasiūlymu kaltinamoji maždaug po dviejų dienų atvyko pas ją, padėjo jai susidėti daiktus ir kartu su A. K. išvežė į sodybą (duomenys neskelbtini). Vėliau ji buvo nuvežta į Kauną ir iš kažkokio prekybos centro, kuriame yra akvariumas ( ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai – PLC „Mega“ ) buvo įsodinta į mikroautobusą ir išvežta į Angliją. Nukentėjusioji patvirtino, kad jos išvežimu rūpinosi A. K.. Taip pat paaiškino, kad Anglijoje ją sutiko vyras lietuvis, jis ją nuvedė išsimaudyti, davė pavalgyti ir pamiegoti, o po to atvažiavo kažkokie užsieniečiai ir ją išsivežė. Ji buvo nuvežta į kažkokius namus ir privalėjo teikti lytines paslaugas prieš savo norą. Taip pat matė, kaip jai nuvažiavus buvo perduodami kažkokie pinigai. Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog pinigus užsieniečiai perdavė ją sutikusiam lietuviui. Be to, tas lietuvis ( ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai – A. R. ) savo namuose, dalyvaujant dar dviems lietuvėms moterims, pasakė, kad ji privalės dirbti prostitute. Jai paprieštaravus šis pagrasino, kad jeigu ji bandys kur nors bėgti ar kam nors skųstis, nukentės Lietuvoje likę jos artimieji: dukra, motina ir visi kiti.

Liudytoja S. A. ( buvusi R. ) paaiškino, kad dar prieš ją apklausiant ikiteisminio tyrimo metu pas ją į namus atėjo trys nepažįstami vyrai ir liepė apklausiant apkalbėti jos seserį ( kaltinamąją S. K. ) ir kaltinamąjį A. K.. Ši versija atsirado tik bylą nagrinėjant teisme, dėl kokio tai jai daromo poveikio liudytoja niekur nesikreipė, todėl tokius jos aiškinimus teismas vertina kritiškai. Iš teismo posėdyje pagarsintų šios liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog jos sesuo – kaltinamoji S. K. A. K. buvo skolinga 170 Eur., todėl privalėjo išvažiuoti į užsienį. 2015-01-22 S. išvažiavo į Angliją. 2015-02-05 jį grįžo atgal namo, sakė, kad išsigando ir grįžo, nes suprato, kur iš tikrųjų ją veža, t. y dirbti prostitute. S. pasakojo, kad A. duotus pinigus ji išleido narkotikams, paskui įkalbėjo autobusiuko vairuotoją parvežti ją atgal. Po jos grįžimo, A. jai davė dešimties dienų terminą grąžinti pinigus. Kažkuriuo momentu A. buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), tada jis jai pasiūlė vietoj savęs surasti kitą merginą ir jis jai dar už tai primokės. Vietoj savęs ji surado S. Ž..

Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojos R. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog jai žinoma, kad A. K. turėjo išvežti S. Ž. dirbti į Angliją, į kebabinę. Vėliau iš seseriai S. K. siųstų žinučių sužinojo, kad S. Ž. viešnamyje dirba prostitute. Sesuo S. K. jai papasakojo, kad A. ir ją bandė išvežti dirbti prostitute į Angliją, bet ji tai sužinojusi išsiprašė vairuotojų, kad ją parvežtų atgal į Lietuvą.

Liudytoja V. Ž. paaiškino, kad pas juos į namus buvo atvykusi kaltinamoji S. K., kuri jos dukrai S. Ž. pasiūlė darbą kebabinėje Anglijoje. Vėliau sūnus R. Ž. jai pasakė, kad sesuo išvežta į Angliją dirbti prostitute. Grįžusi namo dukra S. Ž. patvirtino, kad Anglijoje dirbo prostitute, buvo parduota kažkokiems musulmonams.

Liudytojas R. Ž. paaiškino, kad jam skambino mama ir pasakė, kad sesuo nori išvažiuoti į užsienį. Paklausus per ką ji nori išvažiuoti, mama atsakė, kad per S. K.. Gal po savaitės jam iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų parašė žinutę S. Š., teiravosi, kur yra jo sesuo. Liudytojas jam atrašė, kad ji dirba kebabinėje, jai viskas gerai, tačiau Saulius nurodė, kad ji skundžiasi. Dar po savaitės ar dviejų sesuo vėl su juo susisiekė per „Facebook“ ir parašė, kad ji yra vergijoje, viešnamyje, laikoma uždaryta kambaryje, ten yra ir daugiau merginų, kai kurios yra nepilnametės. Ten atvažiuodavo vyrai, jas nusipirkdavo ir veždavosi pas save. Šią aplinkybę patvirtina ir Apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas susirašinėjimas socialiniame tinklapyje „Facebook“ R. Ž. paskyroje – susirašinėjimas vyko tarp S. Ž. ir R. Ž. ( t. 1, b. l. 166-171 ).

Šie nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai patvirtina tai, kad S. Ž. į užsienį išvežė kaltinamieji. Kaltinamoji S. K. jai aiškino, kad ji dirbs kebabinėje, tačiau iš tikrųjų ji privalėjo užsiimti prostitucija. Taip pat jie patvirtina ir tą aplinkybę, kad S. K. buvo skolinga A. K.. Grįžus iš užsienio ji privalėjo vietoj savęs surasti kitą merginą. Tokiu būdu į užsienį buvo išsiųsta nukentėjusioji.

Taip pat areštinėje jis kalbėjosi su kitu sulaikytu asmeniu, pasakė, kad pažįsta S. Ž. brolius. Paklausus, ar S. Ž. buvo išvežta į užsienį šis kategoriškai to nepatvirtino, tačiau pripažino, kad už pinigus veždavo žmones į užsienį. Konkrečių sumų jis neminėjo, tačiau davė suprasti, kad viskas prasidėdavo nuo kelių tūkstančių. Vėliau liudytojas sužinojo, kad jis kalbėjosi su kaltinamuoju A. K.. Šią aplinkybę patvirtina ir 2017-02-15 (duomenys neskelbtini) tyrėjos J. S. tarnybinis pranešimas iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) A. K. ir R. Ž. buvimo laikas sutapo. 2016 m. A. K. areštinėje buvo lapkričio mėn. 24-28 d., kameroje Nr. 4, o R. Ž. areštinėje buvo lapkričio 25-30 d., kameroje Nr. 3. ( t. 2, b. l. 116 ). Šie įrodymai patvirtina tą aplinkybę, kad kaltinamasis A. K. užsiėmė prekyba žmonėmis.

Liudytoja K. A. paaiškino, kad vieną kartą S. K. jai pasiūlė vykti į užsienį dirbti prostitute, sakė, kad viskas bus gerai, ji bus viskuo aprūpinta, tačiau ji nesutiko. Vėliau S. K. pas ją atvažiavo su S. B. ir A. K.. Jie nuvyko į viešbutį prie (duomenys neskelbtini). Ten iš pradžių atėjo vienas vyras, po to jų buvo daugiau. Jai niekas tiesiogiai nesakė, kad reikės vykti dirbti prostitute, tačiau S. K. aiškino, kad tai yra kažkokia „atranka“ ir tie vyrai turi su ja „pabandyti“. Tie „pabandymai“ pasireiškė tuo, kad ji privalėjo su jais lytiškai santykiauti. Kitą dieną jie buvo jau restorane „(duomenys neskelbtini)“ autostradoje, vėl atėjo vyrai ir su jais vėl reikėjo „bandyti“. Tik vėliau jos patėviui ėmus skambinti ir jos ieškoti, ji buvo paleista namo ir neišvežta į užsienį. Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja K. A. atpažino S. B., kaip asmenį apklausoje įvardintą „S.“, kuris 2014 m. spalio mėn. kartu su S. K. ir asmeniu vadinamu E., ją norėjo išvežti į užsienį dirbti prostitute bei du kartus su ja lytiškai santykiavo taip ją išbandydamas, ar ji tinka dirbti prostitute. ( t. 1, b. l. 124-128 ). Pažymėtina, kad šie įvykiai vyko anksčiau, nei nukentėjusioji S. Ž. buvo išgabenta į užsienį. Iš to darytina išvada, kad kaltinamajai S. K. buvo gerai žinoma apie merginų vežimus į užsienį užsiimti prostitucija.

Iš Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų matyti, kad nukentėjusioji S. Ž. atpažino A. R., kuris ją pasitiko, kai ji buvo atvežta į Angliją, pas šį asmenį ji namuose šiek tiek pamiegojo po kelionės ir iš šio asmens namų ją išsivežė kiti užsieniečiai. Iš šio asmens ji sužinojo, kad atvyko dirbti prostitute. Taip pat ji atpažino J. K., iš kurios ji Anglijoje sužinojo, kad dirbs prostitute. Ši moteris buvo ar tai viešbutyje, ar tai svečių namuose, kur ji vadovavo ir į kuriuos S. Ž. buvo nuvežta bei turėjo aptarnauti klientus. Be to, ji atpažino ir A. K. kaip asmenį vardu A., apie kurį ji davė parodymus ir kuris 2015-02-24 veikdamas kartu su S. K. ją apgaule išvežė iš Lietuvos į Angliją, kur ją pardavė į prostituciją. ( t. 1, b. l. 72-81, 82-85, 86-89 ).

Iš teismo posėdyje pagarsintų tuometinio įtariamojo A. R. parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog jam paskambino kaltinamasis A. K. ir pasakė, kad atvažiuoja mergina iš Lietuvos ir paprašė leisti pernakvoti. Šis ją sutiko. Maždaug po valandos vėl paskambino A. K. ir liepė su ta mergina išeiti į lauką. Tada atvažiavo automobilis, kuriame sėdėjo du užsieniečiai, viena iš jų jam perdavė voką ir liepė jį atiduoti A. K., o tą merginą išsivežė. Maždaug po dviejų dienų pas jį atvažiavo nepažįstamas asmuo ir pasiėmė tą voką. Dar maždaug po poros savaičių jam paskambino A. K. ir pasakė, kad niekam nepasakotų, kad pas jį buvo apsistojusi ta mergina. Netrukus pas jį atvažiavo tie patys užsieniečiai ir pradėjo iš jo reikalauti pinigų, kadangi merginą pasiėmė policija. Taip pat nurodė, kad jei A. tų pinigų negrąžins, tą turės padaryti jis. Po kurio laiko jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų Anglijoje įtariant, kad pardavė tą merginą, kadangi vienas iš užsieniečių nurodė, kad jam už merginą padavė pinigus ( t. 8, b. l. 104-107, 123-127 ).

Pagarsinus šiuos parodymus kaltinamasis A. K. paaiškino, kad A. R. jį apkalba, tačiau tam pagrįsti konkrečių aplinkybių nenurodė. Tokiu būdu šie kaltinamojo aiškinimai vertintini kritiškai.

Iš 2016-03-04 A. R. apklausos protokolo, išversto iš anglų kalbos matyti, kad Jungtinėje Karalystėje apklausos metu pareigūnas nurodė, jog A. R. yra sulaikytas už prekybą žmonėmis Jungtinės Karalystės teritorijoje seksualinio išnaudojimo tikslais, šių asmenų išvežimą į Jungtinę Karalyste taip pat kanapių ir suklastotų dokumentų turėjimą. Jame nurodytos praktiškai tos pačios aplinkybės, kurios buvo nurodytos apklausiant A. R. kaip įtariamąjį. Be to, šiame protokole nurodyta, kad A. R. turi žinių, jog praeitą mėnesį A. (A. K.) vėl atvežė dar vieną merginą, kurią prašė priglausti, bet jis nesutiko, nes nenori problemų. Teiginį, kad merginos apie kurią buvo kalbėta per apklausą vardas S., A. R. patvirtino. ( t. 7, b. l. 91-140 ).

Šie parodymai patvirtina aplinkybę, kad kaltinamasis A. K. užsiėmė prekyba žmonėmis, t. y. veždavo merginas į Jungtinę Karalystę verstis prostitucija ir už tai gaudavo piniginį atlygį.

Tokiu būdu nustatyta, kad kaltinamasis A. K., žinodamas ir siekdamas, kad S. Ž. būtų išnaudojama prostitucijai, veikdamas bendrininkų grupėje su S. K., įkalbėjo S. K., kad ši pasinaudodama S. Ž. pažeidžiamumu dėl jos sunkios materialinės padėties, jauno amžiaus, jos psichinės sveikatos būklės, socialinių įgūdžių stokos, bei panaudojant apgaulę – nutylint tikrąjį kelionės tikslą ir melagingai žadant darbą kebabinėje Jungtinėje Karalystėje, užverbuotų S. Ž. vykti į Jungtinę Karalystę ( ką kaltinamoji S. K., vykdydama A. K. nurodymą ir padarė ), išgabeno nukentėjusiąją S. Ž. į Jungtinę Karalystę, kur už ją buvo sumokėta nenustatyta pinigų suma ir ji perduota A. K. nurodytam ir siųstam tyrimo nenustatytam asmeniui, o S. Ž. buvo parduota trečiųjų šalių piliečiams, žinant, kad ji bus išnaudojama prostitucijai.

Be to, kaltinime nurodyta, kad buvo pasinaudota nukentėjusiosios S. Ž. pažeidžiamumu ir panaudojant apgaulę. Teismo nuomone, šios aplinkybės pasitvirtino. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. Ž. yra nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Pas psichiatrą stebimų pacientų grupei priklausė nuo 2013-05-28. Nustatyta diagnozė lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu. Į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą įrašyta 2014-10-01 dėl to, kad vaikui – U. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatyta laikinoji globa. S. Ž. buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. S. Ž. gyvenamoji aplinka yra skurdi, tvarkinga, yra būtiniausi buities daiktai. S. Ž. gauna šalpos pensiją. S. Ž. yra neįgali, charakterizuojama kaip silpnų gebėjimų ir įgūdžių asmenybė ( t. 1, b. l. 97-98, 101-102, 105 ). Teismo nuomone, kaltinamieji būtent tuo ir pasinaudojo verbuodami ir gabendami nukentėjusiąją S. Ž. į Jungtinę Karalystę, žinodami, kad ji bus išnaudojama prostitucijai.

Pažymėtina, kad apgaulė – tai tyčinis žmogaus suklaidinimas, siekiant, jog šis dėl suklydimo savo noru elgtųsi pagal kaltininko pageidavimą. Apgaulė, kaip prekybos žmonėmis požymis, gali pasireikšti netikrų žinių pranešimu ar tiesos nutylėjimu. Prekybos žmonėmis auka gali būti suklaidinama dėl įvairių pažadų arba tik dėl tam tikrų aplinkybių ( pvz., šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiajai buvo pažadėtas darbas kebabinėje, pastoviai mokamas darbo užmokestis, bus suteiktas gyvenamasis plotas, o iš tikrųjų ji buvo gabenama tuo tikslu, kad bus išnaudojama prostitucijai. ).

Be to, kaltinime yra nurodyta, kad kaltinamieji A. K. ir S. K. nusikalstamą veiką padarė, veikdami bendrininkų grupėje.

Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Todėl, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Ši visuma yra sudėtingesnė, palyginus su veikos požymiais, kai nusikalstamą veiką daro vienas asmuo. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Taigi, kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Būtinu bet kurios bendrininkavimo formos požymiu yra ir bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes.

Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A. K., žinodamas ir siekdamas, kad S. Ž. būtų išnaudojama prostitucijai, veikdamas bendrininkų grupėje su S. K., įkalbėjo S. K., kad ši pasinaudodama S. Ž. pažeidžiamumu dėl jos sunkios materialinės padėties, jauno amžiaus, jos psichinės sveikatos būklės, socialinių įgūdžių stokos, bei panaudojant apgaulę – nutylint tikrąjį kelionės tikslą ir melagingai žadant darbą kebabinėje Jungtinėje Karalystėje, užverbuotų S. Ž. vykti į Jungtinę Karalystę ( ką kaltinamoji S. K., vykdydama A. K. nurodymą ir padarė ), išgabeno nukentėjusiąją S. Ž. į Jungtinę Karalystę, kur už ją buvo sumokėta nenustatyta pinigų suma ir ji perduota A. K. nurodytam ir siųstam tyrimo nenustatytam asmeniui, o S. Ž. buvo parduota trečiųjų šalių piliečiams, žinant, kad ji bus išnaudojama prostitucijai. Taigi, šiuo atveju teismas nustatė būtiną intelektualinio tyčinės kaltės momentą – kaltinamųjų suvokimą, kad jie dalyvauja nusikalstamoje veikoje. Jų veiksmai buvo reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, sudarė sąlygas kito bendrininko veiksmams ir juos papildė. Tokie kaltinamųjų veiksmai iš esmės reiškė susitarimą bendrai dalyvauti prekyboje žmonėmis ir šioje konkrečioje situacijoje susitarimas pasireiškė sutartinais veiksmais, t. y., veiksmais, rodančiais, kad jie pritaria vienas kito veiksmams, sutinka su jų neteisėtais veiksmais, taip išreikšdami savo tikrąją valią – dalyvauti prekyboje žmonėmis. Jie suprato bendrininkų veiksmus, jiems pritarė, suvokė jų bendrai daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu būdu šie bendrininkai buvo bendravykdytojai, nes kiekvienas atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių ir veikė tiesiogine tyčia.

Tokiu būdu laikytina nustatytu, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Atsižvelgiant į virš išdėstytus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų A. K. ir S. K. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 147 straipsnio 1 dalyje yra pilnai įrodyta, jų nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Dėl pakeisto kaltinimo

Kaip matyti, teisminio nagrinėjimo metu prokurorė pateikė teismui pakeistą kaltinimą, kuriame nurodyta, kad kaltinamieji siekė ne tik, kad nukentėjusioji S. Ž. būtų išnaudojama prostitucijai, tačiau ir tai, kad ji būtų išnaudojama fiktyviai santuokai su trečiųjų šalių piliečiu ( t. 11, b. l. 127-129 ).

Kaip matyti, kaltinamasis A. K. savo kaltės kategoriškai nepripažino ir aiškina, kad nukentėjusioji S. Ž. į Jungtinę Karalystę buvo gabenama jos sutikimu darbui kebabinėje.

Kaltinamoji S. K. aiškina, jog ji pasakė nukentėjusiajai, kad ši nuvykusi į Jungtinę Karalystę galės fiktyviai susituokti su užsieniečiu, už tai gaus 3 000 svarų, o ši su tokiu pasiūlymu sutiko.

Teisme pakeitus kaltinimą buvo pakartotinai apklausta nukentėjusioji, tačiau ji kategoriškai paneigė tai, kad S. K. jai sakė ir siūlė nuvykus į Jungtinę Karalystę fiktyviai susituokti su užsieniečiu, minėjo, kad už tai gaus kažkokį piniginį atlygį.

Apklausta liudytoja V. Ž. ( nuketėjusiosios mama ) paaiškino, kad pas juos į namus buvo atvykusi kaltinamoji S. K. ir pasiūlė dukrai vykti į Angliją ir dirbti kebabinėje. Po kiek laiko dukra ten ir išvyko. Daugiau byloje konkrečių ir neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų šią kaltinamosios S. K. versiją, nėra surinkta.

Tokiu būdu aplinkybė, kad kaltinamieji siekė ne tik, kad nukentėjusioji S. Ž. būtų išnaudojama prostitucijai, tačiau ir tai, kad ji būtų išnaudojama fiktyviai santuokai su trečiųjų šalių piliečiu iš kaltinimo pašalintina.

Dėl civilinio ieškinio.

Kaip matyti, nukentėjusioji S. Ž. yra pateikusi civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo – 4 000 eurų ( t. 10, b. l. 174-175 ). Teismo posėdyje ji paaiškino, kad išvežta buvo labai išsigandusi, nežinojo, kas su ja bus toliau. Grįžus į Lietuvą turėjo vaikščioti pas psichologus, gerti raminančius vaistus. Jos atsisakė šeima, broliai su ja nebendrauja, mama pasakė, kad jai nereikia išniekintos dukters.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.

Įvertinus visus byloje esančius duomenis, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, jos emocinę būklę teisminio nagrinėjimo metu, teismui nekyla abejonių dėl kaltinamųjų nusikalstamo tikslo siekimu nukentėjusiajai padarytos žalos. Nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos dydis ( 4 000 Eur ) šiuo konkrečiu atveju yra realus ir pagrįstas. Tokiu būdu jos pareikštas civilinis ieškinys yra tenkinamas ir parašoma priteisti suma ( 4 000 Eur ) priteistina iš abiejų kaltinamųjų solidariai.

Kaltinamųjų A. K. ir S. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenusyatyta.

Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Dėl bausmės skyrimo.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų.

Remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.

Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, kaltinamųjų asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

Kaltinamasis A. K. anksčiau teistas (t. 9, b. l. 66-75), paskutinį kartą 2015-12-22 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 290 straipsnį, 286 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 12 MGL bauda, įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 10 MGL ( 376,60 Eur ) bauda, jos nesumokėjęs, administracine tvarka baustas ( t. 9, b. l. 82-83), narkologinio ir psichiatrijos kabinetų įskaitose neįregistruotas.

Vertinant pagal LR BK 11 straipsnio nuostatas, kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą ( LR BK 147 str. 2 d. ), kurio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dešimties metų. Byloje nėra nustatytų būtinų sąlygų LR BK 62 str. nuostatų taikymui, kaip ir nėra numatytų sąlygų LR BK 54 str. 3 dalies nuostatų taikymui. Kaltinamasis niekur nedirba, žalos nukentėjusiajai nėra atlyginęs, su jos civiliniu ieškiniu iš viso nesutinka, savo kaltės nepripažįsta, nesigaili, nėra savikritiškas savo poelgiui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Kaltinamoji S. K. anksčiau teista ( t. 8, b. l. 141-146 ), administracine tvarka bausta, narkologinio ir psichiatrijos kabinetų įskaitose neįregistruota. Vertinant pagal LR BK 11 straipsnio nuostatas, kaltinamoji padarė sunkų nusikaltimą ( LR BK 147 str. 2 d. ), kurio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dešimties metų.

BK 75 straipsnyje ( nauja redakcija ) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (2017-09-28 įstatymas Nr. XIII-633, įsigal. nuo 2017-10-06 ). BK 75 straipsnyje ( toliau – sena redakcija ) buvo numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus ( išskyrus labai sunkius nusikaltimus ) teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamoji S. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnio 1 dalyje padarė 2015 m. vasario mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, tačiau ne vėliau kaip iki 2015-02-24, t. y. galiojant dar senai BK 75 straipsnio redakcijai. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas svarstyti klausimą dėl BK 75 straipsnio ( sena redakcija ) nuostatų taikymo kaltinamojo atžvilgiu, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamoji S. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, darbe charakterizuojama teigiamai. Teismo nuomone, realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas turėtų neigiamų pasekmių jos šeimai ( ilgą laiką nutrūktų jo socialiniai ryšiai ) bei nutrūktų darbiniai santykiai, kas apsunkintų žalos atlyginimą nukentėjusiajai. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į jos vaidmenį šio nusikaltimo padaryme. Bylos duomenimis nustatyta, kad iš pradžių kaltinamasis A. K. ją pačią siuntė į Jungtinę Karalystę verstis prostitucija melagingai žadėdamas, kad ji dirbs kebabinėje. Vieno iš keleivių sužinojusi jos tikrąjį siuntimo tikslą ji ten nepasiliko ir grįžo į Lietuvą. Tuo metu ji buvo finansiškai priklausoma nuo kaltinamojo A. K. ( buvo jam skolinga apie 180 Eur ), skolos grąžinti neturėjo galimybių, todėl vykdydama jo nurodymą vietoj savęs surado nukentėjusiąją S. Ž., kuri buvo išgabenta į Jungtinę Karalystę tam ,kad verstųsi prostitucija. Tokiu būdu galima teigti, kad pati kaltinamoji šios nusikalstamos veikos darymo metu buvo savotiška „auka“.

Be to, pažymėtina ir tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir perauklėti nusikaltusį asmenį, paveikti jį taip, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas neturi jokių duomenų, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo kaltinamoji būtų vėl padariusi kokias tai nusikalstamas veikas ar baudžiamuosius nusižengimus. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai jai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą Nr. NTP-7-7803, kurioje nurodė, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. Ž. antrinę teisinę pagalbą teikė tarnybos koordinatoriaus parinkta advokatė ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 390 Eur ( t. 11, b. l. 164-166 ). BPK 55 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įstatymų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, numatytais atvejais nukentėjusysis ir civilinis ieškovas turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tokiu būdu anksčiau nurodytos išlaidos laikytinos procesinėmis išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu ir priteistinos iš kaltinamųjų subsidiarine tvarka.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnio nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 303 – 305, 307 – 308, 313 straipsniais

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 147 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 6 m. 6 mėn. ( šešeriems metams ir šešiems mėnesiams ) laisvės atėmimo.

Vadovaujanti BK 63 straipsnio 9 dalimi šią bausmę subendrinti su 2015-12-22 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – bauda ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę 6 m. 6 mėn. ( šešis metus ir šešis mėnesius ) laisvės atėmimo bausmę ir 10 MGL ( 376,60 Eur ) baudą, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruoti policijos įstaigoje ir namų areštą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus jas pakeisti į suėmimą, nuteistąjį A. K. sulaikant.

Bausmės pradžią jam skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame įkalinime išbūtą laiką, t. y. nuo 2016-11-24 iki 2017-05-24.

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 147 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 3 m. ( trims metams ) laisvės atėmimo.

Taikyti jos atžvigiu BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 8 punkto nuostatas ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 m. ( dviems metams ) įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeista, nuosprendžiui įsitesėjus, ją panaikinti.

Priteisti iš nuteistųjų A. K. ir S. K. solidariai 4 000 Eur ( keturis tūkstančius eurų ) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios S. Ž. naudai

Priteisti iš nuteistųjų A. K. ir S. K. po 195 Eur ( vienas šimtas devyniasdešimt penki eurai ) – iš kiekvieno už advokato paslaugas valstybei.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

A. K. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti jo laisvės atėmimo vietos administracijai.

3 vnt. kompaktinių plokštelių prie 2017-06-09 slapto sekimo protokolo, pridėtų voke prie ikiteisminio tyrimo medžiagos palikti prie bylos.

Kompaktinę plokštelę CD-R su mobilaus ryšio telefonų išklotinėmis prie 2015-07-21 paklausimo Nr. 64-IL-18922, pridėtą voke prie ikiteisminio tyrimo medžiagos palikti prie bylos.

Vizitinę kortelę prie liudytojos K. A. apklausos protokolo, pridėtą voke prie ikiteisminio tyrimo medžiagos palikti prie bylos.

Laikmeną prie teisinės pagalbos prašymo, pridėtą voke prie ikiteisminio tyrimo medžiagos palikti prie bylos

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos ( nuteistiesiems A. K. ir S. K. nedalyvaujant teismo posėdyje terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jiems išsiuntimo dienos ) gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.