- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-04
- Bylos Nr.
- A-63-1728-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovo Utenos
- Atsakovas
- Molėtų rajono savivaldybės tarybai
- Kategorijos
- 17.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Molėtų rajono mero apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje pareiškimą atsakovui Molėtų rajono savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje (toliau – ir pareiškėjas) pareiškimu (b. l. 3 – 5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. B1-110 pakeisto Molėtų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) XII skyriaus „Tarybos narių veiklos apmokėjimas“ 197 punktas toje dalyje, kur nustatyta, kad merui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto išlaidoms kas mėnesį mokama 3,5, mero pavaduotojui 2,5, kolegijos nariams ir komitetų pirmininkams 0,6 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išmoka, neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija); ar Reglamento XII skyrius „Tarybos narių veiklos apmokėjimas“, 197 punktas, kurie nustato išmokų tarybos nariams mokėjimą, tačiau nereglamentuoja, kaip tvirtinamas tokios išmokos dydis, neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija); ar Reglamento XII skyrius „Tarybos narių veiklos apmokėjimas“, 197 punktas, kuriuose nėra nustatyta, kad išmokos tarybos nariams skiriamos atsiskaitytinai, neprieštarauja Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 daliai (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija); pripažinus Reglamento XII skyrių „Tarybos narių veiklos apmokėjimas“, 197 punktą prieštaraujančiu įstatymui, laikyti jį panaikintu.
Pareiškėjas nurodė, kad Reglamento 197 punkte numatyta, jog tarybos nariui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto išlaidoms kas mėnesį mokama 0,5 minimalios mėnesinės algos dydžio išmoka, kolegijos nariams ir komitetų pirmininkams ši išmoka – 0,6 MMA, mero pavaduotojui – 2,5 MMA, merui – 3,5 MMA dydžio. Pareiškėjo nuomone, Reglamento 197 punkto nuostata kelia abejonių dėl jos teisėtumo. Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija) nustatyta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį gali būti mokama išmoka. Šios išmokos dydis tvirtinamas reglamento nustatyta tvarka. Pareiškėjo teigimu, ši įstatymo formuluotė reiškia, kad: a) turi būti žinomos su tarybos nario veikla susijusios kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugų išlaidos; b) turi būti žinoma, kiek paslaugų suteikia ar už jas apmoka tiesiogiai savivaldybės administracija; c) išmokos dydis, atsiradęs kaip skirtumas tarp a) ir b) punktuose numatytų išlaidų, turi būti tvirtinamas reglamente nustatyta tvarka. Be to, pažymėjo, kad Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta galimybė mokėti diferencijuotas išmokas tarybos nariams, priklausomai nuo kokių nors priežasčių ar kitų aplinkybių. Atkreipė dėmesį, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) nustatyta, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Tuo tarpu Reglamento 197 punkte nėra nustatyta, kad lėšos tarybos nariams skiriamos atsiskaitytinai, t. y. tarybos nariai savo išlaidų už kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugas neturi pagrįsti jokiais apskaitos dokumentais. Pareiškėjo nuomone, reglamentuojant išmokų savivaldybės tarybos nariams skyrimą turi būti vadovaujamasi panašius santykius reglamentuojančia Lietuvos Respublikos Seimo statuto 15-3 straipsnio 3 dalies nuostata, numatančia, kad Seimo nariams su jų parlamentine veikla susijusioms išlaidoms kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai skiriama tam tikro dydžio lėšų suma.
Atsiliepimas
Molėtų rajono meras atsiliepimu į pareiškimą (b. l. 70 – 72) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Molėtų rajono meras nurodė, jog artimiausiu metu bus tvirtinama nauja Molėtų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento redakcija, todėl netikslinga tenkinti pareiškėjo prašymą. Teigė, kad Reglamento 197 punktas yra priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, šio punkto nuostatos neprieštarauja Vietos savivaldos ir Buhalterinės apskaitos įstatymams. Paaiškino, kad pareiškėjas 2009 m. liepos 31 d. raštu Nr. 10‑188(1.14.) pasiūlė artimiausiame tarybos posėdyje apsvarstyti Reglamento 197 punkto nuostatų pakeitimo klausimą toje dalyje, kuria nustatyta, jog merui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto išlaidoms kas mėnesį mokama 3,5, mero pavaduotojui 2,5 MMA dydžio išmoka. 2009 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. B22(7.9)-680 pareiškėjui buvo atsakyta, kad yra rengiama ir derinama Molėtų rajono savivaldybės tarybos reglamento nauja redakcija, kuri bus teikiama tvirtinti rugsėjo mėnesį, tuo pačiu bus pakeistos ir veiklos reglamento 197 punkto nuostatos. Tarybos posėdyje, įvykusiame 2009 m. rugpjūčio 26 d., buvo svarstomas pareiškėjo teikimas ir nuspręsta prašyti teikimo vykdymo terminą atidėti iki 2009 m. spalio 30 d. Pareiškėjas 2009 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 10-200(1.14.) informavo, kad pratęsia teikimo terminą iki artimiausio tarybos posėdžio. 2009 m. spalio 8 d. buvo gautas pareiškėjo 2009 m. spalio 7 d. reikalavimas, kuriuo reikalaujama neatidėliojant informuoti pareiškėją apie 2009 m. liepos 31 d. teikimo Nr. 10-188(1.14.) svarstymą ir priimtą sprendimą bei pateikti Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. posėdyje priimtų teisės aktų kopijas, taip pat posėdžio protokolo kopiją. Pažymėjo, kad 2009 m. spalio 13 d. raštu Nr. B22(7.9)-863 pareiškėjui buvo atsakyta, kad nuspręsta Molėtų rajono savivaldybės tarybos Biudžeto ir rajono plėtros komiteto posėdyje Reglamento 197 punkto pakeitimo klausimo į tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. posėdžio darbotvarkę netraukti, o minėto punkto redakciją pakeisti, tvirtinant savivaldybės tarybos veiklos reglamento naują redakciją, kuri bus parengta pagal pavyzdinį savivaldybės tarybos veiklos reglamentą, patvirtintą Vidaus reikalų ministro įsakymu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 22 d. sprendimu (b. l. 126 – 129) pareiškėjo pareiškimą tenkino, Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. B1-110 pakeisto Molėtų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento XII skyriaus „Tarybos narių veiklos apmokėjimas“ 197 punktą toje dalyje, kur nustatyta, kad merui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto išlaidoms kas mėnesį mokama 3,5, mero pavaduotojui 2,5, kolegijos nariams ir komitetų pirmininkams 0,6 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išmoka bei nereglamentuota, kaip tvirtinamas tokios išmokos dydis, pripažino prieštaraujančiu Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija); Reglamento XII skyriaus „Tarybos narių veiklos apmokėjimas“, 197 punktą, kuriuo nenustatyta, kad išmokos tarybos nariams skiriamos atsiskaitytinai, pripažino prieštaraujančiu Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 daliai (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija), Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. B1-110 pakeisto Molėtų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento XII skyriaus „Tarybos narių veiklos apmokėjimas“ 197 punktą laikė panaikintu, nusprendė, sprendimui įsiteisėjus, jį paskelbti „Valstybės žiniose“.
Teismas nustatė, kad Molėtų rajono savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. B1-110 „Dėl Molėtų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento pakeitimo“ nusprendė pakeisti Molėtų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. B1-111, XII skyriaus 197 punktą. Reglamento 197 punkte buvo nustatyta, kad tarybos nariui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto išlaidoms kas mėnesį mokama 0,5 minimalios mėnesinės algos dydžio išmoka, kolegijos nariams ir komitetų pirmininkams ši išmoka – 0,6 MMA, mero pavaduotojui – 2,5 MMA, merui – 3,5 MMA dydžio. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto teksto paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Oficialus informacinis pranešimas buvo paskelbtas 2008 m. birželio 6 d. laikraštyje „Vilnis“. Teisės aktas taip pat yra skelbiamas Molėtų rajono savivaldybės internetiniame puslapyje. Tuo remdamasis teismas laikė, kad aktas paskelbtas pagal įstatymo reikalavimais ir yra įsigaliojęs. Dėl atitikimo Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai teismas pažymėjo, jog Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija) nustatyta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį gali būti mokama išmoka; šios išmokos dydis tvirtinamas reglamento nustatyta tvarka. 2008 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. X-1422 redakcijoje, galiojusioje Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. B1-110 priėmimo metu, 26 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu pagal mero potvarkį tarybos narys atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka jam komandiruotės išlaidas. Tuo tarpu 26 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, buvo nustatyta, jog tarybos nariui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidoms kas mėnesį gali būti mokama išmoka, kurios dydis patvirtinamas tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka. Teismas tyrė norminio akto atitikimą dabar galiojančioms įstatymo normoms. Pažymėjo, kad pasikeitus įstatyminiam reguliavimui turi būti pakeičiami ir žemesnės galios teisės aktai. Nagrinėjamu atveju įstatymo nuostatos bylai svarbiais klausimais iš esmės nepakito. Teismas sutiko su pareiškėjo pateiktais argumentais, kad Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies analizė rodo, jog tam, kad tarybos narys įgytų teisę į išmoką, reikalingas ne vien asmens statuso buvimo nustatymas. Greta fakto, kad asmuo yra tarybos narys, reikalinga nustatyti ir kitus teisiškai reikšmingus faktus. Teismo vertinimu, išmoka gali būti gaunama tik tada, kai tarybos narys įvykdo šias sąlygas: 1) išlaidos turi būti susijusios su asmens, kaip tarybos nario, veikla; 2) lėšos buvo išleistos kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms apmokėti; 3) jų tiesiogiai nepadengia savivaldybės administracija. Kadangi šios sąlygos numatytos įstatyme, tai vykdant Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą ir tvirtinant išmokos dydį turi būti nustatyta tvarka, pagal kokius kriterijus ir pagal kokias procedūras šios aplinkybės turi būti patvirtinamos (kada ir kokius dokumentus, kokiam organui, dėl kokių išlaidų tarybos narys turi pateikti, kad galėtų gauti įstatymo numatytą išmoką). Akcentavo, jog teisės norma nustato tokį išmokos apskaičiavimo būdą, kai iš turėtų išlaidų atimama savivaldybės administracijos atlyginta dalis. Tam, kad būtų galima nustatyti išmokos dydį, reikalinga žinoti išlaidų dydį. Pažymėjo, kad Molėtų rajono savivaldybės tarybos Reglamento 197 punktas, nustatydamas tik išmokų dydžius, išmokų mokėjimą susieja ne su teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, o išimtinai tik su tarybos nario, mero, jo pavaduotojo, kolegijos nario ar komiteto pirmininko statuso turėjimu. Tačiau tam tikrų pareigų ėjimas, teismo vertinimu, automatiškai nereiškia didesnių išlaidų turėjimo ir neleidžia nustatyti išmokų dydžio. Todėl toks reglamentavimas, teismo nuomone, neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Dėl atitikimo Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 daliai teismas atkreipė dėmesį, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) nustatyta, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Pažymėjo, jog Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje numatytos išmokos mokėjimas gali būti vykdomas tik atliekant ūkinę operaciją, todėl šios operacijos pagrindu gali būti tik Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantys dokumentai. Tam, kad tokiais dokumentais būtų galima pagrįsti atliekamą ūkinę operaciją, juos turi pateikti išlaidas turėję tarybos nariai. Todėl teismas laikė, kad išmoka gali būti tvirtinama tik tada, kai pateikiami apskaitos dokumentai. Kadangi Molėtų rajono savivaldybės tarybos Reglamento 197 punktas nenumato tarybos narių pareigos atsiskaityti už turėtas išlaidas, tai toks reglamentavimas, teismo vertinimu, pažeidžia Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį.
III.
Molėtų rajono meras apeliaciniu skundu (b. l. 131 – 133) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas neatsižvelgė į svarbų motyvą, kad Molėtų rajono savivaldybės tarybos nariai negauna atlygio už darbą atliekant tarybos nario pareigas (Vietos savivaldos 26 str. 1 d.). Molėtų rajono savivaldybės tarybos nariai gauna išmoką tik su jų veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto išlaidoms padengti (Vietos savivaldos 26 str. 1 d.). Molėtų rajono savivaldybės administracija neaprūpina tarybos narių telefono aparatais bei ryšiu, nesuteikia tarnybinių kompiuterių ir interneto paslaugų, automobilio ir pan. Tarybos nariai viskuo apsirūpina patys ir už tai gauną jiems pagal įstatymą priklausančią išmoką. Panaikindamas šį punktą teismas palieka visus Molėtų rajono savivaldybės tarybos narius be jiems priklausančių išmokų, už kurias jie privalės atsiskaityti iš nuosavų lėšų.
2. Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalis nenustato, ar išmokos tarybos nariams dėl kokių nors priežasčių ar aplinkybių gali būti diferencijuotos, ar jos visiems turi būti vienodos ir lygios. Taip pat minėtame straipsnyje yra nustatyta, kad išmokos dydis tvirtinamas reglamento nustatyta tvarka. Įstatymas tvirtinimo tvarkos nedetalizuoja ir palieka tai spręsti pačiai tarybai. Būtent taip ir pasielgė Molėtų rajono savivaldybės taryba priimdama ginčijamą reglamento punktą.
3. Tarybos nariai (o daugiausia meras ir mero pavaduotojas) vyksta į susitikimus su gyventojais, bendrauja su rinkėjais, sprendžia jiems rūpimus klausimus ne darbo valandomis ir net ne darbo dienomis, todėl neteisinga tapatinti mero (mero pavaduotojo), kaip savivaldybės vadovų, atliekamas funkcijas su jų, kaip tarybos narių, atliekamomis pareigomis. Taigi pagal veiklos apimtis tarybos reglamente ir buvo diferencijuotos išmokos.
4. Vietos savivaldos įstatymas nenumato atsiskaitymo už tarybos narių turėtas išlaidas tvarkos, neįpareigoja ją nustatyti tarybos reglamente ar kitame dokumente. Dėl šių priežasčių tokia tvarka ir nėra numatyta Molėtų rajono savivaldybės tarybos reglamente.
Atsiliepimas
Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 137 – 139) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Dėl mero ir jo pavaduotojo teisės gauti didesnes kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugų išlaidas jau yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 4 d. nutartyje (Administracinė byla Nr. A438‑560/2009). Joje teismas konstatavo, kad visi tarybos nariai, neišskiriant tarybos narių, kurie eina mero ir jo pavaduotojo pareigas, turi teisę į išmokas už tam tikras išlaidas, patirtas vykdant tarybos nario funkcijas ir nurodė, kad nustatant valstybės institucijų kompetenciją, viešojoje teisėje vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra leista“. Remiantis šiuo principu, savivaldybių tarybų teisė numatyti išmokas dėl patirtų išlaidų tarybos nariams negali būti aiškinama plečiamai, kaip suteikianti įgaliojimus numatyti išmokas ne tik tarybos nariams, bet ir papildomas išmokas merams bei jų pavaduotojams.
2. Tai, kad įstatyme nėra detalizuota, kaip Reglamente turėtų būti aprašyta išmokų tarybos nariams skyrimo ir jų dydžio nustatymo tvarka, nereiškia, kad tos tvarkos visai neturi būti. Reiškia, kad šiuo atveju išmokos tarybos nariams mokamos neatsižvelgiant į tai, kiek paslaugų nesuteikia ar už jas neapmoka tiesiogiai savivaldybės administracija, todėl tai irgi pažeidžia Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalavimą.
3. Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog Savivaldybės vykdomoji institucija yra savivaldybės administracijos direktorius, kuris taip pat yra įstaigos vadovas, vadovaujantis savivaldybės administracijai. Analizuojant Buhalterinės apskaitos įstatymo taikymo sritį ir subjektus, kuriems šis įstatymas taikomas, nekyla abejonių, kad savivaldybės ir jos institucijų buhalterinė veikla, jos apskaita ir organizavimas turi būti vykdomi laikantis šio įstatymo nuostatų. Tai taip pat reiškia, kad savivaldybės taryba, administracijos direktorius, meras priimdami sprendimus ar juos vykdydami turi laikytis teisės aktų, tame tarpe ir Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų. Šiuo atveju, savivaldybės taryba, tvirtindama Reglamentą ir numatydama jame išmokų tarybos nariams mokėjimo galimybę, turėjo nustatyti, kad savivaldybės administracija pervesdama šias išmokas į asmenines tarybos narių sąskaitas, vadovautųsi Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reikalaujančiomis išlaidas pagrįsti jas patvirtinančiais dokumentais.
4. Lėšos, kuriomis disponuoja savivaldybės administracija, yra savivaldybės biudžeto lėšos. Tiek visuomenė, tiek institucijos, prižiūrinčios, ar teisėtai, efektyviai ir ekonomiškai naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, turi teisę žinoti, kur ir kaip jos naudojamos. Šios išmokos tarybos nariams nėra darbo užmokestis, tai tikslinės lėšos, be to, pervedant konkrečią sumą į tarybos nario sąskaitą nereiškia, kad visos šios lėšos yra ar bus panaudojamos Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatytoms ir realiai patirtoms išlaidoms kompensuoti. Reiškia, jog tarybos narys gauna papildomų, teisės aktuose nenustatytų, pajamų, todėl ir yra reikalinga, kad už šių lėšų panaudojimą būtų atsiskaitoma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje ( toliau-pareiškėjas) inicijavo administracinę bylą, prašydamas ištirti Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. B1-110 pakeisto Molėtų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau-Reglamentas) XII skyriaus „Tarybos narių veiklos apmokėjimas“ 197 punktas toje dalyje, kur nustatyta, kad merui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto telefono, interneto, transporto išlaidoms kas mėnesį mokama 3,5, mero pavaduotojui 2,5, kolegijos nariams ir komitetų pirmininkams 0,6 minimalios mėnesinės algos ( MMA) dydžio išmoka, neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai ( 2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija); ar Reglamento XII skyriaus „Tarybos narių veiklos apmokėjimas, 197 punktas, kuris nustato išmokų tarybos nariams išmokėjimą, tačiau nereglamentuoja, kaip tvirtinamas tokios išmokos dydis, neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai ( 2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija); ar Reglamento XII skyriaus „Tarybos narių veiklos apmokėjimas“ 197 punktas, kuriame nėra nustatyta, kad išmokos tarybos nariams skiriamos atsiskaitytinai, neprieštarauja Buchalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 daliai ( 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija).
Konstatuotina, kad pareiškėjas – subjektas, turintis teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti savivaldybių administravimo subjekto priimtų norminių administracinių aktų atitiktį įstatymams, Vyriausybės norminiams aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio 2 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 13 dalies nuostatas, norminis administracinis aktas yra viena iš norminių teisės aktų rūšių (greta įstatymų ir kitų teisės aktų). Norminis teisės aktas yra teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei administracinių bylų teisenoje lemia jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką ir kartu apibrėžia administracinių teismų kompetenciją tiriant konkretaus administracinio akto teisėtumą. Molėtų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, patvirtintas Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. B1-111, atitinka norminio administracinio akto požymius: tai daugkartinio taikymo aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Pagal jį priėmusį subjektą, akto pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas taip pat pripažintinas norminiu teisės aktu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme: Molėtų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, patvirtintas Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. BI-111, Vietos savivaldos įstatyme nustatytais atvejais ir apimtimi detalizuoja savivaldybės tarybos veiklos reglamentavimą, numatytą įstatyme. Prašoma ištirti nuostata taip pat yra norminio pobūdžio, nes detalizuoja tarybos narių veiklos apmokėjimo tvarką, numatytą Vietos savivaldos 26 straipsnyje. Įvertinus tai, kad savivaldybių biudžetuose kaupiamos lėšos, reikalingos įstatymų priskirtoms funkcijoms ir savivaldybėms įstatymų perduotoms valstybės funkcijoms atlikti, savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatos, susijusios su savivaldybės lėšų panaudojimu ir jo kontrole, pagal savo turinį nėra individualaus pobūdžio. Individualiu teisės aktu reikėtų pripažinti tokį administracinį aktą, kurio taikymas konkrečiai ir tiesiogiai yra nukreiptas konkrečiam asmeniui ar individualiais požymiais apibrėžtai asmenų grupei, siekiant sukurti, pakeisti ar panaikinti konkretų administracinį teisinį santykį. Pažymėtina, kad jeigu norminis administracinis aktas nustato elgesio taisykles rūšiniais požymiais apibūdintų asmenų grupei, nagrinėjamu atveju savivaldybės tarybos nariams, merui ir jo pavaduotojui, jis nepraranda normatyvinio pobūdžio, todėl vien šiuo požymiu administracinis aktas, nustatantis elgesio taisykles, negali būti traktuojamas kaip individualus.
Atsižvelgiant į paminėtus argumentus, savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatų teisėtumas gali būti tiriamas Administracinių bylų teisenos įstatymo II skyriaus šešioliktojo skirsnio nustatyta tvarka.
Iš pareiškėjo Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje suformuluoto prašymo aišku, kokio norminio administracinio akto atitiktimi ir kokiam aukštesnės galios teisės aktui suabejota. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad nors Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje prašo ištirti 2008 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. BI-110 „Dėl Molėtų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento pakeitimo“ dalies dėl merui ir jo pavaduotojui bei kolegijos nariams ir komitetų pirmininkams numatytų išmokų teisėtumą, tačiau Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. BI-110 yra Molėtų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento pakeitimas. Atsižvelgusi į paminėtą, teisėjų kolegija, įvertinusi individualios bylos aplinkybes (ginčijamo akto taikymo momentą), patikslina Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje kreipimąsi. Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tirs, ar Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. BI-111 patvirtinto Molėtų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (su pakeitimu, atliktu Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. BI-110) XII skyriaus „ Tarybos narių veiklos apmokėjimas“ 197 punktas ta apimtimi, kuria numatytos išmokos merui ir jo pavaduotojui bei kolegijos nariams ir komitetų pirmininkams, neprieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija), bei Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 daliai ( 2001 m, lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcijai) .
V.
Dėl Molėtų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento XII skyriaus „ Tarybos narių veiklos apmokėjimass“ 197 punkto atitikties Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai
Iš norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą inicijavusio pareiškėjo motyvų matyti, kad abejojama, ar meras ir jo pavaduotojas, kolegijos nariai bei komitetų pirmininkai turi teisę gauti išmokas su jų veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto išlaidoms atlyginti.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 1 dalis (2003 m. kovo 4 d. įstatymo Nr. IX-1354 redakcija, galiojusi iki 2008 m. spalio 1 d.) numato, kad tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). <...> Tarybos nariui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidoms kas mėnesį gali būti mokama išmoka, kurios dydis patvirtinamas tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka. Iš nuostatos matyti, kad teisė į tam tikrų išlaidų atlyginimą numatyta visiems tarybos nariams, jeigu ji patvirtinta tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka. Molėtų rajono savivaldybės taryba tokią teisę numatė Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. B1-111 patvirtinto Molėtų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento XII skyriaus „ Tarybos narių veiklos apmokėjimas“ 197 punkte, kuris buvo pakeistas Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. BI-110. Inter alia numatyta, kad merui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto išlaidoms kas mėnesį mokama 3,5, o mero pavaduotojui – 2,5 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išmoka, kolegijos nariams ir komitetų pirmininkams ši išmoka-0,6 minimalios mėnesinės algos dydžio. Apie pakeitimą buvo paskelbta 2008 m. birželio 6 d. Molėtų rajono laikraščio „Vilnis“ Nr. 42(7112). Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, matyti, kad Molėtų rajono savivaldybės taryba pasinaudojo įstatymo leidėjo Vietos savivaldos įstatyme numatyta teise pasirinkti („kas mėnesį gali būti mokama išmoka“), ar tarybos nariams bus mokamos išmokos, bei nustatė jų dydį
Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pasisakė dėl norminio akto atitikimo dabar galiojančioms teisės normoms, nes pasikeitus teisiniam reguliavimui, pakeista Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 1 dalis į 2 dalį, nekeičiant turinio. Todėl nagrinėjamu atveju įstatymo nuostatos bylai aktualiais klausimais iš esmės nepakito.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog aiškinant teisės normas preziumuojama, kad įstatymų leidėjas laikosi teisės kalbos ekonomijos principo ir nevartoja nereikalingų posakių ir žodžių, todėl įstatymo teksto negalima aiškinti taip, tarsi tam tikra dalis teksto neegzistuotų ar prarastų prasmę (2008 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A248-92/2008). Todėl manytina, kad įstatymo leidėjas, numatęs išimtį, jog tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama), sąmoningai nenumatė analogiškos išimties, kalbant apie išmokas tam tikroms išlaidoms atlyginti visiems tarybos nariams. Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnis numato, kad meras renkamas iš tarybos narių, jis yra savivaldybės vadovas, o jo įgaliojimai nutrūksta, jeigu jis netenka tarybos nario mandato. Pažymėtina, kad Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog meras ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito savivaldybės tarybai už savo veiklą ir rinkėjams už savivaldybės veiklą. Kartu paminėtina, kad meras, kaip savivaldybės narys, yra saistomas Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje numatytos tarybos nario pareigos ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka. Be to, meras ir jo pavaduotojas, būdami tarybos nariais, kaip ir kiti tarybos nariai yra tarybos komitetų nariai, dalyvauja tarybos, tarybų komitetų posėdžiuose, balsuoja, teikia tarybos sprendimų projektus ir kt. Atsižvelgusi į paminėtus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi tarybos nariai, neišskiriant tarybos narių, kurie eina mero ir jo pavaduotojo pareigas, turi teisę į išmokas už tam tikras išlaidas, patirtas vykdant tarybos nario funkcijas.
Nustačius, kad visi tarybos nariai turi teisę į minėtas išmokas, svarstytina, ar savivaldybės tarybai suteikta teisė numatyti analogiškas išmokas merui ir jo pavaduotojui, t. y. ar Molėtų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, pakeisto Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimu Nr. B1-110, XII skyriaus 197 punkto nuostata, numatanti, kad merui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto išlaidoms kas mėnesį mokama 3,5, mero pavaduotojui – 2,5, o tarybos nariui numatyta 0,5 MMA dydžio išmoka, yra teisėta.
Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad tarybos nariui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidoms kas mėnesį gali būti mokama išmoka, kurios dydis patvirtinamas tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka. Įstatymo leidėjas, nustatydamas, kad savivaldybių tarybų nariai turi teisę į išmokas, susijusias su minėtomis išlaidomis, siekė užtikrinti tarybos narių tinkamą materialinę, administracinę bazę įstatyme numatytoms funkcijoms atlikti. Tuo tikslu ir buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį su jų veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto, merui ir jo pavaduotojui išlaidoms mokamos išmokos. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant valstybės institucijų kompetenciją, viešojoje teisėje vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra leista“. Remiantis šiuo principu, savivaldybių tarybų teisė numatyti išmokas dėl patirtų išlaidų tarybos nariams negali būti aiškinama plečiamai, kaip suteikianti įgaliojimus numatyti išmokas ne tik tarybos nariams, bet ir papildomas išmokas merams bei jų pavaduotojams. Išmokos, susijusios su kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto išlaidomis, yra tikslinės, kuriomis siekiama atlyginti tas išlaidas, kurias patiria tarybos nariai, vykdydami savo veiklą dėl jų funkcijų ypatybių, pvz., efektyvaus bendravimo su rinkėjais ir pan., ir kurių nepadengia savivaldybės administracija.
Šiame kontekste pažymėtina, kad išmokų, skiriamų kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidoms, kurias patiria meras ar jo pavaduotojas, klausimas nėra reguliuojamas Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje. Išmokos merams ar jų pavaduotojams nėra numatytos nei kituose Vietos savivaldos įstatymo straipsniuose. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad už mero, tarybos narių, sekretoriato ir savivaldybės kontrolieriaus finansinį, ūkinį bei materialinį aptarnavimą yra atsakinga savivaldybės administracija (Vietos savivaldos įstatymo 29(1) str. 2 d. 6 p.), kurios gaunamų lėšų panaudojime numatytas ir mero fondas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų išmokų tikslas yra padengti galimas papildomas sąnaudas (kanceliarijos, pašto, telefono, transporto), kurių nepadengia tarybos narių gaunamas apmokėjimas už faktiškai išdirbtą laiką.
Atsižvelgusi į paminėtus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. B1-111- patvirtinto Molėtų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento XII skyriaus „ Tarybos narių veiklos apmokėjimas“ 197 punktas, pakeistas 2008 m. gegužės 28 d. Molėtų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. B1-110, ta apimtimi, kuria numatytos papildomos išmokos merui ir jo pavaduotojui, bei kolegijos nariams ir komitetų pirmininkams, prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies analizė rodo, jog tam, kad tarybos narys įgytų teisę į išmoką, reikalingas ne vien asmens statuso buvimo nustatymas. Išmoka gali būti gaunama tik tada, kai tarybos narys įvykdo šias sąlygas: išlaidos turi būti susijusios su asmens, kaip tarybos nario veikla; lėšos buvo išleistos kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms apmokėti: jų tiesiogiai nepadengia savivaldybės administracija.
Šios sąlygos numatytos įstatyme, todėl vykdant Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą ir tvirtinant išmokos dydį turi būti nustatyta tvarka, pagal kokius kriterijus ir pagal kokias procedūras šios aplinkybės turi būti patvirtinamos ( kada ir kokius dokumentus, kokiam organui, dėl kokių išlaidų tarybos narys turi pateikti, kad galėtų gauti įstatymo numatytą išmoką). Teisės norma nustato tokį išmokos apskaičiavimo būdą, kai iš turėtų išlaidų atimama savivaldybės administracijos atlyginta dalis. Tam, kad būtų galima nustatyti išmokos dydį, reikalinga žinoti išlaidų dydį. Molėtų rajono savivaldybės tarybos Reglamento 197 punktas, nustatydamas tik išmokų dydžius, išmokų mokėjimą susieja ne su teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, o išimtinai tik su tarybos nario, mero, jo pavaduotojo, kolegijos nario ar komiteto pirmininko statuso turėjimu. Pagrįsta pirmos instancijos išvada, kad tam tikrų pareigų ėjimas automatiškai nereiškia didesnių išlaidų turėjimo ir neleidžia nustatyti išmokų dydžio. Todėl toks reglamentavimas neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnis nustato šio įstatymo taikymą ir paskirtį. Minėto straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad šis įstatymas nustato ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, ūkininkų ūkių turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla ( nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, ir nenuolatinių Lietuvos gyventojų, veikiančių per nuolatinę bazę Lietuvos Respublikoje), užsienio ūkio subjektų, veikiančių per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje, užsienio ūkio subjektų, kurių atstovybės yra Lietuvos Respublikoje, atitinkamai veiklai, nuolatinei buveinei ar atstovybei priskirto turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą.
Buhalterinės apskaitos įstatymas apibrėžia ūkinę operaciją kaip ūkio subjekto veiklą, keičiančią turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą, o ūkinį įvykį- kaip nuo ūkio subjekto nepriklausomą faktą, keičiantį turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir ( arba) struktūrą.
Tai, kad tarybos nariai nėra įpareigoti atsiskaitytinai naudoti skiriamas lėšas, nėra Buhalterinės apskaitos įstatymo reguliavimo sritis, nes tarybos nariai nėra ūkio subjektai ir jų atliekamos finansinių operacijų apskaitos Buhalterinės apskaitos įstatymas nereglamentuoja.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savivaldybės tarybos narius prilygino ūkio subjektams, todėl šioje dalyje sprendimas keistinas, nustatant, kad Molėtų rajono savivaldybės tarybos Reglamento 197 punktas , kuriuo nenustatyta, kad išmokos tarybos nariams skiriamos atsiskaitytinai, neprieštarauja Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 daliai ( 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 redakcijai). Kitoje dalyje sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Molėtų rajono mero apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimą pakeisti, nustatant, kad Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. B1-110 pakeisto Molėtų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento XII skyriaus „Tarybos narių veiklos apmokėjimas“ 197 punktas, kuriame nėra nustatyta, kad išmokos tarybos nariams skiriamos atsiskaitytinai, neprieštarauja Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 daliai (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija).
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.