Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.10.3.; 2.5.14.; 2.5.19.

2013 m. gruodžio 30 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Danutei Mekionienei, gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo G. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-03 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2013-11-11 nutarimą Nr. 66-770 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-22 nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-03-05 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant G. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžia: 2012-11-05.

Bausmės vykdymo pabaiga: 2015-08-05.

1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2013-10-05.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-03 nutartimi atsisakė patvirtinti aukščiau nurodytą Komisijos nutarimą. Teismas nurodė, kad G. K. šiuo metu yra neatlikęs apie 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikaltimo rizika vertinama kaip vidutinė. Teismas pažymėjo, kad paskutinio teistumo metu G. K. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos prieš 9 mėn. 8 d., bet nepraėjus nei trims mėnesiams po lygtinio paleidimo vėl nusikalto ir šiuo metu atlieka subendrintą bausmę už tyčinių nusikaltimų padarymą. Vertindamas išdėstytus argumentus, atsižvelgdamas į nustatytą asmens pavojingumą, neatliktos bausmės dalį, siekiamus paskirtos bausmės tikslus, apylinkės teismas konstatavo, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistąjį G. K. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą atmesti.

Gynėja advokatė prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 157str. 1d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164str. 2d.).

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41str. 2d. Taigi negalima sutikti su nuteistojo nurodomu teiginiu, jog teisingumas jau buvo įgyvendintas, paskyrus jam bausmę už įvykdytą nusikaltimą.

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad G. K. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, 1/3 jam paskirtos bausmės atliko 2013-10-05, baustas drausmine tvarka ir skatintas nebuvo, dalyvauja socialiniuose programose. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei – 52 balai.

Taigi G. K. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau sprendžiant klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taip pat reikia visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytą nusikaltimą, bei, vadovaujantis teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principu, atsižvelgti į nuteistojo elgesį pataisos namuose.

Išanalizavęs teismui pateikta medžiagą, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Darydamas tokią išvadą apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad pagal OASys metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rizika - vidutinė (52 balai). Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų tikslas – nustatyti nusikalstamo elgesio pasireiškimo ateityje tikimybę. Pastaroji priklauso nuo rizikos veiksnių – kintamųjų, kurie prognozuoja nusikalstamą elgesį, nes įrodytas ryšys tarp tų veiksnių ir didesnės nusikalstamo elgesio motyvacijos. Pažymėtina, kad vienu pagrindinių šių veiksnių, didinančių pakartotino nusikalstamumo riziką, laikytini ankstesni asmens teistumai. Tuo tarpu bylos medžiaga nustatyta, kad G. K. praeityje buvo net 11 kartų teistas už nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymą, kas neabejotinai rodo jo didesnį polinkį nusikalsti bei pažeisti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Reikšminga aplinkybe šiuo atveju laikytina ir tai, kad 2012-05-08 G. K. buvo paleistas lygtinai, neatlikęs 9 mėnesių 8 dienų jam ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, tačiau praėjus vos keliems mėnesiams po paleidimo vėl įvykdė apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Tai patvirtina, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas G. K. atžvilgiu neturėjo jokios teigiamos įtakos jo tolimesniam elgesiui. Nepaisant jam parodyto pasitikėjimo, nuteistasis ir toliau elgėsi nusikalstamai, sąmoningai pažeidinėdamas visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles.

Bausmės atlikimo metu G. K. drausmine tvarkia baustas nebuvo, tačiau tai tik įrodo, jog nuteistasis elgėsi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistasis. Teisėjų kolegija teigimai vertina tai, kad G. K. dirbo bausmės atlikimo metu, tačiau be šių duomenų nuteistojo asmens byloje nėra daugiau jokios medžiagos, leidžiančios G. K. apibūdinti išskirtinai teigiamai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant to, jog Komisijos teigimu G. K. dirba stropiai ir sąžiningai, jis nei karto nebuvo už tai skatintas. Be to, 2013-10-15 asmens charakteristikoje (asmens bylos medžiagos II dalis, lapas 63), skirtingai nei nurodoma Komisijos nutarime, G. K. yra charakterizuojamas tik patenkinamai. Tuo tarpu asmuo paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistojo dėmesys yra atkreiptinas į tai, kad atitinkamos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas nesuponuoja vienareikšmiškos išvados, jog nuteistasis turi būti paleidžiamas lygtinai. Kaip jau buvo minėta, be formalaus lygtinio paleidimo pagrindo buvimo, asmuo turi savo elgesiu įrodyti, jog jis tikrai jau yra pakankamai pasitaisęs, tuo tarpu nagrinėjamu atveju tokios išvados daryti negalima.

Priešingai nei nurodoma skunde, vadovaujantis BPK 360 str., sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimus, Komisijos priimtiems sprendimams nėra teikiama jokia pirmenybė. Atvirkščiai, BPK 360 str. 5 d. 2 p. yra numatyta teismo teisė, išnagrinėjus pateiktą medžiagą, priimti nutartį atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo. Tokį sprendimą teismas priima visapusiškai įvertinęs tiek nuteistojo asmens bylą, tiek Komisijos nutarime nurodytas aplinkybes, tiek kitas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo abejoti apylinkės teismo teisėjo nešališkumu nagrinėjant G. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Ta aplinkybė, kad apkaltinamąjį nuosprendį G. K. atžvilgiu priėmė tas pats teisėjas, kuris nagrinėjo jo lygtinio paleidimo klausimą, negali būti laikoma teismo nušalinimo pagrindu (BPK 58 str.).

Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, kad nuteistasis įvykdė socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones, noriai dalyvauja socialinėse programose, dirba bausmės atlikimo metu, tačiau esant nustatytoms aplinkybėms, to nepakanka, kad būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės, tik prižiūrint.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą bei vadovaudamasis BPK 364 str. 8d. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo G. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-03 nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.