Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Alimos Petruškevičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

-pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

-pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 5, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojat per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) atsiprašyti nukentėjusiojo A. M.; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, priteista iš D. Š. 750 Eur turtinei žalai ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš D. Š. valstybės naudai 132 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. Š. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. gegužės 21 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir nenustatytoje vietoje, bendrai veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, nuteistojo A. M. vardu parašė ir pasirašė 2018 m. balandžio 16 d. prašymą iš A. M. asmeninės sąskaitos per (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 300 Eur į H. K. sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), suklastotą prašymą 2018 m. balandžio 18 d. nenustatytiems asmenims pateikus (duomenys neskelbtini) administracijai, šio suklastoto prašymo pagrindu 2018 m. balandžio 14 d. į H. K. sąskaitą pervesta 300 Eur. Tęsdamas nusikalstamą veiką, nuteistojo A. M. vardu parašė ir pasirašė 2018 m. gegužės 4 d. prašymą iš A. M. asmeninės sąskaitos per (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 300 Eur į N. M. sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) banke, nenustatytiems asmenims suklastotą prašymą 2018 m. gegužės 7 d. pateikus (duomenys neskelbtini), šio suklastoto prašymo pagrindu 2018 m. gegužės 9 d. į N. M. sąskaitą pervesta 300 Eur. Tęsdamas nusikalstamą veiką, nuteistojo A. M. vardu parašė ir pasirašė 2018 m. gegužės 14 d. prašymą iš A. M. asmeninės sąskaitos per (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 150 Eur į A. A. sąskaitą AB (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) banke, suklastotą prašymą 2018 m. gegužės 16 d. nenustatytiems asmenims pateikus (duomenys neskelbtini) administracijai, šio suklastoto prašymo pagrindu 2018 m. gegužės 21 d. į A. A. sąskaitą pervesta 150 Eur. Taip bendrai veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, suklastojęs nukentėjusiojo A. M. vardu prašymus pervesti iš jo sąskaitos į H. K., N. M. ir A. A. sąskaitas pinigus ir šiuos prašymus panaudojęs sukčiavimui daryti, savo ar kitų asmenų naudai apgaule įgijo 750 Eur, padarydamas nukentėjusiajam A. M. 750 Eur turtinę žalą.

2. Kauno apylinkės teismas nustatė, kad D. Š. vengia atvykti į teisiamuosius posėdžius, yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 246 straipsnio nuostatos, kuriomis remiantis baudžiamoji byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant kaltinamajam. Nustatęs šias aplinkybes teismas bylą išnagrinėjo D. Š. nedalyvaujant ir, konstatavęs, kad byloje surinktų įrodymų pakanka D. Š. pripažinti kaltu dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Alima Petruškevičienė (toliau – prokurorė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą perduoti teismui nagrinėti iš naujo (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

3.1. Skunde atkreipiamas dėmesys į nešališko teismo nuostatą, apimančią ne tik subjektyvųjį teismo nešališkumą, bet ir teismo nešališkumą objektyviąja prasme, t. y. teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę, o tai reiškia, kad teismas turi užtikrinti, jog procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami taip, kad proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, jog bylą nagrinėjantis teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Šiuo atveju byla buvo išnagrinėta kaltinamajam nedalyvaujant. Bylos nagrinėjimas buvo ne kartą atidėtas kaltinamajam neatvykus, neatvykimo priežastys nebuvo žinomos, šaukimas kaltinamajam įteiktas tik į pirmą posėdį. Kaltinamajam paskyrus atvesdinimą, iš policijos komisariato gauta informacija, kad nurodytu adresu asmuo negyvena, telefonu paskambinęs ir D. Š. prisistatęs asmuo paaiškino, kad jis gyvena Anglijoje ir į teismo posėdžius grįžti nežada, dėl to pareigūnai atvesdinti neturėjo galimybės. Iš Kriminalinės policijos biuro tarptautinės ryšių valdybos gauta informacija, kad vykdoma D. Š. paieška jo suėmimo tikslu, įtariant jį nusikalstamos veikos padarymu. Nors prokurorė teisminio nagrinėjimo metu prašė skirti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą ir kreiptis dėl Europos arešto orderio išdavimo, teismas šį prašymą atmetė. Prokurorės nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad nebuvo išnaudotos visos priemonės surasti kaltinamąjį ir užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje.

3.2. Skunde pažymima, kad iš bylos duomenų kaltinamojo buvimo vieta, neatvykimo į teismo posėdžius priežastys nebuvo žinomos. Jokių dokumentų, patvirtinančių D. Š. buvimą užsienyje, kaip ir duomenų apie tai, kad jam buvo žinoma apie vykstančius teisiamuosius posėdžius, byloje nėra. BPK 246 straipsnyje numatytų sąlygų šiuo atveju nebuvo, ikiteisminio tyrimo metu D. Š. savo kaltę neigė, todėl jo dalyvavimas nagrinėjant bylą buvo būtinas. Teismas neturėjo teisinės galimybės vadovautis D. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Dėl to, kad byla buvo nagrinėjama D. Š. nedalyvaujant ir nežinant apie teisiamuosius posėdžius, buvo pažeistas žodinio bylos nagrinėjimo principas, suvaržytos kaltinamojo teisės. Teismo padaryti pažeidimai laikytini esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymo garantuotos kaltinamojo teisės, o tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, ir priimti teisingą nuosprendį.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo gynėja prokurorės prašymui neprieštaravo, sutiko, kad byla būtų perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Alimos Petruškevičienės apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Vertinamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį BPK 246 straipsnio taikymo aspektu skundžia prokurorė, prašydama nuosprendį panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų.

6. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl dėl šio procesinio dokumento baudžiamajame procese teisėtumo ir pagrįstumo neturi kilti jokių pagrįstų abejonių. Siekiant tinkamai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, be aukščiau aptartų sąlygų, būtina laikytis ir esminių baudžiamojo proceso reikalavimų, vienas kurių įtvirtintas BPK 246 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas, byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam; kaltinamajam atvykti į teismą privaloma; nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio turinį šioje byloje nustatytų aplinkybių ir aptarto teisinio reguliavimo kontekste, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išdėstytų nuostatų nesilaikė, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą kaltinamajam nedalyvaujant ir jo atžvilgiu priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, dėl to skundžiamas nuosprendis negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Pritariama prokurorės skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas analizuojamu atveju vis tik neturėjo pagrindo, vadovaudamasis BPK 246 straipsniu, bylą išnagrinėti kaltinamajam nedalyvaujant.

8. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog nusikaltimai – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. birželio 15 d. nutarimai). Valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves <...>, todėl vykdydama savo funkcijas ir veikdama visos visuomenės interesais valstybė turi priedermę užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių, kitų Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių, kiekvieno asmens ir visos visuomenės veiksmingą apsaugą inter alia (be kita ko) nuo nusikalstamų kėsinimųsi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Iš Konstitucijos kylanti valstybės priedermė užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi suponuoja ne tik įstatymų leidėjo teisę ir pareigą įstatymais apibrėžti nusikalstamas veikas bei nustatyti baudžiamąją atsakomybę už jas, bet ir jo teisę bei pareigą reglamentuoti su nusikalstamų veikų atskleidimu bei tyrimu ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimu susijusius santykius – baudžiamojo proceso santykius (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai).

9. Viena esminių tinkamo baudžiamojo proceso sąlygų, kaip minėta, įtvirtinta BPK 246 straipsnyje, pagal kurį, byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam. Atvykti į teismo posėdį jam privaloma. Nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu jis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. Taigi nors aptartos BPK nuostatos ir sudaro sąlygas vykti baudžiamajam procesui in absentia (už akių), tačiau toks procesas galimas tik esant tam tikroms išimtinėms sąlygoms. Tai iš esmės atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo, ne kartą pasisakiusio dėl baudžiamojo proceso in absentia, praktiką. Remiantis šio teismo jurisprudencija, nors kaltinamajam nedalyvaujant vykstantis procesas savaime neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniui (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą), vis dėlto tada, kai in absentia nuteistas asmuo vėliau negali prašyti, kad jį išklausęs teismas iš naujo priimtų sprendimą dėl faktinio ir teisinio kaltinimo pagrįstumo, yra atsisakymas vykdyti teisingumą, jei nenustatyta, kad jis atsisakė savo teisės dalyvauti teismo posėdyje ir gintis arba kad jis siekė išvengti teisingumo. Iš esmės vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo doktrina, nuosprendis in absentia galimas tik tuomet, kai byloje yra aiškus dokumentas, patvirtinantis asmens atsisakymą dalyvauti bylos nagrinėjime, arba patvirtinantis asmens ketinimą išvengti teisingumo – kad slėpdamasis asmuo pagrįstai galėjo numatyti tokio savo elgesio pasekmes (Sanader prieš Kroatiją, Colloza prieš Italiją, Jones prieš Jungtinę Karalystę).

10. Taigi tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, tiek BPK reikalavimas bylą nagrinėti kaltinamajam dalyvaujant yra numatytas ir pripažįstamas kaip imperatyvus ir nesilaikyti šio imperatyvaus reikalavimo galima tik išimtiniais atvejais. Pagal BK 246 straipsnio 1 dalies nuostatas galimybė nagrinėti bylą kaltinamajam nedalyvaujant, t. y. išimties taikymas, yra siejamas su kaltinamojo buvimu ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jo vengimu atvykti į teismą. Vertinant bylos nagrinėjimo kaltinamajam nedalyvaujant galimybę svarbu ir tai, kad kaltinamojo vengimas atvykti į teismą paprastai nustatomas remiantis paties kaltinamojo raštu pateikta informacija, kad jis atsisako atvykti į teismą, grįžę teismo šaukimai ar panašaus pobūdžio dokumentai su kaltinamojo parašu, kad jam žinoma apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Visais kitais atvejais, kai kaltinamasis negali dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos, kai jis yra pasislėpęs nuo teismo ar dėl kitų priežasčių nedalyvauja teismo posėdyje, baudžiamoji byla nenagrinėjama, imantis visų įmanomų procesinių veiksmų siekiant nustatyti kaltinamojo buvimo vietą ir informuoti jį apie jo atžvilgiu vykstantį baudžiamąjį procesą. Toks teisinis reguliavimas, tuo pačiu ir kaltinamojo dalyvavimas teismo procese, ne tik užtikrina, kad jis pasinaudos savo teisėmis, numatytomis BPK 22 straipsnyje, bet ir sudaro galimybes išsamiai ištirti visas tinkamam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes ir priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

11. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad D. Š. 2020 m. balandžio 1 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnyje numatytų nusikaltimų padarymo (3 t. b. l. 23, 24), 2020 m. balandžio 16 d. jis apklaustas kaip įtariamasis (3 t. b. l. 26). Apie ikiteisminio tyrimo pabaigą D. Š. informuotas 2020 m. balandžio 24 d. (3 t. b. l. 31), kaltinamojo akto nuorašas jam įteiktas 2020 m. gegužės 12 d. (3 t. b. l. 41). Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartimi D. Š. baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kardomoji priemonė D. Š. nepaskirta, į 2020 m. birželio 30 d. teisiamąjį posėdį kaltinamąjį nutarta kviesti šaukimu (3 t. b. l. 42, 43). D. Š. siųstas teismo šaukimas atvykti į 2020 m. birželio 30 d. teisiamąjį posėdį grįžo neįteiktas su žyma, kad adresatas jo neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą (3 t. b. l. 54), 2020 m. birželio 30 d. teisiamajame posėdyje buvo nutarta bylos nagrinėjimą atidėti, priimta nutartis D. Š. į kitą teisiamąjį posėdį 2020 m. rugpjūčio 27 d. atvesdinti (3 t. b. l. 55, 57, 58). (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyrius informavo teismą, kad atvesdinti D. Š. į 2020 m. rugpjūčio 27 d. teisiamąjį posėdį nėra galimybės, kadangi asmuo nurodytu adresu negyvena, D. Š. mama jo gyvenamosios vietos nežino, o iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs, D. Š. prisistatęs, asmuo paaiškino, kad yra Anglijoje ir į teismo posėdžius grįžti nežada (3 t. b. l. 70). Teismo šaukimas atvykti į 2020 m. rugpjūčio 27 d. teisiamąjį posėdį D. Š. įteiktas asmeniškai (3 t. b. l. 64). Šių duomenų pagrindu prokurorė 2020 m. rugpjūčio 27 d. teisiamajame posėdyje prašė kaltinamajam paskirti kardomąją priemonę – suėmimą ir kreiptis dėl Europos arešto orderio išdavimo, tačiau pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi prokurorės prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad kaltinamajam žinoma apie bylos perdavimą nagrinėti teismui, jis bylos eiga nesidomi, teismo šaukimas jam įteiktas, jis kaltinamas dviejų nesunkių nusikaltimų padarymu ir duomenų, kad jam būtų pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai ar jis būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas, nėra. Ta pačia nutartimi teismas nutarė bylą nagrinėti kaltinamajam nedalyvaujant (3 t. b. l. 81, 82). Po šios nutarties priėmimo D. Š. siųstas šaukimas atvykti į 2020 m. rugsėjo 24 d. teisiamąjį posėdį grįžo neįteiktas su žyma, kad adresatas neatsiėmė siuntos pašte per jos saugojimo terminą (4 t. b. l. 36). 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžių sekretorė tarnybiniu pranešimu informavo, kad buvo skambinta kaltinamajam D. Š., jis informavo, kad yra Anglijoje ir į 2020 m. rugsėjo 24 d. teisiamąjį posėdį atvyks (4 t. b. l. 38), tačiau į 2020 m. rugsėjo 24 d. teisiamąjį posėdį kaltinamasis neatvyko. Teismo šaukimas atvykti į 2020 m. spalio 15 d. teisiamąjį posėdį grįžo neįteiktas su žyma, kad adresatas neatsiėmė siuntos per jos saugojimo terminą (4 t. b. l. 66). 2020 m. gruodžio 7 d. teisiamajame posėdyje prokurorė informavo teismą, kad yra gauti duomenys iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos, kad Italijoje yra vykdoma D. Š. paieška suėmimo tikslu įtariant jį plėšimu (4 t. b. l. 132), Telšių rūmuose sustabdytas ikiteisminis tyrimas ir paskelbta D. Š. paieška, Kauno apylinkės prokuratūra kontroliuoja ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai pareikšti D. Š. ir šios informacijos pagrindu siūlė teismui svarstyti klausimą dėl kreipimosi dėl Europos arešto orderio išdavimo (4 t. b. l. 134, 135). Tačiau teismas nutarė tęsti bylos nagrinėjimą kaltinamajam nedalyvaujant ir 2020 m. gruodžio 17 d. raštu informavo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentą, kad dėl Europos rašto orderio išdavimo šioje baudžiamojoje byloje kreiptasi nebus (4 t. b. l. 141).

12. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kaltinamojo akto surašymą D. Š. neabejotinai buvo žinoma. Tačiau vienareikšmiškai tvirtinti, kad kaltinamajam buvo žinoma apie baudžiamosios bylos nagrinėjimo vietą ir laiką vis tik nėra pagrindo. Šioje baudžiamojoje byloje D. Š. jokia kardomoji priemonė nebuvo paskirta, tačiau kaltinamajam neatvykus į 2020 m. birželio 30 d. teisiamąjį posėdį, šaukimui grįžus neįteiktam ir nutarus jį atvesdinti, bet nutarties nepavykus įvykdyti dėl to, kad nurodytu adresu kaltinamasis negyvena ir esant tarnybiniame pranešime nurodytai informacijai, kad jis gali būti išvykęs į užsienį, jokių priemonių nustatyti kaltinamojo buvimo vietą, išsiaiškinti kaltinamojo žinojimą apie bylos nagrinėjimą teisme, nebuvo imtasi. Net ir po to, kai teismas buvo informuotas, jog Italijoje yra vykdoma D. Š. paieška, Lietuvoje jam pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas, nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos ir yra kreiptasi dėl Europos rašto orderio išdavimo D. Š., jokių papildomų veiksmų, siekiant surasti kaltinamąjį ir nustatyti jo buvimo vietą, teismas nesiėmė. Teismas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato tarnybiniame pranešime, teismo posėdžių sekretorės 2020 m. rugsėjo 14 d. tarnybiniame pranešime nurodytą informaciją apie tai, kad telefonu buvo bendrauta su D. Š., laikė neabejotinai teisinga, nors jokių objektyvių duomenų, kad tarnybiniame pranešime nurodytas telefono numeris yra D. Š., kad telefonu buvo bendrauta būtent su juo, byloje nėra. Taip pat jokių abejonių teismui nekilo ir dėl to, kad pagal minėtus tarnybinius pranešimus D. Š. galima buvimo vieta nurodyta Anglijoje, nors Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašte nurodyta, kad D. Š. paieška yra vykdoma Italijoje, o vienoje iš D. Š. baudžiamųjų bylų, nagrinėjamų teismuose, yra duomenys, kad D. Š. įkalintas Ispanijoje (pagal duomenis iš Teismų informacinės sistemos LITEKO, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas 2020 m. spalio 29 d. buvo informuotas apie D. Š. įkalinimą). Dar 2020 m. gruodžio 16 d. pirmosios instancijos teismas buvo informuotas apie D. Š. vykdomus baudžiamuosius procesus ir kreipimąsi dėl Europos arešto orderio išdavimo vienoje iš D. Š. baudžiamųjų bylų, tačiau teismui jokių abejonių dėl BPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant byla gali būti išnagrinėta kaltinamajam nedalyvaujant, buvimo nekilo.

13. Esant aptartų duomenų visumai spręsti, kad apylinkės teismo procesinis sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas, o D. Š. baudžiamoji byla išnagrinėta kaltinamajam nedalyvaujant išnaudojus visas galimybes tinkamam BPK 246 straipsnio įgyvendinimui, nėra pagrindo. Aplinkybė, kad D. Š. teismo šaukimas atvykti į 2020 m. rugpjūčio 27 d. teisiamąjį posėdį grįžo įteiktas, esant tarnybiniame pranešime nurodytai informacijai, jog nurodytu adresu D. Š. negyvena, jo mama D. Š. gyvenamosios vietos nežino ir kitiems teismo šaukimams grįžus neįteiktiems, nėra pakankama BPK 246 straipsnio nuostatų taikymui. Baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamajam buvo žinoma bent apie vieną teismo posėdį, nenustatytas ir jo galimo buvimo užsienyje faktas, nesiimta priemonių kaltinamąjį surasti ir užtikrinti jo dalyvavimą nagrinėjant bylą teisme ir tai visumoje patvirtina, jog BPK 246 straipsnio sąlygų, leidžiančių bylą nagrinėti kaltinamajam nedalyvaujant, nagrinėjamu atveju nebuvo. Kaltinamojo D. Š. dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo būtinas, o teismas neturėjo teisinės galimybės D. Š. priimti apkaltinamąjį nuosprendį jam pačiam nedalyvaujant bylos nagrinėjime ir teismui nesiėmus visų galimų priemonių kaltinamojo dalyvavimui užtikrinti.

14. Aptartų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad D. Š. baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pažeidžiant esmines baudžiamojo proceso nuostatas, dėl to buvo suvaržytos įstatymo garantuotos kaltinamojo teisės, tame tarpe ir kaltinamojo, vertinamu atveju ikiteisminio tyrimo metu nurodžiusio, kad apie šį įvykį nieko nežino ir nedavusio parodymų, teisė duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas, su nusikalstamomis veikomis susijusias bylos aplinkybes, o tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Nors nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad D. Š. baudžiamąją bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo tendencinga, tačiau nešališko teismo nuostata apima ne tik subjektyvųjį teismo nešališkumą. Teismas turi būti nešališkas ir objektyviai, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę, o tai reiškia, kad teismas privalo užtikrinti, jog procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami taip, kad proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, jog bylą nagrinėjantis teismas yra vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Atsižvelgiant į tai, kad vertinamu atveju D. Š. baudžiamoji byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, taip pažeidžiant BPK 246 straipsnio nuostatas, dėl to buvo suvaržytos kaltinamojo teisės, neabejotina, kad teismo nešališkumo principas analizuojamoje baudžiamojoje byloje nebuvo užtikrintas.

15. Atsižvelgus į šių duomenų visumą spręstina, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, dėl to skundžiamas teismo nuosprendis panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti teismui iš naujo (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a) papunktis).

16. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. vasario 15 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam D. Š., kurias sudaro 113,94 Eur (5 t. b. l. 7). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vertinamu atveju baudžiamoji byla pagal prokurorės skundą apeliacine tvarka buvo išnagrinėta nuteistajam nedalyvaujant ir nesant domenų, ar jam apie šį procesą žinoma (D. Š. siųstas teismo šaukimas grįžo neįteiktas su žyma, kad adresatas neatsiėmė siuntos pašte per jos saugojimo terminą, 5 t. b. l. 13). Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie nuteistojo turtinę padėtį ir realią galimybę atlyginti išlaidas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat į tai, kad bylą grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, dėl kurių šiuo atveju nuosprendis ir buvo skundžiamas, išlaidų dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo priteisimas iš nuteistojo neatitiktų teisingumo, protingumo kriterijų, todėl šios išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a) papunkčiu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Alimos Petruškevičienės apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir D. Š. baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams.

Iš nuteistojo D. Š. 113,94 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.