- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-13
- Bylos Nr.
- N-444-378-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos primininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nutarimo D. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Tauragės rajono policijos komisariato pareigūnas 2008 m. vasario 8 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2008 m. vasario 8 d. vairavo G. J. priklausantį automobilį, būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis - 1,72 promilės), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio bortelį, apgadindamas automobilį. Protokole nurodyta, kad savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 ir 172 punktų reikalavimus.
II.
Tauragės rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 7 d. nutarimu D. J. pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį bei 30¹ straipsnio 1 dalį paskyrė 4000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Teismas įvertino tai, kad D. J. prisipažino padaręs pažeidimą, paaiškino, kad tėvui priklausantį automobilį vairavo išgėręs šampano, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į šaligatvio bortelį, įvykio metu apgadindamas tėvo automobilį. D. J. nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi, prašė taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti mažesnę nuobaudą negu sankcijoje numatyta minimali, neskiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Paaiškino, kad dirba O. A. įmonėje vairuotoju, atėmus teisę vairuoti, neteks darbo ir vienintelio pragyvenimo šaltinio. Prašė atsižvelgti į tai, kad jo mama yra neįgali, o tėvas gauna tik minimalų atlyginimą, kad jis padeda šeimai išsilaikyti. Nurodė, kad už aptariamą įvykį jau yra sumokėjęs 3900 Lt baudos, nes dar buvo nubaustas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos bei policijos pareigūno nurodymo nevykdymą. Pažymėjo, kad alkoholiu nepiktnaudžiauja, daugiau pažeidimų nebedarys.
Teismo konstatavimu, pažeidėjo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1), policijos pareigūno A. R. tarnybiniu pranešimu (b.l. 2), eismo įvykio vietos schema (b.l. 7), vaizdo lentelėmis (b.l. 11-14), užfiksuotais asmens blaivumo nustatymo testo rezultatais (b.l. 3) ir kita bylos medžiaga.
Skiriant nuobaudą D. J., atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė įvertinta tai, kad pažeidėjas pripažįsta padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai dėl jo gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta, kad D. J. dirba O. A. GKF vairuotoju (b.l. 28-29), darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, kaip darbštus, pareigingas, stropus, atsakingas darbuotojas, laiku atliekantis jam pavestus darbus (b.l. 30). Iš neįgaliojo pažymėjimo nustatyta, kad pažeidėjo mama Z. J. yra neįgali (b.l. 32), o iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Tauragės skyriaus pažymos - kad ji kas mėnesį gauna 250 Lt netekto darbingumo pensijos (b.l. 31-32). Nustatyta, kad pažeidėjo tėvas G. J. gauna minimalią mėnesinę algą (b.l. 33). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nors D. J. teisę vairuoti transporto priemones turi daugiau kaip 6 metus, anksčiau už analogišką pažeidimą nėra baustas, dėl padaryto teisės pažeidimo kiti asmenys nenukentėjo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dėl padaryto pažeidimo pažeidėjas nuoširdžiai gailisi, dėl to paties įvykio metu padarytų kitų administracinių teisės pažeidimų jau sumokėjo 3900 Lt baudą, konstatuota, jog yra pagrindas tikėti, kad jis ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti ir paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo. Kadangi D. J. padarė vieną iš sunkiausių administracinių teisės pažeidimų, visiškai neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nenustatyta pagrindo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali (ATPK 30¹ str. 1 d.).
III.
Apeliaciniu skundu Tauragės rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyrius prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą – paskirti ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.
Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymima, jog D. J. iki aptariamo pažeidimo metų laikotarpyje buvo padaręs tos pačios rūšies pažeidimus, už kuriuos buvo paskirtos administracinės nuobaudos (tai sunkinanti aplinkybė pagal ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), padarė vieną grubiausių administracinių teisės pažeidimų, jo veiksmai kėlė realų pavojų eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams, buvo sugadintas svetimas turtas, sukeltos asmeniui neigiamos turtinės ir moralinės pasekmės. Mano, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, ptitaikius švelnesnę nuobaudą, pasiekti nebus. Nutarime įvardintos aplinkybės, apelianto manymu, nesudaro pagrindo administracinei atsakomybei švelninti, nėra reikšmingos. Apeliantas pažymi, jog įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už minimą veiką yra numatęs griežtas sankcijas ir šių sankcijų taikymas turi būti realaus, o ne formalaus pobūdžio, teismas negalėjo vien dėl gailėjimosi, padarius pažeidimą, bei aplinkybių, kurios yra kasdienio gyvenimo faktai, sutinkami kiekvienoje šeimoje (būtinybė išlaikyti šeimą, poreikis vairuoti automobilį), skirti švelnesnę bei numatyta sankcijoje nuobaudą. Apeliantas nurodo, jog aptariamame ATPK straipsnyje numatytos veikos yra padaromos tik tyčia (ATPK 10 straipsnis), kad asmuo, kurio profesinė veikla ir gaunamos pajamos susiję su transporto priemonių vairavimu, privalo suvokti savo elgesio pasekmes jam bei jo artimųjų ratui. Administracinės nuobaudos tikslas ir yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiant prevencijos tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas šioje byloje, apelianto teigimu, prieštarauja ATPK 1 ir 20 straipsnių nuostatoms. Apeliantas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. administracinėje byloje Nr. N18-1003/2007 priimta nutartimi, pagal kurią, būtina atsižvelgti į pažeidimo pavojingumą, į eismo įvykių gausą ir jų skaudžias pasekmes, vien simbolinės nuobaudos paskyrimas negali sudaryti sąlygų pasiekti nuobaudos taikymo tikslus.
Atsiliepimas
D. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Padarytą pažeidimą pripažįsta, nurodo besigailintis dėl jo. D. J. teigia negirtaująs, pažeidimą padaręs atsitiktinai, anksčiau buvęs baustas už kitokius KET pažeidimus (ne už automobilio vairavimą, esant neblaiviam). Nurodo, kad 2003 m. Tauragės profesinio rengimo centre įgijo namų ūkio meistro specialybę, kurį laiką nerado darbo, tik 2008 m. vasario 15 d. buvo priimtas į darbą O. A. GKF vairuotojo pareigoms. Teismas, jo manymu, tinkamai ištyrė aplinkybes ir jas įvertino. Nurodo, kad jo mama pragyvena iš gaunamos invalidumo pensijos (250 Lt), o tėvas gauna minimalią mėnesinę algą. Todėl jam darbas yra ypatingai reikalingas. Vairuotojo darbo neteko, nes neturi teisės vairuoti transporto priemones. Tačiau, pasiskolinęs pinigų, sumokėjo paskirtą baudą. Teigia puikiai supratęs neteisėto savo elgesio pasekmes, jas įvertinęs ir esąs pasiryžęs analogiškų pažeidimų nebekartoti. Remiasi ATPK 1 straipsnyje numatytais Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų uždaviniais, nurodo, kad nėra teistas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 127 straipsnio 3 dalis, pagal kurią D. J. paskirta administracinė nuobauda (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija), nustato, kad KET pažeidimas, <...> nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <..> sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus (girto) <...> asmens, - užtraukia baudą vairuotojams nuo 4000 iki 5000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.
Byloje surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai konstatuota, kad D. J. vairavo automobilį, būdamas vidutinio girtumo laipsnio (1,72 promilės), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio bortelį, apgadindamas savo tėvui priklausantį automobilį. Tuo jis pažeidė KET 68 punktą, draudusį vairuoti transporto priemonę, esant neblaiviam (girtam), bei 172 punktą, pagal kurį vairuotojas privalo važiuoti, neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje surinktus įrodymus, D. J. prisipažinimą padarius pažeidimą, pagrįstai nusprendė, kad jo veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, sudėtį. Bauda apeliantui paskirta minėtos teisės normos sankcijoje numatyto dydžio, atsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kitas nurodytas aplinkybes, minimali įstatymo numatytose ribose. Tačiau viena iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų nuobaudų rūšių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – jam paskirta mažesnė nei įstatymo numatyta minimali.
Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo bei administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką įtvirtina ATPK 30¹ straipsnis. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N5‑1647/2006, N16-1481/06, N9-1499/2006, N17-148/2006). Šiuo atveju nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau pabrėžtina, jog vairavimas, būnant neblaiviu, yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, keliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, tai yra šioms nuobaudoms keliamų tikslų dalis. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, būtinybė padėti tėvams dėl jų sunkios materialinės padėties, teigiamas charakterizavimas darbe, anksčiau paskirtų nuobaudų už analogiškus pažeidimus neturėjimas, dėl to paties įvykio metu padarytų kitų administracinių teisės pažeidimų sumokėjimas 3900 Lt baudos nepripažintinos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobauda D. J. skirtina mažesnė bei įstatymo numatyta minimali. Kaip ne kartą yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, asmens darbas, susijęs su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007). Atkreiptinas dėmesys ir į D. J. nustatytą neblaivumo laipsnį (vidutinis – 1,72 promilės). Išdėstytomis aplinkybėmis konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė D. J. mažesnę nuobaudą, sutrumpindamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 metų. Tokio nuobaudos paskyrimo nepagrįstumą patvirtina ir bylos duomenys apie anksčiau apelianto padarytus KET pažeidimus (b.l.18-21), tarnybiniame pranešime (b.l.2) nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės. Todėl Tauragės rajono policijos komisariato apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies nuostatas neturi teisės pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarimą, paskirdamas griežtesnę administracinę nuobaudą, Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d nutarimas naikintinas, perduodant bylą iš naujo išnagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d nutarimą panaikinti, grąžinant bylą tam pačiam teismui išnagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.