- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-09-05
- Bylos Nr.
- 1-710-885/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00225-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Kaltinamasis
- V. A.
- Nukentėjusysis
- B. M.
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė, Algirdas Zakrasas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Lietuvos darbo biržoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. smurtavo artimojoje aplinkoje, o būtent: 2012-02-05 laikotarpiu nuo 13.30 val. iki 16.30 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą prieš sugyventinę B. M., tai yra vieną kartą ranka suduodamas per kairį petį, vieną kartą su metaliniu žiebtuvėliu suduodamas per galvą ir tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų pastumdamas, ko pasėkoje nukentėjusioji B. M. atsitrenkė į šaldytuvą ir spintą, o griūdama susižalojo dešinę koją, padarė nukentėjusiajai B. M. dešinės pėdos bei čiurnos lateralinėje pusėje nežymią kraujosruvą – dešinės blauzdos pėdinio sąnario raiščio patempimą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai B. M. fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino visiškai ir paaiškino, kad kai pradėjo kartu gyventi su nukentėjusiąja, visada buvo problemų. Visada ir dėl visko jis buvo kaltas. Kai susipykdavo, ji pastoviai kaltindavo jį, sakydavo išeis. Jis ją ramindavo, bet tą kartą pasakė, kad viskas baigta, užtenka, nes jai kiekvieną dieną nuotaikų kaita. Ji yra mėginusi prigerti vaistų, bet jis pats atėmė jai iš rankų. Vasario 5 d., nors jau išvakarėse buvo susipykę, jis pasakė, kad nebenori kartu su ja gyventi. Tą dieną pas jį atvažiavo draugas M. N. apie 11 val., ir jie kartu su juo iš namų išvažiavo apie 12 val. Namuose paliko vieną B. M.. Į namus grįžo su draugu ir tai buvo po pietų apie 15 val. Kai grįžo, buvo jos draugė R. G., kuri padėjo dėtis daiktus. Susidėjo ir išėjo. Iš namų B. M. su drauge išvyko 15-16 val. Prieš išeinant ji jam trenkė per veidą, bet jis nieko nedarė, pasakė, tik kad eitų greičiau iš čia. Jei ją būtų stumdęs, būtų likusios žymės. Draugas liepė pažiūrėti, ar kas nedingo. Stalčiuje buvo vokas su pinigais ir jai išėjus, jo nerado. Nukentėjusioji sako, kad tai jos santaupos. Ji išėjusi paliko skolas už internetą, mobilų telefoną. Dar iki dabar gauna laiškus dėl skolų. Kol gyveno pas jo tėvus, sakydavo, kad nori gyventi atskirai. Tada buvo viskas negerai, nes pagal ją „kišosi" tėvai visur. Nors jie nieko nesakė ir nedarė, pirkdavo maistą ir padėjo kaip tik galėjo. Tai viskas iš keršto. Su draugu tą dieną buvo visą laiką kartu. Iš kur duomenys, kad skirtingose vietose užfiksuotos jų buvimo vietos, nežino, gal duomenys netikslūs. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Priimtų sprendimų dėl smurto jo atžvilgiu nebuvo. Įvykio metu buvo blaivus. Šiuo metu niekur nedirba, pragyventi padeda tėvai. Kas sužalojo nukentėjusiąją, nežino. Nors užfiksuota, kad jie skambino vienas kitam, tai gal kišenėje netyčia nuspaudė telefono mygtukus. Draugas sakė, kad turi problemų su telefonu. Kažkoks gedimas buvo. Kiek kartų su draugu bendravo telefonu nepasakys, nes nežino. Kad B. M. apkalbėtų brolio žmona, neprašė. Ant kojų nukentėjusiajai dažnai būdavo mėlynės, nes ji sakydavo, kad užkliuvo darbe. Iš karto nesiskyrė, nes ne tie metai, galvojo pasikeis. Ji dažnai verkdavo, jai skaudėdavo pilvas ir jis jai visada sakydavo, kad ji eitų pas gydytoją. Bet jai ir gydytojai visi blogi.
Nukentėjusioji B. M. teisme parodė, kad šiuo metu su V. A. nebendrauja. Vasario 5 d. ilgai miegojo, atsikėlė vėlai, nes iš vakaro gėrė. Iš vakaro buvo apsipykę. Ryte atvažiavo V. A. draugas ir V. A. liepė jai dingti iš akių. Ji apsiverkė, išėjo į kitą kambarį, o V. A. su draugu išėjo. Į namus grįžo apie 11 val. ir parsinešė degtinės butelį. Šaldytuve ieškojo maisto ir priėjęs trenkė jai per ranką, petį. Ji tuomet paskambino draugei, kuri liepė krautis daiktus ir išeiti. Bededant daiktus, grįžo kaltinamasis, kuris buvo agresyviai nusiteikęs ir girtas. Įėjęs paklausė, ką daro. Ji virtuvėje dėjo daiktus ir pajuto smūgį į galvą žiebtuvėliu, po ko sukniubo ir tada ji trenkė jam į veidą. Koridoriuje jis ją pastūmė ir jai užsilenkė koja. Iš karto skausmo nejuto, tik vėliau pajuto. Todėl ir į gydytojus kreipėsi ne iš karto. V. A. labai pyko, kai nešė daiktus, pradėjo juos mėtyti. Pas draugę nuvažiavo apie 17 val. Tuomet paskambino V. A., kuris liepė grąžinti pinigus. Kai ji neišsigando ir nepaisė jo kalbų, pinigus liepė grąžinti draugei. Tos dienos vakare dar skambino V. A. brolis, kuris irgi liepė grąžinti pinigus, gąsdino. Greitąją pagalbą kvietė vėlai vakare, nes pasidarė blogai. Gydytoja sakė, kad tai nuo streso. V. A. labai pyko, kai ji pasakė, kad jį palieka. Anksčiau ji dėl V. A. veiksmų niekur nesikreipė, nes mylėjo ir galvojo, kad pasikeis. Ji jam atleisdavo. Civilinį ieškinį pateikė, nes kentėjo skausmus, skaudėjo rankas, dirba parduotuvėje, turi aptarnauti klientus, būsena stresinė. Turtinę žalą patyrė, nes pirko vaistus, pirko raminančius, nuo skausmo ir kontraceptikus. Neturtinė žala 5000 litų. Į policiją vykdama turėjo uždaryti parduotuvę. Ji pati save išlaiko, darbas yra jos pragyvenimo šaltinis. Jai darbe nėra kur užkliūti, kad liktų mėlynės. Iš darbo grįžo nesusižalojusi. Tėvai padėdavo pragyventi. V. A. brolis skambino ir sakė, kad už vagystę ji gaus daugiau nei V. A. už smurtą. Skambino direktorei ir sakė, kad ji vagis. Sužeistą koją skaudėjo ilgai. Direktorei sakė, kad darbe sėdės, nes stovėti sunku. Skausmą juto 1-2 mėnesius. Didesnį atstumą paėjus ir dabar skauda. Anksčiau tokios problemos nebuvo. Visų smūgių neprisiminė, nes buvo pasimetusi. Per keturis mėnesius, kiek gyveno kartu, buvo pirmas kartas, kai sudavė į veidą. Ji net tėvams skambino. Per šiuos Naujuosius metus sudavė antrą kartą, o šis įvykis trečias kartas. Nedarbingumo pažymos neėmė, negali sau leisti nedirbti. Eiti ji gali, tik didesnį atstumą paėjus jaučia skausmą. Galva sutrenkta, kodėl gydytojai to neparašė, nežino. Ji ne specialistė, nesupranta ir paaiškinti negali. Apie kojos sužalojimą įrašas yra. Kreipėsi į Dainų polikliniką. Dėl sužalojimų iš karto nesikreipė, nes blogai pasidarė vėliau. Skausmą pajuto vakare. Daiktų buvo apie dešimt maišų ir juos su drauge nešė. Ieškinyje nurodė apie rankos skausmą. Ji turi ginekologinių problemų ir kai susinervina, prasideda kraujavimas. Gydytoja jai sakė, kad kai susinervina, jos liga paūmėja. Kontraceptines tabletes vartoja, bet po įvykio vartojo didesnę dozę. 180 litų turtinė žala, neturtinė žala 5000 litų. Buvo išrašyti raminantys ir nuo skausmo vaistai. Nuo kojos skausmo gėrė „Ketanov". V. A. rankoje laikė butelį, bet su juo nesudavė. Sudavė tik ranka. Pilvą skaudėjo ir anksčiau, bet ne tokie dideli skausmai buvo. Į gydytoją kreipėsi vasario 20 d., pirko vaistus. Iki tol reikėjo tik tvarstyti.
Liudytoja R. G. teisme parodė, kad B. M. jos draugė. Kaltinamąjį pažįsta tik tiek, kad draugė su juo gyveno. Įvykis buvo sekmadienį. Paskambino B. M. ir pasakė, kad ją primušė ir kad ji nežino ką daryti. Nuvažiavo pas ją apie 14-15 val. V. A. tuo metu nebuvo namuose. Jos pakavo daiktus, kai grįžo V. A., kuris pradėjo pykti. Ji pakavo daiktus kambaryje, draugė nuėjo į virtuvę. Išgirdo klyksmą. Nubėgo į virtuvę, B. M. tupėjo ir verkė. Šalia mėtėsi metalinis didokas žiebtuvėlis. Virtuvėje V. A. stūmė B. M. į šaldytuvą, po to koridoriuje vėl pastūmė. B. M. sakė, kad jai skauda koją. Vėliau dar kambaryje pastūmė. Jos sudėjo daiktus ir išsikvietė „taxi". Atvažiavus automobiliui, pamanė, kad jų, bet iš jo išlipo V. A. draugas. Draugas jos dar paklausė, ar B. pas ją kraustosi. Tada atvažiavo jų kviestas „taxi" ir jos išvažiavo. Vėliau skambino V. A. ir sakė, kad B. M. paėmė jo pinigus ir kad jis parašė policijoje pareiškimą. Ji buvo apie 14-14.30 val. pas B. M.. V. A. į namus grįžo apie 15 val. Jos iš buto išėjo apie 17 val. M. N. sutiko lauke jau išeidamos. V. A. grįžo į namus neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Tiksliai nepasakys, ar kam skambino V. A.. Atrodo skambino kažkam. Joms grįžus pas ją, netrukus paskambino dėl pinigų. Matė, kaip pastūmė, bet paties smūgio nematė. Ji žinojo, kad barniai būdavo ir anksčiau. Dėl ankstesnių smūgių B. M. nėra nieko sakiusi. Ji žino, kad jie bardavosi, kai V. A. išeidavo pas draugus. Jai paskambino V. A. ir liepė pasakyti, kad B. atiduotų pinigus. Su B. bendrauja nuo 2007 metų. Jos pusbrolis buvo jos vyras. Niekada pas juos B. M. nėra gyvenusi. Su V. A. B. M. gyveno II aukšte, lifto nėra. Ji neskambino į policiją, nes tai šeimyninis barnis. Važiavo į prie „Mildos" esančią policijos nuovadą.
Liudytojas M. N. teisme parodė, kad V. A. yra jo draugas. B. M. pažįstama, kol gyveno su V. A., buvo draugė. Jos parodymai tikras melas, nieko panašaus nebuvo. Sekmadienį apie 11 val. nuvažiavo pas juos į namus. Tik atidaręs duris, suprato, kad jie pykstasi. V. A. pasiūlė važiuoti iš namų. Į namus grįžo apie 15 val. Namuose B. M. buvo su drauge. B. M. trenkė V. A. per veidą, susidėjo daiktus ir jos išėjo. Joms išėjus, pasiūlė draugui pažiūrėti, ar nepaėmė jo daiktų. Apžiūrėjęs pasakė, kad nėra pinigų. V. A. apie pinigines santaupas buvo minėjęs. Jų turėjo, nes dirbo užsienyje. Kiek pinigų turėjo, nesakė, tik tai, kad jos paimtos. Kokią buitinę techniką turėjo, nesakė. V. A. skambino iš savo telefono, bet B. M. nekėlė. Tada skambino iš jo telefono, atsiliepė, bet sakė, kad neėmė. 11 val. atvažiavo pas V. A., iš namų išėjo apie 12 val. Antrą kartą grįžo apie 15 val., pabuvo gal porą valandų. Tiksliai laiko, kiek buvo antrą kartą namuose, nepasakys. Buvo blaivus. Atvyko su savo automobiliu, savo automobiliu ir išvyko. Buvo išvykęs ir draugo automobiliu. Visą dieną buvo kartu su V. A.. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kodėl pagal celes nustatyta, kad jie su V. A. vienu metu buvo skirtingose vietose, nežino. Gal bokštai „pagavo“ ne taip. Išklotinėmis jis netiki. Būdami kartu, jie vienas kitam skambino. Jo telefonas sulūžęs, todėl tikrino, kaip veikia. Kiek kartų skambino, negali pasakyti. Kiek laiko kalbėjo, irgi nepasakys. Paskambinęs klausėsi, nekalbėjo. Su V. A. važinėjosi po miestą. Buvo ir pas jį namuose. To patvirtinti niekas negali. Važinėjosi „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po pietinę miesto dalį. V. A. skambino B. M., skambino iš jo telefono. Kai B. M. su drauge išėjo, jie buvo V. A. bute. Kiek kartų skambino ir tikrino telefoną, nepamena. Alkoholio negėrė nei tą dieną, nei išvakarėse. B. M. į veidą V. A. trenkė prieškambaryje. Po smūgio V. A. nieko B. M. nedarė. Kai grįžo 15 val. į namus, B. M. su drauge dėjosi daiktus. Jis pirma įėjo į prieškambarį, po to į virtuvę. Telefoną tikrino ir skambino būdamas virtuvėje. Kai V. A. skambino B. M., tuo momentu telefonas veikė. Konfliktas buvo visame bute. Virtuvėje B. M. klyksmo nebuvo, negirdėjo. Kai merginos dėjosi daiktus, buvo bute. Kaip buvo apsirengusi B. M. jiems grįžus 15 val., negali pasakyti, nepamena.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų V. A. kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.
2012-02-13 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (7-9 b. l.).
2012-05-08 Šiaulių m. PK KPS tyrėjos A. A. tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad išanalizavus laiko ir atstumo santykį, bei, atsižvelgiant į bazinių stočių, celių adresus ir atstumus tarp jų, nustatyta, kad įtariamasis V. A. ir liudytojas M. N., laikotarpiu nuo 14.40 val. iki 15.53 val., nebuvo kartu (24-25 b. l.).
Specialisto išvada Nr. G 329/12(04), kurioje nurodyta, kad B. M. kūne sužalojimų nėra (27 b. l.).
2012-04-03 akistatos tarp nukentėjusiosios B. M. ir liudytojo M. N. protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji B. M. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (66-68 b. l.).
2012-04-03 akistatos tarp liudytojos R. G. ir liudytojo M. N. protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytoja R. G. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (69-70 b. l.).
2012-03-01 akistatos tarp nukentėjusiosios B. M. ir įtariamojo V. A. protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji B. M. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (81-83 b. l.).
2012-03-01 akistatos tarp liudytojos R. G. ir įtariamojo V. A. protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytoja R. G. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (84-86 b. l.).
VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro pranešimu, iš kurio matyti, kad B. M. 2012-02-05 23.40 val. kreipėsi į Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių dėl sumušimo. Ligoninėje atlikta galvos kompiuterinė tomograma – pokyčių dėl galvos traumos nebuvo. 2012-02-06 VšĮ Dainų PSPC gydytojas chirurgas nustatė R. M. dešinės kojos čiurnos sąnario ir pėdos neryškų patinimą, nežymią kraujosruvą, dėl ko buvo paskirtas ambulatorinis gydymas: bintavimas elastiniu bintu, kompresai (141 b. l.).
Kaltinamojo V. A. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo B. M. visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad jis nukentėjusiajai nieko nedarė, kas sužalojo nukentėjusiąją, nežino, vertindamas šiuos jo parodymus, kaip pasirinktą gynybinę versiją, nes juos paneigia kita bylos medžiaga. Iš nukentėjusiosios duotų paaiškinimų matyti, kad prieš ją panaudojo fizinį smurtą būtent kaltinamasis. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojos R. G. parodymai, kad grįžęs V. A. į namus pradėjo pykti, nukentėjusiajai nuėjus į virtuvę, ji išgirdo klyksmą, nubėgusi į virtuvę, pamatė, kad B. M. tupėjo ir verkė, o šalia mėtėsi metalinis didokas žiebtuvėlis, virtuvėje V. A. stūmė į šaldytuvą, po to koridoriuje vėl pastūmė, vėliau dar kambaryje pastūmė. Nors specialisto išvadoje Nr. G 329/12(04) ir nurodyta, kad B. M. kūne sužalojimų nėra, tačiau teismas remiasi ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo smurtauta: VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro pranešime užfiksuota, kad 2012-02-06 VšĮ Dainų PSPC gydytojas chirurgas nustatė B. M. dešinės kojos čiurnos sąnario ir pėdos neryškų patinimą, nežymią kraujosruvą, dėl ko buvo paskirtas ambulatorinis gydymas: bintavimas elastiniu bintu, kompresai. Kaltinamasis V. A., duodamas parodymus teisme, iškėlė versiją, kad jis nukentėjusiosios atžvilgiu nesmurtavo ir tai patvirtinti gali M. N., kuris neva buvo įvykio vietoje ir viską matė. Šią kaltinamojo iškeltą gynybinę versiją taip pat patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas M. N., nurodydamas, kad nukentėjusiosios parodymai tikras melas, nieko panašaus nebuvo, kaltinamasis nesmurtavo, jis žino, nes antrą kartą pas kaltinamąjį grįžo į namus apie 15 val., buvo kartu gal porą valandų, viską matė. Teismas nesiremia minėtais liudytojo parodymais ir vertina juos kaip nepatikimus, nes liudytojas M. N., kaip jis pats nurodė, yra kaltinamojo draugas, todėl, teismo nuomone, jis yra asmuo suinteresuotas bylos baigtimi, dėl ko jo parodymai negali būti vertinami kaip pakankamai objektyvūs dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Be to, tiek kaltinamojo, tiek minėto liudytojo parodymus apie tai, kad jie abu kartu buvo pas V. A. namuose įvykio metu, t.y. 2012-02-05 apie 15 val., paneigia ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Išnagrinėjus mobiliojo ryšio operatoriaus pateiktus duomenis dėl kaltinamojo ir liudytojo M. N. išeinančių ir įeinančių skambučių, išeinančių ir įeinančių SMS žinučių, bei kokios bazinės stotys (celės) buvo aktyvios pokalbių metu, paaiškėjo, kad kaltinamasis ir liudytojas M. N., priešingai nei jie teigė, įvykio metu, t.y. nuo 2012-02-05 14:42:52 val. iki 2012-02-05 16:05:25 val. buvo skirtingose vietoje, V. A. minėtu laiku buvo bazinės stoties, esančios Tilžės g. 9, vietoje, o M. N. buvo bazinės stoties, adresu Dubijos g. 42, vietoje. Išanalizavus celių veikimo spindulius miesto ribose (dažniausiai nuo 0,2-1 km), paaiškėjo, kad liudytojas M. N. įvykio metu nebuvo pas kaltinamąjį namuose, adresu (duomenys neskelbtini), o buvo Šiaulių mieste, netoli Dubijos g. 42 esančios mobiliojo ryšio operatoriaus bazinės stoties. Dėl šios priežasties teismas taip pat atmeta kaltinamojo ir liudytojo duotus parodymus, kad jie skambino vienas kitam būdami kartu, neva tikrindami, ar veikia liudytojo M. N. telefono aparatas.
Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog V. A. ne mažiau 10 kartų pastūmė B. M., nes nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta kiek tiksliai kartų jis stūmė nukentėjusiąją. Šis kaltinimo patikslinimas nekeičia V. A. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos.
Taigi teismas, pateikdamas minėtų įrodymų visumos analizę, susiedamas šiuos įrodymus į vientisą loginę grandinę, vertindamas įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad V. A. padarė LR BK 140 str. 1 d. numatytą veiką.
V. A. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išnagrinėjus bylą, nenustatyta.
Skirdamas bausmę V. A. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. V. A., veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Nusikalstamą veiką jis padarė būdamas praeityje neteistas (104 b. l.), buvo baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (105-107 b. l.), Šiaulių m. PK VPS Centro PN pareigūno charakterizuojamas patenkinamai (118-119 b. l.), nedirbantis (108 b. l.), Darbo biržoje registruotas (109 b. l.), esant šioms aplinkybėms, jam skirtina viešųjų darbų bausmė, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.
Taip pat, teismo nuomone, siekiant kaltinamąjį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, V. A. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str.).
V. A. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 346,27 Lt civilinį ieškinį (33-35, 40 b. l.) dėl padarytos žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo V. A. priteistina atlyginti 346,27 litų sumą Šiaulių teritorinei ligonių kasai.
Nukentėjusioji B. M. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 180 Lt turtinei žalai ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti (55-56, 138-140 b. l.). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji pateikė kasos čekius, patvirtinančius, kad pirkdama vaistus ji išleido 178,61 Lt. Remiantis baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, nukentėjusioji turi teisę reikalauti, kad būtų atlyginta turtinė ar neturtinė žala, patirta dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos. Iš byloje esančios nukentėjusiosios sveikatos istorijos, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės pateiktų medicininių dokumentų, pačios nukentėjusiosios duotų parodymų teisme matyti, kad ji jau ir iki įvykio turėjo ginekologinių problemų, ją vargino gausus kraujavimas, dėl ko jai buvo skirtas medikamentinis gydymas, geriant kontraceptines tabletes, be to, ją kankino pilvo skausmai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš kaltinamojo negali būti priteista suma, kuri buvo išleista nukentėjusiosios iki įvykio turėtų ginekologinių ligų ir pilvo skausmų gydymui, todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atitinkamai mažintinas, nepriteisiant sumų, išleistų ginekologinių ir pilvo skausmų gydymui, priteisiant iš kaltinamojo V. A. 29,66 Lt (už vaistus Somnols – 13,29 Lt, Lexotanil – 11,49 Lt, Ketanov – 4,88 Lt) nukentėjusiajai B. M. Taip pat nepriteistina pagal Camelia vaistinės kvitą, nes iš jo nesimato kokie vaistai buvo pirkti.
B. M. jai padarytą neturtinę žalą įvertino 5 000 litų. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, turi būti įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Pagrįsdama neturtinės žalos dydį B. M. nurodė, kad po sumušimų jai skaudėjo rankas, kojas, kentė skausmą, sužalojimai jai trukdė dirbti, dėl patirto streso jai buvo paskirtas medikamentinis gydymas, kadangi turi ginekologinių problemų, vaistus vartoja iki šiol. Byloje yra duomenų, pagrindžiančių nukentėjusiosios B. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl jai sukelto fizinio skausmo. Teismui nekyla abejonių, kad dėl smurtinio nusikalstamo V. A. elgesio B. M. patyrė negatyvių išgyvenimų – fizinį skausmą, emocinį sutrikimą, nepatogumus, laikiną gyvenimo kokybės suprastėjimą. Tai, kas paminėta, atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. aptartą neturtinės žalos turinį. Tačiau tuo pačiu teismas vertina, kad dalis argumentų, kuriais B. M. grindžia patirtos neturtinės žalos dydį, yra nesusiję su nagrinėjama byla. Iš byloje esančios B. M. asmens sveikatos istorijos matyti, kad ji seniai turi sveikatos problemų, ją vargina pilvo skausmai, turi ginekologinių problemų, dėl kurių pasireiškia kraujavimas. Šios problemos buvo ir iki tiriamo įvykio. Šias aplinkybes pripažino ir pati nukentėjusioji teismo posėdžio metu duodama parodymus. Neturtinė žala šioje byloje padaryta V. A. tyčiniais smurtiniais veiksmais, kurie atitinka nesunkaus nusikaltimo požymius, tarpusavio konflikto metu. B. M. yra dirbanti, V. A. – nedirba, yra jaunas, sveikas, darbingas, registruotas darbo biržoje, padarytos turtinės žalos dydis yra nežymus. Įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios prašoma neturtinės žalos suma nelaikytina proporcinga konstatuotiems neigiamiems padariniams, todėl mažintina iki 600 Lt, priteisiant juos iš kaltinamojo V. A.
Daiktinis įrodymas - kompaktinė plokštelė su informacijos įrašu, pateikta baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir paskirti viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, neatlygintinai dirbant po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str., V. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. A. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą 346,27 Lt civilinį ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo V. A. priteisti atlyginti 346,27 litų sumą Šiaulių teritorinei ligonių kasai.
Nukentėjusiosios B. M. pareikštą civilinį ieškinį 180 Lt turtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo V. A. priteisti atlyginti 29,66 Lt nukentėjusiajai B. M..
Nukentėjusiosios B. M. pareikštą civilinį ieškinį 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo V. A. priteisti atlyginti 600 Lt nukentėjusiajai B. M..
Daiktinį įrodymą - kompaktinę plokštelę su informacijos įrašu, pateiktą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.