Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui B. M. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2013 m. gruodžio 6 d. mirė ieškovo močiutė J. M., iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) J. M. sudarė santuoką su B. M.. Ieškovo seneliai faktiškai santuokoje pragyveno iki 1962 metų, santuokoje gimė penki vaikai, tačiau (duomenys neskelbtini) metais B. M. palikęs šeimą dingo ir iki šiolei jau 54 metai apie jį jokių duomenų nėra. Iki J. M. mirties santuoka tarp senelių nebuvo nutraukta, turtiniai klausimai nebuvo išspręsti. Jokių senelio asmens duomenų neturint kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą, kuri nurodė, kad B. M. gimimo data (duomenys neskelbtini), duomenų apie deklaruotą gyvenamąją vietą nėra. Galimam B. M. mirties fakto patvirtinimui ieškovas kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administracijos CMS, kuris vadovaudamasis Lietuvos valstybės istorijos archyvo civilinės metrikacijos įstaigų dokumentų skyriaus raštu „Dėl archyvo pažymos apie mirtį“ pateikė išvadą, kad Panevėžio miesto CMS mirties akto įrašo nerasta. Ieškovas yra vienintelis močiutės J. M. turto paveldėtojas pagal testamentą, tačiau įregistruoti paveldėto turto savo vardu negali, nes senelių santuoka nebuvo nutraukta, o duomenų, kad B. M. būtų miręs nėra. Ieškinyje nurodoma, kad J. M. gyvenamąjį namą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), už asmenines lėšas įsigijo 1976 m. birželio 21 d. sutarties pagrindu iš R. V., praėjus 14 metų nuo gyvenimo skyrium su B. M. pradžios. B. M. nuo 1962 m. jokių ryšių su šeima nepalaikė, bendro ūkio nevedė, kartu negyveno, nei savo vaikais nei sutuoktine visiškai nesirūpino, prie paveldimo turto įsigijimo bei jo išlaikymo neprisidėjo. Įsigydama minėtą turtą J. M. aiškiai išreiškė savo valią turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn: sutartis sudaryta jos vardu ir tik jos pasirašyta, turtas įregistruotas jos vienos vardu, perkant turtą šalys faktiškai jau negyveno daugiau kaip 14 metų, visą tą laiką J. M. viena savo lėšomis mokėjo namo priežiūros, išlaikymo išlaidas, pagal jos paraišką demontuoti seni ir sumontuoti nauji elektros energijos tiekimo įrenginiai, jos vardu sudaryta elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis. Atsakovas nuo 1962 metu nebendravo nei su sutuoktine nei su vaikais, niekada nereiškė jokių teisių į ginčo turtą.

Atsakovas B. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką, datą ir vietą jam buvo pranešta viešo paskelbimo būdu paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – santuokos liudijimo (b. l. 10), Gyventojų registro tarnybos pažymų apie asmens duomenis (b. l. 18, 19), išrašo apie asmenį (b. l. 20-21), mirties liudijimo (b. l. 11), gimimo liudijimų (b. l. 9, 15, ), nustatyta jog ieškovo M. M. senelė J. M. mirė (duomenys neskelbtini), iki mirties buvo santuokoje su atsakovu B. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), santuoka tarp ieškovo senelių J. M. ir B. M. sudaryta (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b. l. 22-25) patvirtina, jog J. M. vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2004 m. sausio 14 d. apskrities viršininko įsakymas Nr.02-07-139, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2004 m. sausio 14 d. apskrities viršininko įsakymas Nr.02-07-139 bei gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2004 m. sausio 14 d. apskrities viršininko įsakymas Nr.02-07-139. Iš Prienų rajono 2-ojo notaro biuro 2014 m. vasario 21 d. liudijimo (b. l. 13), J. M. (duomenys neskelbtini) testamento (b. l. 12), nustatyta, jog po J. M. mirties ieškovas M. M. priėmė jos palikimą, tačiau notarė atsisakė išduoti ieškovui paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi nustatė, jog mirusioji J. M. buvo sudariusi santuoką ir turi sutuoktinį B. M.. Iš Gyventojų registro tarnybos pažymų apie asmens duomenis (b. l. 19, 58), Gyventojų registro tarnybos išrašų apie asmenį (b. l. 20-21) Kauno rajono savivaldybės administracijos CMS išvados dėl civilinės būklės akto įrašo atkūrimo, anuliavimo (b. l. 30), Lietuvos valstybės istorijos archyvo civilinės metrikacijos įstaigų dokumentų skyriaus rašto (b. l. 31) matyti, kad duomenų, kad sutuoktinis būtų miręs ar santuoka būtų buvusi nutraukta, nėra. Tokiu būdu, nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo metu ieškovo seneliai J. ir B. M. oficialiai buvo santuokoje, todėl šiam turtui taikoma CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovas pateiktu teismui ieškiniu siekia paneigti šią prezumpciją, prašydamas nustatyti, jog jo močiutė J. M. (mirusi 2013 m. gruodžio 6 d.) nekilnojamąjį turtą- gyvenamąjį namą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), buvo įgijusi asmeninės nuosavybės teise.

Civilinio kodekso 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio nuostatos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomas nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ši įstatymo nustatyta prezumpcija įtvirtina santuokinio turto teisinio režimo apibrėžtumo siekį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. M. v. S. M. , bylos Nr.3K-3-342/2014). Kilus ginčui dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad konkretus turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, turi paneigti šią įstatymo nustatytą prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe. CK 3.89 straipsnio 2 dalis nustato fakto, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, leistinas įrodinėjimo priemones (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. P. K., bylos Nr. 3K-3-491/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. K. v. D. K, bylos Nr. 3K-3-52/2012; kt.).

Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodomas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės yra reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas, pagrindas, turto pobūdis, vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimas, aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojoj nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.).

Šeimos turto samprata atskleista CK 3.84 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad šeimos turtu, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra šis turtas, nuo santuokos sudarymo pripažįstama: šeimos gyvenamoji patalpa, kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus, taip pat teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa. Įstatyme taip pat apibrėžtas šeimos turto teisinis režimas, kurio esminiai požymiai yra šie: šeimos turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.84 straipsnio 1 dalis); nekilnojamuoju turtu, priskirtu šeimos turtui, sutuoktiniai gali disponuoti tik bendru sutarimu, nepaisant to, kuris iš sutuoktinių, ar jie abu yra turto savininkai (CK 3.85 straipsnio 1, 2 dalys); ribojamos išieškojimo iš šeimos turto pagal kreditorių reikalavimus galimybės (CK 3.85 straipsnio 4 dalis); sutuoktiniai sutartimi negali pakeisti šeimos turto teisinio režimo ar jo sudėties (CK 3.85 straipsnio 4 dalis). Šeimos turto teisinis režimas pasibaigia pasibaigus sutuoktinių šeimai, t. y. bendram gyvenimui (CK 3.86 straipsnio 1 dalis); dėl teisės toliau naudotis šeimos turtu teismas sprendžia, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tam, jog nekilnojamasis turtas būtų pripažintas šeimos turtu, būtinos dvi sąlygos: turtas nuosavybės teise turi priklausyti vienam arba abiem sutuoktiniams; toks turtas turi būti šeimos gyvenamoji patalpa. Ja reikėtų laikyti tokią patalpą, kurioje šeima iš tikrųjų gyvena ir naudojasi ja kaip savo būstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. R. K, bylos Nr. 3K-3-416/2008; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje/). M. ir kt. v. BIĮR. M. prekybos namai „Tuktukas", bylos Nr. 3K-3-539/2010; kt). Atsižvelgiant į šias nuostatas, pripažintina, kad ieškovo senelės J. M. 1976 metais įsigytas gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir kiti statiniai nėra šeimos turtas, kadangi ieškovo seneliai J. ir B. M. negyveno kartu nuo 1962 metų, kai atsakovas palikęs šeimą dingo, todėl nuo 1962 metų ieškovo seneliai nevedė bendro ūkio, gyvenamasis namas nebuvo naudojamas bendriems šeimos poreikiams tenkinti, juo nebuvo disponuojama bendru sutuoktinių sutarimu, kadangi minėtame gyvenamajame name gyveno tik ieškovo senelė, tuo tarpu atsakovas B. M. niekada jame negyveno, juo nesinaudojo, juo nedisponavo ir pretenzijų į jį nereiškė. Gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir kiti statiniai, esantys ant minėto žemės sklypo, įsigyti tik už ieškovo senelės asmenines lėšas, tik ji viena investavo į šio turto sukūrimą, gerinimą, tik ji mokėjo mokesčius, darė remontą, tvarkė aplinką ir rūpinosi šiuo turtu. Tuo tarpu atsakovas neprisidėjo prie minėto turto atsiradimo, prie gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kitų statinių įsigijimo, jis negyveno ir nesinaudojo minėtu turtu, nedisponavo juo, nesiekė įforminti nuosavybės teisių į minėtą turtą, niekada nereiškė jokių pretenzijų, nemokėjo mokesčių ir jokiu kitu būdu neprisidėjo prie minėto turto įgijimo ir gerinimo.

Iš byloje esančio rašytinio įrodymo – 1976 m. birželio 21 d. sutarties (b. l. 29), nustatyta, jog gyvenamąjį namą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), iš V. R. pirko tik J. M., kuri sumokėjo 1000 rublių ir kuri pasirašė minėtoje pirkimo-pardavimo sutartyje. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys (b. l. 24-25) patvirtina, jog nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais, (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos vienos J. M. vardu. Iš minėto viešojo registro duomenų matyti, kad teisinė gyvenamojo namo, ūkinio pastato registracija buvo atlikta tik (duomenys neskelbtini), apskrities viršininko įsakymo Nr.07-3990 pagrindu (b. l. 24-25). Pažymėtina, kad minėtus veiksmus, susijusius su turto registracija, įteisinimu, atliko J. M., tuo tarpu atsakovas jokių veiksmų, susijusių su minėto turto įsigijimu, disponavimu juo neatliko ir nesiekė atlikti.

Be to, kaip kasacinis teismas yra nurodęs, sprendžiant klausimą, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas - įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal M. M. prašymą, bylos Nr. 3K-3-280/2008). Atsižvelgiant į šias kasacinio teismo išaiškinimo nuostatas ir į tai, kad gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir kiti statiniai buvo įsigyti ieškovo seneliams J. M. ir B. M. esant tik formalioje santuokoje, jiems negyvenant nuo 1962 metų, įsigyti 1976 metais iš asmeninių ieškovo senelės J. M. lėšų ir jos vardu, konstatuotina, kad minėtas turtas yra asmeninė J. M. nuosavybė. Minėtas aplinkybes patvirtina ne tik pateikiami su ieškiniu rašytiniai įrodymai, tačiau tai patvirtino ir ieškovas savo paaiškinimuose, nurodydamas, kad jog jo senelė J. M. su sutuoktiniu (atsakovu) B. M. faktiškai kartu negyveno ir nevedė bendro šeimos ūkio nuo 1962 metų, t.y. gerokai iki nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo. Teismo posėdžio metu šią ieškinyje nurodytą aplinkybę patvirtinto ir atsakovo B. M. sūnus G. M. nurodydamas, kad jis ir kiti mamos vaikai gyveno kartu tik su mama, jis jauniausias sūnus, apie tėvą niekada nebūdavo kalbama, nežino kada jis paliko šeimą, jo nematęs, tėvas nesiekė bendrauti su jais, finansiškai nerėmė, nieko nepadėdavo, nes jis šeimai apskritai neegzistavo. Minėtas, tiek ieškovo, tiek liudytojo G. M. nurodytas aplinkybes dėl atsakovo negyvenimo, bendro ūkio nevedimo kartu su palikėja patvirtino ir liudytoja D. A., nurodydama, kad atsakovas yra jos tėvas, ieškovas – brolio sūnus, kad pas notarą ji atsisakė paveldėto turto ieškovo naudai, kadangi mama labai mylėjo savo anūką ir norėjo visą savo turtą padovanoti jam. Minėta liudytoja nurodė, kad nuo mažens tėvo neatsimena, nors buvo šeimoje antras vaikas, mama sunkai dirbdavo, paaugę padėdavo mamai dirbti ūkio darbus, tėvas nieko nepadėdavo, neatsimena, kad būtų turėję tėvą, mama apie jį nieko nekalbėdavo, o gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) kaime mama pirko apie 1976 metus iš savo sutaupytų lėšų.

Byloje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog ieškovo senelė J. M., nors santuokos nenutraukė, tačiau nuo 1962 metų kartu su sutuoktiniu B. M. negyveno, bendro ūkio nevedė. Teismui pateikti duomenys apie atsakovą B. M. leidžia daryti išvadą, jog jokių tikslių duomenų apie šio asmens gyvenamąją vietą nėra, gyvenamosios vietos jis nėra deklaravęs, suteikto asmens kodo neturi. Išnagrinėjęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog gyvenamasis namas su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), J. M. buvo įgytas jos asmeninėmis lėšomis, tuo metu kai J. M. su sutuoktiniu B. M. faktinėje santuokoje negyveno jau apie 14 metų. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog atsakovas B. M. jokiomis savo lėšomis nebuvo prisidėjęs prie minėto turto įsigijimo, todėl įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog nepriklausomai nuo to, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo J. M. įsigytas registruotos santuokos su B. M. metu, jis, kaip nuosavybės objektas, buvo įgytas kaip asmeninė ieškovo senelės J. M. nuosavybė. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 178 str., 185 str., 186 str., 189 str., 197 str.).

Ieškovui nepateikus prašymo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, jo bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 88 str., 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, jog gyvenamasis namas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra asmeninė J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybė.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Prienų rajono apylinkės teismą.