Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Laimonui Gaubiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini) 10 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. kaltinamasis L. R. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą mažamečiam asmeniui t. y. 2022 m. gegužės 17 d. apie 08:00 val. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pastato koridoriuje, tyčia, suėmęs rankomis, pargriovė ant žemės nukentėjusį mažametį T. Č., gimusį (duomenys neskelbtini) m., tokiais veiksmais padarė nukentėjusiam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairiojo blauzdikaulio lūžio jam sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. R. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. gegužės 17 d. mokykloje, (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, žaidė stalo tenisą. Atėjęs T. taip pat žaidė, po to prie jo pradėjo lįsti žodžiais, su rakete jam trenkė į šoną. T. negražiai kalbėjo apie jo mamą, pravardžiavo ją. Jam trūko kantrybė, nebeišlaikė nervai. Pasivijęs jis pargriovė T. Č. ant nugaros. Parvertė taip, kad jis susilaužė koją. Kartais draugaudavo su nukentėjusiuoju, jei jis norėdavo. Į mokyklą važiuodavo tuo pačiu autobusu, dažniausiai sėdėdavo kartu. Dažnai važiuojant autobusu T. Č. negražiai jam kalbėdavo apie jo mamą. Mokytoja vieną kartą yra jį perspėjusi, kiti vaikai taip pat girdėdavo. Gailisi dėl savo elgesio, galėjo pasielgti kitaip. Nėra konfliktiškas, tačiau yra jautrus. Važinėja pas gydytojus, lankosi pas psichologus. Mano, kad mokyklos charakteristikoje jis problemišku apibūdinamas neteisingai, jis yra nemėgstamas klasėje, engiamas. Pakeitė mokyklą, nes nenori konfliktuoti su draugais. Sutinka, kad yra padaryta žala Valstybinei ligonių kasai dėl nukentėjusiojo gydymo. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo sutinka iš dalies, iki 1 500 Eur sutiktų. Supranta, kad negerai pasielgė, ateityje taip nesielgs.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

4. Kaltinamojo L. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

4.1. nukentėjusiojo T. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad jam yra 12 metų. Mokykloje, prieš pamokas, žaidė stalo tenisą su draugais – buvo trise: T. G., L. P. ir jis. Jis su rakete juokais trenkė L. R.. Antrą kartą vėl trenkė. Vėliau L. pradėjo jį gaudyti, paėmė už kaklo, pakėlė į viršų ir metė. L. R. yra iš jo mokyklos, mokosi 9 klasėje. Neprisimena kaip jį kėlė. Kėlė iš nugaros ir tada jį metė į žemę. Jam sulinko koja, jam labai skaudėjo ir jis verkė. Krito kaire koja sulenkta, dešine ištiesta, nugara į žemę. Jis L. trenkė juokaudamas, o jis nesuprato ir jį pakėlęs metė. Nugriuvus ant žemės jam labai pradėjo skaudėti koją. Priėjo sesuo ir mokytoja R. P.. Įvykį, kai jį metė, matė klasiokė E. S., T. G., taip pat galėjo matyti ir K. G. ir A. V.. Kai nuvažiavo pas gydytoją, nustatė, kad lūžo koja ir negali vaikščioti. Su L. R. bendraudavo, dabar nebebendrauja. Po įvykio nebekalbėjo, neatsiprašė. Sesė pasakojo, kad girdėjo, kad L. gyrėsi, kad jam koją sulaužė. Viskas vyko prieš pamokas, buvo apie 7.50 val. ryte. Nuo įvykio praėjo maždaug mėnuo laiko. Tuo metu koridoriuje mokytojų nebuvo, neprisimena. Jis norėjo pajuokauti, todėl trenkė jam du kartus su rakete. Po pirmo karto jis šypsojosi, po antro karto supyko. Jis nebėjo į pamokas, vežė jį į ambulatoriją. Žino, kad viskas mokykloje yra filmuojama. Nelabai nori papildomai pasakyti kažką. Paprastai trenkė, neturėjo skaudėti. Juokėsi, kai sudavė L.. Buvo apsirengęs treningus, kelnės buvo kaip kareiviškos, tik mėlynos spalvos. Džemperis buvo su gobtuvu, mėlynas. Jis neatsimena, ką kalbėjo. Nekalbėjo apie L. mamą. Nėra apie ją kalbėjęs. Jis prisimena, kad griuvo ant kairio šono, tiksliai neprisimena. Jam atrodė, kad jį pakėlė ir metė. Jis neprisimena kaip jį pargriovė. Nieko nesakė apie L. mamą (t. 1, b. l. 73-75);

4.2. liudytojo T. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad datos neatsimena, o valanda buvo apie 8 val. ryto, prieš pamokas. Buvo pavasaris. Jie ten renkasi, mėgsta žaisti. Mokykloje žaidė tenisą, L. ir T. žaidė gaudynes. Jis žaidė tenisą su L. P., T. Č. ir kitų neatsimena. Jis nematė, kaip pargriovė. L. pargriovė T. Č. ir T. lūžo koja. Kai ryte išlipo iš autobuso, T. nemėgsta bendrauti su L.. L. prikimba prie T.. Jis, kol žaidė, jie abu bėgiojo aplink stalą. Jis negirdėjo, ar jie vienas kitam ką nors sakė. Buvo susikaupęs į žaidimą. Teniso stalas stovi koridoriuje. Suaugusiųjų tuo metu koridoriuje nebuvo. L. pargriovė T. už jo nugaros. Jis to nematė, bet tuo metu, kai T. griuvo, L. buvo šalia jo ir nuo jo pasitraukė. Nieko kito prie T. arti nebuvo, tik L.. Niekas kitas negalėjo pargriauti. T. verkė, skaudėjo. Jis neatsimena, ką veikė iki tol, kol pradėjo žaisti tenisą. Neatsimena, ar jie vienas kitam ką nors sakė, kol jis laukė. Atsimena, kad gaudė vienas kitą. T. gaudė L., o L. T., apsimainydami. Dėl ko gaudė – ar juokais, ar piktuoju, jis nežino, nesuprato. Po to, kai T. pargriovė, prie T. atėjo mokytoja R. P., bet kai viskas įvyko jos nebuvo, ji nematė. Tuo metu koridoriuje buvo tik vaikai (t. 1, b. l. 92-95);

4.3. liudytojos E. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad ji atėjo iš autobuso į mokyklą. Visada ateina žiūrėti teniso į mokyklą. Antrame aukšte, koridoriuje. Kai ji atėjo, T. žaidė tenisą. O paskui su kitu vaiku apsikeitė ir nebežaidė. Ji sėdėjo ant suoliuko netoli teniso stalo. T. Č. su teniso lazdele L. trenkė. L. stovėjo ir laukė, kol ateis jo eilė žaisti. Neatsimena į kurią vietą, bet tikrai trenkė iš nugaros. Priėjo T. iš nugaros ir trenkė. L. jį vijosi tada. L. pakėlė jį, T., ir trenkė į grindis. Ji negirdėjo, kad L. arba T. vienas kitam ką nors sakytų. Tada atbėgo jo sesė, jai atrodo S., dešimtokė. T. verkė ir sakė, kad skauda koją. Kokia diena buvo neatsimena. Įvykis buvo ryte, prieš pamokas. Prie teniso stalo dar buvo vaikų, ji jų vardų nelabai žino. Septintokai. L. P. buvo. Nebuvo mokytojų ar kitų suaugusiųjų, tik paskui atėjo R. P.. Paskui T. Č. įvedė į mašiną. Kai dar nebuvo susipykę, jie, T. ir L., visada keikdavosi (t. 1 b. l. 103-106);

4.4. liudytojos A. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad 2022 m. gegužės 17 d. apie 07.20 val. iš namų adresu: (duomenys neskelbtini), į mokyklą autobusu išleido savo 4 vaikus: S. Č., K. Č., T. Č. ir A. Č.. Jos vaikai mokosi (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Išleidusi vaikus į mokyklą, pati išėjo į darbą. Apie 08.13 val. jai į mobilų telefoną paskambino dukra S., kuri pasakė, kad mokyklos mokinys L. R. nuskriaudė brolį T., T. yra ištinusi koja, ir mokytoja R. P. nuvežė T. į ambulatoriją apžiūrai. Po kiek laiko jai į mobilų telefoną paskambino T. auklėtoja D. L. ir pasakė apie įvykį, kad jos sūnus su L. sukonfliktavo, ir po konflikto jos sūnui buvo sužalota koja. Apie įvykį informavo savo parduotuvės vadovę, kurios paprašė, kad parvežtų jos sūnų T. į namus iš ambulatorijos. Susitikus su sūnumi, T. jai pasakė, kad apie 08.00 val. laukiant pamokos, mokyklos antrame aukšte, bežaidžiant stalo tenisą, sukonfliktavo su mokyklos mokiniu L. R. (jam 16 metų). Konflikto metu L. paėmė jos sūnų T. ir jį pervertė ant žemės, taip susitrenkė kairę koją. Jai apžiūrėjus T. koją, pastebėjo, kad kairės kojos čiurnos srityje yra patinimas, negalėjo priminti kojos, negalėjo stabiliai vaikščioti. Kadangi bijojo, kad sūnui gali pasidaryti vis blogiau, paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir išsikvietė medicinos darbuotojus, nes ambulatorijoje nieko blogo neįžvelgė, teigė, kad tai sumušimas, taip pat nenoriai išrašė elektroninį siuntimą rentgeno nuotraukos padarymui. Atvykę GMP darbuotojai ją ir jos sūnų nusprendė nuvežti į Šiaulių Respublikinės ligoninės moters ir vaiko kliniką kojos apžiūrai. Gydytojai peržiūrėję rentgeno nuotrauką nustatė, kad yra kairės kojos blauzdikaulio apatinės dalies lūžis. Po apžiūros T. gipso langete imobilizavo koją ir paleido gydytis ambulatoriškai. Ankščiau L. taip su jos sūnumi nesielgdavo, taip nutiko pirmą kartą. Jai sūnaus auklėtoja pasakė, kad įvykis yra užfiksuotas mokykloje įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis, nes mokykla yra filmuojama. Ar dar kas nors matė įvykį šiuo metu negali pasakyti. Dėl tokio L. elgesio nori parašyti pareiškimą, kadangi nukentėjo jos sūnus. Prašo policijos pareigūnų pradėti ikiteisminį tyrimą (t.1, b. l. 83-86);

4.5. liudytojos M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad apie įvykį ji sužinojo iš savo sūnaus, jis pats jai paskambino ir pasakė, kad susimušė su berniuku ir jam galimai lūžo koja. Sūnus sakė, kad berniukas užgauliojo ją, t. y. mamą, ir tas berniukas jam kelis kartus sudavė su teniso rakete, dėl to jis neišlaikė ir norėjo tą berniuką pamokyti. Todėl pargriovė jį ant žemės. Nesitikėjo, kad jam lūš koja. Jai sūnus sakė, kad jam skaudėjo, kai tas berniukas sudavė jam su rakete į dešinės pusės šoną. Jis jai pasiskundė grįžęs namo, buvo paraudimas. Ji žinojo, kad dėl vaikui sukelto fizinio skausmo galėjo ir gali kreiptis į policiją pareiškimu, tačiau nusprendė to nedaryti. Nenori su ta šeima turėti jokių reikalų. Pareiškimo rašyti dėl sūnui sukelto fizinio skausmo nenori. Vaikas dėl šito įvykio labai pergyvena, nervuojasi, labai gailisi. Grįžęs namo tą dieną verkė. Sūnus gimė sveikas, be jokių sutrikimų. Mokyklą pradėjo lankyti 7 metų. Šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), 9 klasėje (arba I gimnazinėje klasėje). Mokosi vidutiniškai. Savo sūnų auklėja kartu su patėviu. L. tėvas yra miręs, bet niekada vaiko gyvenime nedalyvavo, kol buvo gyvas. Sūnų nuo 1,5 metukų auklėja patėvis. Jos namuose sūnui sudarytos geros gyvenimo sąlygos, visko užtenka. Jai vaikas yra geras, neturi jokių priekaištų dėl elgesio. Padeda paprašius dirbti namuose, niekur iš namų neišeina. Anksčiau gaudavo pranešimų iš mokyklos dėl sūnaus elgesio, bet pastaruoju metu jai sakė, kad sūnus pasikeitęs į gerąją pusę. Socialiniai darbuotojai jų šeimos nestebi. Sūnų auklėja abudu su vyru, sūnus daugiau bendrauja su tėvu (patėviu). Prašo pripažinti ją vaiko atstovu pagal įstatymą ikiteisminiame tyrime. Sūnų atstovaus ji. Jeigu bus pareikštas civilinis ieškinys, ji prašys pripažinti ją civiline atsakove, nes vaikas nepilnametis ir neturi savarankiškų pajamų. Prašo taikyti BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir atleisti jos sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės. Sūnus labai gailisi, atsiprašys nukentėjusiojo berniuko (t. 1, b. l. 112-115);

4.6. protokolu-pareiškimu, iš kurio matyti, kad 2022 m. gegužės 17 d. A. Č. kreipėsi pareiškimu į policiją, nurodydama, kad 2022 m. gegužės 17 d. apie 8.00 val. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), L. R. pakėlė ir metė ant žemės jos nepilnametį sūnų T. Č. ir tokiu būdu sulaužė jam koją. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 8-17);

4.7. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pastate. Apžiūrint įvykio vietą fotografuota (t. 1, b. l. 24-32);

4.8. kitų objektų apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, iš kurių matyti, jog buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matyti filmuojamas koridorius, kurio viduryje –teniso stalas. Viršutinėje ekrano pusėje, už teniso stalo, prie sienos sustatytos kėdės, ant kurių sėdi du berniukai. Dešinėje ekrano pusėje, prie sienos, ant kėdžių, sėdi du vaikinai ir viena mergina. Prie teniso stalo viršutinėje ekrano pusėje stovi vienas berniukas, tamsios spalvos džemperiu su gobtuvu, ant džemperio krūtinės srityje apskritimo formos aplikacija. Priešais jį – vaikinas, vilkintis tamsios spalvos švarku, mūvi tamsios spalvos sportiniais bateliais su trimis baltos spalvos juostelėmis batelio šone. Minėtas berniukas ir vaikinas raketėmis mušinėja vienas kitam teniso kamuoliuką. Stalo dešinėje pusėje stovi du berniukai, stalo kairėje vienas vaikinas, su kuprine ant pečių, paskui matyti, kad laiptais užlipęs, prie to vaikino prieina dar vienas vaikinas (foto Nr. 1, 2). Praeina koridoriumi mergina šviesiu spalvos megztiniu ir nueina tolyn koridoriumi. Berniukas, vilkintis tamsios spalvos džemperiu, su gobtuvu, ant džemperio krūtinės srityje apskritimo formos aplikacija, paėmęs į ranką teniso kamuoliuką ir meta jį į priešais jį stovintį vaikiną (su kuriuo žaidė). Kamuoliukas atšoka nuo grindų, vaikinas, vilkintis juodu švarku, bando sugauti kamuoliuką, bet kamuoliuką pagauna kitas berniukas, stovintis ekrano dešinėje pusėje, prie teniso stalo ir padeda teniso kamuoliuką ant stalo. Vaikinas juodu švarku kamuoliuką paima nuo stalo. Prie jo priėjęs berniukas su apvalios formos aplikacija ant džemperio, į jį jam ties kairiu petimi užsimoja teniso rakete, tačiau vaizdas filmuojamas berniukui iš dešinės ir nesimato, kur tiksliau rakete buvo užsimota ar galimai kliudyta. Tada vaikinas tamsios spalvos švarku paėmęs nuo stalo kamuoliuką meta į stalą. Berniukas, vilkintis džemperį su krūtinės srityje apskritimo formos aplikacija, ateina prie ekrano dešinėje prie teniso stalo stovinčio vaikio ir pradeda žaisti su berniuku, stovinčiu priešais jį. Taip pat su jais žaidžia ir vaikinas, vilkintis juodu švarku ir berniukas stovintis ekrano viršuje, bei ekrano apačioje, prie stalo. Berniukas su krūtinės srityje apskritimo formos aplikacija užsimoja jam iš kairės stovinčiam vaikinui su kuprine ant pečių, ties jo sėdmenimis ir šis vaikinas kelis žingsnius paskui jį pabėga ir vėl atsistoja į tą pačią vietą prie stalo (foto Nr. 3, 4). Berniukas su apvalios formos aplikacija ant džemperio apibėga aplink stalą, kažką sako vaikinui su kuprine ant pečių, kuriam užsimojo rakete ties jo sėdmenimis, ir vėl pribėga prie to vaikino vėl užsimoja rakete ties jo sėdmenų šlaunų sritimi (foto Nr. 5). Tuomet vaikinas su kuprine ant pečių ištiesęs ranką bėga paskui bėgantį berniuką su apvalios formos aplikacija ant džemperio, pavijęs rankomis iš nugaros pusės suėmęs jį už pečių, perverčia jį kniūbsčiomis ant grindų (foto Nr. 6, 7). Matosi, kad berniukas surietęs kojas per kelius priekiu guli ant grindų, o vaikinas su kuprine ant pečių jį pervertęs, nuo jo atsitraukia (foto Nr. 8) (t. 1, b. l. 33-40);

4.9. asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad dalyvaujant motinai A. Č., apžiūrėtos nukentėjusiojo T. Č. rūbais neuždengtos kūno vietos. Matoma, kad kairė koja yra imobilizuota į gipso langetę. Daugiau sužalojimų nepastebėta. Asmens apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota (t. 1, b. l. 46-51);

4.10. specialisto išvada N. G661/2002(04), kurioje nurodyta, kad T. Č. dėl kairio blauzdikaulio lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 52).

Dėl nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos

2. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą atsakomybė kyla tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-298/158/a1-86 7 straipsnyje nurodyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis)“ numatytų padarinių, kai nedidele dalimi profesinio ar bendro darbingumo netekimu sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse laiko tuos atvejus, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nukentėjęs asmuo praranda mažau nei 30 procentų, bet ne daugiau kaip 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo; sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

3. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu įrodymų ištyrimu, teismas sprendžia, kad kaltinamojo L. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta, o jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes jis tyčia, suėmęs rankomis, pargriovė ant žemės nukentėjusį mažametį T. Č., gimusį (duomenys neskelbtini) m., tokiais veiksmais padarė nukentėjusiam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairiojo blauzdikaulio lūžio jam sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

4. Vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalimi, nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusiojo asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones (BK 93 straipsnio 2 dalis).

5. Pažymėtina, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

6. Nagrinėjamu atveju L. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, praeityje jis nėra teistas (2 t., b. l. 25-27), nėra baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 28). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

7. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra visi pagrindai atleisti kaltinamąjį L. R. nuo baudžiamosios atsakomybės: nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu jis nėra sulaukęs pilnametystės, padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą. Be to, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą (administracine tvarka nebaustas, mokosi, lankosi pas psichologą), jo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo įstatyminės atstovės, aplinkybes, kad kaltinamasis yra jautraus būdo, teigė nemiegojęs naktimis, išgyvenęs, teismas pagrįstai daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis nusikalto išprovokuotas nukentėjusiojo elgesio, kuris keletą kartų trenkė kaltinamajam teniso rakete, ką pripažino duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

8. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamasis L. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį tęsti mokslą (BK 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).

9. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti – taikytinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Dėl civilinių ieškinių

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

11. Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 171,92 Eur turtinės žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš kaltinamojo už nukentėjusiojo gydymą. Civilinis ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, jo dydis atitinka protingumo kriterijus, byloje nėra duomenų, kad žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui būtų atlyginta, todėl civilinis ieškinys tenkinamas ir žala priteistina iš kaltinamojo L. R., kadangi jo veiksmais nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, CK 6.281 straipsnio 1 dalis, CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

12. Nukentėjusiojo T. Č. įstatyminė atstovė A. Č. yra pareiškusi byloje civilinį ieškinį dėl 2 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo nepilnamečiui nukentėjusiajam T. Č.. Ieškinyje nurodo, kad dėl patirto sužalojimo sūnus T. Č. patyrė skausmus, nepatogumus, traumos pasekmės sukliudė mokymuisi.

13. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

14. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Pažymėtina ir tai, kad teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltininkas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.

15. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų

16. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis T. Č. dėl jo atžvilgiu padaryto smurtinio nusikaltimo patyrė nepatogumus, skausmą, dvasinius išgyvenimus, kas vertintina kaip neturtinė žala. Nukentėjusysis, apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, davė parodymus, kad kaltinamasis L. R. jį pakėlė ir metė į žemę, dėl ko jam krentant sulinko koja, labai skaudėjo, jis verkė. Tačiau pažymėtina, kad kaltinamasis parodė, o nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog iki įvykio jis pats L. R. du kartus trenkė teniso rakete, kas, teismo įsitikinimu, galėjo išprovokuoti kaltinamąjį atlikti neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad L. R. prieš nukentėjusįjį atliko vieną veiksmą, kuris nebuvo itin intensyvus, nėra duomenų, kad kaltinamasis siekė sukelti nukentėjusiajam neigiamas sveikatos pasekmes. Tiek nukentėjusysis, tiek ir kaltinamasis yra nepilnamečiai, įvykis įvyko mokykloje, vaikams žaidžiant prieš pamokas. Pažymėtina ir tai, kad civilinis ieškinys nėra įrodinėjamas rašytiniais įrodymais. Prie jo yra pridėtas vienintelis dokumentas – gydytojo įrašas, kuris patvirtina, kokią traumą patyrė nukentėjusysis. Tačiau jokių duomenų, patvirtinančių didelius nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus, kreipimąsi pas psichologus, jų pateiktas išvadas, rekomendacijas, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų apie tai, kiek laiko nukentėjusysis dėl patirtos traumos negalėjo lankyti mokyklos, kokios buvo mokyklos nelankymo pasekmės, ar nukentėjusiajam kilo ilgai trunkančių neigiamų sveikatos padarinių, kokį laikotarpį jie išliko, kokios prognozės dėl liekamųjų reiškinių ateityje. Nors sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio kaltinamojo turtinė padėtis nėra esminis kriterijus, į ją taip pat privalo būti atsižvelgta. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis L. R. mokosi mokykloje, nėra dirbantis, pajamų negauna. Kaltinamojo įstatyminės atstovės turtinė padėtis nėra gera, šeimai yra skiriamos socialinės išmokos, kurios nėra didelės, be kaltinamojo šeimoje auga dar du nepilnamečiai vaikai.

17. Atsižvelgiant į visų išdėstytų aplinkybių visumą, siekiant užtikrinti abiejų šalių pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, kad T. Č. įstatyminės atstovės pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam T. Č. iš kaltinamojo L. R. priteistina 500 Eur neturtinė žala.

18. Kaltinamajam L. R. neturint lėšų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, iš jo priteista turtinė ir neturtinė žala išieškotina iš kaltinamojo atstovės pagal įstatymą – civilinės atsakovės M. Š.. Nustatytina, kad atstovo pagal įstatymą pareiga pasibaigia, kai žala yra atlyginama, kai kaltinamasis sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

19. Civilinei atsakovei M. Š. Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Laimos Mažeikienės 2022 m. liepos 13 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas, esančias banko „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), taikytinas iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

20. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktiniai diskai – paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 83 straipsniu, 93 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, padarymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, skirti L. R. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant šį laikotarpį tęsti mokslą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš L. R. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 171,92 Eur (vieno šimto septyniasdešimt vieno euro 92 ct) turtinę žalą už nukentėjusiojo T. Č. gydymą, nurodant šią sumą sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“.

Civilinio ieškovo T. Č., atstovaujamo įstatyminės atstovės A. Č., civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti T. Č. iš L. R. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinę žalą.

Nustatyti, kad kaltinamajam L. R. neturint lėšų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, iš jo priteista turtinė ir neturtinė žala išieškoma iš kaltinamojo atstovės pagal įstatymą – civilinės atsakovės M. Š.. Atstovo pagal įstatymą pareiga pasibaigia, kai žala yra atlyginama, kai kaltinamasis sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Civilinės atsakovės M. Š. piniginėms lėšoms, esančioms akcinės bendrovės „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Laimos Mažeikienės 2022 m. liepos 13 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą taikyti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo, o atlyginus civilinį ieškinį – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktinius diskus – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.