Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. N., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK atstovui Raimondui Zinkevičiui, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. N. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji nepanaudojo tėvų valdžios auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametę dukrą, t. y. 2012-06-05 apie 13.00 val. jos nepilnametė dukra E. N., gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Karaliaus Mindaugo pr., balta kreida piešė ant šio prospekto krantinės atraminės sienelės, t. y. nesilaikė 2005-01-27 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-20 patvirtintų Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 24.23 p. reikalavimų, už ką numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 161 str. Kadangi E. N. pažeidimo padarymo dieną nebuvo sulaukusi amžiaus, nuo kurio kyla atsakomybė, už jos padarytą pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. atsako motina T. N..

Teismo posėdžio metu T. N. parodė, kad tame įvykyje dalyvavo ne tik jos dukra, o ir kiti jaunuoliai. Dėl kitų jaunuolių buvo priimta, kad šis įvykis nebuvo pripažintas kaip pažeidimas. Tą dieną kur dukra eina žinojo, pati nupirko jai kreidelių. Nesutinka, kad tai buvo renginys, tačiau pripažįsta, kad jos dukra piešė. Mano, kad ji kaip mama turi teisę nuspręsti, kas jos vaiko interesams svarbiausia, o tuo metu jos vaikui buvo geriausiai parašyti žodį „TIESOS“. Švaros tarnyba, kuri prižiūri švarą Nemuno krantinėje, nusprendė, kad nuo parašyto žodžio „TIESOS“, nei tvarkos, nei švaros nesumažėjo, žala nebuvo padaryta. Vaikas jai pasakė ir ji puikiai žinojo kas galėjo būti, bet ji vis tiek sutiko ir palaikė idėją. Teigia, kad ji savo vaiko neskatino, o tik palaikė, priešingu atveji ji tai traktuotų kaip išdavystę. Policijos komisariate nei vienas pareigūnas dukros nepaklausė ką ji piešė, kodėl būtent tą žodį, taip pat neatsižvelgė ir į tai, kad piešė vaikas. Taip pat nurodė, kad nevengia atsakomybės už vaiko nepriežiūrą ir puikiai supranta, kad tėvai už vaikų veiksmus turi prisiimti atsakomybę, tačiau mano, kad jos vaikas pasielgė deramai. Policija kelis mėnesius aiškinosi, kad tai galima pritraukti prie sąvokos pažeidimas, ir tik rugsėjo mėn. pabaigoje pirmąjį kartą buvo surašytas protokolas. Tuo metu kai atvyko policijos pareigūnai, jos dukra nepiešė, nors prieš tai gal kažkiek laiko piešė. Pripažįsta ir sutinka su tuo, kad jos dukra prisidėjo, kad būtų parašytas tas žodis.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Asmens kaltė turi būti įrodyta siekiant jį nubausti už administracinį teisės pažeidimą.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl T. N. atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. visų pirma svarbu išsiaiškinti, ar T. N. nepilnametė dukra nesilaikė 2005-01-27 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-20 patvirtintų Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 24.23 p. reikalavimų, už ką yra numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 161 str.

2005-01-27 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-20 patvirtintų Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 24.23 p. nustatyta, kad asmenims draudžiama rašinėti, braižyti, piešti ar terlioti ant pastatų, tvorų ir kitų statinių, išskyrus Savivaldybės nustatytas vietas. Iš bylos duomenų matyti, kad E. N., gim. 1997-07-26, Kaune, Karaliaus Mindaugo pr., balta kreida piešė ant šio prospekto krantinės atraminės sienelės. Siekiant patraukti asmenį atsakomybėn už Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 24.23 p. pažeidimą būtina nustatyti, kad asmens veiksmai buvo nukreipti prieš švarą ir tvarką Kauno mieste. Šios normos tikslas yra užkardyti vizualinio pobūdžio neigiamą ir pavojingą visuomenei veiką, o tokią veiką padariusius asmenis patraukti administracinėn atsakomybėn. Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. N. ant krantinės atraminės sienelės piešė balta kreida, kuri yra lengvai nuplaunama vandeniu, taigi nesiekė neigiamų ar pavojingų padarinių. Nors atraminė sienelė, ant kurios buvo piešiama, yra inžinerinis statinys ir vertinant E. N. veiksmų objektyviąją pusę ji piešdama pažeidė Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 24.23 p., tačiau jos veikoje nėra kito būtino objektyviosios sudėties požymio – ji nesikėsino į Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių objektą – švarą ir tvarką Kauno mieste, šį faktą patvirtina ir byloje esantis įrodymas (b.l. 21), kuriame yra nurodyta, kad Karaliaus Mindaugo krantinė nors ir yra hidrotechninis statinys ir jis nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, tačiau piešiant kreidelėmis žala krantinei nepadaryta. Įvykis buvo taiki ir pozityvi jaunų žmonių pilietinė išraiška, krantinės vizualinė estetika nebuvo pažeista, vaizdinis elementas buvo trumpalaikis, negalintis sugadinti statinio, todėl teismas sprendžia, kad Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės pažeistos nebuvo. Renginių organizavimo Kauno miesto viešosiose vietose komisija savo 2012-06-22 rašte Nr. 69-12-1 nurodė, kad renginių organizavimo viešosiose vietose tvarką LR susirinkimų įstatymas nereglamentuoja, jei juose dalyvauja iki 10 asmenų ir renginys trunka ne ilgiau kaip 1 val.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad kitų asmenų – Ž. B., M. M., E. S., S. K. ir L. V. atžvilgiu 2012-06-22 buvo priimti nutarimai nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 161 str., nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Vien formalus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas gali nulemti teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas, todėl turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai. Todėl teismo nuomone pripažįstant E. N. veiką, kaip pažeidimą, taip pat būtų pažeistas socialinės lygybės ir visų lygybės prieš įstatymą principas.

Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia” turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ATPK 181 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N556-651/2008, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010 yra pabrėžęs, kad nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal ATPK 181 straipsnį, privalo būti tiriama, ar vaiko tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų, t. y. apklausiami vaiko pedagogai, surenkama vaiką charakterizuojanti medžiaga, atitinkama Vaiko teisių apsaugos tarnybos informacija (nuomonė, išvada), kt.

Įvertinęs byloje surinktą medžiagą teismas sprendžia, kad T. N. nepilnametė dukra E. N. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 161 str., taigi T. N. veiksmuose nėra ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d., sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną T. N. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. nutraukti nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.