- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-06
- Bylos Nr.
- 1S-589-562/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rosita Patackienė, Nuorašas Teisėja, Rosita Patackienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (nuteistojo) G. Č. skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarties, kuria atmestas G. Č. prašymas perkvalifikuoti nusikalstamą veiką,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 1999 m. birželio 9 d. nuosprendžiu G. Č. buvo pripažintas kaltu pagal tuo metu galiojusio 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 225 straipsnio 2 dalį (piktybinis chuliganizmas) ir jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, įpareigojant jį tęsti mokslą. G. Č. teistumas yra išnykęs.
Ukmergės rajono apylinkės teisme 2015 m. vasario 26 d. buvo gautas pareiškėjo G. Č. prašymas perkvalifikuoti veiką, dėl kurios jis buvo pripažintas kaltu pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 1999 m. birželio 9 d. nuosprendį, pagal atitinkamą šiuo metu galiojantį baudžiamojo kodekso straipsnį.
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 19 d. nutartimi nuteistojo pareiškėjo G. Č. prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad G. Č. teistumas yra išnykęs, Ukmergės rajono apylinkės teismo 1999 m. birželio 9 d. nuosprendžiu inkriminuoto nusikaltimo perkvalifikavimas jokios įtakos G. Č. teisinei padėčiai neturi.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas G. Č. prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, perkvalifikuojant veiką, dėl kurios jis buvo pripažintas kaltu pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 1999 m. birželio 9 d. nuosprendį, pagal atitinkamą šiuo metu galiojantį baudžiamojo kodekso straipsnį. Nurodo, kad su skundžiama nutartimi nesutinka, mano, kad nutartis neteisėta ir naikintina. Pareiškėjas pažymi, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nurodė, jog 1999 m. birželio 9 d. nuosprendžiu inkriminuoto nusikaltimo perkvalifikavimas neturi jokios įtakos G. Č. teisinei padėčiai, tačiau pareiškėjas mano, kad šis teiginys neatitinka tikrovės.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atlikęs privalomąją karinę tarnybą, nuo 2004 m. rugpjūčio 11 d. pradėjo dirbti apsaugos darbuotoju, ginkluotos asmens ir turto saugos funkcijų vykdymui jam buvo išduotas apsaugos darbuotojo pažymėjimas ir leidimas nešiotis ginklus. Pasak pareiškėjo, dėl leidimo nešiotis ginklus išdavimo kliūčių nebuvo, kadangi pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, G. Č. atitiko nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2010-11-18 priėmė minėto įstatymo pakeitimo įstatymą, kurio 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Pareiškėjas pažymi, kad su pasikeitusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis jam teko susidurti, kai 2011 m. perėjo dirbti apsaugos darbuotoju į UAB „S“ (duomenys pakeisti). Kadangi dar nebuvo atleistas iš ankstesnės darbovietės ir leidimas nešiotis ginklus jam dar nebuvo panaikintas, teritorinė policijos įstaiga pareiškėjui leidimą nešiotis ginklus pakeitė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įgyvendinamo Europos Sąjungos teisės akto 2 straipsnio 4 punktu, tačiau jam buvo paaiškinta, kad darbovietės keitimo ar atleidimo iš darbo atveju, leidimas nešiotis ginklus iš G. Č. būtų paimtas ir grąžintas jį išdavusiai institucijai. Taigi, siekiant įsidarbinti apsaugos darbuotoju kitoje įmonėje, naujas leidimas nešiotis ginklus pareiškėjui nebūtų išduotas, nes jis neatitiktų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, kadangi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 5-V-166 patvirtintų Juridinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 53.4 punkte nurodyta, kad leidimas nešiotis ginklus neišduodamas arba neperregistruojamas, o neterminuotas leidimas nešiotis ginklus neišduodamas, jeigu fizinis asmuo, juridinio asmens ginklininkas, darbuotojas ar sporto organizacijos narys nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 1999 m. birželio 9 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal tuo metu galiojusio 1961 m. BK 225 str. 2 d., už kurį numatyta didžiausia bausmė 5 metai laisvės atėmimo. Pasak pareiškėjo, pagal šiuo metu galiojantį BK jo veika kvalifikuojama kaip BK 284 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika, už kurią numatyta didžiausia bausmė yra iki 2 metų laisvės atėmimo. Pareiškėjas mano, kad nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. BK 225 str. 2 d., perkvalifikavimas pagal atitinkamą šiuo metu galiojantį Baudžiamojo kodekso straipsnį iš esmės palengvintų jo esamą teisinę padėtį, kadangi užtikrintų pareiškėjo darbo nepertraukiamumą bei konstitucinę teisę pasirinkti darbą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo G. Č. skundas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 str. 1 d. numatyta, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 3 str. 2 d. nurodo, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
Nagrinėjamu atveju G. Č. jau yra atlikęs bausmę ir teistumas yra išnykęs, todėl formaliai svarstyti prašymo dėl veikos perkvalifikavimo teismas neturėjo pagrindo. Tačiau šis perkvalifikavimas susijęs su kita teisinę reikšmę turinčia aplinkybe – pareiškėjas nurodo, kad nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. BK 225 str. 2 d., perkvalifikavimas pagal atitinkamą šiuo metu galiojantį Baudžiamojo kodekso straipsnį iš esmės palengvintų jo esamą teisinę padėtį, kadangi užtikrintų pareiškėjo darbo nepertraukiamumą bei konstitucinę teisę pasirinkti darbą. Pareiškėjas pažymi, kad siekiant įsidarbinti apsaugos darbuotoju kitoje įmonėje, naujas leidimas nešiotis ginklus pareiškėjui nebūtų išduotas, nes jis neatitiktų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, kadangi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 5-V-166 patvirtintų Juridinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 53.4 punkte nurodyta, kad leidimas nešiotis ginklus neišduodamas arba neperregistruojamas, o neterminuotas leidimas nešiotis ginklus neišduodamas, jeigu fizinis asmuo, juridinio asmens ginklininkas, darbuotojas ar sporto organizacijos narys nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Pažymėtina, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 1999 m. birželio 9 d. nuosprendžiu G. Č. buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 225 str. 2 d., už kurį buvo numatyta didžiausia bausmė 5 metai laisvės atėmimo. Pasak pareiškėjo, pagal šiuo metu galiojantį BK jo veika kvalifikuojama kaip BK 284 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika, už kurią numatyta didžiausia bausmė yra iki 2 metų laisvės atėmimo. Taigi perkvalifikavus pareiškėjo padarytą veiką, būtų pagrindas jį laikyti nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Atsižvelgiant į tai, G. Č. prašymas perkvalifikuoti nusikalstamą veiką svarstytinas.
Pagal teismų praktiką, bausmę švelninantis yra toks įstatymas, kuris sumažina jos minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, numato naują švelnesnę bausmės rūšį, pašalina papildomas bausmes, papildomas privalomas bausmes pakeičia į fakultatyvias. Dėl 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalies perkvalifikavimo į BK 284 straipsnio 1 dalį pažymėtina, kad 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalis numatė atsakomybę už piktybinį chuliganizmą, tai yra tyčinius veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius viešąją tvarką ir rodančius aiškų negerbimą visuomenės, pasižyminčius nepaprastu cinizmu ar ypatingu įžūlumu arba susijusius su pasipriešinimu valdžios atstovui ar visuomenės atstovui, einančiam viešosios tvarkos apsaugos pareigas, ar kitiems piliečiams, kurie užkerta kelią chuliganiškiems veiksmams, taip pat padaryti asmens, turinčio teistumą už chuliganizmą. Šio straipsnio sankcija numatė laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų. Pagal BK 284 str. 1 d., į kurią prašoma perkvalifikuoti G. Č. veiką, kyla atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, ir numato, be kitų alternatyvių bausmių, laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų. Taigi BK 284 straipsnio 1 dalis numato švelnesnę atsakomybę, nei 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį G. Č. nuteistas už tai, kad ne tik šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, bet ir smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam Ž. P. lengvą kūno sužalojimą, nesukėlusį trumpalaikio sveikatos sutrikimo, tačiau BK 284 straipsnio 1 dalis apima skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl perkvalifikuojant nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalies į šiuo metu galiojantį BK, G. Č. nusikaltimą pakanka perkvalifikuoti tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Pagal byloje nustatytas aplinkybes G. Č. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį, atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsniu, perkvalifikuojama į BK 284 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad pagal šio įstatymo 10 str. 1 d., iki 2003 m. gegužės 1 d. paskirtos bausmės vykdomos, kol jos bus įvykdytos; 10 str. 4 d. nurodoma, kad šiame straipsnyje numatytos bausmių pakeitimo ir suderinimo taisyklės taikomos tik tuo atveju, jeigu paskirtos bausmės nėra įvykdytos. Nagrinėjamu atveju G. Č. jau yra atlikęs bausmę ir teistumas yra išnykęs, todėl bausmė nekeičiama.
Apibendrinant išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
pareiškėjo (nuteistojo) G. Č. skundą patenkinti.
Panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą: G. Č. veiką, dėl kurios jis buvo pripažintas kaltu pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 1999 m. birželio 9 d. nuosprendį, iš 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 284 straipsnio 1 dalį nekeičiant paskirtos bausmės.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.