Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko, dalyvaujant Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atstovui E. P., Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atstovei L. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2017-06-07 teismui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP padavė skundą, prašydamas įpareigoti savivaldybės tarybą pakeisti sutarčių formų 10 punktą taip, kad jis atitiktų Civilinio kodekso 6.580 straipsnio 1 dalį, – nustatyti, kad sutartyje turi būti nurodytas konkretus nuomos mokesčio dydis.

Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017-03-15 sprendimu patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutarties formą, Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuotos nuomos sutarties formą, Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties formą ir Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto terminuotos nuomos sutarties formą. Šių patvirtintų sutarčių 10 punkte nustatyta, kad nuomininkas moka nuomos mokestį, apskaičiuotą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Pareiškėjo teigimu, pagal Civilinio kodekso 6.580 str. 1 d., gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje turi būti nurodytas nuomos mokesčio dydis. Be to, pagal Socialinio būsto nuomos sutarties pavyzdinės formos 9 punktą, socialinio būsto nuomos sutartyje turi būti nurodytas konkretus nuomos mokesčio dydis. Pažymėjo, kad aplinkybė, ar nuomos mokesčio dydis yra esminė sutarties sąlyga šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes Civilinio kodekso 6.580 str. 1 d. nesuteikia galimybės sutartyje vietoje nuomos mokesčio dydžio nurodyti jo apskaičiavimo metodiką. Todėl socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos mokestis turi būti nustatomas vieninteliu būdu, t. y. konkrečia pinigų suma.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Bylos duomenims nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017-03-15 sprendimu Nr. 1-847 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutarties formą, Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuotos nuomos sutarties formą, Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties formą ir Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto terminuotos nuomos sutarties formą.

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2017-04-28 teikimu Nr. 1T-10 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017-03-15 sprendimo Nr. 1-847 pakeitimo“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, siūlydamas svarstyti sutarčių formų 10 punkto pakeitimo, suderinant nuostatas su aukštesnės galios teisės aktais ir nustatant sutarčių formose galimybę nurodyti konkretų nuomos mokesčio dydį, klausimą.

Vilniaus miesto savivaldybės meras 2017-06-01 raštu Nr. A51-36033/17(3.3.2.3-TD2) atsakė, kad sutarčių 10 punktas yra suderintas su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuomos sutartinius santykius reglamentuojančiomis nuostatomis, todėl svarstyti sutarčių 10 punkto pakeitimo klausimą nėra pagrindo.

Byloje yra kilęs ginčas dėl pagrindo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų sutarčių formų 10 punktą taip, kad jis atitiktų Civilinio kodekso 6.580 straipsnio 1 dalį, – nustatyti, kad sutartyje turi būti nurodytas konkretus nuomos mokesčio dydis.

Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtis – suteikti Vyriausybei teisę per savo skiriamus atstovus prižiūrėti savivaldybių veiklą, nustatyti savivaldybių administracinės priežiūros sritį, šią priežiūrą atliekančių pareigūnų įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nustatyta, kad Vyriausybės atstovas, kai savivaldybės administravimo subjektai nesilaiko Konstitucijos ir įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų, šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka reikalauja, kad Konstitucijos būtų laikomasi, įstatymai būtų įgyvendinti, o kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas reglamentuoja Vyriausybės atstovo veiksmus, kai savivaldybės administravimo subjektas neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų. Taigi šioje teisės normoje nustatyta pareiškėjo teisė kreiptis į teismą, kai savivaldybės administravimo subjektas neįgyvendina įstatymų ar nevykdo Vyriausybės sprendimų.

Pažymėtina, kad nuomos sutarties bendrąsias ir specialiąsias nuostatas nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kurio 6.477 str. 1 d. įtvirtina, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pastebėtina, kad ginčo atveju nesutariama dėl konkrečios, t. y. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties formos ypatumų, todėl šiuo atveju, taip pat taikytinos ir specialiosios gyvenamosios patalpos nuomos taisykles nustatančios Civilinio kodekso nuostatos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.580 str. 1 d., gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje turi būti nurodytas išnuomojamų patalpų adresas, kambarių ir kitokių patalpų skaičius, plotas, patalpose esanti inžinerinė (techninė) įranga, priklausiniai ir naudojimosi bendro naudojimo patalpomis sąlygos, nuomos mokesčio dydis ir šio mokesčio mokėjimo terminai, atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus tvarka. Tuo tarpu Civilinio kodekso 6.583 str. 2 d. įtvirtina, kad valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 str. 1 d. nustato, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, remdamasi įstatymais, įgyvendina savivaldybės taryba. Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 3 p. nustato, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo yra priskiriamas savarankiškai savivaldybės funkcijai, o 16 str. 1 d. 31 p. nustato, jog savivaldybės taryba priima sprendimus dėl socialinio būsto fondo sudarymo (statybos, pirkimo ir t. t.) tvarkos, būsto suteikimo tvarkos ir dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio priėmimas.

Savivaldybės būsto, taip pat ir socialinio būsto, nuomos mokesčių apskaičiavimą ir asmenų bei šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti ir nuomojančių fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes) priklausantį tinkamą būstą, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimą nustato Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-04-25 nutarimu Nr. 472 (toliau – ir Metodika). Pagal Metodikos 10 p., savivaldybės taryba, vadovaudamasi Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu ir Metodika, priima sprendimą dėl socialinio būsto ir kito savivaldybės būsto nuomos mokesčių dydžio nustatymo ir keitimo. Pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 str. 1 d., savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-07-29 sprendimu Nr. 1-130 patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 19 p. nustato, kad savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžius, vadovaudamasis Metodika ir šiuo Aprašu, apskaičiuoja Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos administratorius. Pagal šio aprašo 31 p., apskaičiuojant nuomos mokestį, kiekvienam nuomojamam būstui (ir (arba) jo dalies patalpai) užpildomas nustatytos formos nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas. Aktą pasirašo skaičiavimus atlikęs Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos administratoriaus apskaitos skyriaus (buhalterijos) darbuotojas.

Įvertinus šias savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos teisinius santykius reglamentuojančias taisykles matyti, kad savivaldybė, sudarydama nuomos sutartis su nuomininkais, turi teisę nustatyti tik tokį nuomos mokestį, koks yra apskaičiuojamas pagal aukščiau nurodytas Metodikos bei Aprašo nuostatas. Taigi ir nuomininkas, pasirašydamas nuomos sutartį dėl savivaldybės būsto ar socialinio būsto nuomos sutinka su nuomos mokesčio dydžiu, kuris bus apskaičiuotas pagal aukščiau nurodytas taisykles. Lietuvos Aukščiausias Teismas, aiškindamas savivaldybės gyvenamųjų patalpų konkretaus nuomos mokesčio dydžio nustatymo sutartyje aspektus yra akcentavęs, kad savivaldybės tarybos sprendimu, remiantis Vyriausybės nustatyta nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka, nustatyta standartizuota nuomos mokesčio apskaičiavimo formulė, nepriklausanti nuo nuomos sutarties šalių valios ir privalomai taikoma gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims. Pagal CK 2.36 straipsnio 1 dalį savivaldybė sutartiniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai. Kita vertus, tai nereiškia, kad neturi būti laikomasi imperatyviųjų teisės normų reikalavimų sudarant ir vykdant savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį nustatančios teisės normos užtikrina tinkamą savivaldybės socialinės funkcijos įgyvendinimą, jos yra imperatyviojo pobūdžio, taigi šalys, sudarydamos nuomos sutartį, negali pažeisti šių normų reikalavimų. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos santykiuose susitarimo elementas dėl nuomos mokesčio dydžio yra tas, kad nuomininkas, sudarydamas konkretaus būsto nuomos sutartį, laisva valia sutinka mokėti įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuoto dydžio nuomos mokestį, o nuomotojas sutinka už tokį mokestį atitinkamas patalpas išnuomoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2011).

Iš nurodytų teisės aktų nuostatų bei teismo pateiktų išaiškinimų matyti, kad nors nuomos mokestis paprastai nustatomas šalių susitarimu, tačiau nagrinėjamos bylos atveju jis yra apskaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka (CK 6.583 str. 2 d.). Nors Civilinio kodekso 6.580 str. 1 d., nustato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje turi būti nurodytas išnuomojamų patalpų nuomos mokesčio dydis, teismo vertinimu ši teisės norma turi būti aiškinama sistemiškai kartu su CK 6.583 str. 2 d., nustatančia, kad valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Kadangi ginčo atveju, sudarant savivaldybės būsto ar socialinio būsto gyvenamosios patalpos nuomos sutartį nuomininko laisva valia pasireiškia tuo, jog jis sutinka mokėti tokį nuomos mokestį, koks bus apskaičiuotas aukščiau nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka ir įtvirtintas nustatytos formos nuomos mokesčio apskaičiavimo akte, konstatuotina, kad Sutarčių 10 p. įtvirtinta taisyklė, kad nuomininkas moka tokį nuomos mokestį, koks apskaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka Civilinio kodekso 6.583 str. 2 d. ir 6.580 str. 1 d. reikalavimus. Pažymėtina, kad konkretaus nuomos mokesčio dydžio nurodymas Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos, būsto terminuotos nuomos, socialinio būsto nuomos ar socialinio būsto terminuotos nuomos sutarties formoje nekeičia sutarties esmės ir potencialaus nuomininko prisiimamų įsipareigojimų, nes nepaisant to koks konkretus nuomos mokesčio dydis būtų nurodomas ginčo sutartyse, nuomininkui, pasirašiusiam sutartį, vis tiek tektų pareiga mokėti tik tokio dydžio nuomos mokestį, koks yra apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtina galiojančia tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017-03-15 sprendimu Nr. 1-847 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutarties formos, Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuotos nuomos sutarties formos, Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties formos ir Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto terminuotos nuomos sutarties formos 10 p. kuriame įtvirtinta, kad nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį, apskaičiuotą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtina galiojančia tvarka, atitinka teisės aktų reikalavimus. Todėl tenkinti pareiškėjo reikalavimo ir įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės tarybą pakeisti sutarčių formų 10 punktą taip, kad jis atitiktų Civilinio kodekso 6.580 straipsnio 1 dalį, – nustatyti, kad sutartyje turi būti nurodytas konkretus nuomos mokesčio dydis, nėra teisinio pagrindo. Taigi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.