Kauno apygardos teismo nutartis

2019-08-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-401-579/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-26
Bylos Nr.
AN2-401-579/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Pažeidėjas
V. N.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-401-579/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00980-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. N. atstovo advokato E. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 3 d. nutarimo V. N. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. N. Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vykdydamas darbo funkcijas, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. vasario 7 d., statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), leido nelegaliai dirbti pagalbinio darbininko pareigose V. B., kuris remontavo vonios kambarį neįgaliojo asmens bute. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. N. neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojui V. B. dirbti pagalbinio darbininko pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesudaręs su darbuotoju darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo V. B. priėmimą į darbą. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. N. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 3 d. nutarime konstatavo, kad yra nustatyti visi nelegalaus darbo objektyvieji bei subjektyvieji požymiai. Nusižengimo padarymo aplinkybės yra aiškios, pažeidėjo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, o jo neprisipažinimas vertinamas kaip pasirinkta gynybos taktika ir bandymas išvengti administracinės atsakomybės.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde V. N. atstovas advokatas E. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną V. N. atžvilgiu nutraukti.

3.1. Skunde advokatas nurodo, kad apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo formaliai, vienpusiškai ir neišsamiai, kas sutrukdė priimti teisingą sprendimą. Teismo vienpusiškumas pasireiškė tuo, kad jis iš visų pažeidėją charakterizuojančių duomenų akcentavo tik tuos, iš kurių matyti, jog jis anksčiau buvo baustas administracine tvarka, todėl nepagrįstai laikė, kad V. N. yra linkęs daryti administracinius nusižengimus. Advokatas pažymi, kad apylinkės teismas neanalizavo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, jo V. B. siųstų objekto duomenų bei susirašinėjimų SMS žinutėmis. Byloje yra akivaizdžių duomenų, kad abu asmenys, kurių nelegaliu įdarbinimu kaltinamas V. N., pastarojo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ teikė paslaugas – V. B. buvo įmonės, užsiimančios analogiška veikla, vadovas, o D. Č. veiklą vykdė turėdamas individualios veiklos pažymą. Taigi, šie asmenys darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo susiję.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. N. atstovo advokato E. U. apeliacinį skundą Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus vyriausioji darbo inspektorė R. B. prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. V. N. atstovo advokato E. U. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Nagrinėjamu atveju advokatas nesutinka, kad yra surinkta pakankamai V. N. kaltę pagrindžiančių įrodymų, gynėjo vertinimu, dalis įrodymų visai neanalizuota, tačiau šiems teiginiams aukštesnės instancijos teismas nepritaria.

7. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs V. N. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl V. N. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir pakankamai išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą.

9. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti.

10. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai išaiškino, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis). Taigi, nelegalus darbas gali būti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį V. N. buvo surašytas dėl to, kad su pagalbiniu darbininku V. B. nebuvo sudaryta darbo sutartis ir mažiausiai prieš vieną dieną nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą. Nesutikti su tokia nusižengimo sudėtimi nėra pagrindo.

11. Pagrindinė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens keliama versija dėl jo nekaltumo yra ta, kad jis su V. B. dėl darbo – buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto nesitarė. Dėl minėto buto remonto darbų atlikimo sutartį 2019 m. pradžioje jis sudarė su D. Č. pagal individualios veiklos pažymą. D. Č. patikino jį, kad sudarė darbo sutartį su V. B. ir abu dirbo nurodytame objekte. Ar darbo sutartis iš tiesų buvo sudaryta, jis netikrino. Už atliktus darbus mokėjo tik D. Č., o šis turėjo atsiskaityti su V. B.. Tokius pirmosios instancijos teisme nurodytus V. N. paaiškinimus paneigia nuoseklūs V. B. parodymai, duoti tiek pirmosios instancijos teisme, tiek tyrimą atlikusiai Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus inspektorei, taip pat objekte dirbusio R. S. pirminiai paaiškinimai, iš dalies D. Č. paaiškinimai, kita rašytinė bylos medžiaga. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo minėtos remonto darbų sutarties, sudarytos su D. Č., originalo teismui nepateikė. Byloje esanti sutarties kopija (b. l. 99-100) ir neva už atliktą darbą išmokėtą sumą patvirtinančio kasos pajamų orderio kopija (b. l. 101) įrodomąja prasme laikytini niekiniais. Nors V. N. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad sutartis sudaryta 2019 m. pradžioje, tačiau pateiktoje sutarties kopijoje nurodyta, jog ji sudaryta 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tikslesnė data neįvardyta. Be to, sutarties 4.1. punktas numato, jog vykdytojas D. Č. įsipareigoja atlikti užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytas paslaugas sutartais terminais iki 2018 m., kas prieštarauja sveikai logikai, nes darbai objekte (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi 2019 m. sausio-vasario mėnesiais. Pažymėtina ir tai, kad gavėjo (orderyje nurodyta, kad pinigai išduoti D. Č.) parašas, esantis kasos išlaidų orderyje, vizualiai neatitinka D. Č. parašo, esančio su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje sutartyje. Be to, kasos išlaidų orderis tinkamai neužpildytas, t. y. nenurodyta pagal kokią sutartį išmokėti pinigai. Pats orderis datuotas 2019 m. sausio 8 d., vadinasi, jis negalėjo būti išduotas pagal 2019 m. rugpjūčio mėnesį sudarytą sutartį. Visi šie neatitikimai patvirtina, jog V. N. versija apie neva su D. Č. sudarytą paslaugų teikimo sutartį yra sukurta siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

12. Aukštesnysis teismas taip pat nesivadovauja D. Č. 2019 m. gegužės 13 d. paaiškinimu, surašytu darbo inspekcijai (b. l. 102). Šis paaiškinimas jo autoriaus nepasirašytas, todėl nėra galimybės nustatyti, ar jame iš tiesų išdėstyta D. Č. pozicija. Vyriausiosios darbo inspektorės R. B. tarnybiniu pranešimu (b. l. 5) nustatyta, kad 2019 m. gegužės 14 d., 10.30 val., į Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinį skyrių atvyko V. N. ir pradėjo reikalauti, kad būtų priimtas liudytojo D. Č. paaiškinimas, jam buvo išaiškinta, kad paaiškinimą gali teikti tik jį pasirašęs asmuo, be to, D. Č. pats turi atvykti į Kauno teritorinį skyrių ir pateikti paaiškinimą. Tą pačią dieną, maždaug po 15 min., į skyrių atvyko V. N. kartu su D. Č., kuris sutiko pateikti rašytinį paaiškinimą. Liudytojui įpusėjus rašyti paaiškinimą, į kabinetą įėjo V. N. ir D. Č. žodžiu uždraudė rašyti paaiškinimą dėl nelegalaus darbo. D. Č. pakluso ir išvyko kartu su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu. Šios užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius kontroliavo jam dirbusio D. Č. veiksmus ir neleido šiam išreikšti tikrosios valios. Darytina išvada, jog būtent dėl priklausomybės nuo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Č. neatvyko į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme ir vengė atvykti į teismą ir duoti parodymus apie jam žinomas įvykio aplinkybes.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad V. B. parodymai bei paaiškinimai viso proceso metu buvo nuoseklūs bei neprieštaringi, todėl laikytini patikimais. Pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad V. N. buvo įmonės direktorius, kurioje dirbo 2019 m. pradžioje apie pusantro mėnesio, oficialiai neįdarbintas (nesudarius darbo sutarties). Su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu jis tarėsi dėl darbo sutarties sudarymo ir konkrečiai dėl buto (duomenys neskelbtini) remonto atlikimo. Buvo sutartas atlyginimas bei jo mokėjimo periodiškumas, t. y. kas mėnesį turėjo būti mokama 800-1000 Eur. V. B. pažymėjo, kad visus darbus derino tik su V. N., kito kartu su juo dirbusio asmens – D. Č. nepažinojo, jokio darbo užmokesčio pastarasis jam nemokėjo, nes neturėjo tam jokio pagrindo. Tarpusavyje jie jokių sutarčių nebuvo sudarę. Šie V. B. parodymai atitinka jo pirminį paaiškinimą, rašytą 2019 m. kovo 4 d. (b. l. 13), kuriame nelegaliai dirbęs asmuo nurodė, jog dėl darbo tarėsi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. N.. Buvo susitarta dėl darbo funkcijos (patalpų, butų remonto darbai), darbo užmokesčio (Vyriausybės nustatytas minimalus atlyginimas plius priedai už medžiagų tiekimą, kitų darbuotojų vežiojimą į objektą), darbo laiko (nuo 9 iki 18 val.) ir pavaldumo, t. y. V. B. turėjo vykdyti tiesioginius V. N. nurodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jam buvo paskyręs kolegą D. Č. ir pavedęs pastarąjį kartu vežtis į remontuojamą objektą (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių dokumentų (b. l. 37-79) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. B. siuntė objekto remonto projektą, kurio laikantis turėjo būti atlikti visi darbai, t. y. būtent V. N., o ne D. Č. duodavo nurodymus dėl darbo funkcijos.

14. Tai, kad darbams, atliktiems (duomenys neskelbtini), vadovavo V. N. patvirtino ir šiame objekte kartu su V. B. bei D. Č. dirbęs R. S. (b. l. 16). Jis pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ne tik vadovavo darbų eigai, tačiau ir mokėjo pinigus už atliktus darbus, aprūpindavo darbo priemonėmis ir statybinėmis medžiagomis. V. N. su juo iki šiol nėra pilnai atsiskaitęs. Nors šis liudytojas pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas, tačiau duomenų, kad jam rašant pirminį paaiškinimą būtų daromas neleistinas poveikis nėra, todėl aptartas paaiškinimas vertinamas visų byloje surinktų įrodymų kontekste.

15. Advokato teigimu, apylinkės teismas nepakankamai išanalizavo byloje esantį susirašinėjimą SMS žinutėmis tarp V. N. ir V. B., kuris neva patvirtina, jog darbo santykių nebuvo siekta sukurti, nes V. B. vadovavo analogiška veikla kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiimančiai mažajai bendrijai, todėl pats nenorėjo sudaryti darbo sutarties, nes jam tai būtų neparanku. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje esančio susirašinėjimo negalima laikyti nuosekliu, todėl nėra galimybės identifikuoti tikrojo susirašinėjimo turinio. Atkreiptinas dėmesys, jog pateiktos SMS žinutės yra rašytos skirtingomis datomis, neaišku, kurios iš jų yra rašytos V. N., o kurios V. B.. Žinutes vertinant visumoje matyti, kad yra aptariama atliekamų darbų eiga, prašoma atsiskaityti už jau atliktus darbus, tačiau atsiskaitymo nesulaukiama. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis susirašinėjimas (tiksliau tam tikros jo dalys, nes viso susirašinėjimo konteksto nėra pateikta) nepaneigia susiklosčiusių darbinių, pavaldumu grįstų santykių. Netgi atvirkščiai, kaip galima spręsti iš SMS turinio, V. B. pinigų už darbą prašo (taip pat aiškina, kad jam reikia iš kažkokių lėšų gyventi), ne iš D. Č., iš kurio, remiantis patraukto administracinėn atsakomybėn V. N. parodymais, turėjo prašyti, o būtent iš V. N., būtent V. B., o ne D. Č. patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo duoda nurodymus apsitvarkyti, kadangi atvažiuos iš savivaldybės, o kai išvažiuos – jam pranešti (b. l. 90, 96, 92-93, 97).

16. Taigi, konstatuotina, kad V. B. buvo išaiškinta darbo funkcija, sutarta dėl atlygio. Jis taip pat pakluso V. N. duodamiems nurodymams dėl darbo laiko, naudojamų statybinių medžiagų, dėl kito darbuotojo vežiojimo kartu į paskirtą objektą ir kt.

17. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, spręstina, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje įrodytas, komentuojamo administracinio nusižengimo sudėtis V. N. veiksmuose yra, dėl ko jis pagrįstai nubaustas skundžiamu apylinkės teismo nutarimu. V. N., kaip įmonės vadovas, privalėjo būti pakankamai rūpestingas ir užtikrinti, jog įmonės veikla būtų organizuojama tinkamai, tačiau to nepadarė. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau pažeidėjas ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, tame tarpe ir už darbo įstatymų pažeidimą (b. l. 7-11), todėl paskyrė jam šiek tiek didesnę, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali, baudą, kuri laikytina proporcinga padaryto nusižengimo pobūdžiui ir pažeidėjo asmenybės charakteristikai.

18. Tuo pačiu pažymėtina, kad V. N. atstovo advokato E. U. pateiktas skundas yra motyvuotas ir netinkamu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatų taikymu bei nesilaikymu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (skunde cituojamos išimtinai tik civilinės bylos). Šiuo aspektu aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką, taigi, nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas šis teisės aktas nėra taikomas. Taip pat nėra aktuali civilinėse bylose suformuota teismų praktika. Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi ANK nuostatomis, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutarimą paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. N. atstovo advokato E. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

TeisėjasEvaldas Gražys