Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Rita Bilevičienė Baudžiamojo proceso Nr. 1-76-1-00452-2013

2015 m. sausio 16 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo VĮ (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-22 nuosprendžio, kuriuo:

D. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės apribojimu vieniems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 5 punktu, D. P. įpareigotas per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje ir per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti neatlygintinai 80 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Č. B. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir nubaustas viešaisiais darbais devyniems mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 16 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3.

Civilinio ieškovo VĮ „(duomenys neskelbtini) “ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteista iš Č. B. 364, 98 litų (105,42 eurų ) VĮ „ (duomenys neskelbtini) “ žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. ir Č. B. nuteisti už tai, kad jie 2013 m. liepos 09 d., nuo 7 val. iki 11 val., Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, VĮ „(duomenys neskelbtini) " priklausančio N. girininkijos IV grupės brandaus miško 21 kvartalo sklype Nr. 49, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdami bendrininkų grupėje, be leidimo miškui kirsti nupjovė 8 vnt. žalių uosio medžių ir juos pasisavino, tokiu būdu pagrobė VĮ „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą - 4,333 kubinius metrus uosio medienos bendros - 433,30 litų (124,84 eurų) vertės.

be to jie, tęsdami nusikalstamą veiką, 2013 m. liepos 10 d., nuo 9 val. iki 13 val., Panevėžio rajone, N. seniūnijoje, VĮ „(duomenys neskelbtini) “ priklausančio N. girininkijos IV grupės brandaus miško 21 kvartalo sklype Nr. 47, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdami bendrininkų grupėje, be leidimo miškui kirsti nupjovė 1 sausą uosį, 5 vnt. žalių beržo medžių, 1 beržą vėjovartą ir juos pasisavino, tokiu būdu pagrobė VĮ „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą - 1,174 kubinių metrų sauso uosio medienos, 2,352 kubinių metrų žalio beržo medienos, 0,488 kubinių metrų sauso beržo medienos, t.y. viso pagrobė - 4,014 kubinius metrus uosio ir beržo medienos bendros -301,68 litų (87,37 eurų) vertės.

Apeliaciniu skundu VĮ (duomenys neskelbtini) skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio, prašo nuosprendį pakeisti, priteisti civiliniam ieškovui - VĮ (duomenys neskelbtini) iš kaltinamųjų solidariai 758,78 litų ( 219,76 eurų ) žalos atlyginimą.

Nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, nes pirmosios instancijos teismas urėdijai nepriteisė 173,80 litų (50,34 eurų) žalos gamtai atlyginimo.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teisme (duomenys neskelbtini) atstovas pažymėjo, kad dėl kaltų nuteistųjų veiksmų buvo padaryta žala ir aplinkai, kurios dydis yra 173,80 litų (50,34 eurų), tačiau teismas į atstovo nurodytą (duomenys neskelbtini) ir gamtai padarytą žalą neatsižvelgė ir nuosprendyje netiksliai nustatė urėdijai priteistinos žalos dydį ir nepagrįstai netaikė kaltinamųjų solidariosios atsakomybės.

Skunde nurodoma, kad dėl iškirsto ir pagrobto miško viso buvo padaryta 734,98 litų (212,86 eurų) žala. D. P. interesais į urėdijos sąskaitą buvo pervesta 150 litų (43,44 eurų), tokiu būdu atlyginama žala už medieną lieka 584,98 litų (169,42 eurų) ir dar turi būti atlyginta žala gamtai – 173,80 litų (50,34 eurų), todėl viso urėdijai turi būti priteista 758,78 litų ( 219,76 eurų). Teismas nepagrįstai priteisė tik 364,98 litų ( 105,42 eurų) nurodydamas, kad D. P. miškų urėdijai yra pervedęs dar ir 220 litų (63,72 eurų), nes tokia suma buvo pervesta ne civiliniam ieškovui – VĮ (duomenys neskelbtini) , o (duomenys neskelbtini) departamentui, kuris nėra tinkamas subjektas, be to teismas nepriteisė padarytos žalos gamtai atlyginimo, todėl ši nuosprendžio dalis neteisėta, buvo pažeisto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6,251 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai.

Be to, ieškinyje nurodoma suma - 758,78 litų (219,76 eurų), turi būti priteista solidariai iš abiejų kaltinamųjų, o ne tik iš Č. B., kaip konstatuota nuosprendyje, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6,279 straipsnis reglamentuoja, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog skunde nuteistųjų kaltės, veikos kvalifikacijos ar bausmės klausimas neginčijamas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliantas skundu išimtinai prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl jam iš Č. B. priteistos 364,98 litų ( 105,42 eurų) sumos žalos atlyginimui, prašo priteisti iš abiejų kaltinamųjų D. P. ir Č. B. solidariai 758,78 litų ( 219,76 eurų) žalos atlyginimą (173,80 litų (50,34 eurų) žalos aplinkai atlyginimą ir 584,98 litų (169,42 eurų) žalos atlyginimą dėl iškirstos ir pasisavintos medienos).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Taigi, nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti turtinės žalos atlyginimo klausimą.

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 „Dėl Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 40-1501) 1.1 p. yra nustatyta, kad dėl neteisėtos veiklos miškuose miško savininkui padarytos žalos dydis yra 100 litų už 1 m³ medienos, jei nukertami ar sužalojami 8 cm skersmens ar storesni medžiai (1,3 metro aukštyje).

Taigi, įstatymų leidėjas miškų savininkams padarytos žalos dydį apibrėžia skaičiuojant atitinkamą sumą nuo neteisėtai nupjautų medžių visos medienos bendro kiekio. Atsižvelgiant į tai, byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltais nuteistųjų veiksmais VĮ (duomenys neskelbtini) dėl iškirstų ir pagrobtų medžių, esančių Panevėžio rajone, N. girininkijos 21 kvartalo sklype Nr. 49 ir Nr. 47 buvo padaryta 734,98 litų (212,86 eurų ) žala.

Byloje taip pat yra duomenys apie tai, kad 2014-09-23 į LR aplinkos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) sąskaitą D. P. žalos atlyginimui pervedė 220 litų (63,72 eurų) ( 2 t. b.l. 191), tačiau ši įstaiga ir VĮ (duomenys neskelbtini) yra atskiri juridiniai asmenys. Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti, kad D. P. šiai įstaigai nėra skolingas (3 t. b.l. 5). Jo pervesti 220 litų (63,72 eurų) negali būti užskaitomi kaip dalis žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini) dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. P. interesais 2014-06-T. P. VĮ (duomenys neskelbtini) pervedė 150 litų (43,44 eurų) ( 2 t. b.l. 191), todėl laikytina, kad dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, neteisėtai iškirstų ir pagrobtų medžių, įskaitant D. P. miškų urėdijai pervestus 150 litų (43,44 eurų), VĮ (duomenys neskelbtini) skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo neatlyginta 584,98 litų (169,42 eurų) žala.

Be to, iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad apeliacinio proceso metu Č. B. į VĮ (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervedė 150 litų (43,44 eurų), todėl šia suma mažintinas priteistinos žalos dydis ir laikytina, kai šiai dienai VĮ (duomenys neskelbtini) neatlyginta žala už iškirstą mišką yra 434,98 litai (125,98 eurai).

Skunde taip pat nurodomą, kad dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų buvo padaryta ir 173,80 litų žala aplinkai, kurią kaltinamieji taip pat turi atlyginti ir kurios pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš kaltų asmenų.

VĮ (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys šioje dalyje taip pat visiškai pagrįstas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 „Dėl Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 40-1501) nustatyta tvarka padarytu paskaičiavimu pagrįstai nustatyta, kad nagrinėjamu nusikaltimu aplinkai buvo padaryta 173,80 litų (50,34 eurų) žala (ketvirtos grupės miške neplynu kirtimu iškirsta 6.685 m³ IV brandumo grupės medienos, skaičiuojant po 20 lt/m³ ir taikant koeficientą 1.3), todėl VĮ (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl 173,80 litų (50,34 eurų) žalos aplinkai pagrįstas ir tenkinamas.

CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Solidarinės atsakomybės principas – esant keliems skolininkams kreditorius turi teisę gauti prievolės įvykdymą tiek iš kiekvieno skolininko atskirai, dalimis, tiek iš vieno jų įvykdyti visą prievolę. Aptariamu atveju civiliniam ieškovui žala buvo padaryta tyčiniais, bendrais nuteistųjų Č. B. ir D. P. veiksmais, todėl jų pareiga atlyginti civiliniam ieškovui padarytą žalą yra solidarinė. Solidarinė atsakomybė nėra skaidoma dalimis – tai reiškia, kad už visą priteistą žalą vienodai atsakingi abu nuteistieji. Vienam nuteistajam nedengiant priteistos žalos, tai padaryti už jį privalo kitas nuteistasis. Tik pilnai atlyginus žalą CK 6.280 straipsnio prasme, atsiras regreso teisė ir tik pilnas priteistos žalos atlyginimas suponuos solidarinę pareigą įvykdžiusio nuteistojo teisę atgręžtine tvarka reikalauti iš jos neįvykdžiusio nuteistojo dalies to, ką jis įvykdė, atskaičius dalį, tenkančią atlyginti jam pačiam.

CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Iš šios įstatymo normos akivaizdu, kad tik kreditorius turi teisę į žalos atlygino sąlygų nustatymą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu savo iniciatyva priteisdamas civiliniam ieškovui VĮ (duomenys neskelbtini) žalos atlyginimą tik iš nuteistojo Č. B. šių imperatyvių įstatymo reikalavimų nesilaikė.

Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą tik iš nuteistojo Č. B., bei neteisingai išsprendė civilinio ieškinio dydžio klausimą, nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 4 dalis).

Byloje taipogi gauta Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos Č. B. išlaidos sudaro 120 litų (34,75 eurų). Nuteistasis Č. B. gynėjo nebuvo pasikvietęs, jam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje ( LAT nutartis Nr. 2K-322/2014 ). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo Č. B. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,-

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuteistųjų D. P. ir Č. B. solidariai VĮ (duomenys neskelbtini) priteisti 176,31 eurų (608,78 litų) žalos atlyginimui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.