Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamos A. J. atstovės advokatės R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. J. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 166 straipsnio 1 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje. Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 166 straipsnio 1 dalyje jai paskira 900 Eur bauda, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje – 300 Eur bauda. Pritaikius ANK 38 straipsnio 2 dalį, A. J. galutinė nuobauda paskirta 900 Eur už tai, kad ji būdama atsakinga už kontrolinių juostų saugojimą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2018 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. 2018/05/14-1, neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorane, adresu (duomenys neskelbtini), naudojamo kompiuterinio kasos aparato (duomenys neskelbtini) su fiskaliniu bloku (duomenys neskelbtini), korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), popierinių kontrolinių juostų: 2018 m. rugpjūčio 15 d. nuo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) iki kvito Nr. (duomenys neskelbtini) (imtinai), nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. kvito Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. rugpjūčio 25 d. kvito Nr. (duomenys neskelbtini) (imtinai), nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. kvito Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. rugsėjo 5 d. kvito Nr. (duomenys neskelbtini) (imtinai), kai panaudota kasos aparato kontrolinė juosta turi būti saugoma dvejus metus.

2. Be to, 2018 m. rugsėjo 21 d. nuo 20.58 val. iki 21.39 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorano vadovė A. J., duodama neteisėtus nurodymus administratorei A. M., t. y. neleisdama A. M. vykdyti VMI vyriausiųjų specialistų A. M. ir Š. R., pagal Panevėžio AVMI 2018 m. rugsėjo 20 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) atliekančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą, nurodymų - atspausdinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorane, adresu (duomenys neskelbtini), naudojamų kasos aparatų „X“ ataskaitų ir patikrinimui suskaičiuoti kasos aparatų kasose esančių grynųjų pinigų, kliudė VMI specialistams atlikti operatyvų patikrinimą, vykdyti kitas mokesčių administratoriaus teises ir pareigas, patikrinti, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorane laikomasi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių, tokiais savo veiksmais vilkindama operatyvų patikrinimą ir sudalydama sąlygas iškraipyti tikrinimo rezultatus. Tokiais veiksmais A. J. pažeidė Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283, 34 punkto ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 33 straipsnio 10 punkto, 40 straipsnio 2 ir 8 punktų nuostatas.

3. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad A. J. kaltė padarius ANK 166 straipsnio 1 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus grindžiama byloje surinkta rašytine ir kita bylos medžiaga.

4. Apeliaciniame skunde A. J. atstovė advokatė R. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimo dalį dėl pripažinimo padarius nusižengimą, nurodytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, ir priimti naują sprendimą – nutraukti bylą nurodytoje dalyje, likusioje dalyje skiriant švelnesnę administracinę nuobaudą.

4.1. Skunde teigiama, jog skundžiamame nutarime apsiribota formaliu Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. lapkričio 20 d. administracinio nusižengimo protokole aprašytų aplinkybių citavimu, tačiau nenurodoma, kaip jos konkrečiai įrodo apeliantės kaltę pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Teismas nepateikia jokių argumentų.

4.2. Skunde pažymėta, jog tiek Panevėžio AVMI, tiek teismo nuomone, apeliantė davė neteisėtus nurodytus administratorei A. M. 2018 m. rugsėjo 21 d. nuo 20.58 val. iki 21.39 val., t. y. neva neteisėti nurodymai buvo duodami tęstinį 41 minutės laikotarpį. Tačiau nurodyti teiginiai neatitinka realybės - apeliantė nurodė administratorei A. M. sulaukti jos, kaip vadovės, atvykimo į tikrinamą restoraną. Tai patvirtina ir 2018 m. lapkričio 14 d. Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės. Kadangi restoranas yra (duomenys neskelbtini), o apeliantė po darbo valandų jau buvo namuose, t. y. (duomenys neskelbtini), akivaizdu, kad nurodyto atstumo įveikimui reikalingas atitinkamas laiko tarpas. Todėl teismo išvada, kad nurodyti apeliantės veiksmai buvo neteisėti, yra ne tik nepagrįsti bylos medžiaga, bet ir prieštarauja teisės aktams. Vadovas yra juridinio asmens kasdienės veiklos prižiūrėtojas, organizatorius, kuriam privalu domėtis tiek bendrovės veikla, tiek joje ir su ja vykstančiais procesais. Atliekamas bendrovės operatyvus patikrinimas yra vienas iš tokių procesų, kurio eiga privalo domėtis įmonės vadovas, todėl apeliantės skubus atvykimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo atliekamo operatyvaus patikrinimo metu turi būti vertinamas kaip vadovo pareigų atlikimas, o ne neteisėtų nurodymų davimas. Tai, kad tam tikri dokumentai buvo pateikti 41 minute vėliau, nesudaro pagrindo konstatuoti vadovės (apeliantės) kliudymą operatyvaus patikrinimo atlikimui ar jo vilkinimą. Patikrinimą atliekantys asmenys buvo į patalpas įleisti, jų judėjimo laisvė patalpose nebuvo kažkaip apribota, visi reikalaujami dokumentai buvo pateikti, paaiškinimai duoti. Operatyvų patikrinimą atliekantys pareigūnai buvo įleisti į veiklos vykdymo patalpas, galėjo nekliudomi po jas vaikščioti, todėl nėra aišku, kokiu būdu vadovės vėlesnis atvykimas galėjo sudaryti sąlygas iškraipyti tikrinimo rezultatus.

4.3. Apeliantė pažymi, jog ji nebuvo informuota apie bylos nagrinėjimą ir būtų pasinaudojusi teise jame dalyvauti, tačiau pirmas su šia byla susijęs dokumentas, kurį apeliantė gavo - skundžiamas nutarimas, todėl nėra aišku, kokių duomenų pagrindu daroma išvada, kad apeliantė buvo informuota apie bylos nagrinėjimą. Kitas skundžiamo nutarimo klaidinantis aspektas - trečiame lape yra konstatuota, kad skiriama „300 (devyniasdešimt penkių) eurų“ bauda. Akivaizdu, kad skaitmenimis ir žodžiais įrašytos sumos nėra tapačios. Iš to darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas dar ir klaidingas.

5. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime prašoma A. J. atstovės advokatės R. K. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. A. J. atstovės advokatės R. K. apeliacinis skundas atmetamas.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, A. J. savo kaltės padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą nepripažįsta teigdama, jog tai, kad tam tikri dokumentai buvo pateikti 41 minute vėliau, nesudaro pagrindo konstatuoti apeliantės kliudymą operatyvaus patikrinimo atlikimui ar jo vilkinimą.

8. ANK 505 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

9. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog A. J. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymius. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniu skundu savo kaltę neigia, tačiau A. J. kaltę patvirtina byloje esantys ir teismo posėdžio metu patikrinti įrodymai, o būtent: A. M. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad atsisakė atspausdinti „X“ ataskaitą, nes vadovė liepė sulaukti jos (b. l. 7); A. J. paaiškinimas iš kurio matyti, kad ji nurodė A. M. nepateikti ataskaitos be jos atvykimo (b. l. 8); faktų fiksavimo pažyma iš kurios matyti, jog po A. M. ir A. J. pokalbio telefonu, pakartotinai paprašyta įvykdyti nurodymus, A. M. atsisakė tai padaryti, teigdama, jog reikia sulaukti vadovės (b. l. 10-11). Taigi, kaip matyti iš aptartų duomenų, neginčijamai nustatyta, jog A. J. telefonu uždraudė atsakingam asmeniui – administratorei A. M. Inspekcijos pareigūnams teikti bet kokius dokumentus ir duomenis tol, kol ji pati neatvyks į restoraną.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, jog sugaištas laikas laukiant A. J. restorane, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ji kliudė atlikti operatyvų patikrinimą jį vilkindama, jos skubus atvykimas į restoraną turi būti vertinamas kaip vadovo pareigų tinkamas atlikimas, bet ne neteisėtų nurodymų davimas. Atmesdamas šiuos skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog restorane „(duomenys neskelbtini)“, pažeidimo padarymo metu, t. y. 2018 m. rugsėjo 21 d., penktadienį, po darbo valandų atsakingu asmeniu buvo administratorė A. M., kuri gali spausdinti tiek „X“, tiek „Z“ ataskaitas. Tokiu atveju A. J. dalyvavimas nebuvo reikalingas, tuo labiau būtinas, pažymint tai, kad teisėti pareigūnų reikalavimai turi būti vykdomi nedelsiant. Sugaištas laikas laukiant A. J. sudarė sąlygas iškraipyti operatyvaus patikrinimo rezultatus. Ir nors apeliaciniame skunde teigiama, jog nėra aišku, kokiu būdu vadovės vėlesnis atvykimas galėjo sudaryti sąlygas iškraipyti tikrinimo rezultatus, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kadangi restorano darbas nebuvo sustabdytas ir 41 min. laike nuo 20:58 val. iki 21:39 val. buvo naudojamasi abiem restorane esančiais kasos aparatais, užsakymai tiek priimami, tiek užbaigiami, pinigai buvo tiek įdedami, tiek išimami, atliekamos kitos kasos operacijos, kas ir galėjo iškraipyti patikrinimo rezultatus. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog A. J. telefonu duoti nurodymai A. M. nespausdinti jokių ataskaitų, neduoti dokumentų tol, kol ji pati neatvyksianti, įvertintini kaip kliudymas mokesčių administratoriaus pareigūnams tinkamai ir savalaikiai vykdyti jiems pavestas pareigas.

12. Pažymėtina, kad mokesčių administravimo procedūroje mokesčių mokėtojai turi teises ir pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme. Šių teisių bei pareigų apimtis nesikeičia dėl mokesčio mokėtojo ar jo atstovo subjektyvaus vertinimo ir deklaratyvaus manymo apie galimą jo teisių ir pareigų pažeidimą mokesčių administravimo procedūrose. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo tinkamai įvertinti visi administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog apeliantė padarė jai inkriminuotus administracinius nusižengimus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad A. J. kaltę patvirtina visi byloje surinkti ir pateikti rašytiniai įrodymai.

13. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog A. J. nebuvo informuota apie bylos nagrinėjimą ir būtų pasinaudojusi teise jame dalyvauti, todėl nėra aišku, kokių duomenų pagrindu daroma išvada, kad apeliantė buvo informuota apie bylos nagrinėjimą. Atsakydamas į šį skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog 2018 m. lapkričio 29 d. A. J. buvo išsiųstas teismo šaukimas. Iš byloje esančios informacinės pažymos apie teismo posėdį, matyti, kad A. J. apie teismo posėdį buvo informuota tinkamai (b. l. 27). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šiais įrodymais.

14. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma skirti švelnesnę nuobaudą. Atmesdamas šį apeliacinio skundo prašymą, teismas pažymi, jog administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, paveikti, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 str.). Skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

15. Už ANK 166 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, pažeidimo padarymo metu galiojusi ANK redakcija, nustatė sankciją – baudą nuo 900 Eur iki 1700 Eur. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nesant nei pažeidimą lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, paskirdamas A. J. minimalaus dydžio (900 Eur) baudą, ją ir taip sumažino net 400 Eur (nuo 1300 Eur (vidurkio) iki 900 Eur (minimumo)). Paskirti dar švelnesnę nuobaudą nėra teisinio pagrindo, kadangi nenustatyta ir neaptarta jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių galima būtų švelninti pažeidėjos atsakomybę paskiriant mažesnę nuobaudą nei minimali. Paskirtos minimalios baudos mažinimas ne tik neatitiktų nusižengimo sunkumo, pobūdžio, bet ir nesukeltų pažeidėjai pasekmių, numatytų įstatymo leidėjų, siekiant įgyvendinti administracinės atsakomybės tikslus bei neatitiktų teisingumo ir proporcingumo reikalavimų.

16. Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, skundžiamo nutarimo trečiame lape yra konstatuota, kad skiriama „300 (devyniasdešimt penkių) eurų“ bauda. Tačiau priešingai nei teigiama, apeliaciniame skunde, tai nereiškia, kad skundžiamas nutarimas yra klaidingas. Šis neatitikimas tarp skaitinės ir žodinės baudos išraiškos vertintinas kaip rašymo apsirikimas, kuris nagrinėjamu atveju įtakos neturi, nes, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, paskirtos nuobaudos subendrintinos paskiriant nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose.

17. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jo tenkinti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. J. atstovės advokatės R. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.