Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-12-15 · Administracinė byla Nr. I-7756-331/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-15
Bylos Nr.
I-7756-331/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02235-2014-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
B. R.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-7756-331/2014Proceso Nr. 3-61-3-02235-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1, 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjai B. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. R. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-2) prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus 2-jo pensijų skyriaus 2013-02-20 sprendimą Nr. (10.1) 3-21992 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) 2014-03-26 sprendimą Nr. (6.5) I-2856; 2) įpareigoti VSDFV Vilniaus 2-ajį pensijų skyrių išmokėti pareiškėjai negautą senatvės pensijos dalį, kuri susidarė dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies taikymo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.

Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo mokama sumažinta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, pareiškėjos senatvės pensija buvo sumažinta du kartus - taikant Laikinojo įstatymo 6 straipsnį, kaip pensija, viršijanti 650 Lt ribinį pensijos dydį, ir taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnį, kaip turinčiai draudžiamųjų pajamų. VSDFV Vilniaus 2-asis pensijų skyrius, neatsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo priimtų sprendimų nuostatas, sumažindamas paskirtą senatvės pensiją didesniu mastu nei nedirbantiems ar neužsiimantiems tam tikru verslu pensininkams, pažeidė konstitucinį teisinės valstybės proporcingumo, visų asmenų lygybės prieš įstatymą, teisėtų lūkesčių principus bei Konstitucijos 23 ir 53 straipsnių nuostatas. Todėl atsakovo atsisakymas išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, kuri susidarė dėl neteisėto Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Per teismo posėdį pareiškėja prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 12-15) paaiškino, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2011-12-31 turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jai laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo mokama ne visa pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuota senatvės pensija, o jos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo terminas valstybinėms socialinio draudimo pensijoms baigėsi 2011-12-31, todėl nuo 2012-01-01 pareiškėjai yra mokama visa paskirto dydžio senatvės pensija.

Pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 metų sausio mėnesį, taigi sprendimas dėl pareiškėjos senatvės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo priimtas 2010 metų sausio mėnesį (rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas VSDFV teritoriniai skyriai nepriiminėjo, o sprendimu šiuo atveju laikytinas VSDFV Vilniaus skyriaus vadovaujantis Laikinuoju įstatymu priimtas valinis aktas - perskaičiuotos pagal Laikinąjį įstatymą senatvės pensijos išmokėjimas 2010 metų sausio mėnesį). VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius teisėtai ir pagrįstai taikė Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, išmokėdamas pareiškėjai senatvės pensiją laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, šio įstatymo galiojimo laikotarpiu, t.y. iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, o teisės akto, reglamentuojančio 2010 - 2011 metais negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimą, nėra, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ajam pensijų skyriui nėra teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtą senatvės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundo reikalavimą panaikinti Fondo valdybos 2014-03-26 sprendimą Nr. (6.5) I-2856 atmesti kaip nepagrįstą, kitoje dalyje bylą nutraukti. Atsiliepime (b. l. 32-35) nurodė, kad B. R., prašydama įpareigoti VSDFV teritorinį skyrių išmokėti jai 2010-05-06 - 2011-12-31 laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį, 2013-05-31 prašymu kreipėsi į Fondo valdybą. Šį kartotinį pareiškėjos prašymą išmokėti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negautą senatvės pensijos dalį Fondo valdyba, remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 30 punktu, 2013-06-10 sprendimu Nr. (6.5) I-3898 atsisakė nagrinėti, nes jame nebuvo nurodyta naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti ankstesnius Fondo valdybos sprendimus (2013-03-27 sprendimą Nr. (6.5) 1-1976 ir 2013-04-24 sprendimą Nr. (6.5) I-2663).

Mano, kad pareiškėjos reikalavimai dėl VSDFV Vilniaus 2-jo pensijų skyriaus 2013-02-20 sprendimo Nr. (10.1) 3-21992 panaikinimo ir įpareigojimo išmokėti 2010-01-01 - 2011-12-31 laikotarpiu dėl Laikinojo įstatymo straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo negautą senatvės pensijos dalį Fondo valdyboje nebuvo išnagrinėti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir pareiškėja Fondo valdybos 2013-03-27 sprendimą Nr. (6.5) I-1976 ir 2013-04-24 sprendimą Nr. (6.5) I-2663 Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neapskundė teismui, administracinė byla dalyje dėl reikalavimų panaikinti VSDFV Vilniaus 2-jo pensijų skyriaus 2013-02-20 sprendimą Nr. (10.1) 3-21992 ir įpareigoti teritorinį skyrių išmokėti 2010-2011 metais negautą senatvės pensijos dalį nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 8 punktas).

B. R., pakartotinai kreipdamasi į Fondo valdybą 2014-03-17 prašymu panaikinti VSDFV Vilniaus 2-jo pensijų skyriaus 2013-02-20 sprendimą Nr. (10.1) 3-21992 ir įpareigoti teritorinį skyrių išmokėti 2010-01-01 - 2011-12-31 laikotarpiu dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo negautą senatvės pensijos dalį, t. y. tuo pačiu klausimu, kaip ir 2013-02-26 prašymu, nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti ankstesnius Fondo valdybos sprendimus, priimtus išnagrinėjus jos 2013-02-26 prašymą (2013-03-27 sprendimą Nr. (6.5) I-1976 ir 2013-04-24 sprendimą Nr. (6.5) I-2663), todėl prašomas panaikinti Fondo valdybos 2014-03-26 sprendimas Nr. (6.5) I-2856, kuriuo atsisakyta nagrinėti kartotinį pareiškėjos 2014-03-17 prašymą, yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl VSDFV atsisakymo nagrinėti pareiškėjos skundą dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies pagal Laikinąjį įstatymą teisėtumo, senatvės pensijos nepriemokos priteisimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-04-28 sprendimu Nr. 12-17-3491 pareiškėjai nuo 2009-04-08 iki gyvos galvos paskirta po 978,60 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (b. l. 17), 2011-03-04 sprendimu Nr. 12-17-1767 nuo 2010-04-08 paskirta 1 005,63 Lt pensija (b. l. 19), 2011-04-08 sprendimu Nr. 12-17-2752 nuo 2011-04-08 paskirta 1 030,63 Lt pensija (b. l. 23).

Pareiškėja 2013-02-12 kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių dėl pažymos apie 2010-2011 m. sumažintos ir neišmokėtos senatvės pensijos dalies išdavimo ir išmokėjimo (b. l. 22). VSDFV Vilniaus pensijų skyrius 2013-02-20 raštu Nr. (10.1) 3-21992 pateikė informaciją apie išmokėtą ir neišmokėtą senatvės pensijos sumas, paaiškino pensijos perskaičiavimo tvarką, nurodė, kad neturi teisinio pagrindo tenkinti prašymo.

2013-02-26 pareiškėja skundą pateikė VSDFV, prašydama panaikinti VSDFV Vilniaus pensijų skyriaus 2013-02-20 raštą Nr. (10.1) 3-21992 ir įpareigoti išmokėti sumažintą pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 (b. l. 36).

VSDFV 2013-03-27 sprendimu Nr. (6.5) I-1976 (b. l. 37-38) paaiškino, kad pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas sumažinta senatvės pensija pareiškėjai išmokėta 2010 m. sausio mėn., todėl laikė, kad kreipdamasi į VSDFV su 2013-02-26 skundu praleido ne tik Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą, bet ir iki 2011-12-31 galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą, todėl skundą nagrinėti atsisakė. Jeigu iki 2013-04-15 pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Vis dėlto, šiuo sprendimu VSDFV taip pat nurodė, kad VSDFV teritoriniai skyriai neturėjo ir neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų senatvės pensijų dalies.

2013-04-10 pareiškėja pateikė prašymą VSDFV atnaujinti terminą skundui paduoti (b. l. 39-40). Paaiškino, kad apie tai, jog ne visa pensija mokama neteisėtai, sužinojo tik 2012-09-21, kai įsigaliojo 2012-02-06 Konstitucinio Teismo nutarimas. Kadangi neturi teisinio išsilavinimo, manė, kad terminas skaičiuotinas nuo 2012-09-21.

VSDFV 2013-04-24 sprendimu Nr. (6.5) I-2663 atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir 2013-02-26 pareiškėjos prašymo nenagrinėjo (b. l. 41-42).

2013-05-06 pareiškėja kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių dėl pažymos apie už laikotarpį nuo 2010-05-06 iki 2011-12-31 sumažintos ir neišmokėtos senatvės pensijos dalies išdavimo ir išmokėjimo (b. l. 26). VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius 2013-05-29 raštu Nr. (10.1) 3-65784 pateikė informaciją apie išmokėtą ir neišmokėtą senatvės pensijos sumas, paaiškino pensijos perskaičiavimo tvarką, nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų pensijų dalies.

2013-05-31 pareiškėja pateikė skundą VSDFV, prašydama panaikinti VSDFV Vilniaus pensijų skyriaus 2013-05-29 raštą Nr. (10.1) 3-65784 ir įpareigoti išmokėti sumažintą pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-05-06 iki 2011-12-31 (b. l. 43).

VSDFV 2013-06-10 sprendimu Nr. (6.5)I-3898, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, bei Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 30 punktu skundo nenagrinėjo. Šį sprendimą motyvavo tuo, kad 2013-03-27 raštu Nr. (6.5) I-1976 bei 2013-04-24 raštu Nr. (6.5) I-2663 atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundus, o pareiškėja 2013-04-08 prašyme nenurodė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti ankstesnį sprendimą (b. l. 44).

2014-03-17 pareiškėja dar kartą prašymu kreipėsi į VSDFV ir remdamasi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu prašė įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti sumažintą pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 (b. l. 45).

VSDFV 2014-03-26 sprendimu Nr. (6.5)I-2856, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, bei Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 30 punktu skundo nenagrinėjo. Šį sprendimą motyvavo tuo, kad 2013-03-27 raštu Nr. (6.5) I-1976 bei 2013-04-24 raštu Nr. (6.5) I-2663 atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundus, o 2014-03-17 prašyme nenurodė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti ankstesnį sprendimą (b. l. 46).

2009-12-09 buvo priimtas Laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį (Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d.). Valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Ginčo aspektu analogiškos nuostatos išliko ir 2010-10-26 šios normos redakcijoje (Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d.). Remiantis Laikinojo įstatymo 15 straipsniu, Laikinojo įstatymo 6 straipsnio ir 8 straipsnio nuostatos galiojo iki 2011-12-31.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija, 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.

Ginčui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2013-01-01), kuriame buvo nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 (redakcija, galiojusi iki 2013-02-08) 103 punktas nustatė, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, nurodė, kad tokio pobūdžio ginčo (ginčo dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos. Teismas konstatavo, kad šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. LVAT išaiškino, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena 2010 m. sausio mėn., kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Be to, aptariamoje LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena.

Nagrinėjamu atveju VSDFV Vilniaus skyrius nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pareiškėjos valstybinę socialinio draudimo pensiją perskaičiavo remdamasi Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, pensiją Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu perskaičiavo dar kartą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nustatytą formulę (b. l. 30-31). Byloje nustatyta, šios aplinkybės neginčija ir pareiškėja, kad pirmoji dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo senatvės pensija jai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn., todėl nuo šios datos skaičiuotinas terminas kreiptis į VSDFV, kaip privalomą ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, dėl senatvės pensijos mokėjimo.

Kaip minėta, VSDFV 2013-03-27 sprendimu Nr. (6.5) I-1976 atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą dėl pensijos nepriemokos kaip paduotą praleidus 3 metų terminą kreiptis į VSDFV. Pareiškėja pasinaudojo šiame sprendime išaiškinta teise pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, o VSDFV 2013-04-24 sprendimu Nr. (6.5)I-2663 netenkino prašymo ir procesinio termino kreiptis į VSDFV neatnaujino, išaiškino pareiškėjai teisę per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos šį sprendimą skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vis dėlto, pareiškėja 2013 m. minėtų sprendimų teismui neskundė, tačiau pakartotinai 2014-03-17 kreipėsi į VSDFV.

Sutiktina su VSDFV pozicija, kad pareiškėja 2014-03-17 prašyme VSDFV iš esmės dėstė tas pačias aplinkybes ir argumentus, dėl kurių VSDFV minėtais sprendimais jau buvo pasisakiusi, t.y. rėmėsi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, teigė, kad apie neteisėtą pensijos mokėjimą sužinojo tik 2012-09-21. Pareiškėja jokių naujų aplinkybių ir faktinių duomenų atsakovei nenurodė, todėl VSDFV teisėtai ir pagrįstai byloje ginčijamu 2014-03-26 sprendimu Nr. (6.5)I-2856 jos prašymo nenagrinėjo (Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d.). Tai konstatavus, teismas neturi teisinio pagrindo šį sprendimą panaikinti, pareiškėjos reikalavimas šioje dalyje netenkintinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pareiškėja taip pat prašo panaikinti VSDFV Vilniaus 2-jo pensijų skyriaus 2013-02-20 sprendimą Nr. (10.1) 3-21992. Dėl šio sprendimo teisėtumo VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priėmė 2013-03-27 sprendimą Nr. (6.5) I-1976, 2013-04-24 sprendimą Nr. (6.5)I-2663. Vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi šie sprendimai teismui galėjo būti apskųsti per dvidešimt dienų nuo VSDFV 2013-03-27 sprendimo Nr. (6.5) I-1976, 2013-04-24 sprendimo Nr. (6.5)I-2663 gavimo dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuos sprendimus pareiškėja gavo 2013 m., tačiau nustatytais terminais dėl jų teisėtumo į teismą nesikreipė, todėl konstatuotina, kad į teismą kreipdamasi 2014-04-14, praleido skundo padavimo terminą ir jo atnaujinti neprašo. Paaiškėjus, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti VSDFV Vilniaus 2-jo pensijų skyriaus 2013-02-20 sprendimą Nr. (10.1) 3-21992 buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėja neprašė termino atnaujinti, byla dalyje dėl šio reikalavimo nutrauktina (ABTĮ 101 str. 7 p.).

VSDFV 2013-03-27 sprendimu Nr. (6.5) I-1976 nors ir atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, tačiau tuo pačiu nurodė, kad VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintos senatvės pensijos dalies. Tokia VSDFV išreikšta pozicija leidžia teismui daryti išvadą, kad ginčas dėl teritorinio skyriaus įpareigojimo atlikti veiksmus ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje buvo išnagrinėtas. Vis dėlto, pareiškėja, nesutikdama su atsakovo pozicija dėl pensijos nepriemokos neišmokėjimo į teismą privalėjo kreiptis per 20 dienų nuo šio sprendimo gavimo, tačiau į teismą pareiškėja kreipėsi beveik po metų laiko. Taigi skundo reikalavimas įpareigoti VSDFV Vilniaus 2-ajį pensijų skyrių išmokėti pareiškėjai negautą senatvės pensijos dalį, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, teismui pareikštas praleidus skundo padavimo terminą, kurio atnaujinti pareiškėja neprašo, todėl bylos dalis ir dėl šio reikalavimo nutrauktina tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 101 str. 7 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 7 p., 127 str. teismas

nusprendžia:

bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus 2-jo pensijų skyriaus 2013-02-20 sprendimą Nr. (10.1) 3-21992 ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus 2-ajį pensijų skyrių išmokėti pareiškėjai negautą senatvės pensijos dalį, kuri susidarė dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, nutraukti.

Pareiškėjos B. R. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-03-26 sprendimą Nr. (6.5) I-2856 atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska