- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-02-21
- Bylos Nr.
- II-222-1096/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00080-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė
- Pažeidėjas
- L. P.
Įžanginė dalis
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės atstovui Ramūnui Sabaliauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR-N-20606-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Institucija) 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-20606-2024 (toliau – ir Nutarimas) L. P. (toliau – ir pareiškėjas) pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 414 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad ji 2024 m. spalio 10 d. 08.06 val., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo vietoje laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę „Opel Corsa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas leidimas viešajame eisme. Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 414 straipsnio 1 dalyje, padarytas pakartotinai. Tuo L. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 7 dalį, ir už tai jai paskirta 140 Eur dydžio bauda (b. l. 36-37)
Pareiškėja L. P. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydama panaikinti Nutarimą už padarytą administracinį nusižengimą numatytą ANK 414 straipsnio 2 dalyje.
Skunde pareiškėja prašo neskirti piniginės nuobaudos, kadangi už padarytą pažeidimą nėra kalta. Transporto priemonė buvo parduota kitam asmeniui, todėl prašo panaikinti paskirtą baudą (b. l. 2-5).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Nutarimą nepakeistą.
Atsiliepime nurodo, kad nusižengimo tyrimo stadijoje, tiek bylos nagrinėjimo metu L. P. nepateikė jokių dokumentų patvirtinančių, jog ji nėra transporto priemonės savininkė (valdytoja). Po bylos nagrinėjimo su skundu teismui pateiktoje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, jog minėtą transporto priemonę įsigijo V. B.. Apie šį asmenį valstybės registruose jokių duomenų nėra. Adresas, kuris nurodytas kaip jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neegzistuoja, o mėginant susisiekti su nurodytu kontaktiniu telefonu pranešama, jog tokio numerio nėra. Tad visos šios aplinkybės nurodo, jog neegzistuojantis asmuo transporto priemonės iš L. P. neįsigijo, o paskutiniu metu neva atsiradusi pirkimo – pardavimo sutartis, surašyta vieno asmens, siekiant išvengti atsakomybės už nusižengimą.
Institucijoje gavus skundą dėl nutarimo, buvo kreiptasi į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su prašymu atsakyti, ar 2022 m. V. B. (B.), (duomenys neskelbtini). lankėsi Lietuvos Respublikoje, jei taip, kada jis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną atvykdamas bei išvykdamas iš jos. Į pateiktą prašymą gautas atsakymas, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pagal kompetenciją duomenų apie V. B., vykimą per Europos Sąjungos išorės Lietuvos Respublikos valstybės sieną laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. neturi.
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad transporto priemonei „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudžiama dalyvauti eisme, nes ji yra išregistruota (2021 m.), techninė apžiūra pasibaigusi 2021 m. spalio 21 d. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. L. P. buvo skirtas įspėjimas už šios transporto priemonės laikymą bendrojo naudojimo vietoje. Byloje yra pateiktos fotonuotraukos, kuriose automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas stovintis bendrojo naudojimo vietoje.
SEAKĮ 20 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė (transporto priemonė, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį) arba negalima eksploatuoti transporto priemonės (transporto priemonė, kuriai įstatymo nustatytais pagrindais ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau kaip tris mėnesius neįregistruota ar ilgiau kaip tris mėnesius išregistruota transporto priemonė).
ANK 414 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šis administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai.
Taigi, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka įstatymuose numatytų reikalavimų ir jo negalima eksploatuoti, o L. P., būdama tokio automobilio savininke jį laikė bendrojo naudojimo vietoje, kadangi objektyvių patikimų duomenų, jog transporto priemonė perleista kitam valdytojui nėra pateikta.
Institucija, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, įvertino byloje esančius įrodymus, nenustačiusi atsakomybę lengvinančių aplinkybių nei sunkinančių aplinkybių priėmė nutarimą paskirti administracinę nuobaudą - 140 eurų baudą.
Įvertinus visas bylos aplinkybes, manome, kad L. P. nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas - teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos ribose, Institucijos nutarimas - teisėtas ir pagrįstas (b. l. 52-53).
Pareiškėja L. P. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir paaiškino , kad pirko mašiną, buvo reikalingas tik jos parašas, daugiau ji nieko netvarkė. Paskyrė baudą, dėl mašinos, kurią seniausiai pardavė, nieko bendro neturėjo su mašina. Minėtą automobilį pardavė 2021 m., automobilis buvo porą mėnesių ir pardavė. „Regitra“ nebuvo užregistruota, nes iki to laiko nebuvo išregistruota iki jų. Palaiko skundą ir prašo panaikinti nutarimą (b. l. 63-64).
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad po nutarimo priėmimo buvo pateikta pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodoma, kad automobilis parduotas neaiškiam užsienio piliečiui ar Lietuvos Respublikos piliečiui, kurio duomenų valstybiniuose registruose nėra. Toks asmuo pagal valstybės registrus neegzistuoja. Kreiptasi į Valstybės sienos apsaugos tarnybą, kuri nurodė, kad tokiu laikotarpiu, neturi duomenų, kad toks asmuo būtų lankęsis Europos Sąjungoje. Tai mano, kad pirkimo-pardavimo sutartis surašyta vieno asmens, siekiant išvengti atsakomybės ir kad automobilis buvo parduotas, bet neaišku kam, nėra jokių įrodančių duomenų, kad tas automobilis buvo kažkam parduotas. Apie šį asmenį ir dokumentą užsiklausė sausio 23 d. Pažymi, kad pats ieškojo visuose registruose, gyventojų registre, valstybiniuose registruose, įvedus bet kokius duomenis V. B., išmeta visus žmones, kurie susiję pavardės pradžia, tačiau tokio asmens su tokia gimimo data, nebuvo aptikta. Taip pat nori apie pačią pirkimo – pardavimo sutartį pasakyti, kad pildyta vieno žmogaus ir pasirašyta ne tose vietose, kuriose skirta pasirašyta. Be to, iš rašysenos matyti, kad pildyta vieno ir to paties asmens (b. l. 64).
Pažymi, kad automobilio savininkas yra tas, kuris nurodytas transporto priemonės registracijos liudijime, ta yra pats pirmasis asmuo D. Š.. „Regitroje“ nurodyta D. Š.. Administracinėn atsakomybėn traukiama yra L. P., nes ji yra paskutinė įgijėja. Nustatė įgijėją pagal pirkimo – pardavimo sutartį, kurią pateikė paskutinis įgijėjas D. M.. Buvo užfiksuotas atvejis, kai stovi automobilis ir atrado, duomenų bazėje, kad yra D. Š.. D. Š. buvo siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas, D. Š. pateikė, kad transporto priemonę pardavė D. M.. D. M. buvo siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas, D. M. pateikia, kad pardavė L. P., o ji jokių dokumentų nepateikė. Atsiradus asmens dokumentui, jeigu tai yra teisėtas automobilio įgijėjas, tai tada institucija rašytų protokolą V. B., jeigu jis būtų Lietuvoje ir būtų žinoma jo buvimo vieta. Jeigu panaikinamas nutarimas, tai jis dingsta. Praeitų savininkų atžvilgiu protokolas buvo perrašomas, anuliuojamas prieš tai buvęs protokolas ir perrašomas, nes nutarimas nei vienu atveju nebuvo priimtas, nes vis keičiasi įgijėjai, o šiuo atveju niekas nesikeitė, tik po nutarimo priėmimo pateikiama buvo sutartis. Buvo kilę pagrįstų abejonių, kadangi nei sienos apsaugos tarnyba tokio asmens neregistravo, nei registruose nėra, bet, jeigu tai buvo parduota tikram asmeniui, kuris pateikė asmens dokumentą, tai galbūt ir nėra atsakinga L. P. už šitą nusižengimą, bet tas nebuvo aišku bylos nagrinėjimo metu institucijoje. Todėl, mano, kad institucijos priimtas nutarimas teisėtas. Paaiškėjus teisme naujoms aplinkybėms, tai yra teismo vertinimui, ar tai yra patikimi duomenys, kadangi Valstybės sienos apsaugos tarnyba atsakė, kad toks asmuo 2021 m. nesilankė, nei atvyko, nei išvyko ir nuo to laiko nėra jokių duomenų apie šį asmenį, tai kaip jis galėjo atvykti į Lietuvą yra didelis klausimas ir ar šis pardavimas iš tikrųjų įvyko, turėtų spręsti teismas. Prašo institucijos nutarimą palikti galioti (b. l. 65-66).
Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilis yra parduotas, po kurio laiko pradėjo eiti baudos. Važiavo, klijavo pranešimus ant automobilio, turi padarytas nuotraukas, išsiaiškino kur jų automobilis stovi nurodytu adresu. Esamas automobilio savininkas nenori. Dėl pirkimo – pardavimo sutarties, tai rado, kai mama kraustėsi iš Vilniaus rajono, ji gyveno (duomenys neskelbtini), jie kraustydamiesi popierius rado visus ir tą pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartį sudarė su pirkėju. Dokumentą pildė jis, kadangi tas asmuo nemoka pildyti lietuviškai, nesupranta ką rašyti. Be to, rado sename telefone, to asmens paso kopiją, kurią nufotografavo. Tas asmuo užsienietis, todėl jis bijojo, kad gali jam kažką padaryti, tai jis turėjo garantą. Minėtas automobilis nebuvo registruotas „Regitroje“ jų vardu. Davė kontaktus to asmens iš kurio pirko automobilį, nes turėjo nuimti nuo įskaitos. Automobilį nupirko balandžio 30 d., o tik gegužės 6 d. nuėmė nuo įskaitos. Bandė kontaktuoti su asmeniu, bet to asmens nėra, gal išvykęs. Tas asmuo, kuriam pardavė automobilį, gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo metu su šiais turimais dokumentais nebandė eiti į „Regitra“. Pažymi, kad jis pildė pirkimo – pardavimo sutartį, nes pastarasis nemokėjo rašyti lietuviškai. Kaip tas asmuo sakė, taip ir pildė (b. l. 64; 66).
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonių savininkams (valdytojams) už neeksploatuojamos ar negalimos eksploatuoti transporto priemonės laikymą bendrojo naudojimo vietose; šio straipsnio 2 dalis nustato, kad 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
Iš nurodytos teisės normos turinio matyti, kad joje aprašyto administracinio nusižengimo sudėtį sudaro du būtinieji požymiai: 1) transporto priemonė turi būti neeksploatuojama ar negalima eksploatuoti; 2) ji turi būti laikoma bendro naudojimo vietose.
Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į kitą teisės aktą, todėl jos pažeidimas galimas tada, kai konstatuojamas kitame Lietuvos Respublikos teisės akte nustatytos konkrečios pareigos pažeidimas. Nagrinėjamu atveju aktuali Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 20 straipsnio 7 dalies norma, kurioje įtvirtinta, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė (transporto priemonė, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį) arba negalima eksploatuoti transporto priemonė (transporto priemonė, kuriai šio įstatymo nustatytais pagrindais ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau kaip tris mėnesius neįregistruota ar ilgiau kaip tris mėnesius išregistruota transporto priemonė).
Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad transporto priemonė „Opel Corsa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo laikoma bendrojo naudojimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), inkriminuojamo administracinio nusižengimo metu, t. y. 2024 m. spalio 10 d.
Skundžiamame 2024 m. gruodžio 16 d. nutarime yra nurodyta, kad L. P. traukiama atsakomybėn už tai, kad laikė negalimą eksploatuoti automobilį „Opel Corsa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris ilgiau kaip tris mėnesius yra išregistruotas, ir kurio negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį (b. l. 36-37). Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas paaiškino, kad pareiškėja yra traukiama atsakomybėn už numatytą ANK 414 straipsnio dispozicijoje, t. y. transporto priemonė yra neeksploatuojama, ir jos negalima eksploatuoti, nes daugiau kaip 3 mėnesius išregistruotas jos dalyvavimas viešajame eisme.
Byloje kilęs ginčas dėl administracinio nusižengimo subjekto. Kaip minėta, SEAKĮ 20 straipsnio 7 dalies nustatyta atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui).
Pareiškėja L. P. nesutiko su minėtu nutarimu ir teismo posėdžio metu parodė, kad automobilis yra ne jos, kad automobilis seniai parduotas. Minėtą automobilį pardavė 2021 m., automobilį turėjo porą mėnesių ir pardavė. „Regitra“ nebuvo užregistruota, nes iki to laiko nebuvo išregistruota iki jų. Visus dokumentus tvarkė sūnus. Palaiko skundą ir prašo panaikinti nutarimą (b. l. 63-64).
Byloje nustatyta, kad automobilio priemonei „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudžiama dalyvauti eisme, nes ji yra išregistruota (2021 m.), techninė apžiūra pasibaigusi 2021 m. spalio 21 d. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. L. P. buvo skirtas įspėjimas, už šios transporto priemonės, laikymą bendrojo naudojimo vietoje. Byloje yra pateiktos fotonuotraukos, kuriose automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas stovintis bendrojo naudojimo vietoje (b. l. 12-13). Bylos duomenimis, pranešėjas nurodė, kad automobilis apleistas, varva tepalai, nuleistos padangos. Nejudinamas stovi ilgiau kaip metus (b. l. 10-11). Iš VĮ „Regitra“ duomenų išrašo matyti, kad automobilio „Opel Corsa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas D. Š. (b. l. 14). Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas paaiškino, kad transporto priemonės registracijos liudijime, yra nurodytas pats pirmasis asmuo D. Š. „Regitros“ duomenimis automobilio savininkas nurodytas D. Š. (Regitros duomenų išrašas, b. l. 14). Administracinėn atsakomybėn traukiama yra L. P., nes ji yra paskutinė automobilio pirkėja. Nustatė įgijėją pagal pirkimo – pardavimo sutartį, kurią pateikė paskutinis įgijėjas D. M.. Paaiškino, kad po įvykio užfiksavimo, D. Š. siuntė administracinio nusižengimo protokolą, D. Š. pateikė dokumentus, kad transporto priemonę pardavė D. M. (b. l. 16). Tada D. M. siuntė administracinio nusižengimo protokolą, D. M. pateikė dokumentus, kad pardavė L. P. (b. l. 17). L. P. jokių dokumentų nepateikė (b. l. 65).
Iš bylos duomenų matyti, kad L. P. pateikė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, jog L. P. pardavė transporto priemonę V. B. (b. l. 6). Tuos pačius duomenis patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytojas R. P. (b. l. 63-64). Teismo posėdžio metu papildomai buvo pateiktas V. B. paso, išduoto Ukrainoje, lapo su asmens duomenimis atšviestas vaizdas (b. l. 60).
Teismo posėdžio metu, Institucijos atstovas paaiškino, kad gavę pirkimo pardavimo sutartį (b. l. 6), atliko tyrimą, bandė ieškoti sutartyje nurodyto pirkėjo, tačiau oficialių duomenų apie jį nerado ir negavo (b. l. 57-59), abejoja, ar tai realus asmuo (b. l. 62-66).
Teismas gavęs šiuos duomenis pateikė raštą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame prašoma buvo pateikti duomenis apie V. B. (b. l. 70). 2025 m. vasario 10 d. gautas atsakymas, kad duomenų apie Ukrainos pilietį V. B., duomenų bazėje nerasta (b. l. 72-73).
Byloje yra prieštaringi duomenys, iš kurių negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad L. P. padarė administracinį nusižengimą. Viena vertus, Pareiškėja pateikia pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą su užsieniečiu V. B., užpildytą ranka jos sūnaus liudytojo R. P. (b. l. 6), pateikia užsieniečio asmens paso, išduoto Ukrainoje, lapo su asmens duomenimis atšviestą vaizdą (b. l. 60). Kita vertus, V. B. sutartyje nurodyti kontaktiniai duomenys (tel. numeris ir adresas) neegzistuoja. Apie šį asmenį, jo atvykimą į Lietuvos Respubliką, jokių duomenų, nėra (b. l. 57-59, 73). Trečia, socialinių tinklų duomenimis, yra toks asmuo V. B., gyvenantis Ukrainoje, kurio atvaizdas, sugretinus su turimais byloje duomenimis, panašus (b. l. 69, 60).
Apibendrinus išdėstytą, teismas konstatuoja, kad, vadovaujantis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principu, byla turi būti nutraukta, kadangi byloje nepakanka įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad L. P. yra automobilio tikroji savininkė (valdytoja), kad pateikta pirkimo – pardavimo sutartis su V. B. realiai nebuvo sudaryta.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad L. P. veika neturi administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 414 straipsnio 2 dalyje, visų sudėties požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena nutraukiama (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. P. skundą tenkinti.
Panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant L. P. veikoje administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 414 straipsnio 2 dalyje, požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.