Kauno apygardos teismo nutartis

2016-03-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-406-530/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-25
Bylos Nr.
1S-406-530/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė (pirm.), Valdas Vitunskas, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
V. G.
Bylos Nr. 1S-406-530/2016
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio, Valdo Vitunsko, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016m. vasario 1 d. nutarimą, panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Kauno apygardos teismo 2010-12-08 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 8 p., jam paskirta 8 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Jurbarko r. apylinkės teismo 2008-09-26 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 m. laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia -2008-07-10, bausmės pabaiga - 2018-07-10.

2016 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 93-78 Komisija nutarė taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant šias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė, kadangi išvadai, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra pakankamo pagrindo.

Šalies argumentai

V. G. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį ir prašo ją atmesti ir palikti galioti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. vasario1 d. nutarimą Nr. P3-78. Skunde nurodė, kad pagal BVK 157 str. 1 punktą nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tvirtina, kad vykdant Komisijos rekomendacijas per rekomendacijoms įgyvendinti skirtą laikotarpį nustatytų vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimų nepažeidė, 2015-12-02 už gerą elgesį buvo paskatintas. Dirba visuomeniniais pagrindais, toliau dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, nuteistasis įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, pagal BVK 157 str. 1 p. realiai įvykdė visus reikalavimus. Taip pat dalyvavo įvairiose programose, nuobaudų neturi. Teismo konstatavimas, kad V. G. atlikdamas bausmę net 17 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus ir nors nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau pažymėjo, kad kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį yra vis tik svarbi, neatitinka BVK 157 str. tikslų ir net pažeidžia šio straipsnio reglamentavimą, t.y. elgesys bausmės atlikimo metu ir reikšmingos aplinkybės. Nesutinka ir su teismo išvada, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 62 balai, todėl nagrinėjamu atveju yra itin reikšminga pažanga ją mažinant, tačiau teismas nekonkretizuoja kokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti „itin reikšminga“. Nusutinka su socialinės tyrimo išvados vertinimu, nes neaišku kurių ji metų. Komisijos nutarime rašoma priešingai: nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatino nusikalstamą veiką ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Nuteistasis dėmesingas, atidus ir besidominantis kitais. Priima naujas idėjas ir siekia praplėsti savo požiūrį ir pan. Todėl nesuprantamas teismo motyvas bei socialinio tyrimo išvados neatitikimas faktų. Teismas nutartyje išvadas padarė ignoruodamas BVK 157 str. 1 punkto reikalavimus. Teismas pateikdamas visus skundo nepatenkinimo argumentus, motyvus, juos savaip interpretuoja, įstatymu nesivadovauja. Mano, kad teismui nesvarbūs pataisos įstaigos specialistų, pareigūnų, prižiūrėtojų pateikti duomenys, kurie turi tiesioginį kontaktą su nuteistuoju, kurie nuolat stebi kiekvieno nuteistojo elgesio pažangą ir kitus požymius, bet teismas BVK pakeitimus savaip pritaiko, nes iš teismo padarytų išvadų atrodo, kad jis vadovaujasi dar nepakeistu BVK. Nesuprantama, kaip nuteistojo padaryta ankstesnė veika, už ką atlieka bausmę, gali būti motyvu netaikyti lygtinio paleidimo pagal BVK 157 str. 2 d., niekur nėra parašyta, kad prašymo negali teikti anksčiau vieną ar kelis kartus teisti asmenys. Tačiau teismas, priešingai, šiam įstatymui, kaip vieną iš svarbių argumentų, pateikia paauglystės periode padarytas nusikalstamas veikas.

Atsiliepimas negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. G. skundas atmetamas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), kurio 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis V. G. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą V. G. vykdo, t.y. atsižvelgiant į 2015-07-30 nutarimą Nr. 92-721 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo peržiūrėtas socialinės reabilitacijos planas, kuriame numatyta: nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų; pradėti dirbti apmokamą darbą arba visuomeniniais pagrindais; dalyvauti socialinės reabilitacijos programose arba pozityvaus užimtumo programose (b.l. 10). Iš 2016-01-26 išvados matyti, kad per rekomendacinį laikotarpį nuteistasis laikėsi vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų, nuobaudomis nebaustas, vieną kartą skatintas, dirbo visuomeniniais pagrindais bei dalyvavo socialinės reabilitacijos programose ir visuomeninėje būrio veikloje (b.l. 10). Tačiau atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. G. vis dar priklauso vidutinės rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 62 balai. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamos elgesio rizikos vertinimo rezultatas, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, V. G. svarstant 2015-08-04 Komisijoje buvo 64 balai, kas reiškia, jog nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 2 balais. Todėl, nors nuteistasis skunde nurodė savo pastangas taisytis, tačiau nežymiai kintantis vidutinis jo elgesio rizikos vertinimo rezultatas rodo pakankamos pažangos nebuvimą, t.y. vienu iš kriterijų, vertinant ar yra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat konstatuota, jog pagrindiniais nuteistojo V. G. kriminogeniniais veiksniais išlieka informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys (b.l. 9). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog vertinant pažangos buvimą pakankamumo lygtiniam paleidimui aspektu turi būti vertintina ir nuteistojo nuobaudos bausmės atlikimo metu (17 kartų baustas), taip pat vertintini ir paskatinimai (skatintas 8 kartus) (b.l.12-13). Šiame kontekste pažymėtina, jog nors nuteistasis ir neturi galiojančių nuobaudų bei aplinkybė, kad po paskutinio svarstymo komisijoje baustas nebuvo ir buvo vieną kartą skatintas, sprendžiant apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką galima teikti, jog ji yra koreguojama teigiama linkme. Įvertinus tai, kad po paskutinės skirtos nuobaudos 2015-02-19 nuteistasis buvo skatintas tik du kartus (2015-06-05 ir 2015-12-02), tai nėra pakankamu pagrindu taikyti lygtinį paleidimą, nes tai yra per trumpas laikotarpis spręsti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra tokia, kad suformuotų teismo manymą, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Apeliantas skunde akcentuoja savo teigiamus elgesio pokyčius: pozityvų elgesį po paskutinio svarstymo komisijoje, dalyvavimą įvairiose programose, darbą visuomeniniais pagrindais. Tačiau teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Bylos duomenys parodo, kad V. G. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas vis dar išlieka vidutinis (62 balai), todėl nuteistojo skunde nurodyti elgesio pokyčiai nesudaro pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

Teismas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kuriais bandoma įrodyti jog nepagrįstai kaip įrodymu pirmosios instancijos teismas rėmėsi socialinio tyrimo išvada. Kaip matyti iš Komisijos nutarimo, socialinio tyrimo išvada Nr. 62-294 (b.l. 2) yra vienu iš dokumentų, kurių pagrindu Komisija nutarė V. G. taikyti lygtinį paleidimą, todėl aplinkybė, jog kai kurie faktiniai duomenys, esantys socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime nesutampa, socialinės tyrimo išvadoje pateiktų duomenų nedaro nepagrįstais.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, o pažanga ją mažinant, kol kas nėra pakankama. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo V. G. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo1 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė Danutė GiačaitėTeisėjai: Jurgis KiškisValdas Vitunskas