- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-01
- Bylos Nr.
- 2A-257-280/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- R. G.
- Ieškovas
- V. L., L. G., E. G.
- Trečiasis asmuo
- AB Turto bankas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės, teisėjų Laimanto Misiūno ir Zinos Mickevičiūtės, sekretoriaujant D. Liandzbergienei, dalyvaujant AB Turto banko atstovui R. I., atsakovui R. G.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. L., L. G. ir E. G. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-52-736/2009 pagal ieškovų V. L., L. G. ir E. G. ieškinį atsakovui R. G., tretieji asmenys AB Turto bankas, antstolis Jurijus Kolyško, A. G., dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai prašė pripažinti nuosavybės teises į jiems priklausančias ¾ dalis (kiekvienam po ¼ dalį) sandėlio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Kėdainių rajone. Nurodė, kad 2002-03-27 Kėdainių rajono notarų biure buvo sudaryta notarinė sutartis, pagal kurią R. G., V. L., L. G. ir E. G. įsipareigojo panaudodami bendrai sudėtas lėšas įsigyti sandėlio patalpas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Kėdainių rajone. Notarinė sutartis neprieštaravo imperatyviosioms teisės normoms, atitiko teisingumo ir geros moralės reikalavimus. Joje buvo numatyta, kad galutinai atsiskaičius už pastatą, jį įregistruoti lygiomis dalimis nekilnojamojo turto registre. Remiantis sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi, iki 2004 metų sausio mėnesio buvo mokami eiliniai įnašai ir palūkanos. Pinigus įnešė bei bankinius pavedimus atliko V. L. ir L. G. Galutinai atsiskaičius, R. G. VĮ Registrų centre privalėjo įregistruoti pastatą lygiomis dalimis sau ir bendrasavininkiams, todėl buvo kreiptasi į šią įstaigą, iš kur gavo atsakymą, kad kol uždėtas areštas, registracija negalima. Ieškovai nuo 2002-11-18 valdo ir naudojasi jiems priklausančiomis pastato dalimis. 2002-03-27 notarinės sutarties teisėtumo niekas nepaneigė, nekonstatavo, kad minėta sutartis neteisėta, negaliojanti.
Atsakovas su ieškiniu sutiko, nurodė, kad 2001 metais jis pateikė paraišką ir aukcione įsigijo sandėlio patalpas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Kėdainių rajone, galutinai atsiskaityti už pastatą turėjo iki 2004 metų pradžios. Jis neturėjo pakankamai pinigų, todėl 2002-03-27 buvo notariškai patvirtinta sutartis, kuria nustatyta, jog pastatą perka dar ir V. L. bei du jo sūnūs lygiomis dalimis. 2002-05-16 pastatas jam perduotas, o 2002-11-18 Turto fondo paliepimu įregistruotas jo vardu, nes tuo metu dar nebuvo sumokėti visi pinigai. 2004 metais uždėtas pastatui areštas, todėl ieškovai negalėjo pastato įteisinti. Ieškovai iki 2002-03-27 sutarties sudarymo žinojo, kad jis laimėjo konkursą to pastato įgijimui. Jis žadėjęs sutvarkyti ieškovams pastato įforminimą, tačiau nepavyko to padaryti, ir jis pasakęs jiems, kad tvarkytųsi patys.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2009-02-17 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais, nustatė, kad atsakovas R. G. 2001-12-14 sutartimi Nr. 534-01 „Dėl privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo“ iš Valstybės įmonės Valstybės turto fondas už 8552,38 Lt (su palūkanomis) nuosavybės teise statinyje 1F1p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo sandėlio patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r. Patalpos aktu perduotos R. G. nuosavybėn. Iš 2008-10-27 VĮ Registro centras išrašo matyti, kad ši sutartis 2002-11-18 registruota R. G. vardu (b. l. 23–24). 2002-03-27 notariškai patvirtinta sutartimi R. G., V. L., L. G., E. G. įsipareigojo panaudoti bendras lėšas, kiekvienas po 2200 Lt, perkant iš Valstybės turto fondo sandėlio patalpas ir numatė, kad galutinai atsiskaičius, pastatas bus įregistruojamas bendra nuosavybės teise lygiomis dalimis minėtiems keturiems asmenims. Iš mokėjimo pavedimų matyti, kad V. L. bei L. ir E. G. yra įmokėję pinigus Valstybės įmonei Valstybės turto fondas už R. G. privatizuotą pastatą. VĮ Registrų centras 2007-09-20 sprendimu atsisakė ieškovams įregistruoti nuosavybės teises į pastatą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r., nes „CK 4.47 str. nenumato galimybių nuosavybės teises registruoti vadovaujantis sutartimi Nr. 1-174 2002-03-27“ (b. l. 4). Ieškovai reikalavimus kelia remdamiesi jų su atsakovu sudaryta 2002-03-27 sutartimi (b. l. 5), ieškinyje nurodydami ją pirkimo–pardavimo sutartimi. Teismas nusprendė, kad tokiam vertinimui nėra jokio pagrindo. Šioje sutartyje nėra pirkimo–pardavimo sutarties šalių (pirkėjo ir pardavėjo, CK 6.305 str. 1 d.), kitų būtinų rekvizitų. Ta aplinkybė, kad ieškovai, remdamiesi minėta sutartimi, yra įmokėję dalį pinigų Valstybės įmonei Valstybės turto fondas už R. G. privatizuotą pastatą, taip pat šiuo pastatu naudojasi, nesuteikia teisės jiems įgyti nuosavybę į jį CK 4.47 str. 1 p. nustatytu pagrindu (kitokie įgijimo pagrindai nenurodyti ir nenustatyti). Atsakovas R. G. iš Valstybės įmonės Valstybės turto fondas vienas teisėtai įgijo nuosavybės teisę į ginčijamą pastatą 2001-12-14 sutarties Nr. 534-01 pagrindu. Pastaroji sutartis teisėta, atitinka įstatymų reikalavimus, galiojanti, nėra nuginčyta, įregistruota VĮ „Registrų centras“. Ieškovai ieškinio dalyko ir pagrindo keisti nepageidavo. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2009-02-17 sprendimu ieškinį atmetė (b. l. 60–62).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad 2002-03-27 Kėdainių rajono notarų biure buvo sudaryta notarinė sutartis. Sutartis teisėta ir galiojanti, atitinkanti teisingumo ir geros moralės reikalavimus. LR CK nurodo, kad ji turi įstatymo galią jos šalims. Sudarytas sandoris įsigaliojo nuo jo sudarymo momento, niekas jo neužginčijo ir nepripažino negaliojančiu. Pastatas niekam nebuvo įkeistas, todėl trečiojo asmens AB Turto bankas motyvavimas, kad atsakovas R. G. neturėjo teisės šio pastato perleisti kitiems asmenims yra visiškai neteisinga. Sutartį sudarant joks sutarčių sudarymo principas nebuvo pažeistas, taip pat ir viešas interesas. Niekas ieškinio dėl sutarties negaliojimo nepareiškė, tai remiantis LR CK turi visi asmenys, kurių teises ir teisėtus interesus sutartis palietė. AB Turto bankas 2007-09-14 skunde Kėdainių rajono apylinkės teismui prašydamas uždėti areštą pastatui (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), privalėjo kreiptis į teismą dėl sutarties ar atskiros jos sąlygos negaliojimo ir tik teismas, konstatavęs, kad pažeistas viešasis interesas, galėjo tai padaryti. 2002-03-27 sudaryta sutartis yra preliminari. Šioje sutartyje šalys – R. G., V. L., L. G., E. G., remiantis LR CK 6.165 str. aptarė sąlygas dėl daikto – pastato (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirkimo bendrai sudėjus lėšas, numatė terminą (galutinai atsiskaičius) įregistruoti lygiomis dalimis VĮ Registrų centre (b. l. 65–66).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo AB Turto bankas nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad ginčijamas sandėlio patalpas R. G. įgijo 2001-12-14 pirkimo–pardavimo sutartimi iš VĮ Valstybės turto fondo. CK 4.47 str. nustato, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra sandoris. Šiuo atveju sandėlio patalpų įgijimo sandoris buvo sudarytas tarp R. G. ir VĮ Valstybės turto fondo, šis sandoris nėra panaikintas. 2002-03-27 sutartis sudaryta tik tarp asmenų, ketinančių įgyti turtą, joje nenurodytas turto pardavėjas, sutartis neatitinka CK 6.396 str. nuostatoms. Ši sutartis negali būti vertinama kaip pirkimo–pardavimo sutartis ir nėra teisinio pagrindo nuosavybei pagal šią sutartį įgyti. 2002-03-27 sutartį R. G. sudarė jau būdamas minėto sandėlio savininkas, tokiu būdu jis suklaidino kitas sutarties šalis, nurodydamas, kad jis kartu su kitais asmenimis ketina iš VĮ Valstybės turto fondo pirkti minėtą sandėlį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teismas išnagrinėjo bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas R. G. 2001-12-14 sutartimi Nr. 534-01 „Dėl privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo“ iš Valstybės įmonės Valstybės turto fondas už 8552,38 Lt (su palūkanomis) nuosavybės teise statinyje 1F1p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo sandėlio patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r. Patalpos 2002-05-16 aktu perduotos R. G. nuosavybėn. Iš 2008-10-27 VĮ Registro centras išrašo matyti, kad šios patalpos 2002-11-18 registruotos R. G. vardu (b. l. 23–24). 2002-03-27 notariškai patvirtinta sutartimi R. G., V. L., L. G., E. G. įsipareigojo panaudoti bendras lėšas, kiekvienas po 2200 Lt, perkant iš Valstybės turto fondo sandėlio patalpas ir numatė, kad galutinai atsiskaičius, pastatas bus įregistruojamas bendra nuosavybės teise lygiomis dalimis minėtiems keturiems asmenims. Iš mokėjimo pavedimų matyti, kad V. L. bei L. ir E. G. yra įmokėję pinigus Valstybės įmonei Valstybės turto fondas už R. G. privatizuotą pastatą, tačiau mokėjo ne už save, o už R. G. (tai nurodyta mokėjimo pavedime).
2003-11-07 turto arešto aktu ¼ dalis sandėlio patalpų areštuota išieškotojo AB Turto bankas interesais, nes atsakovas R. G. išieškotojui buvo skolingas 120507 Lt.
Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad jų sudaryta 2002-03-27 sutartis yra teisėta, galiojanti, AB Turto bankas jos nenuginčijo, todėl ieškinys turi būti tenkinamas, t. y. pripažįstamos jiems nuosavybės teisės į dalį R. G. nuosavybės teisėmis įregistruotų patalpų. Su tokiu tvirtinimu negalima sutikti. Kadangi nurodyta ieškovų sutartis dėl nekilnojamų daiktų nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tai ji galioja tik sutarties šalims, bet ja negalima naudotis prieš trečiuosius asmenis (CK 6.393 str. 2 d.). Turto areštavimo metu ginčo sandėlio savininkas buvo ir dabar yra atsakovas R. G., todėl pagrįstai į šį jo turtą nukreiptas R. G. skolų išieškojimas. Kadangi jo sutartis, sudaryta su ieškovais 2002-03-27, negali būta panaudota prieš trečiuosius asmenis, ginčo turtas yra areštuotas, todėl nėra pagrindo pripažinti ieškovams nuosavybės teisių į dalį ginčo turto pareikšto ieškinio pagrindu. Antra vertus, 2002-03-27 sutartis nėra sutartis dėl nuosavybės teisių perleidimo, o tik susitarimas dėl lėšų panaudojimo už R. G. perkamą sandėlį. Sutartyje numatyta tik po to, kai sandėlis bus išpirktas, ieškovai turės teisę įgyti nuosavybės teises iš atsakovo R. G. Atsakovas R. G. turi su ieškovais sudaryti sandorį dėl nuosavybės teisių perleidimo, bet ši jo teisė šiuo metu yra apribota laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
Dėl to, kas pasakyta, apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų V. L., L. G. ir E. G. po 6 Lt iš kiekvieno procesinių dokumentų įteikimo apeliacinėje instancijoje išlaidų į valstybės biudžetą.