Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. T. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apklaustas teisme kaltinamasis S. T. kaltės nepripažino ir parodė, kad jis Japonijoje susipažino su Ž. V.. Iš pradžių atsiprašo, nes nenori visko kalbėti, nes ji yra jo vaiko mama. Pasak kaltinamojo, Ž. V., kai su ja susipažino, turėjo tris draugus iraniečius, o jis, S. T. ją išgelbėjo nuo jų. Ž. V. dirbo Japonijoje bare. Barai Japonijoje ne tokie kaip Lietuvoje. Ten vyrai iš karto sėdasi gerti su moterimi, o jei sutaria, kai baras užsidaro eina į viešbutį. Pasak kaltinamojo, jis ištraukė iš to darbo Ž. V. ir po trijų mėnesių ji tapo nėščia. Kaltinamasis paaiškino, kad jis pasakė Ž. V., jei ji nenorinti vaiko, tai gali jį palikti jam. Bet Ž. V. sakė, kad jį myli. Buvo problemos su viza, nes vizos jis, S. T. neturėjo ir todėl kalėjo kalėjime. Ž. V., kai jai skambino sakė, kad atvažiuos pas jį, S. T. į Iraną ir buvo du kartus atvažiavusi į Iraną. Pasak kaltinamojo jau du metus jis gyvena Lietuvoje. Ž. V. vėl susitikinėja su tuo iraniečiu su kuriuo bendravo ir Japonijoje ir prieš jį, S. T. rengia intrigas. Kaltinamasis paaiškino, kad jis parašė raštą Vaiko teisių apsaugos tarnybai, rašė ne jis pats, o rašė vertėjas. Vertėjui sakė, kad Ž. V. dirbo bare, kad ji gydėsi nuo Hepatito. A. C. buvo vertėjas, jis moka rusiškai. Jis, S. T. sakė vertėjui, kad žmona dirbo bare, bet nesakė, kad striptizo bare. Striptizo bare nesakė, bet sakė, kad parsidavinėdama. Pasak S. T., visos merginos, kurios vaikšto į tuos barus, vaikšto parsidavinėti. Dėl barų jis žino, nes ten gyveno ir matė. S. T. parodė, kad žino, jog Ž. V. parsidavinėjo.Tai buvo Japonijoje prieš 10 metų. Turi dokumentą, kad dirbo bare. Japonijoje buvo ištekėjusi, kad gautų vizą, nes dirbo be vizos. Ž. V. su tuo japonu vieną kartą per mėnesį turėjo permiegoti. S. T. paaiškino, kad jis rusiškai nesupranta ir pasirašė todėl, kad pasitikėjo tuo žmogumi, kuris vertė. Tas A. supranta tik rusiškai. Jis vertė į rusų kalbą, o mergina, vardu O., užrašė lietuviškai. Pasak kaltinamojo, jis pasitikėjo tais žmonėmis ir pasirašė. Įžeisti ar apšmeižti Ž. V. jis, S. T. nenorėjo, bet pasakė teisybę. Kadangi teisme yra byla dėl vaiko, tai sakė teisybę. Santykiai su V. buvo blogi. Po teismus jie vaikšto nuo 2011 metų rugsėjo. Pasak kaltinamojo, Ž. V., nori vaiką išvežti į Baltarusiją, o jis to neleidžia, ji jam ir keršija. Kaltinamasis parodė, kad su Ž. V. susipažino diskotekoje, šoko ir pradėjo draugauti. Ji metė darbą bare 2006 vasarį ar sausį. Tame bare Ž. V. dirbo 10 metų. Ji su juo, S. T. gyveno ir jis visą istoriją žino. Iš pradžių Ž. su juo nedraugavo, o dar padraugavo su trimis iraniečiais. Jis, S. T., matė kad V. parsidavinėja savo akimis. Matė kaip ji bare sėdi tai su vienu, tai su kitu vyriškiu, glėbesčiuojasi. Matė, kaip V. būdavo bare su vyriškiais. Ji palaikydavo artimus santykius su iraniečiais. V. pati sakė, kad ir su tuo permiegojo ir su tuo permiegojo. Vieną kartą ji atėjo ir pasakė, kad su iraniečiu nori eiti į viešbutį. Jis, S. T. prašė, kad neitų, bet ji nuėjo. Matė, kad ji parsidavinėjo. Parsidavinėja, nes tai sėdi bare, tai su vienu, tai su kitu vyriškiu. Paskui gauna dovanų ir eina su vyriškiu į viešbutį. Ji ir su juo, S. T. ėjo į viešbutį. Buvo diskotekoje, jį apsikabino ir nuėjo į viešbutį. Pasak kaltinamojo, jis buvo jos klientas.Tą vakarą neatsimena ar jis sumokėjo, kai su V. ėjo į viešbutį. Pasak kaltinamojo, jis matė, kad V. gavo dovanų iš vyrų. Gavo grandinėlę, apyrankę. Tam vyriškiui jie gražino dovanas, nes jis suprato, kad V. bus su juo, S. T.. Jis, S. T. pats dovanojo jai žiedą. Su tuo vyriškiu Ž. gyveno mėnesį ir jis padėjo jai gauti netikrą vizą. Pasak kaltinamojo, jis suprato, kad Ž. moka tam vyriškiui už paslaugas parsidavinėdama.

Apklausta teisme nukentėjusioji Ž. V. parodė, kad privačiai kaltinamas asmuo yra jos vyras, nes jie vis dar neišsiskyrę, tačiau su juo kartu negyvenu. Ji dirbo Japonijos bare, bet niekada neparsidavinėjo. Turėjo draugų, bet dirbo paprasta barmene. Ji turėjo vizą, tačiau paskutinius kelis metus viza buvo pasibaigusi ir tuo metu vizos neturėjo, darbdaviui pristatyti vizos nereikėjo ir todėl dirbo. Duomenų, kad dirbo barmene ji neturinti, todėl pateikti negalinti. Galima nebent rasti to baro savininką ir prašyti duomenų, kad ji dirbo 2006 metais. Pasak nukentėjusiosios, turėjo iraniečių draugų ir vienas norėjo bendrauti artimiau ir jis jai padovanojo grandinėlę. Bet vyras pasakė, kad taip negalima ir tą dovaną jie abu grąžino. Ji, Ž. V. susipažino su kaltinamuoju 2005 metais ir puse metų jis jai neduodavo ramybės savo skambučiais. Po pusmečio jie pradėjo bendrauti, pasikeitė telefonų numeriais ir susitikdavo. Apie 2006 sausio mėnesį jie pradėjo bendrauti artimiau. Ji, Ž. V. greitai pastojo ir nutarė gimdyti Japonijoje. Kai vaikui buvo 3 mėn. kaltinamąjį suėmė ir du metus jis praleido kalėjime. Po to išvyko į Iraną. Ji, Ž. V. kelis kartus su vaiku nuvyko į Iraną, bet paskutinį kartą pamatė, kad iš jų bendravimo nieko nebus. Vėliau kaltinamasis atvažiavo į Lietuvą, jie dar kartą pabandė būti kartu. Susituokė. Ji, Ž. V. turėjo Hepatitą C pogrupį 3 A, kuris neperduodamas lytiniu būdu. Ž. V. parodė, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybai privačiai kaltinamas asmuo parašė pareiškimą, nes nori ją pažeminti ir apšmeižti, pakenkti. Pasak Ž. V., prieš liepos mėn. 5 pareiškimą jų santykiai buvo įtempti, nes jau bylinėjosi. S. T. norėjo visiems įrodyti, kad, ji Ž. V. negera. Pasak Ž. V., iš to iraniečio turėjo dovaną, bet su juo artimai nebendravo, o kad ji ėjo į viešbutį, tai norėjo, kad jis pavydėtų, bet nesakė, kad eina į viešbutį. Minėtame bare nebuvo tokių moterų, kurios bare kalbindavo vyrus. Barmene ji, Ž. V. dirbo bare, salėje, kaip padavėja, atnešdavo gėrimus ir maistą, rasdavo karaoke. Bare nebuvo jokių šokių, kai jie bendravo. Kaltinamasis bare lankėsi vieną kartą. Kaltinamojo draugas vienas gal kelis kartus buvo atėjęs. Su kaltinamojo draugais ji, Ž. V. bendravo paprastai, pasišnekėjimais. Dėl kaltinamojo žodžių ji, Ž. V. įsižeidė. Moralinę žalą sudaro tai, kad visi sužinojo, kas įvyko, jos giminaičiai sužinojo tokius dalykus. Kai buvo parašytas pareiškimas vyko skyrybų procesas, daugiau procesų neprisimena. Neturtinė žala pasireškia tuo, kad ji, Ž. V. turėjo papasakoti darbdaviams kas įvyko, jos artimieji irgi apie tai sužinojo. Žmonės apie ją pradėjo negerai galvoti. Patyrė didelį stresą, kai ją, Ž. V. tikrino iš institucijos. Pasak Ž. V., iraniečiai bare tik draugiškai su ja kalbėjo. Japonijoje ji dirbo nelegaliai apie 3 metus. Per tą laiką buvo ir atostogų, ir buvo pertraukų, ne visą laiką dirbo. Darbdaviai sužinojo apie tą raštą Vaiko teisių tarnybai, nes ji tuo metu turėjo atsiprašyti iš darbo ir turėjo nurodyti priežastį. Papasakojo darbdaviui, kad kaltinamasis parašė tokį raštą. Vaiko teisių apsaugos tarnyba turėjo pasikalbėti su ja, inspektorė klausė ar ji, Ž. V. parsidavinėjo. Mama po pokalbio klausė, dėl parsidavinėjimo bare.

Teisme apklaustas liudytojas A. S. C. parodė, kad S. T. pažįsta, kaip vieną iš iraniečių, gyvenančių Lietuvoje. Liudytojas parodė, kad kažką padėjo surašyti S. T., padėjo rašyti dokumentą Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Pasak liudytojo, S. T. jam pasakė, kad nori parašyti skundą ir prašė jam padėti. Jis, A. S. C. pasakė, kad reikia surasti dar vieną lietuvį, kuris surašytų. Atėjo ponia, kurį ir padėjo lietuviškai rašyti. Ką H. sakė persiškai, jis, A. S. C. tai poniai sakė rusiškai, o ji rašė lietuviškai. Praėjo šiek tiek laiko, tiksliai neprisimena, ką jam sakė H. Esmė buvo tokia: jis sakė, kad jo žmona dirbo bare, kur jie susipažino. Jis, A. S. C. suprato, kad jo T. žmona parsidavinėjo. T. nutarė, kad tokia moteris negali ir vaiko prižiūrėti, ir auginti. Apie „strip danc‘e“ jis, liudytojas tame rašte nieko neminėjo. Skunde buvo kalbama apie tai, kad ji parsidavinėjo. S. T. papasakojo jam, kad skunde parašyta apie „strip danc‘e“. S. T. jam sakė persiškai, jis vertė į rusų kalbą, o vertėja vertė į lietuvių kalbą ir pati rašė. Kaltinamasis nesakė, kaip nukentėjusioji parsidavinėjo. Apie detales nėjo kalba.

Iš teismui pateikto 2012-07-05 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui prašymo matyti, kad S. T. vardu pateiktas prašymas, kuriame nurodyta ,,susipažinau su Ž. V. Japonijoje 2006 m. Ji dirbo striptizo bare parsidavinėdama, <...>“.

Įvertinus kaltinamojo S. T. parodymus, nukentėjusiosios Ž. V., liudytojo A. S. C. parodymus, kitą rašytinę bylos medžiagą teismas konstatuoja, jog S. T. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 154 str. 1 d.,155 str. 2 d., todėl išteisintinas (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Šmeižimas pagal BK 154 str. – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai tikrovės neatitinkančios, žeminančios asmens garbę ir orumą žinios. Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam informaciją. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis - reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Informacija egzistuoja kaip objektyvus reiškinys, todėl gali būti nustatyta remiantis atitinkamais duomenimis. Jų pagrindu asmuo gali atlikti jam svarbius, įdomius ar aktualius jo požiūrį atspindinčius svarstymus ar vertinimus, gali analizuoti, gretinti ar kitaip apdoroti informaciją ir gauti išvadas. Šios mąstymo veiklos rezultatai gali būti įvairių rūšių. Pirma, tai gali būti subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas -nuomonė. Ji negali būti peržiūrima ir paneigiama. Nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis tikrais faktais. Antra, tyrimo, apibendrinimo, analizės ar kitokiu būdu kaip individualių pastangų rezultatas gali būti gaunama informacija - nauji duomenys apie daiktus, reiškinius, savybes ir kt. Tiek nuomonės, tiek informacijos atsiradimo prigimtis yra panaši - individuali mąstymo veikla, tačiau savo pobūdžiu tai yra skirtingi dalykai. Nuomonė turi vertinamąjį, atspindimąjį pobūdį, o nauja informacija - konstatuojamąjį pobūdį, nes ja teigiami iki tol neišsakyti faktinio pobūdžio duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. Pažymėtina ir tai, kad Europos žmogaus teisių teismo praktikoje taip pat yra daromas aiškus faktinių pranešimų ir vertinimų atribojimas. 2001 m. liepos 12 d. sprendime, priimtame byloje Feldek prieš Slovakiją, teismas išaiškino, kad faktus galima patikrinti, o vertinimų įrodyti neįmanoma, tačiau netgi vertinamasis samprotavimas privalo turėti pakankamą faktinį pagrindą, nes vertinamieji samprotavimai, neturintys faktinio pagrindo, gali būti traktuojami kaip peržengiantys ribas. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės. Paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo.

Pagal BK 155 str. 2 d. baudžiamas tas, kas neviešai įžeidė žmogų. Minėtos teisės normos prasme įžeidimas yra neviešas užgaulus žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu, tai yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse. Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Įžeidimas yra neviešas, kuomet padarytas tik nukentėjusiojo akivaizdoje, taip pat nesant nukentėjusiojo, bet kaltininkui suvokiant, kad nukentėjusysis apie įžeidžiančius pasakymus, atsiliepimus sužinos.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytą šiuo atveju nepakanka vien Ž. V. paaiškinimo, kad ji buvo apšmeižta S. T., bet būtina nustatyti ir objektyvius duomenis, patvirtinančius privačiai kaltinamo asmens tyčios turinį, kad kaltinamasis paskleidė žinomai melagingus prasimanymus. Kaltinamasis teisme paaiškino, kad jis parašė raštą Vaiko teisių apsaugos tarnybai, rašė ne jis pats, o rašė vertėjas. Vertėjui sakė, kad Ž. V. dirbo bare, kad ji gydėsi nuo Hepatito. A. C. buvo vertėjas, jis moka rusiškai. Jis, S. T. sakė vertėjui, kad žmona dirbo bare, bet nesakė, kad striptizo bare. Striptizo bare nesakė, bet sakė, kad parsidavinėdama. Pasak S. T., visos merginos, kurios vaikšto į tuos barus, vaikšto parsidavinėti. Dėl barų jis žino, nes ten gyveno ir matė. S. T. parodė, kad žino, kad V. parsidavinėjo. Tai buvo Japonijoje prieš 10 metų. Japonijoje Ž. V. buvo ištekėjusi, kad gautų vizą, nes dirbo be vizos. V. su tuo japonu vieną kartą per mėnesį turėjo permiegoti. Įžeisti ar apšmeižti Ž. V. jis, S. T. nenorėjo, bet pasakė teisybę. Kadangi teisme yra byla dėl vaiko, tai sakė teisybę. Santykiai su V. buvo blogi. Po teismus jie vaikšto nuo 2011 metų rugsėjo. Pasak kaltinamojo, V., nori vaiką išvežti į Baltarusiją, o jis to neleidžia, ji jam ir keršija. Kaltinamasis parodė, kad su V. susipažino diskotekoje, šoko ir pradėjo draugauti. Ji su juo, S. T. gyveno ir jis visą istoriją žino. Iš pradžių Ž. su juo nedraugavo, o dar padraugavo su trimis iraniečiais. Jis, S. T., matė kad V. parsidavinėja savo akimis. Matė kaip ji bare sėdi tai su vienu, tai su kitu vyriškiu, glėbesčiuojasi. Matė, kaip V. būdavo bare su vyriškiais. Ji palaikydavo artimus santykius su iraniečiais. V. pati sakė, kad ir su tuo permiegojo ir su tuo permiegojo. Vieną kartą ji atėjo ir pasakė, kad su iraniečiu nori eiti į viešbutį. Jis, S. T. prašė, kad neitų, bet ji nuėjo. Matė, kad ji parsidavinėjo. Parsidavinėja, nes tai sėdi bare, tai su vienu, tai su kitu vyriškiu. Paskui gauna dovanų ir eina su vyriškiu į viešbutį. Ji ir su juo, S. T. ėjo į viešbutį. Buvo diskotekoje, jį apsikabino ir nuėjo į viešbutį. Pasak kaltinamojo, jis buvo jos klientas. Tą vakarą neatsimena ar jis sumokėjo, kai su V. ėjo į viešbutį. Pasak kaltinamojo, jis matė, kad V. gavo dovanų iš vyrų. Gavo grandinėlę, apyrankę. Tam vyriškiui jie gražino dovanas, nes jis suprato, kad V. bus su juo, S. T.. Teisme apklausta Ž. V. paaiškino, kad ji dirbo Japonijos bare, bet niekada nepasidavinėjo. Turėjo draugų, bet dirbo paprasta barmene. Ji turėjo vizą, tačiau paskutinius kelis metus viza buvo pasibaigusi ir tuo metu vizos neturėjo, darbdaviui pristatyti vizos nereikėjo ir todėl dirbo. Duomenų, kad dirbo barmene ji neturinti, todėl pateikti negalinti. Pasak nukentėjusiosios, turėjo iraniečių draugų ir vienas norėjo bendrauti artimiau ir jis jai padovanojo grandinėlę. Bet vyras pasakė, kad taip negalima ir tą dovaną jie abu grąžino. Ji, Ž. V. susipažino su kaltinamuoju 2005 metais ir puse metų jis jai neduodavo ramybės savo skambučiais. Po pusmečio jie pradėjo bendrauti, pasikeitė telefonų numeriais ir susitikdavo. Apie 2006 sausio mėnesį jie pradėjo bendrauti artimiau. Ji, Ž. V. greitai pastojo ir nutarė gimdyti Japonijoje. Ž. V. parodė, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybai privačiai kaltinamas asmuo parašė pareiškimą, nes nori ją pažeminti ir apšmeižti. Pasak Ž. V., prieš liepos 5 pareiškimą jų santykiai buvo įtempti, nes jau bylinėjosi. S. T. norėjo visiems įrodyti, kad ji Ž. V. negera. Pasak Ž. V., iš to iraniečio turėjo dovaną, bet su juo artimai nebendravo, o kad ji ėjo į viešbutį, tai norėjo, kad jis pavydėtų, bet nesakė, kad eina į viešbutį. Minėtame bare nebuvo tokių moterų, kurios bare kalbindavo vyrus. Barmene ji, Ž. V. dirbo bare, salėje, kaip padavėja, atnešdavo gėrimus ir maistą, rasdavo karaoke. Bare nebuvo jokių šokių, kai jie bendravo. Kaltinamasis bare lankėsi vieną kartą. Kaltinamojo draugas vienas gal kelis kartus buvo atėjęs. Su kaltinamojo draugais ji, Ž. V. bendravo paprastai, pasišnekėjimais. Dėl kaltinamojo žodžių ji, Ž. V. įsižeidė. Apklaustas teisme liudytojas A. S. C. patvirtino kaltinamojo S. T. nurodytas aplinkybes dėl skundo surašymo aplinkybių, kad skundą Vaiko teisių apsaugos skyriui jis S. T. padėjo surašyti, jis vertė kaltinamojo pasakytus žodžius iš persų kalbos į rusų, o kita moteris vertė iš rusų kalbos į lietuvių kalbą ir pati užrašė. S. T. jam nesakė, kad jo žmona dirbo „strip danc‘e“, sakė, kad jo žmona dirbo bare, kur jie susipažino. Jis, A. S. C. suprato, kad jo T. žmona parsidavinėjo.

Pažymėtina, kad tikrovės neatitinkanti informacija yra melagingos žinios ir kaltininkas tai suvokia. Net jeigu asmuo sąžiningai klysta dėl informacijos teisingumo, yra įsitikinęs, kad ji teisinga, ši aplinkybė šalina atsakomybę. Išnagrinėjus bylą nenustatyta nurodytos frazės atitikimas ar neatitikimas tikrovei, S. T. buvo įsitikinęs pateiktos informacijos teisingumu, todėl jo veiksmuose nebuvo tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją. Dėl prašyme nurodytos aplinkybės, kad jo žmona dirbo striptizo bare, kaltinamasis paaiškino kaip buvo surašytas prašymas, parodė, kad jis lietuvių kalbos nesupranta, pasitikėjo prašymą rašiusiu asmeniu. Liudytojas A. S. C. teisme patvirtino kaltinamojo parodymus, kad apie striptizo barą jam T. nepasakojo, sakė, kad žmona parsidavinėja. Nenustačius kaltinamojo tiesioginės tyčios apšmeižti nukentėjusiąją, nėra įrodyti ir visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d., sudėties elementai.

Kaip minėta byloje nenustatyta nurodytos frazės atitikimas ar neatitikimas tikrovei. Kaltinamasis paaiškino, kad įžeisti ar apšmeižti Ž. V. jis, S. T. nenorėjo, bet pasakė teisybę. Kadangi teisme yra byla dėl vaiko, tai sakė teisybę. Santykiai su V. buvo blogi. Po teismus jie vaikšto nuo 2011 metų rugsėjo. Pasak kaltinamojo, Ž. V., nori vaiką išvežti į Baltarusiją, o jis to neleidžia, ji jam ir keršija. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, byloje liko nepaneigta, kad T. visų pirma siekė apginti vaiko interesus, juo labiau kai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyksta skyrybų procesas, o ne pažeminti nukentėjusią. Nenustačius kaltinamojo tiesioginės tyčios įžeisti nukentėjusiąją, nėra įrodyti ir visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. 2 d., sudėties elementai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taip pat pažymėtina, jog nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia ir tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai pusei. Šios nekaltumo prezumpcijos nuostatos taip pat įtvirtintos BPK 44 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

Nepadarius veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. 2 d. požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.) S. T. išteisintinas.

Ž. V. civilinis ieškinys dėl 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., paliekamas nenagrinėtu. Taip pat iš S. T. nepriteistinos Ž. V. turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

S. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Ž. V. civilinį ieškinį dėl 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu. Iš S. T. nepriteistinos Ž. V. turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.