Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-09-12 · Civilinė byla Nr. e2S-1460-560/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-12
Bylos Nr.
e2S-1460-560/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1460-560/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19574-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3.; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 12 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas byloje dėl 4 677,43 Eur skolos priteisimo pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turto atžvilgiu. Nurodė, jog iš atsakovo prašoma priteisti suma yra pakankamai didelė, o tai sudaro pagrindą manyti, kad teismo sprendimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-07-04 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės niekuo negrindžiamas, deklaratyviai nurodoma, kad atsakovui suma yra didelė, jokių įrodymų teismui nėra pateikta. Aplinkybė, kad atsakovas nesumoka ieškovo reikalaujamos sumos ir nereaguoja į raginimus tai padaryti, yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas sprendė, jog nenustatyta realios grėsmės ir tikimybės, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo argumentai

2. Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-04 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodė, jog teismui, taikančiam laikinąsias apsaugos priemones, pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė yra galima. Atsakovas ne kartą neatsiskaitė su ieškovu už suteiktas paslaugas sutartyje nustatytais terminais. Tai yra akivaizdus faktinis įmonės nemokumas, kuomet įmonė nesugeba vykdyti piniginių prievolių, kurių terminai yra suėję. Atsakovas patenka į žemo patikimumo rizikos klasę, tai kas yra susiję atsiskaitymu nepraleidžiant termino. Įvertinus ieškinio sumą bei aplinkybę, jog atsakovas vengė bendradarbiauti su ieškovu, nesikreipė dėl neapmokėtų sąskaitų - faktūrų, darytina išvada, kad atsakovas gali savo sąmoningais veiksmais apsunkinti galimai palankaus ieškovui sprendimo įvykdymą. Teismas nepagrįstai nevertino ieškinio reikalavimo dydžio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų

4. Apeliantas su atskiruoju skundu į bylą pateikė naujus įrodymus – Creditinfo ataskaitos kopiją, kurią prašo prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto teikiamais dokumentais sprendžia, jog apeliantas nepateikė duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būtų atsisakęs šiuos įrodymus priimti, arba, jog jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos naujus įrodymus atsisako priimti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

5. Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti 2019-07-04 nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti nėra įstatyme numatytų pagrindų.

6. CPK numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų daryti įtaką būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamam įvykdymui, status quo (išlaikyti poziciją, esančią dabar), kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog būsimas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais ar užtikrinti visai kitus šalių interesus (o ne būsimo teismo sprendimo įvykdymą). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios tiesiogiai susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, padeda užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo, negali būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-330/2017).

7. Šiuo atveju esminis motyvas, kuriuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tas, jog ieškovo prašymas yra deklaratyvus, į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad egzistuoja reali grėsmė, jog nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir/ar pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taip pat akcentuotina, kad teismas pateiktus įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tik teismas turi diskreciją spręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė egzistuojant antrąją būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – realios grėsmės, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas, egzistavimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad aplinkybė, jog atsakovas nesumoka ieškovui jo reikalaujamos sumos ir nereaguoja į raginimus yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas deklaratyviai teigia, jog egzistuoja grėsmė, jog sprendimo vykdymas gali pasunkėti, tačiau nepateikė įrodymų, jog atsakovas ketina perleisti turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sunaikinti, sąmoningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesąžiningus ar neteisėtus veiksmus.

8. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ieškinio reikalavimo dydžio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-07-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-906/2008; kt.). Ši prezumpcija nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes. Nors pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė ar ieškinio sumą laikė didele, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo suma – 4 677,43 Eur – atsakovui, kuris yra veikiantis juridinis, negali būti traktuojama didele.

9. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-04 nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius