- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-07-01
- Bylos Nr.
- 1-121-485/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30553-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Danguolė Šiugždinytė, Ramūnas Antanavičius
- Kaltinamasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- M. Č.
- Advokatai
- Darius Karabinas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš pirmininkaujančio Algirdo Remeikos, teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui Dariui Karabinui, nukentėjusiajam M. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
Žemesnės instancijos teismas
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Trakų r. apylinkės teismo 2002-10-28 pagal LR BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 47¹ str., bausmės vykdymą atidedant 2 m.;
2) Trakų r. apylinkės teismo 2004-03-15 pagal LR BK 180 str. 1 d., 180 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., Trakų r. apylinkės teismo 2004-03-15 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Trakų r. apylinkės teismo 2002-10-28 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė- terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 9 mėn.
3) Trakų r. apylinkės teismo 2006-12-15 pagal LR BK 178 str. 1d. terminuotu laisvės atėmimu 5 mėn.;
4) Trakų r. apylinkės teismo 2007-02-02 pagal LR BK 180 str. 2 d. terminuotu laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn. 2007-06-28 Trakų r. apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. Trakų r. apylinkės teismo 2007-02-02 nuosprendį paskirtą bausmę subendrinta su Trakų r. apylinkės teismo 2006-12-15 nuosprendžiu, galutinė bausmė- terminuotas laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn.
5) Trakų r. apylinkės teismo 2007-10-31 pagal LR BK 138 str. 2 d. 10 p., 138 str. 2 d. 8 p. terminuotu laisvės atėmimu 4 m. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., 2007-10-31 Trakų r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2007-06-28 Trakų r. apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę- terminuotą laisvės atėmimą 5 m. 6 mėn. Į bausmės laiką įskaityta atliktos bausmės dalis pagal Trakų r. apylinkės teismo 2007-06-28 nutartį.
6) Alytaus r. apylinkės teismo 2012-06-11 pagal LR BK 214 str. 1d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p. terminuotu laisvės atėmimu 3 m. Bausmės pradžią skaičiuoti, įskaitant suėmimo laiką nuo 2012-03-30. Paleistas 2015-03-30 iš Kybartų pataisos namų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. 2015-05-31 laikotarpiu nuo 04.13 val. iki 04.16 val., viešoje vietoje- prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios maitinimo įstaigos, esančios (duomenys neskelbtini) r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį- neva supykęs, kad M. Č. iki tol vykusių muštynių metu negynė savo draugo D. D., demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams 4 kartus smogė rankomis ir vieną kartą spyrė dešinės kojos keliu M. Č. į galvos sritį, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, po ko tyčia vieną kartą peiliu dūrė M. Č. į kairę krūtinės pusę, tuo padarė jam kiauryminę durtinę- pjautinę žaizdą krūtinėje, atsiveriančią į krūtinplėvės ertmę su dešiniojo širdies skilvelio sužalojimu, kairiosios vidinės krūtinės arterijos sužalojimu- sunkų sveikatos sutrikdymą, , t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d., 135str. 1 d.
Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2015-05-30 jis buvo Ignalinoje, ten dirbo. Vakare atvažiavo D. R. su dar dviem vaikinais. Jie visi kartu pavalgė ir kaltinamasis sumanė važiuoti namo. Bevažiuojant jam paskambino D. D., pasakė, kad įvyko konfliktas su vaikinais iš (duomenys neskelbtini) ir paparašė atvažiuoti. Nuvykus prie (duomenys neskelbtini) kebabinės jis sutiko D. D.. Ten dar buvo jo draugas M. J. ir nukentėjusysis. D. D. atrodė prastai, t. y. jam buvo sulaužyti šonkauliai, sulaužyta nosis. Tada D. D. jam davė to vaikino, kuris jį sumušė, telefono numerį. Kaltinamasis susiskambino su tuo vaikinu ir sutarė susitikti (duomenys neskelbtini). Nuvykus į (duomenys neskelbtini) jis susitiko su tuo vaikinu ir išsiaiškino, kad D. D. jau anksčiau su juo turėjo konfliktų. Pasikalbėjus gal 15 minučių, kaltinamasis grįžo į kebabinę. Ten jis ėmė nukentėjusiajam priekaištauti, kad šis negynė draugų, tarp jų įvyko konfliktas ir jis sudavė jam kelis smūgius. Po to priėjo prie jo antra kartą, gal ir sudavė ar pastūmė, tačiau greitai jį kažkas atitraukė. Jokio peilio neturėjo, juo nukentėjusiojo nesužalojo. Vėliau jam kažkas pasakė, kad nukentėjęs guli nukritęs ant žemės ir paragino važiuoti namo. Prieš išvažiuojant kaltinamasis D. D. pasiūlė iškviesti greitąją pagalbą, nes pagalvojo, kad nukentėjusįjį ištiko epilepsijos priepuolis. Savo kaltę pripažįsta tik dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Iš teismo posėdyje pagarsintų kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2015-05-30, šeštadienį, apie 24 val., jam būnant (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), kur buvo nuvykęs dirbti stogdengiu ir gyveno bendrovės nuomojame bute, juodos spalvos automobiliu „ AUDI A6“ atvyko draugai iš (duomenys neskelbtini)- K., D. ir trečias- K. brolis. Jie atvyko K. automobiliu. Atvykę jo draugai užėjo į nuomojamą butą, kuriame buvo ir buto šeimininkas V.. Visa kompanija buvo prisėdę kambaryje, valgė. Pabuvus 1- 2 valandas, išvyko su draugais. V. K.. Karolio koja buvo sulaužyta, vairuoti netrukdė. Išvažiuojant jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino pažįstamas D. D., kuris prašė atvažiuoti, nes jam reikėjo pagalbos. D. pasakė, kad važiuoja iš komandiruotės, iš (duomenys neskelbtini), o šis prašė atvažiuoti greičiau, minėjo, kad yra prie Žiežmarių kebabinės. D. D. pažįsta apie mėnesį, gal dvi savaites, susipažino prie kebabinės, matėsi gal tris kartus. Jis daugiau yra jo pažįstamas nei draugas. Niekur nesustodami iš V. I. rajone atvyko iki (duomenys neskelbtini) kebabinės. Valandų nepamena, buvo naktis. Prie kebabinės, lauke, rado D. ir jo draugą, kurio vardo nežino. Pamatė, kad D. ir jo draugas buvo sudaužyti- D. veide matėsi mėlynės, nosis buvo sulaužyta, šis minėjo, kad sulaužyti šonkauliai. Matė ir jo draugo mušimo žymes. Jie abu atrodė išgėrę. D. pasakė, kad jį sumušė vaikinai iš (duomenys neskelbtini), davė telefono numerį vieno to, kuris pats ar jo draugai jį sumušė. Dėl ko sumušė nei D., nei jo draugas nepasakė. Tada nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pasiaiškinti, dėl ko D. sumušė. D. ir K. brolis liko prie kebabinės. (duomenys neskelbtini) ar tai prie naktinės parduotuvės, ar tai prie kitos kebabinės, pasikalbėjo su vaikinais, dėl ko kilo muštynės. Vaikinai pasakė, kad jie buvo blaivūs, o D. girtas, apsižodžiavo ir gavosi konfliktas, muštynės. Užtruko gal 5 minutes, grįžo atgal į kebabinę. Kai grįžo, prie kebabinės buvo atvykęs ir nukentėjusysis ( M. Č.), ar buvo kokių nors šviežių šio sumušimo žymių, nepamena. Kaip šis atrodė nepamena, jį matė pirmą kartą. Jis nuėjo į kebabinės lauko terasą, kur dviem eilėmis sustatyti stalai, atsisėdo ant antro stalo nuo durų toje eilėje kuri arčiau kebabinės pastato. Visi stovėjo atsirėmę į stalus. D. atsisėdo priešais jį ant pirmo stalo toje pačioje eilėje. Nukentėjusysis stovėjo prie pirmo stalo iš dešinės pusės, žiūrint į Vilniaus pusę, atsirėmęs į stalą nugara. D. ėmė priekaištauti: „ Va mus sumušė, o tas pabėgo“. Nukentėjusysis nieko neatsakė, arba jis negirdėjo. Jis taip pat pasakė tam nukentėjusiajam: ,, Būtumėt buvę trise, būtumėt taip negavę lupti.“ Šis kažką atsakė, bet ką- nepamena, negali pasakyti, ar replikavo, ar nusikeikė. Tada jis atsistojo ir priėjęs prie to nukentėjusiojo, sudavė jam ranka, dar spyrė. Iš viso sudavė porą smūgių- vieną koja ir vieną ranka. Ranka sudavė į ausį, pusės nepamena, o koja įspyrė į šoną ar koją, tiksliai nepamena. Sudavė stovėdamas priešais nukentėjusįjį. Nukentėjęs atgal nesmogė. Sudavė šiam, kad žinotų, kad taip negalima elgtis su draugais- jų neginti. Nieko blogo nenorėjo. Po to sugrįžo atgal ir atsisėdo ant to pačio stalo, kur sėdėjo prieš tai. Nukentėjęs liko stovėti toje pačioje vietoje, atsirėmęs į stalą. Gali būti, kad nukentėjusysis tada jam kažką pasakė, ką- negali pasakyti, nepamena. Tada jis antrą kartą priėjo prie nukentėjusiojo, tebestovėjusio toje pačioje vietoje, ir šį pastūmė, kuria ranka nepamena. Stumdamas padėjo ranką ant viršutinės kūno dalies, tikslios vietos nepamena. Stumdamas pasakė ,, nepjauk grybo, nepalikinėk draugų“. Pastūmė nestipriai. Po pastūmimo šis liko stovėti. Daugiau jam nieko nedarė. Po to vėl atsisėdo ant antro stalo, kur sėdėjo prieš tai. Nukentėjusysis liko stovėti toje pačioje vietoje. D. irgi sėdėjo priešais jį, o kur stovėjo kiti vaikinai, nepamena. Tada dar pakalbėjo ir visi išvažiavo. Prieš išvažiuojant matė, kad nukentėjęs eidamas prie mašinos nukrito, kaip nukrito, nepamena, tačiau matė, kad ėmė kratytis. Jis pagalvojęs, kad jam epilepsija, liepė D. iškviesti greitąją. Pats artyn prie jo priėjęs nebuvo. Tada visi- jis, D., D., K. brolis- susėdo į K. automobilį, išvyko. Matė, kaip išvažiuojant D. iš savo telefono skambino pagalbai, tačiau ką sakė, koks buvo pokalbis, nepamena. K. vairuojant nuvažiavo į K., kur išleido D. ir šio draugą, o tada K. jį parvežė į (duomenys neskelbtini). Jis grįžo namo pas draugę K. V.. Pas draugę namuose buvo ryte, valandos nepamena, buvo šviesu. K. su D. ir savo broliu irgi išvyko namo į Š., arba (duomenys neskelbtini) rajoną. Įvykio metu buvo blaivus ( t. 4, b. l. 89- 91, 95, 97).
Motyvuojamoji dalis
Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamasis juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad nepripažįsta to, jog siekė nukentėjusįjį nužudyti. Tokio tikslo jis neturėjo. Į įvykio vietą atvažiavo tik D. D. paprašytas tam, kad išspręstu prieš tai įvykusį konfliktą. Nukentėjusiojo paaiškinimus girdėjo, jų paaiškinti negali. Jam atvykus į įvykio vietą prieš tai ten buvo masinės muštynės, nukentėjęs galėjo bėgti, slėptis, pargriūti ir pats susižaloti. Taip pat paaiškino, kad girdėjo ir liudytojo V. G. paaiškinimus. Kategoriškai neigia, kad išvykdamas iš (duomenys neskelbtini), pavogė iš jo peiliuką. Prieš išvykdami iš (duomenys neskelbtini) buvo išgėrę kelis butelius alaus, tačiau kol atvyko į įvykio vietą, praėjo gana daug laiko, todėl jis jautėsi gerai ir aplinkoje orientavosi. Su pareikštu civiliniu ieškiniui nesutinka.
Nukentėjęs M. Č. paaiškino, kad 2015-05-30 atvyko į kebabinę pavalgyti, ten vyko konfliktai, jis juos stebėjo iš šono, dalyvauti juose nenorėjo, dėl ko buvo agresyviai užpultas. Tuo metu buvo gerokai apgirtęs ir aplinkybių gerai nebepamena.
Iš teismo posėdyje pagarsintų ( BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka ) jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2015-05-30 iš tėvo namų, kur kartu su kitais paminėjo neseniai mirusią mamą, atvyko į kebabinę, esančią arčiausiai nusipirkti dar alkoholio. Buvo apsirengęs mėlynos spalvos džinsines kelnes, pilkos spalvos megztinį ir juodos spalvos bliuzoną, segamą su užtrauktuku, su geltonomis juostomis pečių srityje. Atvykusi kompanija nusipirko alkoholio ir išvyko, o jis liko prie kebabinės, nes pamatė kebabinės lauko terasoje pažįstamus- M. J. ir D., kurio pavardės nežino, kurie kalbėjo su kažkokia kompanija. Priėjęs prie pažįstamų pasisveikino ir kartu gėrė alų. Begeriant alų, nakties metu prie kebabinės atvyko automobilis, iš kurio išlipo gal penki nepažįstami vaikinai apie 25 metų amžiaus. Vaikinai užėjo į kebabinę, o išėjus- vienas iš jų priėjo prie D. ir sudavė kelis smūgius ranka ir spyrė koja. Už ką smogė D. jis nesuprato, tačiau prieš užeinant vaikinams į kebabinę, D. jiems kažką pasakė, panašaus į: ,, Ko čia atvažiavot ?“ ar panašiai kažką replikavo. Tas pats vaikinas, kuris smogė D., M. J. irgi sudavė kelis smūgius ranka. M. J. stovėjo arčiau D., tai gal bandė ginti, todėl ir pats gavo. Jam vaikinas nesmogė. Šiai kompanijai išvykus, nakties metu, valandos nepamena, atvyko kitas automobilis, kuriuo atvyko taip pat penki vaikinai iš (duomenys neskelbtini). Vienas iš vaikinų vardu D., priėjo prie D. ir pasakęs, kad šis anksčiau buvo jį sumušęs, smogė D. ranka penkis smūgius. Nei M. J., nei jam šis vaikinas ar kiti kartu atvykę nesmogė, ir greitai išvažiavo. T. D. savo telefonu paskambino kažkokiam savo pažįstamam, sakydamas, jog visi jį muša. Labai greitai po skambučio prie kebabinės automobiliu, kurio neįsidėmėjo, atvyko trys jam nepažįstami vaikinai. Vienas iš jų buvo apie 25- 30 metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, apie 175- 180 cm ūgio, tamsių, trumpų plaukų, tamsių antakių, tamsaus gymio, panašus į čigoną, kaulėto veido, apsirengęs baltos spalvos maikute su užrašu „ Adidas“, daugiau aprangos nepamena, kurį apklausoje įvardijo ,,Pirmuoju“. Šis vyras atrodė labai girtas, buvo įsiaudrinęs. Kai atvyko šie D. pažįstami, jis, D. ir M. J. sėdėjo prie staliuko. D. pasiguodė tam vyrui, kad jį visi sumušė- ir žiežmariškiai, ir kietaviškiai, ar minėjo konkrečius vardus, nepamena. Tačiau ar tai D., ar tai tas vyras skambino vienam iš vaikinų, kurie sumušė D.. Tada tas vyras su kitais dviems, su kuriais atvyko, išvyko pasikalbėti, o D. ir M. J. liko prie kebabinės. D. prašė to savo pažįstamo vyro ar tai išsiaiškinti, kodėl jį muša, ar tai apginti. Vyras grįžo greitai, po keleto minučių, pasakė, kad nieko negalėjo padaryti, nes pats D. buvo kaltas. Kai tas vyras atvyko antrą kartą, jis sėdėjo atskirai nuo D. ir M. J., atsirėmęs nugara ar tai į terasos sienelę, ar tai į suolą. Tada tas ,, Pirmasis“ vyras ėmė prie jo kibti, priekaištaudamas, kodėl jis negynė D., kai šį mušė, staiga atsistojęs prie jo priėjo, priėjęs vyras pasakė kažką panašaus į „ tuoj“ ar „ nori gauti“ ir jam dūrė. Jis pajuto dūrį ir skausmą krūtinės srityje. Ėmė iš karto bėgti kraujas ir jis užsidengė ranka žaizdą. ,, Pirmasis“ vyras pasitraukė nuo jo atgal prie stalo, tačiau po kurio laiko vėl prie jo prisiartino ir norėjo jam smogti, bet jį sulaikė M. J.- ar sugriebęs už rankos, ar kažką pasakęs, todėl vyras daugiau jam nei dūrė, nei smogė. Vyras dūrė vieną kartą į krūtinę, širdies plotą. Kuo dūrė, kokiu daiktu ar peiliu, visiškai nematė. Suprato, kad kažkokį peilį turėjo kišenėje, nes ranką laikė kišenėje artindamasis prie jo. Po kurio laiko jam pasidarė silpna ir jis apalpo. Dėl sužalojimo patyrė fizinę ir moralinę žalą. Dėl ko jį sužalojo, nesuprato ( t. 1, b. l. 51- 53).
Pagarsinus šiuos parodymus, nukentėjęs juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad prieš tai kaltinamasis jam sudavė smūgius. Po to staiga trenkė į krūtinės ląstą. Skausmo jis nepajuto, tik karštas kraujas kūnu ėmė bėgti. Peilio kaltinamojo rankose jis nematė. Po smūgio jis žaizdą užsidengė ranka, bandė eiti kviestis greitąją pagalbą, tačiau eidamas prarado sąmonę ir nugriuvo. Nukentėjusiajam buvo parodytas vaizdo įrašas, iš kurio jis matė, kad jam nugriuvus kiti vaikinai priėjo prie jo, pamatė, kad jis kraujuoja ir tada visi sušokę į automobilį skubiai išvažiavo. Jokia pagalba jam nebuvo suteikta. Po to atvyko jo draugai, rado jį gulintį be sąmonės ir iškvietė greitąją pagalbą. Prieš jo sužalojimą jis kaltinamajam nieko nesakė, iš jo pusės su kaltinamuoju jokio konflikto nebuvo. Iki to įvykio kaltinamojo nebuvo matęs.
Liudytojas D. D. paaiškino, kad 2015 m. gegužės mėn. pabaigoje susitiko su M. J., gėrė, po to nuvažiavo nusipirkti kebabų. Vėliau sutiko A. B., įvyko kažkoks konfliktas. Kadangi praėjo daug laiko, jis aplinkybių nebepamena.
Iš teismo posėdyje pagarsintų ( BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka ) jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2015-05-31 apie 22 val. susitikęs su M. J., kartu leido laiką Kaišiadorių mieste. Susitikęs su M. J. sutarė, kad juos pavežios savo automobiliu kitas pažįstamas- M. K., kuris nuvežė juos iki turgaus (duomenys neskelbtini), ten 3- 4 valandas gėrė. Jis išgėrė alaus pusę skardinės, ir degtinės, kiekio nepamena. Nuo turgaus išvažiavo, nes atvyko policijos ekipažas ir visus išvaikė. Tada paprašė M. K. nuvežti iki kebabinės (duomenys neskelbtini), nes norėjo dar nusipirkti išgerti, o (duomenys neskelbtini) jau parduotuvės nebedirbo. Šis sutiko ir jį bei M. J. prie kebabinės atvežė apie 02.30 val. Kartu su jais atvyko ir dvi merginos, jų vardų nepamenu. Merginos buvo kartu prie turgaus, po to vyko prie kebabinės, tačiau atvykus prie kebabinės kažkur dingo. Atvykus prie kebabinės, išlipo jis, M. J. ir tos dvi merginos, o M. K. išvažiavo. Prie kebabinės stovėjo būrys jaunuolių, gal apie 10. Merginų nebuvo. Iš tos kompanijos buvo pažįstamų, pamatė ir vaikiną vardu M., kurio pavardę- Č. vėliau sužinojo policijoje. Jis su M. J. atsisėdo kebabinės lauko terasoje, o merginos viduje. Prie jų priėjęs M. draugiškai užkalbino. Netrukus visas būrys jaunuolių išvažiavo. Jiems išvykstant jokio konflikto neįvyko. Praėjus kiek laiko, prie kebabinės atvyko du automobiliai- „ Renault“ ir „ O. A.“, valstybinių numerių nepamena. Šiais automobiliais atvyko nepažįstamų jaunuolių kompanija- apie 9- 10, visi apie 19- 25 metų amžiaus. Vaikinai išlipę iš automobilio užėjo į kebabinę Po to iš jų 3 ar 4 vaikinai pradėjo prie jo kibti: ,, Ko žiūri, ar aš į žveją panašus ?“. Po šių žodžių vienas iš tų vaikinų smogė jam ranka vieną kartą į veidą, dėl ko jis nukrito. Atsistojęs, pamatė, kad vieną kartą smogė kažkuris iš tų priėjusių vaikinų į veidą M. J.. Ar smogė M. Č., nematė. Tada vaikinai ar vienas vaikinas paėmė vieną suoliuką ir metė į jį ir M. J., bet nepataikė, paėmę kitą suoliuką metė M. Č.. Ar pateikė su suoliuku M. Č., nepamena, gali būti, kad jam pataikė į galvą ar petį. M. Č., tuo metu, kai į jį metė, stovėjo jam iš kairės, netoli. Kaip baigėsi muštynės, ar jas kas nutraukė, ar vaikinai patys nustojo muštis, nežino, tačiau visa kompanija sėdo į tuos pačius du automobilius ir išvyko. Jiems išvykus, gal po pusvalandžio iš Kaišiadorių atvyko kitas automobilis. Juo atvyko keli vaikinai, tikslaus skaičiaus nepamena, tik pamena, kad atvyko ir du pažįstami. Iš tos kompanijos vienas vaikinas prikibo prie jo, sakydamas, kad anksčiau jį sumušė, ir smogė jam ranka vieną kartą, o nugriuvus spyrė. Mušė tik tas vienas vaikinas. Kitų buvusių kebabinėje nemušė. Tada visa kompanija išvyko. Po to jis atsistojo ir vėl atsisėdo terasoje prie staliuko, antro ar pirmo, skaičiuojant nuo įėjimo. Jam iš kairės, atsirėmęs į antrą stalą nugara, stovėjo M. J., o už jo dar toliau, labiau už nugaros- M. Č.. Tuo metu, praėjus gal pusvalandžiui, kai išvyko kompanija, atvyko juodos ar tamsiai mėlynos spalvos automobilis „ AUDI A6“. Juo atvyko 3 ar keturi vaikinai, apie 19- 25 metų amžiaus, visi nematyti ir nepažįstami, išskyrus vieną- A. B., kurį pažinojo iš matymo. A. yra apie 30 metų amžiaus, yra normalaus sudėjimo, apie 190 cm ūgio, tamsių plaukų. Vilkėjo pilkos sp. sportinį bliuzoną, mėlynas šviesiai džinsines kelnes, buvo apsiavęs kedais. Būdamas prie turgaus, (duomenys neskelbtini), savo telefonu skambino ar rašė SMS A., kviesdamas šį atvažiuoti išgerti. A. nurodė, kad jis yra Ignalinoje, tačiau žadėjo atvažiuoti. Po to, kai (duomenys neskelbtini) kebabinėje jį sumušė vaikinas iš vienos kompanijos, po to iš kitos kompanijos, jis savo telefonu skambino ar rašė SMS A., pranešdamas, kad jį užpuolė. A. žadėjo tuoj būti. A. A. prisėdo kebabinės lauko terasoje prie jo staliuko, priešais ir, pastatęs butelį „ Starkos“, ėmė klausinėti kas atsitiko, kodėl jis sumuštas. Jis paaiškino, kad buvo atvažiavę kompanijos, mėtėsi suoliukais. A. paklausus, ar pažįsta kas, paskambino pažįstamam V., kurio telefono numerį žinojo. A. su juo pasikalbėjo, po to išvyko kartu su vairuotoju į (duomenys neskelbtini) su tuo vaikinu susitikti. Po 15- 20 min. grįžęs prisėdo prie staliuko, priešais ir toliau gėrė. Ką A. sakė apie susitikimą (duomenys neskelbtini), nepamena. Ar M. Č. tuo metu gėrė nepamena, bet jis tebestovėjo atsirėmęs į stalą, iš kairės. M. J. lygtai gėrė. Begeriant tarp Aido ir M. Č. kilo ginčas, dėl ko nepamena, lyg A. priekaištavo M. Č., kad jis muštynių metu jo ( D. D.) neužstojo, dėl to jis su M. J. sumušti. Kiek pamena, taip pat priekaištavo ir M. J.: „ Kaip jūs, buvot kartu, o jis vienas sumuštas, kruvinas, o jums nieko“. Visi kalbėjo- ir jis, ir M. Č., ir M. J.. Jis pats pretenzijų nei M. Č., nei M. J. neišsakė. Šio pokalbio metu A. atsistojo, priėjo prie M. Č., sustojo priešais jį, nugara atsisukęs į jį ( D. D.). A. jokių rankos judesių nepastebėjo, tik pamatė, kad M. Č. pakėlė abi rankas ir pridėjo sau prie pečių, atrodė, kad pasikasė. Tuo metu M. Č. nei ką sakė, nei sudejavo. Buvo tamsu, nematė, kas vyko. A. sugrįžo, atsisėdo į savo vietą. Kiek kartų A. buvo priėjęs prie M. Č. negali pasakyti, jis pats matė, kad buvo priėjęs vieną kartą. Nematė, kad A. būtų rankose turėjęs peilį ar kitą kokį daiktą. A. B. pasitraukus, M. Č. kurį laiką liko stovėti. Po kurio laiko vaikinas, A. draugas, pasisiūlė parvežti namo. Tik tada, eidamas prie automobilio pamatė, kad M. Č. guli prie automobilio aikštelėje, kaip jis iki ten nuėjo, nematė. Kokioje padėtyje jis gulėjo, nepamena. Nematė, kad jo drabužiai, ar vieta, kurioje jis gulėjo būti kruvina. Pagalvojo, kad jis nukrito, nes buvo girtas. Tada ar pats pagalvojęs, kad kažkas blogo galėjo įvykti, ar kas liepė- nepamena, savo telefonu paskambino „ 112“ ir paprašė iškviesti greitąją. Atsiliepusiems medikams pasakė, kad prie kebabinės guli žmogus, kratosi, kad jam gal epilepsija, sakė, kad reikalinga medikų pagalba. Taip pasakė, nes važiuojantieji mašinoje kalbėjo, kad jo draugui- Č., epilepsija. Nuvažiuojant M. Č. liko gulėti aikštelėje prie kebabinės. Jį ir M. J. išleido (duomenys neskelbtini) miesto pradžioje, prie stotelės. Nuo stotelės einant namo, jam paskambino kažkas, kas- nepamena, gali būti A. ir pasakė, kad peilį išmetė. Patikslino, kad dar važiuojant automobiliu girdėjo kalbant apie dūrimą, bet kas kalbėjo tarpusavyje, nepamena dėl girtumo. Tik girdėjo žodį „ padūrė“ ar „ įdūrė“, bet kas kam taip sakė, nepamena. Tuo metu nelabai suprato, kad kalba ėjo apie M. Č. sužalojimą, tik, kai pasakė apie išmestą peilį, suvokė, kad M. buvo padurtas. Pats dėl gautų smūgių prie kebabinės niekam pretenzijų neturi, medicininės pagalbos niekur nesikreipė, pareiškimo nerašė ir atsisako rašyti, nes nesijaučia nukentėjęs ( t. 4, b. l. 73- 76).
Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad neatsimena ar įvyko konfliktas. Jam atrodo, kad kaltinamasis prie nukentėjusiojo buvo priėjęs vieną kartą. Kas apie ką kalbėjo automobilyje jis nesuprato, nes buvo gerokai išgėręs.
L. M. J. paaiškino, kad 2015 m. gegužės 30 d. susitiko su D. D., išgėrė alaus. Po to važiavo į kebabinę. Atvažiavo pirma kompaniją, jį ir D. D. sumušė. Po to atvažiavo kita kompanija, tačiau jie jų nemušė. Kebabinėje buvo žmonių, tačiau kiek tiksliai, nežino. Ten buvo ir nukentėjęs, jį pažinojo iš anksčiau. Gėrė kartu su nukentėjusiuoju. Nuo to įvykio praėjo jau daug laiko, tuo metu jis buvo gerokai išgėręs, todėl aplinkybių gerai nebepamena.
Iš teismo posėdyje pagarsintų ( BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka ) jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2015-05-30, šeštadienį, vakare, kelintą valandą, nepamena, atvykęs į (duomenys neskelbtini), prie naktinės parduotuvės, esančios prie geležinkelio, sutiko pažįstamus D. D. ir M. K.. Visi trys nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) turgaus, ir susėdę gėrė kartu su D. D. ir dviem merginomis. Turguje jis išgėrė apie pusę litro degtinės. Buvo apsvaigęs, todėl ne viską gerai pamena, bet aplinkoje orientavosi. Baigus gerti nusprendė nusipirkti dar alkoholio naktinėje parduotuvėje, tačiau ši nebedirbo, todėl nusprendė nuvažiuoti iki kebabinės, esančios prie magistralės Kaunas- Vilnius, (duomenys neskelbtini) rajone, kuri dirba iki 03 ar 04 val. nusipirkti alkoholio. Iki kebabinės vyko kartu tik viena mergina- Kristina, kita nuėjo namo. Atvykus prie kebabinės, pamena, kad su D. D. užsimanė valgyti, todėl M. K. nebelaukė ir išvyko. Kelintą valandą atvyko prie kebabinės, nepamena, buvo naktis, tamsu. Atvykus prie kebabinės sutiko pažįstamą M., jo pavardės nežino. Atvykus prie kebabinės M. buvo ne vienas, kalbėjo su kažkokiais pažįstamais, tačiau su kokiais, negali nurodyti, nes nekreipė dėmesio. K. nusipirko valgyti ir prisėdo kebabinės lauko terasoje, prie staliuko, esančio arčiau įėjimo. Jis atsisėdo ant suolo krašto taip, kad buvo nugara į autostradą, D. D. sėdėjo atsirėmęs į tą stalą, prie kurio jis sėdėjo, atsisukęs veidu į autostrados pusę. M. irgi priėjo prie jų, tačiau jis sustojo jam iš kairės, prie kitos eilės staliuko. Kadangi turėjo pinigų, nupirko sau ir D. D. alaus. Gali būti, kad vaišino ir M.. Sėdint terasoje dviem automobiliais, kurių modelių nepamena, atvyko didelė nepažįstamų vaikinų kompanija, iki 10 žmonių. Vaikinų kompanija užėjo į kebabinę. Po to išėjo ir iš tos kompanijos 3 ar 4 asmenys priėjo prie jų ir pradėjo mušti. Ar jie ką nors sakė prieš mušant, nepamena, tačiau jokio konflikto nebuvo kilę. Vienas ar keli vaikinai apstoję jį ir D. D., smogė jam rankomis ne mažiau 2 smūgių į veidą, taip pat smogė rankomis ir D. D., bet kiek sudavė smūgių- nematė. Kojomis nespyrė nei jam, nei D. D.. Ar vaikinai smogė M., nematė. Sudavę smūgius vaikinai sėdo į automobilius kuriais atvyko ir išvažiavo. Po smūgių jam buvo prakirsta lūpa ir dantis nuskeltas. Kas jį mušė, negali apibūdinti, pretenzijų niekam neturi. Med. pagalbos niekur nesikreipė ir pas teismo med. ekspertus kreiptis atsisako. Po kurio laiko, būnant toliau prie kebabinės terasoje, atvyko kitu automobiliu kita kompanija. Atvyko nepažįstami asmenys, kurių apibūdinti negali. Tik iš vaikinų kalbos suprato, kad vienas iš jų praeityje yra turėjęs kažkokį konfliktą su D. D., nes sakydamas ,, Čia už tai kad šnekėjai“ ar panašiai, smogė šiam iš rankos į veidą ir spyrė. Kiek smūgių sudavė iš viso, kur pataikė nepamena, nelabai rūpėjo. Nei jo, nei M. vaikinas nemušė ir ta kompanija išvyko. Toliau sėdint atvyko tamsios spalvos automobilis, markės nepamena, kuriuo atvyko trys ar keturi nepažįstami asmenys. Jam susidarė vaizdas, kad D. D. iš atvykusių pažinojo vieną vaikiną, kurio vardo nežino ir negirdėjo, kaip jį kiti vadino. Gali būti, kad D. D. buvo skambinęs tam pažįstamam. Tas pažįstamas atrodė apie 25- 30 metų amžiaus, normalaus kūno sudėjimo, apie 180- 185 cm ūgio, tamsių plaukų. Ypatingų žymių nepamena. Buvo apsirengęs šviesiais drabužiais, viršus kaip treningo, panašios į sidabrinę spalvos. Pažįstamas atsivežė butelį alkoholio, kokio nepamena, pastatęs butelį ant stalo juos vaišino. Atsisėdo už to paties stalo, kur sėdėjo jis su D. D.. Kartu su tuo vyru atvykę vaikinai priėję pasisveikino, tačiau laikėsi nuošaliau, daugiau prie automobilio, ir prie stalo nesėdo. Apie ką kalbėjo atvykęs D. D. pažįstamas, nepamena, bet išėjo kalba apie muštynes, kadangi matėsi, jog po muštynių D. nosis buvo sumušta, bėgo kraujas. Ką D. D. kalbėjo apie muštynes, nepamena. Gali būti, kad D. D. ar tas vyras kam nors skambino ir kalbėjosi apie muštynes. Nepamena, ar tas vyras, D. D. pažįstamas, iš kebabinės buvo kur nors išvykęs ir vėl grįžo, šių momentų neįsidėmėjo. Atrodė, kad viskas vyko draugiškai, prie stalo jokio konflikto ar apsižodžiavimo neįvyko, jokių pretenzijų niekas niekam neturėjo, tačiau jis pats kebabinėje buvo jau stipriai apgirtęs ir tarpais nieko nepamena. Pamena tik, kad M. stovėjo atsirėmęs į kitos eilės stalą, jam iš kairės, o po to kažkur dingo. Kas buvo prie M. priėjęs ir kuriuo metu jam dūrė, nepamena. Tik prisimena, kad kažkam pasakius ,, važiuojam“, jį su D. D. to pažįstamo kompanija parvežė iki (duomenys neskelbtini) ir abu išleido. Nepamena, kad važiuojant automobiliu būtų vykęs koks pokalbis, ar kad kas nors kur nors būtų skambinęs. Juos išleidus automobilis nuvažiavo toliau. Tada jis nuėjo pėsčiomis namo, o D. D. irgi nuėjo. Kodėl buvo sužalotas M. ir kuriuo momentu jis net nesuprato. Nuvažiuodamas nuo kebabinės M. nematė ( t. 1, b. l. 75- 77).
Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad tuo metu į kebabinę atvažiavo D. D. pažįstamas, kaltinamasis A. B.. Liudytojas nepastebėjo konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo.
Liudytojas D. R. paaiškino, kad pamena, jog buvo vasara. Jis su J. ir K. P. buvo nuvažiavęs pas kaltinamąjį į (duomenys neskelbtini). Ten kartu gėrė. Po to kaltinamasis susipyko su kartu su juo dirbusiu vyru ir jie važiavo į (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant kaltinamajam paskambino draugai, prašė susitikti ir tada jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Dėl ko reikėjo susitikti, liudytojas nežino. Kaltinamasis su draugais susitiko (duomenys neskelbtini), kebabinėje. Apie ką jie kalbėjosi, liudytojas nežino, nes sėdėjo automobilyje. Kas ten vyko tarp jų, nepamena. Dar prisimena, kad po to kažkas gulėjo, tačiau jis nesuprato, kas, nes buvo per daug išgėręs. Dabar įvykio aplinkybių nebepamena.
Iš teismo posėdyje pagarsintų ( BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka ) jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2012 m. internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ susipažino su A. B., kuris tuo metu atlikinėjo bausmę Kybartų pataisos namuose. 2015 m. balandžio mėn. A. B. buvo paleistas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, todėl 2015 m. gegužės mėn. pradžioje nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) su juo susitikti. Į (duomenys neskelbtini) nuvežė pusbrolis K. P. savo automobiliu „ Audi A6“, valstybinio numerio nežino, tamsiai mėlynos spalvos. Bendraujant sužinojo, kad A. B. įsidarbino kažkokioje firmoje ir dirba (duomenys neskelbtini) rajone, kažkokiame tai kaime. Kiek pamena, 2015 m. gegužės mėn. 30 d. apie 21.30 val. į jo mobilaus ryšio telefoną Nr. 8621- 74652 paskambinęs A. B. pakvietė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) rajoną, kažkokį tai kaimą, kur yra išnuomotas butas, kuriame šis gyveno su bendradarbiu, išgerti ir pabendrauti. Jis sutiko ir kartu su pusbroliu K. P. bei šio broliu J. P., Karoliui vairuojant savo automobilį „ AUDI A6“ nuvyko į kažkokį tai kaimą (duomenys neskelbtini) rajone. kelią telefonu nupasakojo A. B.. K. buvo lūžusia kaire koja, kuri buvo sugipsuota, jis automobilyje turėjo ramentus. K. ir J. buvo blaivūs, pats buvo išgėręs alaus. Susitikę nuomojamame bute jis, A. B., A. bendradarbis ir kažkokia tai mergina vartojo alkoholį, užkandžiavo, trise išgėrė 0,7 litro brendžio. Kelintą valandą nepamena, Aidas dėl kažkokio parsidavimo kaimiečiams susipyko su savo bendradarbiu. Tada A. B. paprašė jį parvežti iki (duomenys neskelbtini). A. B. pasiėmė savo tamsiai mėlynos spalvos sportinę tašę su rūbais, paėmė savo sportinius batelius. Iš rūsio A. B. atvežė dviratį, kurį įdėjo į bagažinę. B. A. pasakė, kad dviratis bagažinėje trukdo greičiau važiuoti, be to gali sustabdyti policija, todėl reikia sustoti ir palikti dviratį. K. sustabdė automobilį netoli (duomenys neskelbtini), prie geležinkelio pervažos. Kas iškrovė dviratį iš bagažinės nepamena dėl girtumo, tik pamena, kad dviratis buvo paliktas krūmuose. B. A. kažkas paskambino į mobilaus ryšio telefoną, skambino gal 5 kartus. Girdėjo, kad A. telefonu pasakė, kad tuoj bus. Po to A. pasakė, kad reikia greičiau važiuoti, nes jo draugams reikalinga pagalba (duomenys neskelbtini) esančiame naktiniame bare, kur vyksta muštynės. Kelinta valanda buvo, kai nuvyko į (duomenys neskelbtini) prie veikiančio naktinio baro, nepamena. Bevažiuojant iki (duomenys neskelbtini) automobilyje gėrė tik A., jis gėrė „ Starką“, kurios 0,3 litro talpos butelį jis buvo pirkęs dar prieš važiuojant susitikti su Aidu. Atvykus prie (duomenys neskelbtini) esančio baro, pamatė sėdinčius bare du policijos darbuotojus, prie baro buvo išvartyti sulaužyti stalai, kiek suprato, viskas buvo po muštynių. Iš automobilio nelipo tik K., o jis, J. ir A. priėjo prie šalia baro sėdinčių dviejų vaikinų, tik vėliau sužinojo, kad vienas vaikinas buvo vardu D., kito vardo nepamena. Abu jie buvo neblaivūs. Po kelių minučių atėjo dar vienas vaikinas, trečias, kurio vardo ir pavardės nežino, jis buvo tamsiais rūbais. D. su draugu paaiškino, kad jie pavėlavo 5 min., nes prieš 5 minutes vaikinai iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) juos sumušė. D. kažkam paskambinus ir susitarus susitikti išsiaiškinti dėl muštynių, A. sėdo pas K. į automobilį ir išvyko. Prie baro liko jis, J., D., jo draugas ir paskutinis atėjęs vaikinas. Likus prie baro D. paaiškino, kad buvo muštynės, jis su draugu buvo sumuštas, kad trečiasis jo draugas ( tas kuris paskutinis priėjo) yra ožys, nepadėjo jiems ir pabėgo per muštynes. Praėjus kuriam laikui, po 10- 15 min., sugrįžo A. su K.. A. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) prie stotelės buvo susitikęs su kažkuo, kad viskas normaliai, kad daugiau nebus jokių muštynių, niekas neturi pretenzijų. T. D. užsipuolė trečiąjį vaikiną, kad pastarasis yra ožys, bailys, nes paliko juos ir pabėgo per muštynes. K. D. muštų trečiąjį vaikiną nematė. Po to tą trečia vaikiną užsipuolė ir A., kuris pastarajam pasakė, kad vaikinas yra durnas, kad palieka draugus, bei abiem rankomis delnu sudavė minėtam jaunuoliui per veidą. A. šiam per veidą sudavė kelis kartus, kiek kartų pasakyti negali, po to kelis kartus A. sudavė jaunuoliui į krūtinę. Ar šį vaikiną bandė kas nors užstoti, nežino. Jaunuolis, kuriam sudavė A., stovėjo atsirėmęs į stalą, nugriuvęs nebuvo. Ką minėtas jaunuolis kalbėjo, jis negirdėjo. Praėjus gal 2- 5 min. A. vėl priėjo prie to paties vaikino ir, kažką sakydamas, sudavė jaunuoliui į krūtinę ranka du kartus. T. A. vėl atsitraukė nuo minėto jaunuolio per žingsnį ir dar kartą sudavė vaikinui į krūtinę. Po šio smūgio minėtas vaikinas susiėmė rankomis už krūtinės. Jis ( D. R.) tuo momentu nuėjo iki automobilio, kuriame sėdėjo K., po to grįžo ir praeidamas pro A. muštą vaikiną pamatė, kad pastarasis yra susiėmęs už krūtinės. Po to paėjęs į šalį pamatė, kaip tas vaikinas nueina nuo stalo link jų automobilio, prie kurio nugriuvo. Priėjęs prie minėto vaikino, pamatė, kad jis guli ant nugaros, šalia automobilio. Vaikinas „ kratėsi“- visas drebėjo. Pamatė, kad vaikino marškiniai kruvini pilvo srityje. Tuomet suprato, kad suduodamas paskutinį smūgį ranka A. B. sudavė vaikinui peiliu į krūtinę, nors pats nespėjo pastebėti Aido rankose peilio ir tą vakarą pas A. jokio peilio nematė. Pagal kraują ant krūtinės suvokė, kad tai padarė A., nes niekas kitas prie to vaikino nebuvo net prisilietęs. Jam nespėjus pažiūrėti, ar vaikinas sąmoningas, prie minėto vaikino priėjo J. ir A.. Kažkas pasakė, kad reikia iš čia važiuoti. Tada jis sėdo į automobilio priekinio keleivio vietą, gale atsisėdo J., D., vaikinas, kurio vardo nežino ir A.. D. paprašė pavežti iki (duomenys neskelbtini). Iškart nuvažiuojant D. paskambino telefonu greitajai pagalbai ir pranešė, kad be sąmonės girtas vaikinas guli prie (duomenys neskelbtini) baro. Važiuojant nieko nekalbėjo. K. D. su draugu išleido (duomenys neskelbtini), o tada vežė A. iki (duomenys neskelbtini). Pravažiuojant pro (duomenys neskelbtini) naktinį barą, pamatė prie baro stovintį greitosios pagalbos automobilį, ir tuomet A. pasakė „ durnas, kam aš tai padariau“. Tuomet suprato, kad A. B. suvokia ką padaręs. A. išleido (duomenys neskelbtini) g. prie jo draugės K. namo. Tą naktį A. B. buvo apsirengęs pilkos spalvos treningais, apsiavęs kedais ( t. 1, b. l. 122 - 125).
Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas paaiškino, kad juose neteisingai užrašytas eiliškumas. Daug kas parašyta negerai, tačiau kas, nurodyti negali. Be to, apklausiant jam buvo daromas spaudimas, t. y. jam buvo sakoma, kad „uždarys“. Dėl to niekam skundų nerašė. Vėliu liudytojas pareiškė, kad perskaitytus parodymus tvirtina, viskas užrašyta teisingai.
Liudytojas J. P. paaiškino, kad jis, jo brolis K. ir D. R. važiavo į Ignaliną pas kaltinamąjį į svečius. Po to vežė kaltinamąjį į (duomenys neskelbtini), tačiau nuvyko į (duomenys neskelbtini) kebabinę. Dėl ko ten važiavo, liudytojas nesuprato, tačiau kaltinamajam skambino jo draugai, tai gal jie prašė atvažiuoti. Liudytojas kebabinėje pasiėmė maisto ir nuėjo valgyti, o jo brolis K. ir kaltinamasis kažkur išvažiavo. Kebabinėje dar buvo trys vaikinai, vienas sužalotu veidu. Kai grįžo brolis ir kaltinamasi, jie visi kalbėjosi, o po to įvyko konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Konfliktas galbūt kilo dėl to, kad nukentėjęs neapgynė vieno vaikino, kurį mušė. Prasidėjus konfliktui kaltinamasis smogė nukentėjusiajam kelis kartus kumščiais į viršutinę kūno dalį. Tada juos išskyrė. Vėliau liudytojas nebekreipė į juos dėmesio, nes naudojosi mobilaus ryšio telefonu. Po to jis nuėjo prie brolio paklausti, kad važiuos namo. Tuo metu pastebėjo, kad nukentėjęs stovėjo susiėmęs už pilvo. Dar vėliau pamatė, kad nukentėjęs guli nukritęs ant žemės, kraujo nepastebėjo. Tada jie visi sėdo į automobilį ir išvažiavo. Prieš išvažiuodami paskambino greitajai pagalbai.
Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog A. B. pažįsta nuo 2015 m. pavasario, kai važiavo kartu su pusbroliu D. R., broliui Karoliui vežant savo automobiliu į Elektrėnus. A. B. yra D. R. pažįstamas. 2015 m. gegužės mėn. pabaigoje, gali būti 30 d., šeštadienį, nes tą dieną buvo Širvintų miesto šventė, apie 17- 18 val. jam, broliui K. P. ir pusbroliui D. R. būnant šventėje, D. pasiūlė nuvykti aplankyti A., kuris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, kur dirbo statybose. Jis sutiko ir K. vairuojant automobilį „ AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini). Tuo metu galėjo būti apie 19- 20 val. Važiavo apie 2 valandas. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini), D. R. susiskambino su A. ir šis nupasakojo, kaip atvažiuoti iki namo, kuriame jis buvo. Atvyko prie daugiabučio namo, galimai 22- 23 val., nes buvo tamsu. K. koja buvo iki kelio sugipsuota ir jis vaikščiojo atsiremdamas medine lazda. Visi trys užėjo į butą, kuriame buvo buto šeimininkas ir moteris. Prisėdus prie stalo, juos pavaišino arbata. Ar bute kas nors gėrė alkoholio, nepamena. Būnant kambaryje A. susipyko su kitu vyru, kurį vadino V., jie aiškinosi kažkokius A. santykius su vietiniais jaunuoliais. Konflikto metu tik apsižodžiavo. A. susipykęs susirinko savo drabužius, susidėjo juos į krepšį ir pasakė, kad važiuos namo, į (duomenys neskelbtini). Pabuvęs bute apie 2 valandas kartu su A. išvyko. Kadangi pirmas nuėjo atsisėsti į automobilį, nematė, ar A. ėmė dar kokius daiktus. Savo sportinį krepšį šis įdėjo į bagažinę. Išvyko apie 01 val., A. ir jis sėdo į automobilio galą, D. į priekį. I. A. buvo apsirengęs pilką džemperį su kapišonu ir baltą maikę. Kokiomis kelnėmis buvo, nepamena. V. E. link, A. ėmė skambinti kažkoks jo draugas, girdėjo kaip minėjo, kad šiam reikia kažkokios pagalbos. T. A. paprašė K. pirmiausia užsukti į (duomenys neskelbtini), prie kebabinės. Ar A. skambino vieną kartą, ar kelis, nepamena. Bevažiuojant buvo sustoję tris kartus. Vieną kartą degalinėje ir du kartus miškelyje. Ar kelionės metu kas nors gėrė alkoholio, nematė. Atvažiavus iki kebabinės, esančios prie autostrados Vilnius- Kaunas ties (duomenys neskelbtini), visi išlipo. Jis nusipirko kebabinėje valgyti ir valgė lauke, terasoje. Kai atvyko prie kebabinės, lauko terasoje stovėjo trys visiškai nepažįstami apie 20- 25 metų amžiaus vaikinai. Vienas buvo sumuštu veidu, su mėlynėmis. Kitų dviejų nepamena, bet jie nebuvo sumušti, bent to akivaizdžiai nesimatė. Visi trys atrodė girti. Tas sumuštas vaikinas pasakė A., kad jie atvažiavo 5 min. per vėlai, kad visi jau išvažiavo. Tuomet jis suprato, kad tas sumuštas vaikinas ir kvietė pagalbą. Tą sumuštą vaikiną kiti su juo buvę vadino D.. D. pasakė, kad jį sumušė vaikinai iš Kietaviškių dėl to, kad jis anksčiau vieną buvo sumušęs, ir kad kai ji mušė, kitas vaikinas, buvęs terasoje, nukentėjusysis, pabėgo. Būnant kebabinėje A. nusprendė nuvažiuoti į K., kaip jis suprato, pasiaiškinti su D. sumušusiais vaikinais. Ar prieš išvykdamas šis kam skambino, nepamena, nes valgė. A. jam ir Dariui liepė likti kebabinėje, o pats su K. išvyko. D., nukentėjusysis ir trečias vaikinas liko terasoje. Jokio konflikto ar apsižodžiavimo nevyko. A. grįžo greičiu nei po valandos. A. K. pastatė aikštelėje prie terasos, priekiu į (duomenys neskelbtini) pusę, dešiniu šonu arčiau terasos. A. grįžo ramus. T. A. ar tai prisėdo ant stalo, ar tai stovėjo tarpe tarp dviejų stalų eilių, D. arčiau jo, o nukentėjusysis, D. ir kitas vaikinas buvo atsirėmę į suolų eilę, esančią toliau kebabinės sienos. Trumpai pabuvęs K. nuėjo atsisėsti į automobilį. A. ėmė priekaištauti nukentėjusiajam, kad šis negynė D.. Ar šis atsikirto, ką jam atsakė, nepamena, minėjo, kad jis „ nebėgo“. Bepriekaištaudamas A. priėjo prie nukentėjusiojo, kuris tuo metu stovėjo ir sudavė šiam kelis smūgius į veido sritį. Kiek- tiksliai nepamena. Pamatęs nuėjo juos atskirti. A. nukentėjusysis nesudavė. A. atskyrus, šis nuo nukentėjusiojo pasitraukė, tačiau po kurio laiko A. vėl priėjo prie nukentėjusiojo ir vėl ėmė priekaištauti, kad šis pabėgo. Vėl smogė ranka. Kur pataikė ir kiek sudavė smūgių- nepamena. Nei pirmą nei antrą kartą A. rankose jokių įrankių, ar peilio nematė. Antrą kartą A. nebeskyrė, nes jį skyrė kitas vaikinas, buvęs su D., žodžiu jį apramino. Pats bijojęs skirti, bijojęs pats gauti, todėl nuėjo K. paklausti, kada vyks namo. Praeidamas pamatė, kad A. nuo vaikino- nukentėjusiojo- pasitraukus, šis susiėmęs, tiksliau laiko delnus padėjęs sau už krūtinės ar pilvo. Tuo metu jokio kraujo ant drabužių nematė. A. pasitraukus nuo nukentėjusiojo, prie jo niekas kitas priėjęs nebuvo, jokių smūgių šiam nesudavė. Vaikinas nieko nekalbėjo, nedejavo. K. pasakius, kad nežino, kada važiuos namo, grįžo atgal į terasą. K. toliau liko automobilyje. Apie tai, kad pamatė nukentėjusįjį susiėmusį, pasakė D.. Po kelių minučių vėl eidamas link automobilio pas K. pamatė, kad tas vaikinas, nukentėjusysis, guli nukritęs už K. automobilio galo, aukštielninkas. Vaikinas vilkėjo tamsios spalvos drabužiais, tačiau, kadangi jau švito, matė, kad jo drabužiai krūtinės ir pilvo srityje yra kruvini. Kraujo buvo pribėgę ir aplink jį ant aikštelės. Vaikinas nejudėjo, ar buvo be sąmonės, nežino. Jis nesuprato, kas įvyko, galvojo, kad vaikinas nukrito ir prasikirto galvą. Atėjęs į terasą visiems pasakė, kad ateitų pažiūrėti. T. A. pasakė ,, važiuojam“ ir visi staigiai susėdo į automobilį. Visi eidami į automobilį, turėjo matyti kruviną nukentėjusįjį. D. atsisėdo į priekį. Jis pats atsisėdo automobilio gale iš dešinės pusės. Šalia sėdėjo vienas iš D. draugų. D. ir A. sėdėjo gale. Jis pasakė, kad reikia skambinti greitajai. T. D. ar kitas vaikinas, kuris nepamena, bet tas, kuris rankose turėjo telefoną, paskambino greitajai. Pasakė- prie (duomenys neskelbtini) kebabinės guli nukritęs vaikinas, lygtai paminėjo, kad vaikinas be sąmonės. Privažiavus K. D. ir kitas vaikinas išlipo. A. paprašė jį nuvežti į Elektrėnus. Važiavo autostrada. Tuo metu buvo apie 05 val., jis ėmė snausti. Aidą išleido (duomenys neskelbtini) prie kažkokio daugiabučio. Tada visi trys- jis, K. ir D. grįžo į Širvintas. Namuose buvo apie 6 val. Daugiau niekur sustoję nebuvo. K. A. buvo automobilyje, jis jokių daiktų, įrankių neišmetė ir niekam neperdavė. Jei turėjo peilį ar kokį įrankį, galėjo laikyti drabužiuose, kišenėje. Važiuojant pro langą A. irgi nieko negalėjo išmesti, nes langai buvo uždaryti. Nepastebėjo, kad Aido drabužiai būtų buvę kruvini. Tik praėjus kelioms dienoms ar savaitei paskambino D. ir pasakė, kad policija suėmė A.. Tik tada suprato, kad A. sužalojo tą nukentėjusįjį ( t. 1, b. l. 129- 132).
Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad kaltinamojo rankose nieko nematė. Taip pat nėra pastebėjęs, kad kas nors kitas be kaltinamojo būtų konfliktavęs su nukentėjusiuoju.
Liudytojas K. P. paaiškino, kad 2015 m. gegužės mėn. pabaigoje jis, jo brolis J. P. ir D. R. važiavo pas kaltinamąjį į Ignaliną. Po to jie iš ten važiavo į (duomenys neskelbtini), tačiau bevažiuojant kaltinamajam paskambino kažkokie draugai, pasakė, kad yra problemų ir šis paprašė nuvežti jį į kebabinę (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus ten žmonių buvo mažai. Po to jis su kaltinamuoju važiavo į (duomenys neskelbtini). Ten kaltinamasis susitiko su dviem vaikinais ir su jais pasikalbėjo. Apie ką jie kalbėjosi, liudytojas nežino, nes pokalbio metu sėdėjo automobilyje. Vėliau grįžo abu į kebabinę. Ten keli vaikinai stovėjo, o keli sėdėjo. Konfliktų tarp jų nematė, tačiau tarp jų vyko intensyvūs pokalbiai. Vėliau jo brolis J. P., D. R., kaltinamasi ir dar du vaikinai įsėdo į automobilį ir liepė skubiai važiuoti link Kaišiadorių. Iš pradžių liudytojas nesuprato, kodėl reikia taip staigiai važiuoti, tačiau bevažiuojant išgirdi kalbant apie greitąją pagalbą ir apie sužeidimą. Apie tai kalbėjo vaikinai, sėdintys automobilio galinėje sėdynėje. Kaltinamasis taip pat ten sėdėjo. Kas konkrečiai apie tai kalbėjo, liudytojas nurodyti negali. Vėliau du vaikinus išleido netoli (duomenys neskelbtini). Gali būti, kad grįžtant prie kebabinės matė policijos automobilį. Po to kaltinamąjį išleido prie (duomenys neskelbtini), o patys grįžo namo. Dar vėliau girdėjo kalbant jo brolį J. P. ir D. R. telefonu. Iš šio pokalbio suprato, kad kebabinėje buvo sužalotas, t. y. „padurtas“ žmogus.
L. V. G. paaiškino, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) rajone, Vidiškėse, remontavo stogus. Firma buvo išnuomojusi butą, su kaltinamuoju gyveno viename kambaryje. 2015 m. gegužės mėn. pabaigoje po darbo grįžo namo, kartu su kaltinamuoju išgėrė alaus. Dar vėliau pas kaltinamąjį atvažiavo draugai. Liudytojas išvedė šuniuką pasivaikščioti, o grįžęs nuėjo miegoti. Ryte atsikėlus kaltinamojo neberado. Paklausus buto šeimininko V. G., šis pasakė, kad kaltinamasis išvažiavo. Taip pat liudytojas paaiškino, kad jis buvo įsigijęs atlenkiamą peilį ruda medine rankena. Šį peilį naudojo maisto pjaustymui. Minėtą dieną šį peilį įsidėjo į striukės kišenę, tačiau išvykus kaltinamajam, jo neberado.
L. V. K. paaiškino ,kad 2015 m. gegužės mėn. pabaigoje jis buvo su draugais, t. y. D. G., Š., dar buvo „Š.“, jo pavardės nežino. Jie visi kartu buvo atvažiavę į kebabinę (duomenys neskelbtini), ten pavalgė ir išvažiavo. Po to vėl grįžo į tą pačią kebabinę. Ten buvo D. D., anksčiau jis yra jį sumušęs. Išlipus iš automobilio D. G. priėjo prie D. D. ir pradėjo muštis. Muštynės truko apie 10-15 minučių. Po to jie važiavo namo, į K.. Tuo metu paskambino D. D., tačiau liudytojas jam neatsiliepė. Dar vėliau paskambino nepažįstamas asmuo ir pasakė, kad nori susitikti dėl to įvykio prie kebabinės. Liudytojas sutiko. T. K. prie parduotuvės atvažiavo du asmenys, t. y. kaltinamasis ir asmuo, vairavęs automobilį. Liudytojas su kaltinamuoju pasikalbėjo, papasakojo apie praeitas muštynes ir po to kaltinamasis jam daugiau pretenzijų nebereiškė. Po to liudytojas išvyko namo. Nukentėjusiojo M. Č. jis nepažįsta.
Liudytojas E. S. paaiškino, kad 2015-05-30 su E. N. atvažiavo į kebabinę parvežti pažįstamų merginų. Ten sutiko nukentėjusįjį M. Č.. Jis buvo išgėręs, tačiau jokių sumušimo žymių nesimatė. Merginas nuvežė į K., nukentėjęs važiavo kartu. Po to jis paprašė, kad jį vėl nuvežtų iki kebabinės. Grįžus ten buvo dar žmonių, stovėjo keli automobiliai, tačiau liudytojas kebabinėje nepasiliko. Dar vėliau jis sugalvojo grįžti prie kebabinės, pažiūrėti, ką veikia nukentėjusysis. Atvykus žmonių jau nebebuvo, o nukentėjusįjį M. Č. rado gulintį aikštelės viduryje. Tuo metu jau buvo apie penkta valanda ryto. Liudytojas pagalvojo, kad nukentėjusysis yra sumuštas, bandė jį pakelti, tačiau pamatė, kad prie jo pilvo yra kraujo dėmė. Liudytojas bandė nukentėjusįjį kalbinti, tačiau šis nereagavo. Tada liudytojas iškvietė greitąją pagalbą, nes suprato, kad nukentėjusysis sužalotas. Kas jį galėjo sužaloti, liudytojas nežino. Tiek būnant kebabinėje, tiek atvažiavus prie jos, kaltinamojo nematė.
Liudytojas E. N. paaiškino, kad 2015-05-30 nuvyko į kebabinę parvežti draugių. Ten sutiko nukentėjusįjį M. Č., su juo kartu važiavo į (duomenys neskelbtini). Vėliau jį parvežė vėl į kebabinę. Po to jie vieną pažįstamą pavežė iki Pakertų kaimo ir grįžo į kebabinę, norėdami pažiūrėti, ką veikia nukentėjusysis. Atvykus pamatė, kad žmonių jau nebėra, o nukentėjusysis guli viduryje aikštelės. Bandė jį pakelti, tačiau pamatė, kad jis „padurtas“, jam sužalotas pilvas. Tada iškvietė greitąją pagalbą. Kaltinamojo jis nepažįsta, ten jo nematė.
Liudytojas D. G. paaiškino, kad paties įvykio nematė, nes tuo metu jau buvo išvažiavę. Anksčiau su draugais buvo atvykę prie kebabinės du kartus. Pirmą kartą atvykę gėrė alų, valgė, o po to išvažiavo. Antrą kartą atvykus pabendravo su nukentėjusiuoju. Ten dar buvo D. D.. Jis seniau jį buvo sumušęs, todėl jie tarpusavyje susimušė, tačiau ten nieko rimto nebuvo. Trečią kartą jie tik pravažiavo pro kebabinę, tačiau sustoję nebuvo. Ten matė daug žmonių. Būnant prie kebabinės, kaltinamojo nematė.
Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2015-05-30 vakare leido laiką su savo draugais- V. K. ir kitais, gėrė alkoholio, taip pat važinėjo pro Žiežmarius, buvome nuvažiavę į (duomenys neskelbtini). Važinėjo jo automobiliu „ VW Golf“ ir automobiliu „ AUDI A4“. Bevažinėdami buvo du kartus nuvykę iki kebabinės, esančios prie Vilniaus- Kauno autostrados, netoli (duomenys neskelbtini), kur pirko kas maisto, kas atsigerti. Vyko tais pačiais dviem automobiliais. Kelintą valandą prie kebabinės buvo nuvykę pirmą kartą, tiksliai nepamena, buvo neblaivus, atvyko nusipirkti maisto, atsigerti. Kai atvyko prie kebabinės, lauke ir viduje buvo žmonių, kiek, nepamena. Buvo ir pažįstamų iš matymo, buvo ir nematytų, dauguma buvo išgėrusių. Ar buvo merginų, nepamena. Taip pat atvyko ir vaikinai iš Pakertų kaimo. Prie kebabinės atvykęs pirmą kartą pamatė ir pažįstamą D. D. iš Kaišiadorių ir vaikiną vardu M. iš (duomenys neskelbtini) km., kuris kaip vėliau sužinojo, buvo sužalotas. Pirmą kartą atvykęs prie kebabinės, prie D. D. priėjęs nebuvo. Jei neklysta, jis buvo kompanijoje su jam nepažįstamais asmenimis. Priėjęs prie M. draugiškai pasisveikino, šis buvo neblaivus. Jokių sumušimo žymių ant M. nesimatė. Su M. išgėrė alaus, vaikštinėjo prie kebabinės langelio, buvo nuėję iki terasos, po to iki automobilių. Su M. kalbėjo draugiškai, kaip jam sekasi. M. nieko nekalbėjo apie jokias muštynes, buvusias iki jiems atvykstant, nors vėliau, praėjus keliomis dienoms, girdėjo kalbas, kad iki jiems atvykstant buvo atvažiavę vaikinai iš Žiežmarių, buvo kilę muštynės. Prie kebabinės taip pat gėrė ir K., tačiau atskirai, kokioje kompanijoje, nematė. Pirmą kartą prie kebabinės užtruko apie 20 min. Tada visa kompanija, kurie atvyko, tais pačiais automobiliais išvyko į (duomenys neskelbtini). Ten pabuvę kiek laiko, gal po pusvalandžio dar kartą nuvyko ta pati kompanija tais pačiais automobiliais prie kebabinės, vėl nusipirko pavalgyti ir atsigerti. Buvo išlipę gal visi. Būdamas prie kebabinės antrą kartą, priėjęs prie D. D., stovėjusio ar sėdėjusio lauko terasoje, klausė jo, ar jis atsimena, kaip šis anksčiau buvo sumušęs jį ir draugus. Su D. D. sukonfliktavo, jį pastūmė, gal sudavė porą smūgių ranka. D. D. jo atsiprašė, nes buvo kaltas, anksčiau, prieš keletą metų buvo jį sumušęs. Daugiau niekas į jų konfliktą nesivėlė. Prieš jam prieinant iki D. D. jokių sužalojimo žymių nematė. Užtruko vėl gal apie 20 min. ir apipirkę išvyko į (duomenys neskelbtini). Abu kartus prie kebabinės jokių muštynių nematęs. Apie 03 val. iš (duomenys neskelbtini) vėl važiavo autostrada link kebabinės tais pačiais automobiliais, tačiau pravažiuojant pamatė prie kebabinės susirinkusius dar daugiau asmenų, iš viso gal apie 10, todėl į kebabinę neužsuko, o išsiskirstė po namus. Pravažiuojant matė ir M., ir D. D., kurie buvo vienoje kompanijoje, gėrė. Abu jie buvo ar tai lauko terasoje, ar prie lauko terasos. Ar su jais dar buvo kokie asmenys, nepamena. Kokie prie kebabinės tuo metu stovėjo automobiliai, neatkreipė dėmesio, tačiau pravažiuojant pro kebabinę jokio konflikto ar muštynių nematė. Namuose buvo apie 03 val., tikslesnio laiko nepamena. Tik vėliau išgirdo kalbas, kad prie kebabinės buvo padurtas M. ( t. 1, b. l. 152- 153).
Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad kitą dieną jam paskambino E. S.. Susitikus šis jam pasakė, kad nukentėjusįjį M. Č. „padūrė“. Nukentėjusįjį liudytojas pažinojo, nes jie mokėsi vienoje mokykloje.
Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2015-05-31 buvo apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) r. Apžiūros metu kebabinės lauko terasoje, 1 metro atstumu nuo pirmos kolonos, ant betoninių trinkelių rastos ir paimtos žalios spalvos stiklo šukės ir 5 vnt. cigarečių nuorūkų. Už kolonos prie atitvaro priešais stovintį medinį stalą, ant grindinio rasta raudonos spalvos dėmė, iš kurios paimtas pavyzdys. Ant alaus butelio, stovinčio ant greta stovinčio stalo, rasti ir ant daktiloskopinės plokštelės nukopijuotas piršto pėdsakas. Prie stalo, ant kurio stovi butelis, nėra suolo. Prie atitvaro esančioje eilėje ties antru mediniu stalu ant praėjimo pastatyti du suolai, ant vieno suolo užkelta kito suolo koja ( t. 1, b. l. 39- 42).
Iš VTMT Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1516/15 (02) matyti, kad M. Č. konstatuota kiauryminė durtinė- pjautinė žaizda krūtinėje, atsiverianti į krūtinplėvės ertmę su dešiniojo širdies skilvelio sužalojimu, kairiosios vidinės krūtinės arterijos sužalojimas. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu- pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilis. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2015-05-31. Sužalojimas buvo padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Šiuo atveju buvo pavojus nukentėjusiojo gyvybei ( t. 1, b. l. 68- 69).
Iš Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2015-06-02 LSMUL Kauno klinikų širdies chirurgijos skyriaus vyr. slaugytoja pateikė tyrimui nukentėjusiojo M. Č. drabužius: mėlynos spalvos džinsines kelnes, pilkos spalvos megztinį, juodos sp. bliuzoną, juodos sp. batelius ( t. 2., b. l. 2).
Iš Drabužių apžiūros protokolo matyti, kad 2015-10-12 buvo apžiūrėti M. Č. drabužiai, pateikti LSMUL Kauno klinikų širdies chirurgijos skyriaus vyr. slaugytojos: mėlynos spalvos džinsinės kelnės, pilkos spalvos megztinis, juodos sp. bliuzonas, juodos sp. bateliai. Ant kelnių, megztinio, bliuzono nustatyti atidalinimo pėdsakai, intensyvios raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują ir mechaniniai pažeidimai. Pilko megztinio priekyje, 15,3 cm atstumu nuo apykaklės ir 27 cm atstumu nuo dešiniosios šoninės skylės yra vienas 0,5x 0,5 cm dydžio kiauryminis pažeidimas. Aplink šį pažeidimą yra intensyvus 34x 17 cm dydžio rudos spalvos susiliejęs sutepimas, panašus į kraują ( t. 2, b. l. 3-4, 5- 10).
Iš Kratos protokolo matyti, kad kratos metu 2015-06-09 P.B. B. bute (duomenys neskelbtini), paimtos A. B. šviesiai mėlynos spalvos džinsinės kelnės ( t. 2, b. l. 21- 22).
Iš Poėmio protokolo matyti, kad poėmio metu 2015-06-17 iš A. B. paimtas sportinis bliuzonas pilkos spalvos, sportinės kelnės pilkos spalvos ( t. 2, b. l. 33- 34).
Iš Drabužių apžiūros protokolo matyti, kad 2015-10-12 apžiūrėti A. B. drabužiai: džinsinės kelnės, paimtos 2015-06-09 kratos metu ir pilkos spalvos sportinis bliuzonas bei pilkos spalvos sportinės kelnės, paimti 2015-06-17 poėmio metu. Atidalinimo žymių, dėmių ar kraujo pėdsakų nerasta ( t. 2, b. l. 38- 39, 40- 41).
Iš Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorė 2015-06-05 pateikė tyrimui kompaktinį diską su kebabinės, esančios (duomenys neskelbtini) r. vaizdo stebėjimo kamerų įrašu ( t. 2, b. l. 87).
Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados 140-(3974)-IS1-4455 matyti, kad pateiktame vaizdo įraše, kurį 2015-06-05 pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorė, tyrimą dominančiu laiku užfiksuotas „ AUDI A6“ modelio sedano modifikacijos automobilis pagamintas 1997- 2004 m. Iš pateiktų vaizdo įrašų atrinktų kadrų atspausdintos 55 vnt. nuotraukų su tyrimą dominančiais asmenimis ( t. 2, b. l. 91- 93, 94- 122).
Iš Vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad 2015-07-21 apžiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas 2015-06-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorės, padarytas (duomenys neskelbtini) r. esančių vaizdo stebėjimo kamerų. Vaizdo įraše nufilmuotas vaizdas kebabinės terasoje 2015-05-31 laikotarpiu nuo 04.07 val. iki 04. 35 val. Vaizdo įraše matyti, kaip 04:13:34 apžiūros metu įvardintas vaikinas Nr. 5- įtariamasis, prieina prie M. Č., atsirėmusio į stalą bei suduoda jam keturis smūgius kaire ir dešine ranka į galvos sritį, po to spiria dešinės kojos keliu į galvos sritį, bei kaip 04:16:24 tas pats vaikinas Nr. 5- įtariamasis, priėjęs prie toje pačioje vietoje stovinčio M. Č., stovėdamas priešais jį kaire ranka smogia viena smūgį iš apačios į viršų, į krūtinę, po ko nukentėjusysis rankomis susigriebia už krūtinės. Vaikinui Nr. 5- įtariamajam- atsitraukus nuo nukentėjusiojo, šis 04:18:52 atsistoja ir išeina iš terasos ir nugriūva aikštelėje. Apžiūros metu užfiksuota, kad nei iki šio smūgio, nei po jo su nukentėjusiuoju kiti vaikinai nekontaktavo ir smūgių nesudavė ( t. 2, b. l. 123- 127).
Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados 140-(3957)-IS1-6127 matyti, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo grindų, padaryta 2015-05-31 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) r., rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su M. Č. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų M. Č. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo galimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000003 %.
Ant tirti pateiktos cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 4, paimtos 2015-05-31 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) r., rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su D. D. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų D. D. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo galimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000000000002 % ( t. 2, b. l. 56- 59).
Iš Dokumento- Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pranešimo ( gauto elektroniniu paštu) matyti, kad centro informacinėje sistemoje 2015-05-31, 04.20 val. užfiksuotas piliečio pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) dėl ant žemės gulinčio žmogaus. 2015-05-31, 04.21 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas piliečio pranešimas iš telefono numerio 8671- 68899 dėl sužaloto žmogaus. Pateiktos skambučių garso įrašų skaitmeninės kopijos ( t. 2, b. l. 147).
Iš Dokumento-2015-05-31, 04 val. 20 min. telefoninio pranešimo iš telefono numerio 8602- 77926 garso įrašo (pateikto elektroniniu paštu Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus) apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota, kaip pagalbos centrui telefono linija „ 112“ paskambinęs vyras nurodo, kad (duomenys neskelbtini), palei autostradą guli žmogus, kuriam arba epilepsijos priepuolis, arba yra išgėręs labai daug ( t. 2, b. l. 148- 150).
Iš Dokumento- 2015-05-31 04 val. 21 min. telefoninio pranešimo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) garso įrašo (pateikto elektroniniu paštu Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus) apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota, kaip pagalbos centrui telefono linija „ 112“ paskambinęs vyras informuoja, kad (duomenys neskelbtini), turbūt padurtas žmogus, kuriam iš pilvo matosi kraujas bėga ( t. 2, b. l. 152- 154).
Iš Teismo medicinos specialisto paaiškinimo matyti, kad apžiūrėjusi apklausos metu pateiktą peilį, išimtą apžiūrit K. R. automobilį, teismo medicinos specialistė ( ekspertė) paaiškino, kad šiuo peiliu M. Č. sužalojimai negalėjo būti padaryti, kadangi peilio ašmenys neaštrūs, o viršūnė buka. Identifikuoti peilį, kuriuo buvo sužalotas M. Č. nėra galimybės, kadangi jo ligos istorijoje trūksta žaizdos aprašymo duomenų ( t. 2, b. l. 140- 141).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d.
Pagal LR BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaip jau minėta, kaltinamasis A. B. dėl šio jam inkriminuojamo nusikaltimo savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad grįžus iš (duomenys neskelbtini) kebabinėje jis ėmė priekaištauti nukentėjusiajam, kad šis negynė savo draugų ir sudavė jam kelis smūgius.
Liudytojas D. R. paaiškino, kad kaltinamasis grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir užsipuolė nukentėjusįjį priekaištaudamas šiam, kad jis negynė savo draugų ir sudavė jam kelis smūgius.
Liudytojas J. P. paaiškino, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas ir kaltinamasis nukentėjusiajam smogė kelis kartus kumščiais į viršutinę kūno dalį.
Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti kaip 2015-05-31 kebabinės terasoje 04:13:34 apžiūros metu įvardintas vaikinas Nr. 5 – kaltinamasis prieina prie nukentėjusiojo M. Č., atsirėmusio į stalą bei suduoda jam keturis smūgius kaire ir dešine ranka į galvos sritį, po to spiria dešinės kojos keliu į galvos sritį ( t. 2, b. l. 123-127 ).
Iš viso to matyti, kad kaltinamasis fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo viešoje vietoje, tai matė daug pašalinių asmenų, jis elgėsi įžūliai, savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. yra pilnai įrodyta ir veika kvalifikuota teisingai.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p. ir jos kvalifikavimo.
Kaip matyti, kaltinamasis A. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015-05-31 laikotarpiu nuo 04.13 val. iki 04.16 val., viešoje vietoje- prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios maitinimo įstaigos, esančios (duomenys neskelbtini) r., siekdamas nužudyti M. Č., tyčia vieną kartą peiliu dūrė M. Č. į kairę krūtinės pusę, tuo padarė jam kiauryminę durtinę- pjautinę žaizdą krūtinėje, atsiveriančią į krūtinplėvės ertmę su dešiniojo širdies skilvelio sužalojimu, kairiosios vidinės krūtinės arterijos sužalojimu- sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį realų pavojų nukentėjusiojo M. Č. gyvybei, taip pasikėsino nužudyti M. Č., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusiajam buvo suteikta skubi ir kvalifikuota medicininė pagalba, t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1d., 129 str. 2 d. 8 p.
Ištyrus surinktus bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad A. B. tyčia, sunkiai sužalojo nukentėjusįjį M. Č..
Pagal baudžiamosios teisės teoriją, nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suvokė, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir nori ją atimti. Nužudymas gali būti padaromas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant ar sutrikdyti žmogaus sveikatą, ar atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo.
Pasikėsinimas nužudyti padaromas tik tiesiogine apibrėžta tyčia. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu.
Kaip jau minėta kaltinamasis A. B. dėl šio jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jam atvykus į įvykio vietą, jau prieš tai ten buvo įvykusios masinės muštynės. Nukentėjęs galėjo bėgti, slėptis, pargriūti ir pats susižaloti. Kategoriškai neigia, kad siekė nukentėjusįjį nužudyti, tokio tikslo jis neturėjo. Taip pat kategoriškai neigia, kad išvykdamas iš (duomenys neskelbtini) pavogė iš V. G. peiliuką.
Kaltinamojo teiginius apie tai, kad ne jis sužalojo nukentėjusįjį teismas vertina kritiškai, t. y. kaip siekimą išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.
Iš pagarsintų nukentėjusiojo M. Č. paaiškinimų matyti, kad jis paaiškino, jog kaltinamasis ėmė prie jo kibti, priekaištaudamas, kodėl jis negynė D., kai šį mušė, staiga atsistojęs prie jo priėjo, priėjęs pasakė kažką panašaus į „ tuoj“ ar „ nori gauti“ ir jam dūrė. Jis pajuto dūrį ir skausmą krūtinės srityje. Iš karto ėmė bėgti kraujas ir jis užsidengė ranka žaizdą. Kaltinamasis dūrė vieną kartą į krūtinę, širdies plotą. Kuo dūrė, kokiu daiktu ar peiliu, visiškai nematė. Suprato, kad kažkokį peilį turėjo kišenėje, nes ranką laikė kišenėje artindamasis prie jo. Po kurio laiko jam pasidarė silpna ir jis apalpo.
Iš pagarsintų liudytojo D. D. parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog begeriant kebabinėje tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas. Po to matė, kad kaltinamasis buvo priėjęs prie nukentėjusiojo. Po kiek tai laiko pastebėjo, kad nukentėjusysis guli prie automobilio aikštelėje. Vėliau jį ir M. J. parvežė ir išleido (duomenys neskelbtini) miesto pradžioje, prie stotelės. Nuo stotelės einant namo, jam paskambino kažkas, kas- nepamena, gali būti A. ir pasakė, kad peilį išmetė. Patikslino, kad dar važiuojant automobiliu girdėjo kalbant apie dūrimą, bet kas kalbėjo tarpusavyje, nepamena dėl girtumo. Tik girdėjo žodį „ padūrė“ ar „ įdūrė“, bet kas kam taip sakė, nepamena. Tuo metu nelabai suprato, kad kalba ėjo apie M. Č. sužalojimą, tik, kai pasakė apie išmestą peilį, suvokė, kad M. buvo padurtas.
Iš pagarsintų liudytojo D. R. parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog kaltinamasis buvo priėjęs prie nukentėjusiojo ir sudavė jam į krūtinę. Po šio smūgio nukentėjusysis susiėmė rankomis už krūtinės. Jis ( D. R.) tuo momentu nuėjo iki automobilio, kuriame sėdėjo K., po to grįžo ir praeidamas pro Aido muštą vaikiną pamatė, kad pastarasis yra susiėmęs rankomis už krūtinės. Po to paėjęs į šalį pamatė, kaip nukentėjusysis nueina nuo stalo link jų automobilio, prie kurio nugriuvo. Priėjęs prie jo, pamatė, kad jis guli ant nugaros, šalia automobilio, visas „ kratėsi“- drebėjo. Pamatė, kad nukentėjusiojo marškiniai kruvini pilvo srityje. Tuomet suprato, kad suduodamas paskutinį smūgį ranka kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam peiliu į krūtinę, nors pats nespėjo pastebėti kaltinamojo rankose peilio ir tą vakarą pas kaltinamąjį jokio peilio nematė. Pagal kraują ant krūtinės suvokė, kad tai padarė kaltinamasis, nes niekas kitas prie nukentėjusiojo nebuvo net prisilietęs. Vėliau K. P. vežė kaltinamąjį iki (duomenys neskelbtini). Pravažiuojant pro (duomenys neskelbtini) naktinį barą, pamatė prie baro stovintį greitosios pagalbos automobilį, ir tuomet kaltinamasis pasakė „ durnas, kam aš tai padariau“. Tuomet suprato, kad kaltinamasis suvokia ką padaręs.
Iš pagarsintų liudytojo K. P. parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog kaltinamasis konfliktavo su nukentėjusiuoju. Kaltinamasis buvo priėjęs prie nukentėjusiojo, sudavė jam kelis smūgius. Po to matė, kad kaltinamajam atsitraukus nuo nukentėjusiojo, šis laiko delnus pasidėjęs sau ant krūtinės ar pilvo. Daugiau prie nukentėjusiojo niekas nebuvo priėjęs ir niekas jokių smūgių jam nesudavė. Vėliau pamatė, kad nukentėjusysis guli nukritęs prie automobilio, jo drabužiai krūtinės ar pilvo srityje kruvini, kraujo buvo pribėgę ir aplink jį prie aikštelės.
Liudytojas V. G. paaiškino, kad buvo įsigijęs atlenkiamą peilį ruda medine rankena. Šį peilį naudojo maisto pjaustymui. Minėtą dieną šį peilį įsidėjo į striukės kišenę, tačiau išvykus kaltinamajam, jo neberado.
Liudytojai E. S. ir E. N. paaiškino, kad minėtą dieną apie 5 val. ryto jie atvažiavo į jau minėtą kebabinę, žmonių ten jau nebebuvo. Nukentėjusįjį rado gulintį aikštelės viduryje, jam buvo sužalotas pilvas, matėsi kraujas.
Teismo posėdyje buvo peržiūrėtas ir vaizdo įrašas iš kurio matyti, kad kaltinamasis priėjęs prie nukentėjusiojo, stovėdamas priešais jį kaire ranka smogia vieną smūgį iš apačios į viršų, į krūtinę, po ko nukentėjusysis rankomis susigriebia už krūtinės. Kaltinamajam atsitraukus nuo nukentėjusiojo, šis atsistoja, išeina iš terasos ir nugriūna aikštelėje. Vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad iki šio smūgio sudavimo ar po jo su nukentėjusiuoju būtų kontaktavę dar ir kiti asmenys. Tai yra užfiksuota ir vaizdo įrašo apžiūros protokole ( t. 2, b. l. 123-127 ).
Iš VTMT Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1516/15(02) matyti, kad nukentėjusiajam M. Č. konstatuota kiauryminė durtinė- pjautinė žaizda krūtinėje, atsiverianti į krūtinplėvės ertmę su dešiniojo širdies skilvelio sužalojimu, kairiosios vidinės krūtinės arterijos sužalojimas. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu- pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilis. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2015-05-31. Sužalojimas buvo padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Šiuo atveju buvo pavojus nukentėjusiojo gyvybei ( t. 1, b. l. 68- 69).
Taip pat visiškai neįtikinamas kaltinamojo aiškinimas, kad prieš tai vykusių muštynių metu nukentėjusysis galėjo bėgti, slėptis, pargriūti ir taip pats susižaloti. Iš jau minėto vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis kaire ranka smogė vieną smūgį iš apačios į viršų nukentėjusiajam į krūtinę, po ko šis rankomis susigriebė už krūtinės. Maždaug po 2 minučių nukentėjusysis išėjo iš terasos, nuėjo už automobilio ir nugriuvo.
Visi šie įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajam tyčia sunkiai sutrikdė sveikatą ne kas kitas, o būtent kaltinamasis.
Teismas, išanalizavęs bylos duomenis, daro išvadą, kad nenustatyta, jog kaltinamasis turėjo tikslą nužudyti nukentėjusįjį. Teismas įvertino ir nusikaltimo padarymo įrankį ( jis pavojingas gyvybės atėmimui ar žmogaus sužalojimui), peiliu nukentėjęs buvo sunkiai sužalotas. Smūgis nukentėjusiajam buvo suduotas spontaniškai. Po suduoto smūgio, nukentėjusysis daugiau sužalotas nebuvo. Sužalojimų galvoje ar kitose kūno vietose kitais įrankiais nenustatyta. Teismo nuomone, jei kaltinamasis A. B. būtų turėjęs tikslą nužudyti M. Č., tai atsižvelgus į įvykio aplinkybes ir situaciją, jam didelių kliūčių tai nesudarytų, jis savo tikslą pasiektų. Išanalizavus visus bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad A. B. tyčia sužalojo M. Č. tarpusavio asmeninio konflikto metu, neturėdamas tiesioginės tyčios jo nužudyti. Kaltinamasis A. B. buvo abejingas pavojingos veikos padariniams, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą ar net jo mirtį numatė bendrai, tų padarinių sąmonėje nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamojo A. B. nusikalstama veika iš LR BK 22 str. 1d. 129 str. 2d. 8p. perkvalifikuotina į LR BK 135 str. 1d., nes kilusio asmeninio pobūdžio konflikto pasekoje nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Dėl civilinio ieškinio.
Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo – 1511,18 Eur ( t. 2, b. l. 162-163, 165 )). Kaip nustatyta, nukentėjęs M. Č. nuo 2015-05-31 iki 2015-06-05 LSMU ligoninėje VšĮ Kauno klinikose buvo gydytas dėl traumino hemoperikardo. Už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktos paslaugos kaina – 1511,18 Eur. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso ( toliau – CK ) 6.283 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. nurodyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso ( atgręžtinio reikalavimo ) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Žala padaryta nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, todėl jis šią žalą privalo atlyginti pilnai.
Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Dėl bausmės skyrimo.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis A. B. teistas 6 kartus ( t. 4, b. l. 156-163 ), administracine tvarka baustas ( t. 4, b. l. 164-169 ) buvo įrašytas į VšĮ Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centro priežiūrą nuo 1998-07-27, diagnozė: socializuoto elgesio sutrikimas; tirtas ir gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 3 kartus, paskutinį kartą nuo 2003-08-08 iki 2003-08-27. Diagnozė: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas ( t. 5, b. l. 15, 16-17 ).
2015-08-14 VTPT Prie SAM specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad praeityje A. B. konstatuoti socializuoto elgesio sutrikimai bei vėliau nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas neturi esminės įtakos gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga ( t. 5, b. l. 18 ).
Kaip jau minėta, kaltinamasis A. B. anksčiau yra teistas, paskirtą bausmę atliko, tačiau turėdamas neišnykusį teistumą vėl padarė naujas nusikaltimas veikas. Vertinant pagal LR BK 11 straipsnio nuostatas jis padarė nesunkų nusikaltimą ( LR BK 284 str. 1 d. ) ir sunkų nusikaltimą ( LR BK 135 str. 1 d. ). LR BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 10 metų. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kaltinamasis dėl įvykdyto nesigaili. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis iš pataisos namų buvo paleistas 2015-03-30, o 2015-05-31 vėl padarė naujas nusikalstamas veikas, t. y. praėjus vos dviems mėnesiams po paleidimo iš pataisos namų. Visa tai patvirtina, kad jis nerodo noro pasitaisyti ir pasikeisti.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltinamajam paskirtinos realios laisvės atėmimo bausmės artimos sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.
Be to, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. NTP-7-5242, kurioje nurodė, kad A. B. antrinę teisinę pagalbą teikė tarnybos koordinatoriaus parinktas advokatas ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 293,32 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktais, gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas ir, kai kaltinamasis yra suimtas. Todėl nurodytos išlaidos yra laikytinos procesinėmis išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu, susidariusiu dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014).
Kadangi nagrinėjamu atveju A. B. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išspręstinas LR BPK 94 str. nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-308 str., 313 str. teismas
nusprendė:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 135 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir nuteisti jį:
pagal LR BK 284 str. 1 d. – 1 m. .laisvės atėmimo.
Remiantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 5 m. 6 mėn. ( penkis metus ir šešis mėnesius ) laisvės atėmimo, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.
Remiantis LR BK 65 str. 1 d., 66 str. į paskirtą bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, t. y. nuo 2015-06-02 iki 2016-07-01.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos ( 2016-07-01 ).
Kardomąją priemonę – suėmimą A. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą, pradėjus nuosprendį vykdyti, ją panaikinti.
Priteisti iš A. B. 1511,18 Eur ( vieną tūkstantį vienuolika eurų, 18 cnt ) už Privalomojo sveikatos draudimo fondo ( PSDF ) biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiojo gydymo, priteistą sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
5 vnt. cigarečių nuorūkų, butelio šukes, šluostelę su raudonos spalvos dėmės pavyzdžiu sunaikinti kaip realios turtinės vertės neturinčius daiktus;
mėlynos spalvos džinsines kelnes, pilkos spalvos sportines kelnes, pilkos spalvos megztinį, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Pildyk“, akinius tamsintais stiklais grąžinti nuteistajam A. B.;
mėlynos spalvos džinsines kelnes, pilkos spalvos megztinį, juodos spalvos bliuzoną, juodos spalvos batelius grąžinti nukentėjusiajam M. Č.;
peilį, paimtą automobilyje „Audi A6“ grąžinti K. P.;
1 daktiloskopinę plokštelę su piršto pėdsaku, 1 vnt. CD su garso įrašais, pateiktais Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, 1 vnt. DVD su kebabinės vaizdo įrašu, 3 vnt. CD su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašu; 1 vnt. CD su įvykio vietos apžiūros fotolentele; 1 vnt. CD su siunčiamų ir gaunamų telefonų numerių išklotinėmis, 1 vnt. CD su nustatytomis celėmis; 1 vnt. DVD su D. D. mobilaus ryšio telefono duomenų skaitmenine forma; 1 vnt. DVD Nr. 194; 4 vnt. DVDplokštelių su D. D., K. P., J. P., D. R. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašais palikti prie bylos.
Šis nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, ( nuteistajam A. B. – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos ) gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.