Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui M. J., dėl negyvenamųjų patalpų grąžinimo, skolos ir nuostolių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė D. B. ir jos atstovas advokatas E. K. į teismo posėdį neatvyko. Teisme gautas advokato E. Karbausko prašymas dėl bylos nagrinėjimo ieškovei ir jos atstovui nedalyvaujant. Prašyme pažymėjo, kad nors ir buvo pasibaigusi patalpų nuomos sutartis, tai ginčui reikšmės neturi. Taip pat nurodė, kad iš pateiktų dokumentų matosi, jog ieškovė kaip įgaliotą asmenį atsakovui buvo nurodžiusi V. V., kuriam ir galėjo perduoti patalpas, tačiau iš atsakovo pateiktų nuotraukų matosi, kad patalpomis jis naudojosi ir 2016-03-25. Prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė I. J. paaiškino, kad 2013-06-01 ginčo patalpas išsinuomojo iš A. B.. Metus laiko vykdė medienos gamybą. Baigiantis metams, savininkas informavo, kad tas patalpas perleido dukrai D. B., su kuria 2014-05-05 atsakovas sudarė naują nuomos sutartį vieniems metams. Buvo sutarę, kad pinigai už nuomą bus pervedami į Ž. K., ieškovės draugo, sąskaitą, tačiau 2015 m. balandžio mėnesį ieškovė telefonu informavo, kad atvyks vyriškis paimti pinigus už nuomą, bet atsakovas vežė nuomos pinigus žmogui į Ergo draudimą, dalis nuomos pinigų buvo perduoti pačiai ieškovei. Be to buvo trukdoma naudotis išsinuomotomis patalpomis, ieškovė 2014 m. spalį grįžusi iš Airijos ir nuomojamose patalpose gyveno su mažamečiu vaiku tris savaites, dėl ko negalėjo vykti darbai. 2015 m. rugpjūtį vėl gyveno apie savaitę. Be to ieškovė atitvėrė dalį nuomojamų patalpų siena, dėl ko atsakovas negalėjo patekti į minėtas patalpas, kur buvo sudėti jo darbo įrankiai, ir negalėjo dirbti. 2015-09-08 gavo raštą per 3 mėnesius išsikraustyti iš patalpų. Po kiek laiko ieškovė pareikalavo greitai atlaisvinti dalį patalpų ir tų patalpų raktus atiduoti tam pačiam vyriškiui užmūrijusiam sieną. Atsakovas 2015-09-19 atlaisvinęs atitvertą dalį patalpų, raktus atidavė ieškovės nurodytam vyriškiui, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. 2015-09-21 atsakovas atvykęs į patalpas pastebėjo užmūrytoje sienoje esančių durų išdaužtą stiklą, kurį išdaužė ieškovės nurodytas vyriškis. 2015 m. lapkričio mėnesį ieškovė telefonu informavo atsakovą, kad nuomos pinigus bei pinigus už elektrą atvažiuos paimti I. P., kuriai ir padavė. Iki 2015-12-08 atsakovas patalpas atlaisvino, buvo likę keletas didelių daiktų. Elektra buvo atjungta ir buvo taip trukdoma išvalyti pastatą, turėjo valyti tamsoje. 2015-12-19 atsakovas išsivežė paskutinius daiktus, o 2015-12-20 patalpos buvo visiškai sutvarkytos ir atlaisvintos, 2015-12-22 ieškovę žinute informavo, kad patalpos atlaisvintos ir paklausta, kam perduoti patalpas. Ieškovė grasinančia žinute nurodė patalpas perduoti žmogui, tačiau nenurodė nei vardo, nei pavardės. 2014-12-28 parašė ieškovei el. paštu prašydami atsiųsti priėmimo-perdavimo aktą ir nurodyti žmogų, kam perduoti patalpas. Atsakymo nesulaukė, tik gavo advokato pretenziją, kad neatiduoda patalpų. 2015-12-20 šuo buvo paliktas apsaugai. Šunį pasiėmė 2016 m. sausį, kai pamatė, kad po patalpas vaikšto vyriškis, atitvėręs sieną. Mano, kad patalpos atlaisvintos laiku, todėl su ieškiniu nesutinka. Ieškovė nebuvo nurodžiusi asmens kam perduoti patalpas. To vyriškio, kuris ten buvo nei vardo, nei pavardės nežino. Nuomos mokestis yra sumokėtas už spalio mėnesį, už lapkritį nemokėjo, nes nepasakė kam. Dar buvo mokama už elektrą, mokėjo tiek kiek pasakydavo ieškovė, nes po patalpų atitvėrimo negalė prieiti prie skaičiukų. Po patalpų sumažinimo, bandė tartis su ieškove, kad mažintų nuomos mokestį, bet ji atsisakė. Be to pati ieškovė didesnį laiką būdavo užsienyje, sunku buvo su ja susikalbėti, kildavo problemų dėl elektros energijos tiekimo bei mokėjimo, taip pat dėl trukdymo dirbti, nes grįžusi ji gyvendavo tose patalpose, dar negavę įspėjimo jau buvo pradėję ieškotis kitų patalpų. Nuomos patalpų nuotraukos buvo padarytos 2015-12-20, kaip įrodymas, kad patalpos atlaisvintos, o data po nuotraukomis, tai data, kada nuotraukos įkeltos į kompiuterį. Nuotraukų datos skiriasi, nes vienos nuotraukos yra darytos patalpų kokias išsinuomojo, 2015 m. rugsėjį, darytos, patalpų, kurios atmūrytos, o jau 2015-12-20 atlaisvintos patalpos. O 2016-03-24 nuotraukos perkeltos į kompiuterį. Šiai dienai patalpos neperduotos, raktų neatidavė, nes nežino kam. Venckaus nežino ir nepažįsta. Šiuo metu patalpomis nesinaudoja. Pagal nuomos sutartį išsinuomojo patalpas apie 700 m², o po to liko tik apie 300, kitos patalpos buvo atimtos. Nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio patalpas sumažino iki 300 m² , bet nuomą už rugsėjį ir spalį mokėjo pilną kainą, todėl mano, kad už lapkričio mėnesį neskolingi. Būtent atitverta patalpa matosi iš nuotraukos 0717 (b. l. 53), tą patalpą atsitvėrė ieškovė ir toje patalpoje yra ieškovės daiktai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovės D. B. ir atsakovo M. J. 2014-05-05 buvo sudaryta patalpų Nuomos sutartis. Šia sutartimi atsakovui buvo išnuomotos negyvenamos patalpos esančios (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 5.1 punktu nustatyta, kad patalpų nuomos trukmė buvo iki 2015-05-05. Ginčo dėl sutarties galiojimo termino nėra, šalys pripažino, kad sudarant sutartį buvo suklysta nurodant datą, kuri buvo ištaisyta, tik neaptarta. Ieškovė ir atsakovas šios sutarties 2.1. punktu susitarė, kad atsakovas moka 400,00 Lt dydžio nuomos mokestį. Sutarties 3.1.1 punktu numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja perduoti nuomininkui patalpas per 3 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos sudarant priėmimo perdavimo aktą, o 3.1.2 punkte numatyta, kad pasibaigus ar nutrūkus Nuomos sutarties galiojimui, priimti iš nuomininko patalpas sudarant perdavimo-priėmimo aktą. Iš 2014-05-05 priėmimo-perdavimo akto matyti, kad atsakovui perduotų patalpų bendras plotas 716,98 m². 2015-09-08 raštu dėl sutarties nutraukimo, ieškovė informavo atsakovą, kad nutraukia 2014-05-05 nuomos sutartį ir iki 2015-12-08 atsakovą įpareigoja atlaisvinti patalpas bei surašyti pagal įstatymą numatytą perdavimo-priėmimo aktą.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus šalių paaiškinimus, byloje esančius duomenis, konstatuotina, jog tarp jų susiklostė negyvenamųjų patalpų nuomos prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4, 6.477 – 6.503 straipsniai). CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą. Pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal CK 6.535 straipsnyje nustatytas taisykles (CK 6.535 straipsnio 4 dalis). Nuomininkui neįvykdžius minėtos teisinės pareigos ir pavėluotai grąžinus išsinuomotą daiktą, nuomotojui tenka šios prievolės nesilaikymo pasekmės. CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, jog nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius. Taigi, sprendžiant atsakomybės, taikytinos už pareigos grąžinti daiktą pažeidimą, dydžio klausimą, yra aktualus išsinuomoto pastato, statinio ar įrenginio grąžinimo nuomotojui momento nustatymas, t. y. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos įvykdymo konstatavimas. CK 6.535 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta ko kita, ši pareiga laikoma įvykdyta, kai pastatas faktiškai perduodamas nuomininkui arba pasirašomas patalpų perdavimo–priėmimo aktas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant šią teisės normą, pažymima, kad nuomotojo atsisakymas priimti nuomininko perduodamą daiktą nepaneigia daikto perdavimo fakto, o nuomotojo atsisakymas pasirašyti patalpų priėmimo–perdavimo aktą po to, kai šios patalpos buvo faktiškai atlaisvintos, neturi teisinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „C.“ v. UAB „S.“; bylos Nr. 3K-3-493/2007).

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis).

Ieškovė reikalaudama priteisti iš atsakovo 115,85 Eur skolą už nesumokėtą nuomos mokestį už 2015 m. lapkričio mėnesį, delspinigius už laiku nesumokėtą nuomos mokestį 4,17 Eur bei patirtus nuostolius 810,95 Eur, kuriuos sudaro negautos pajamos už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio iki 2016 m. birželio mėnesio, bei 107,78 Eur nesumokėtų komunalinių mokesčių už elektros energiją bei šiukšlių išvežimą, savo reikalavimus grindžia aplinkybe, jog atsakovas iš nuomojamų negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nustatytu terminu, t.y. iki 2015-12-08 neišsikėlė, jomis toliau faktiškai naudojosi, todėl privalo sumokėti nuomos mokestį už 2015 m. gruodžio – 2016 m. birželio mėnesius bei kitus su nuomojamomis patalpomis susijusius mokesčius. Atsakovas su minėtu reikalavimu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad nuomotas patalpas atlaisvino laiku, po 2015-12-20 jomis faktiškai nesinaudojo, o jų perdavimo akto pasirašymą vilkino pati ieškovė. LR CK 6.499 straipsnis numato, kad jeigu nuomininkas nuomojamą daiktą gražiną pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. Todėl, atsižvelgiant į šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes bei minėtos teisės normos reikalavimus, nagrinėjamos bylos atveju būtina nustatyti negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), grąžinimo ieškovei momentą.

LR CK 6.38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Minėti principai taip pat įtvirtinti ir LR CK 6.200 straipsnyje, kurio 2 dalyje be kita ko numatyta šalių pareigą vykdant prievoles bendradarbiauti ir kooperuotis. Todėl analizuojant šalių veiksmus dėl 2014-05-05 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo būtina atsižvelgti ar ieškovė bei atsakovas veikė vadovaudamiesi minėtais principais. Šalių sudarytoje nuomos sutartyje yra aiškiai apibrėžtas negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties terminas ir nuomos mokestis bei patalpų dydis. Ieškovė išnuomojo atsakovui negyvenamas patalpas, kurių bendras plotas 716,98 m² nuo 2014-05-05 iki 2015-05-05 mokant 400,00 Lt nuomos mokestį iki kiekvieno einamojo mėnesio 10 dienos. 2015-09-08 raštu Dėl sutarties nutraukimo ieškovė informavo atsakovą iki 2015-12-08 atlaisvinti užimamas patalpas ir iki to termino surašyti pagal įstatymą numatytą perdavimo-priėmimo aktą. Ieškovės teigimu, atsakovas iki nurodyto termino patalpų neatlaisvino, todėl 2016-02-08 buvo surašyta pretenzija dėl nuomos mokesčio, delspinigių, išlaidų už komunalines paslaugas sumokėjimo bei patalpų atlaisvinimo. Atsakovas nesutikdamas su ieškovės reikalavimais nurodė, kad ginčo dėl patalpų atlaisvinimo nebuvo, jis patalpas atlaisvino ieškovės nurodytu terminu, o būtent ieškovė trukdė perduoti patalpas, nes ji pati neatvyko bei nenurodė asmens, kam patalpos turi būti perduotos. Iš atsakovo paaiškinimu matyti, kad nuomą mokėdavo jai pačiai, o jai nesant, ieškovė informuodavo kam perduoti nuomos pinigus. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nei rašte dėl sutarties nutraukimo, nei pretenzijoje nėra nurodytas asmuo, kuriam atsakovas privalo perduoti patalpas ir jų raktus, taip pat su kuo turi būti pasirašytas patalpų perdavimo-priėmimo aktas. Teismui pateiktame 2016-11-14 prašyme dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant, ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovas buvo informuotas ieškovės patalpas perduoti V. V., tačiau atsakovo teigimu jis tokio asmens nepažįsta ir ieškovė jo nebuvo minėjusi. Iš ieškovės pateiktų elektroninių laiškų (b. l.10,11), matyti, kad atsakovas 2015-12-28 kreipėsi į ieškovę prašydamas nurodyti asmenį, kam perduoti patalpas, taip pat nurodyti, kiek turi sumokėti komunalinių mokesčių, tačiau nors ieškovė pateikė jos 2015-12-29 rašytą atsakymą, nurodant kam perduoti patalpas, tačiau iš minėto laiško nesimato laiško gavėjas, tai yra matyti, kad buvo rašomas laiškas, tačiau nėra visiškai duomenų kam jis buvo adresuotas ir kam išsiųstas. Iš pateikto susirašinėjimo tarp šalių (b. l. 54,55,60,61) matyti, kad nors šalys ir tarėsi dėl patalpų perdavimo, tačiau ieškovė konkretaus asmens, kam perduoti patalpas nenurodė, nenurodė ir kiek atsakovas turi sumokėti už elektrą, nurodydama perduoti jos įgaliotam asmeniui. Kitų įrodymų byloje, kad atsakovas buvo informuotas kam perduoti patalpas, kokia yra atsakovo skola už elektrą, nėra.

Ieškovė teigdama, jog atsakovas iki šalių nustatyto termino neatlaisvino negyvenamųjų patalpų, privalėjo pateikti minėtą faktą patvirtinančius įrodymus, kadangi remiantis LR CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas po 2015-12-20 vykdė kokią nors veiklą ginčo patalpose. Nors ieškovės teigimu faktą, kad atsakovas dar 2016-03-25 naudojosi ginčo patalpomis patvirtina atsakovo pateiktos nuotraukos, tačiau atsakovas teismo posėdžio metu šią aplinkybę paneigė, paaiškindamas, kad nuotraukų padarymo data yra nurodyta kaip „įrašymo data“, o „sukūrimo data“ – 2016-03-24 ir 2016-03-25 yra nuotraukų perkėlimo į kompiuterį data. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas savo prievolę išsikraustyti iš negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), vykdė sąžiningai ir laiku. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovė nenurodydama atsakovui įgalioto asmens kuriam atsakovas turėtų perduoti patalpas, vilkino negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), priėmimo-perdavimo akto pasirašymą, dėl ko atsakovas M. J. neturėjo galimybės, po minėtų patalpų atlaisvinimo 2015-12-20, tinkamai užfiksuoti jų grąžinimo momento. Remiantis tuo, pripažintina, kad ieškovei pažeidus bendradarbiavimo ir kooperavimosi tarp sutarties šalių pareigą (LR CPK 6.38 str. 3 d., 6.200 str. 2 d.), ji nepagrįstai paskaičiavo nuomos mokestį už 2015 m. gruodžio – 2016 m. birželio mėnesius, todėl ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atlaisvinti patalpas adresu (duomenys neskelbtini), ir nuostolių, kuriuos sudaro nesumokėtas nuomos mokestis, priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 115,85 Eur skolą už nesumokėtą nuomos mokestį už 2015 m. lapkričio mėnesį, delspinigius už laiku nesumokėtą nuomos mokestį 4,17 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo manymu jis nėra skolingas ieškovei, nes nuomos mokestį už 2015 m. rugsėjo ir spalio mėnesius jis sumokėjo pagal sutartį už visą išnuomotą plotą, o ieškovė 2015 m. rugsėjo mėnesį vienašališkai sumažino atsakovo nuomojamas patalpas daugiau nei per pusę, be to išnuomotose patalpose buvo trukdoma dirbti, buvo atjungiama elektra dėl ko patyrė nuostolius. Bylos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovė nebuvo rūpestinga ir atidi vykdydama nuomos sutartį ir nesiėmė visų priemonių, kad atsakovas galėtų tinkamai naudotis išnuomotomis patalpomis, atsakovas negalėjo tinkamai naudotis išnuomotomis patalpom dėl ieškovės kaltės, todėl atsakovas atleistinas nuo atsakomybės mokėti mokesčius, susijusius su patalpos nuoma (CK 6.259 straipsnis).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „K.“ R. filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2005). Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsakovo bei jo atstovų paaiškinimus, įrodymų visumą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų ir, neįrodė atsakovo kaltės. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Ieškinį atmetus ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas patyrė 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai, šias išlaidas atsakovo advokato paaiškinimu sudaro advokato darbas susipažįstant su procesiniais dokumentais, rašant atsiliepimą į ieškinį, dalyvaujant teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės atsakovui priteistina 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti kaip neįrodytą.

Priteisti iš ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių rajono apylinkės teismą.