Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-16 · Byla Nr. N-575-2738-11

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-16
Bylos Nr.
N-575-2738-11
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-01078-2010-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2738/2011Teisminio proceso Nr. 4-45-3-01078-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.4; 45.4.5; 45.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 16 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. J. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarimo V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. spalio 21 d. V. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. spalio 19 d., apie 15.10 val., Švenčionių rajone, Švenčionėliuose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į kelio būklę ir važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo, nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į priekyje važiavusią transporto priemonę, apgadino abu automobilius ir iš įvykio vietos pasišalino bei paliko stovėti transporto priemonę (duomenys neskelbtini) gatvėje, važiuojamosios dalies viduryje, taip užtverdamas bendrojo naudojimo automobilių kelią. Tokiais veiksmais V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 10, 132, 133 ir 231.1 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 22 d. nutarimu V. J. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 150 Lt baudą, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 3 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, o už ATPK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 600 Lt baudą. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, teismas, subendrinęs administracines nuobaudas, V. J. galutinai paskyrė 3 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius jam inkriminuotus pažeidimus įrodyta jo paties prisipažinimu ir paaiškinimu, taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, nukentėjusiojo paaiškinimais bei kita bylos medžiaga. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad V. J. prisipažino padaręs jam inkriminuotus pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, nedirba, pajamų neturi.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. prašo pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarimą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Mano, jog paskirta nuobauda yra per griežta. Pažymi, kad prisipažino padaręs jam inkriminuotus pažeidimus ir dėl to nuoširdžiai gailisi, žada naujų pažeidimų nedaryti. Taip pat atkreipia dėmesį, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti ir tam, kad galėtų tinkamai pasirūpinti šeima bei ligota senele. Teigia, jog atsižvelgus į minėtas aplinkybes ir tai, kad byloje nėra V. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu V. J. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių <...>. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 Lt iki 4 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <...>. ATPK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad <...> kliūčių kelių eismui sudarymas <...> užtraukia baudą nuo 500 Lt iki 1 000 Lt.

Ginčo dėl minėtų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuotų pažeidimų nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl V. J. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad ji per griežta. Pareiškėjas mano, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti specialiosios teisės atėmimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 30¹ straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2007 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti pažeidimą padariusiam asmeniui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

Tai, kad V. J. prisipažino padaręs jam inkriminuotus pažeidimus ir dėl to nuoširdžiai gailisi, yra asmens atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo žada naujų pažeidimų nedaryti, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tam, kad galėtų tinkamai pasirūpinti šeima bei ligota senele) taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Šių aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą (b. l. 11-14) matyti, jog V. J. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (b. l. 14), kas neigiamai apibūdina pareiškėjo asmenybę, rodo, kad asmuo atitinkamų išvadų nepadarė ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti eismo bei visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sankcijos už padarytus pažeidimus ribose paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas