- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- 2YT-30582-840/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01234-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. A., VĮ Turto bankui
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. A. ir VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. K. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, siekdama priimti palikimą pagal testamentą, jog pareiškėjos motina E. A., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. A. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.
Pareiškėjos L. K. reikalavimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime: pareiškėjos motina E. A., mirė (duomenys neskelbtini), kuri po sutuoktinio J. A. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą. Visas J. A. turtas buvo kaime, kur palikėjas ir sutuoktinė – E. A. – kartu gyveno. Pagal J. A. mirties metu galiojusius teisės aktus, apylinkės vykdomajame komiteto dokumentuose turtas buvo perrašytas jo sutuoktinei E. A.. J. A. paveldėjimo byla neužvesta. E. A. po sutuoktinio mirties toliau gyveno sutuoktinių name, juo rūpinosi ir tvarkė, mokėjo mokesčius, naudojosi ir kitais daiktais, todėl priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Pareiškėja L. K. savo reikalavimą įrodinėja šiais teismui pateiktais įrodymais: J. A. mirties liudijimu; J. A. ir E. A. santuokos liudijimu; E. A. mirties liudijimu; Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro raštu; Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kaišiadorių apylinkės seniūnijos pažyma apie nekilnojamą turtą; 1984 m. kovo 15 d. dovanojimo sutartimi; Nekilnojamojo turto registro išrašu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškėjos L. K. pareiškimą nurodė, jog neprieštarautų pareiškėjos reikalavimo patenkinimui, jei bylos nagrinėjimo teisme metu pasitvirtintų pareiškime nurodytos aplinkybės.
Suinteresuotas asmuo A. A. atsiliepime į pareiškėjos L. K. pareiškimą nurodė sutinkantis, kad jo motina E. A. priėmė savo sutuoktinio J. A. palikimą (duomenys neskelbtini) metais.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad E. A. buvo J. A., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė (b. l. 5-6). E. A. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). E. A. ir J. A. turėjo du vaikus: pareiškėją – L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-22). Po E. A. mirties jos palikimą pagal oficialų testamentą priėmė pareiškėja L. K. (b. l. 33-34). Paveldėjimo byla po J. A. mirties nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 31-32).
2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o J. A. mirė (duomenys neskelbtini), tai teisės normos dėl palikimo priėmimo pradedant jį faktiškai valdyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnio 2 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Pareiškėjos motina E. A. iš karto po sutuoktinio J. A. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t. y. palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. J. A. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad E. A. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio J. A. turtą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčo dėl palikimo nėra. Duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad E. A. mirusio sutuoktinio J. A. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdama faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)) priėmė sutuoktinio J. A. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimą po jo mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.