- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-28
- Bylos Nr.
- T-35-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00032-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pirm.), Egidijus Laužikas, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apygardos prokuratūros
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Egidijaus Laužiko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apygardos prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apygardos prokuratūros, priteisti 4 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, jog yra suimtas ir laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje. Patirtiną neturtinę žalą kildino iš to, kad Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras M. S. per įstatymų nustatytą 20 darbo dienų terminą neatsakė į pareiškėjo 2013 m. lapkričio 27 d. prašymą, kuriuo jis prašė leidimo skambinti savo artimiesiems.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad yra pagrindas šią administracinę bylą nutraukti, nes nebuvo laikomasi išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Ikiteisminio tyrimo metu proceso dalyvių skundai nagrinėjami ir sprendžiami pagal Baudžiamojo proceso kodekso 63, 64 ir kituose straipsniuose numatytas nuostatas. Todėl pareiškėjui nusprendus, kad jo teisės buvo nepagrįstai ilgai suvaržytos, jis turėjo teisę kreiptis į Kauno apygardos vyriausiąjį prokurorą Baudžiamojo proceso kodekso tvarka, o ne kreiptis į administracinį teismą. Be to, pareiškėjas neįrodė nei vienos iš Civilinio kodekso 6.272 straipsnyje numatytų valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Pareiškėjo atžvilgiu prašymo padavimo dieną ir šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas ir pareiškėjui taikoma kardomoji priemonė suėmimas. Kauno apygardos prokuratūroje buvo gauti pareiškėjo ir jo artimųjų prašymai, kurie, atsakovo teigimu, buvo susiję, kadangi jais buvo prašoma leisti bendrauti tarpusavyje. Atsižvelgiant į tai, mano, kad R. M. prašymas ir jo artimųjų prašymai buvo pagrįstai tenkinti vienu sprendimu. Apie šį sprendimą 2014 m. sausio 16 d. buvo informuotas tiek pareiškėjas, tiek jo artimieji. Todėl pareiškėjas neįrodė, kad pareigūnų veiksmai nagrinėjant prašymą dėl leidimo bendrauti su artimaisiais buvo neteisėti, bei kad pareiškėjas patyrė žalą.
Kauno apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodė, jog administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Be to, Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su bylų tyrimu. Nors pareiškėjas žalos nesieja su prokuroro veiksmais, atliktais ikiteisminio tyrimo metu, o keliamas reikalavimas dėl moralinės žalos atlyginimo yra grindžiamas Kauno apygardos prokuroro, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmais (neišspręstas prašymas per 20 dienų), tačiau pareiškėjo atžvilgiu prašymo padavimo dieną ir šiuo metu Kauno apskrities VPK ONTV atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00286-12, kuriame taikoma kardomoji priemonė – suėmimas R. M.. Teismui kilo abejonių, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo, šiuo atveju, yra susijęs ne su viešojo administravimo, bet su prokurorų sprendimais, priimtais ikiteisminio tyrimo metu. Baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti aukštesniajam prokurorui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl žalos, kurios atsiradimą kildina iš prokuroro netinkamai išspręsto pareiškėjo, kuriam pritaikyta kardomoji priemonė – suėmimas, prašymo suteikti leidimą skambinti artimiesiems, atlyginimo. Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso 6.272 straipsnis, ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas žalą sieja su ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro veika baudžiamajame procese. Pareiškėjo skundas nėra grindžiamas prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmais, todėl keliamas ginčas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apygardos prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo perduoti Kauno apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita RudėnaitėLietuvos vyriausiojo administracinio teismopirmininko pavaduotojasIrmantas JarukaitisLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjasEgidijus LaužikasLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys