Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Bielskė, nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjusi perduotino asmens A. P. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Mindaugo Taškūno pareiškimas perduoti Lietuvos Respublikos pilietį A. P. Kroatijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

II. Skundo argumentai

8. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Perduotino asmens A. P. skundas atmetamas.

9. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl Lietuvos Respublikos piliečio A. P. perdavimo Kroatijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Kroatijos Respublikos Novi Zagrebo municipalinio teismo 2022 m. kovo 4 d. išduotą EAO baudžiamojoje byloje Nr. K-539/2021, nepažeidė BK 9¹ straipsnio, BPK 71 ir 73 straipsnių bei Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR nustatytų reikalavimų.

10. BPK 17¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad EAO yra Europos Sąjungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas dėl asmens perdavimo pagal EAO, patikrina: 1) ar yra laikomasi EAO turiniui ir formai keliamų reikalavimų; 2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo negali būti perduodamas ar gali būti neperduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, šiuo atveju – Kroatijos Respublikai.

11. BK 9¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad remiantis EAO, Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, EAO išdavusioje valstybėje įtariamas nusikalstamos veikos padarymu arba šioje valstybėje nubaustas su laisvės atėmimu susijusia bausme, tačiau jos neatlikęs, perduodamas EAO išdavusiai valstybei. BK 9¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis pagal EAO perduodamas tik tuo atveju, jeigu pagal šį orderį išdavusios valstybės įstatymus už jo padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta bent 1 metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė, o jeigu EAO buvo išduotas dėl jau paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės vykdymo, – tik kai paskirtos bausmės terminas yra ne trumpesnis negu 4 mėnesiai.

12. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad Kroatijos Respublikos baudžiamasis įstatymas už A. P. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. pagalbą siekiant neteisėtai patekti į šalį ir joje apsigyventi, numato laisvės atėmimo iki 5 metų bausmę. Be to, EAO ši nusikalstama veika yra pažymėta kaip priskirta prie veikų, numatytų Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad minėto sprendimo 2 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, yra nurodyta, kad už šiame straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas, jei išduodančioje valstybėje narėje už jas baudžiama laisvės atėmimu arba įkalinimu, kurio ilgiausias terminas bent treji metai, ir laikantis jų apibrėžimo išduodančios valstybės narės teisėje, taikomas perdavimas pagal Europos arešto orderį, atsižvelgiant į šio pamatinio sprendimo reikalavimus ir netikrinant veikos dvigubo baudžiamumo principo.

13. Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnyje nurodyta, jog Europos arešto orderyje be kitų duomenų turi būti nurodyta: vykdytino teismo sprendimo įrodymas, arešto orderis arba kitas tokį pat poveikį turintis vykdytinas teismo sprendimas, kuriam taikomi 1 ir 2 straipsniai; nusikalstamos veikos pobūdis ir teisinė kvalifikacija, ypač atsižvelgiant į 2 straipsnį; aplinkybių, kuriomis nusikalstama veika buvo padaryta, aprašymas, ypač laikas, vieta, prašomo perduoti asmens dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką laipsnis; jei įmanoma, kitos nusikalstamos veikos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju Europos arešto orderio „e“ dalyje aiškiai ir išsamiai įvardytos A. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės, nurodant nusikalstamos veikos darymui pasitelktą schemą, bendrininką, taip pat vietą, laiką, aplinkybes, A. P. vaidmenį nusikalstamoje veikoje, t. y. tai, jog A. P. 2019 m. rugpjūčio 2 d. apie 21.40 val. Žumberako savivaldybėje kartu ir iš anksto susitarus su kitu nežinomu vyru, vardu A., norint neteisėtai materialiai pasipelnyti už nenustatytą piniginę sumą, į asmeninę „Chrysler Voyager“ markės transporto priemonę Jungtinės Karalystės registracijos numerio (duomenys neskelbtini), vairuojamą pirmojo atsakovo M. Š., nenustatytoje vietoje patalpino šešis Sirijos piliečius ir žinodami, kad šie asmenys Kroatijos Respublikos teritorijoje yra nelegaliai, kol pirmasis įtariamasis M. Š. vežė minėtus asmenis anksčiau sutartu maršrutu valstybės sienos su Slovėnijos Respublika link, antrasis įtariamasis A. P. vairavo asmeninę „Opel Vectra“ markės ir modelio transporto priemonę, Lietuvos Respublikos valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) atlikdamas „pirmtako“ darbą, informuojant pirmąjį bendrininką M. Š. apie jų maršrute pastebėtus policijos pareigūnus. Taigi, Kroatijos Respublikos kompetentingos institucijos pateiktas EAO atitinka šiam dokumentui keliamus turinio ir formos reikalavimus, o jame nurodyta nusikalstama veika, vadovaujantis Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 2 dalimi, patenka į EAO taikymo sritį.

14. Vertindamas, ar šiuo atveju buvo padarytos teisingos ir pagrįstos išvados dėl privalomo EAO nevykdymo pagrindo, numatyto BK 9¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte, dėl kurio savo argumentus skunde išdėstė ir perduotinas asmuo A. P., skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad minėtoje teisės normoje numatyta – Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis neperduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, jeigu teismas nustato, kad asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves. A. P. teigimu, Vilniaus apygardos teismas tinkamai neįvertino, kad jo perdavimo Kroatijos Respublikai atveju dėl jo sutuoktinei diagnozuotos sunkios (duomenys neskelbtini) ligos nebus užtikrinta jų vienintelio sūnaus, kuriam diagnozuoti specialieji poreikiai, priežiūra. Tokiu būdu bus pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) numatyta teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, taip pat vaiko teisės. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, A. P. nurodomos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti BK 9¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte apibrėžtą pagrindą.

15. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad A. P. sūnui G. P., kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai amžiaus, nuo 2023 m. birželio 15 d. iki 2024 m. birželio 14 d. yra nustatytas (duomenys neskelbtini) specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Be to, iš pateiktos Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikų 2023 m. spalio 19 d. pažymos matyti, kad I. P. (duomenys neskelbtini) klinikoje gydoma nuo 2023 m. rugsėjo 25 d., 2023 m. spalio 4 d. jai atlikta (duomenys neskelbtini), taikomas aktyvus gydymas stacionare, pacientei reikalinga intensyvi gydytojų priežiūra. Šie duomenys leidžia spręsti, kad perduotino asmens šeimoje šiuo metu yra susiklosčiusi sudėtinga situacija. Visgi kartu su minėtais duomenimis turi būti vertinamos ir kitos aplinkybės. Iš pirmiau paminėtų dokumentų matyti, kad A. P. sūnaus būklė nėra staigios ar netikėtos ligos pasekmė, kaip ir I. P. liga. Kaip nurodė pats A. P. teismo posėdžio apygardos teisme metu bei skunde, tai patvirtina ir bylos duomenys, iki sulaikymo Lietuvos Respublikoje jis nuo 2022 m. gegužės 5 d. iki 2022 m. spalio 11 d. buvo laikomas suimtas Vokietijoje, o po paleidimo negrįžo į Lietuvą, tęsė darbą Vokietijoje, dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir į Lietuvą grįžo tik 2023 m. vasario 6 d. Tai leidžia spręsti, kad A. P. sūnaus kasdieniais poreikiais betarpiškai rūpinosi ne jis, o jo sutuoktinė. A. P. patvirtino, kad jo sūnus lanko darželį, šiuo metu jį prižiūrėti jam padeda jo paties motina. Apibendrinant spręstina, kad yra kiti artimi vaikui asmenys, galintys pasirūpinti jo poreikiais. Teismas sutinka, kad perdavus A. P. Kroatijos Respublikai kurį laiką gali būti apribotos jo galimybės dirbti ir teikti šeimai finansinę pagalbą, tačiau šios aplinkybės nėra lemiamos sprendžiant aptariamą klausimą. Pažymėtina, kad Lietuvoje šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus, yra suteikiamos įvairaus pobūdžio garantijos bei pagalba, taip pat ir finansinė. Be to paminėtina ir tai, kad vadovaujantis BPK 76 straipsnio 3 dalimi, išimtiniais atvejais, kai pagrįstai manoma, kad asmens perdavimas keltų pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, arba kai yra kitų svarbių humanitarinių priežasčių, asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį kitai valstybei gali būti atidėtas. Įvertinus nurodytas aplinkybes spręstina, kad dėl A. P. perdavimo Kroatijos Respublikai jo teisė į šeimos ir privatų gyvenimą, taip pat vaiko teisės nėra pažeidžiamos tokiu lygiu, kad būtų galima konstatuoti BK 9¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą privalomą EAO nevykdymo pagrindą. Valstybė greta vaiko ir šeimos interesų gina ir viešą interesą užtikrinti vykdomo baudžiamojo proceso tikslus.

16. Ginčijama nutartimi taip pat nėra pažeidžiamas ir skunde nurodomas pakartotinio persekiojimo (non bis in idem) principas. Nors iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad Vokietijos Celės Aukščiausiasis Teismas 2022 m. spalio 11 d. sprendimu atsisakė įvykdyti Kroatijos Respublikos pateiktą EAO ir A. P. perduoti Kroatijos Respublikai, tačiau A. P. pateikia neteisingą aptariamo principo aiškinimą. BK 9¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse yra įvardyti konkretūs procesiniai sprendimai, kurių pagrindu asmuo neperduodamas ar gali būti neperduodamas EAO išdavusiai valstybei. Atskirai paminėtinas BK 9¹ straipsnio 3 dalies 3 punktas, pagal kurį Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis neperduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, jeigu asmuo už jo padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurios išduotas Europos arešto orderis, buvo nuteistas Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir paskirta bausmė įvykdyta, tebevykdoma ar nebegali būti vykdoma pagal nuteisusios valstybės įstatymus. Non bis in idem principo taikymą tik tiems asmenims, kurių teismo procesas vienoje valstybėje narėje yra galutinai baigtas, t. y. yra priimtas galutinis sprendimas dėl asmens kaltės už tą pačią veiką, pripažįsta ir teismų praktika (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimas Gasparini byloje C-467/04; 2007 m. liepos 18 d. sprendimas Kretzinger byloje C-288/05; 2007 m. liepos 18 d. sprendimas Kraaijenbrink byloje C-367/05; 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimas Mantello byloje C-261/09 ir kt.). Nagrinėjamu atveju Vokietijos Celės Aukščiausiasis Teismas nesprendė A. P. kaltės už galimai padarytą nusikalstamą veiką klausimo. Iš EAO turinio matyti, kad byla dėl A. P. pareikštų įtarimų šiuo metu nėra baigta, galutinis spendimas dėl jo kaltės nėra priimtas. Taigi, skunde minimas Vokietijoje priimtas teismo sprendimas dėl EAO nevykdymo nėra non bis in idem principo taikymo pagrindas. Draudimo vykdyti EAO kitoje valstybėje narėje tais atvejais, kai jį atsisako vykdyti viena valstybė narė, Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR nuostatos taip pat nereglamentuoja. Tokio pobūdžio teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje nenumato ir Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo.

17. A. P. skunde akcentuoja ir savo paties sveikatos būklę. Byloje pateiktas medicinos dokumentų išrašas patvirtina šias jam diagnozuotas ligas: (duomenys neskelbtini). Iš paminėto išrašo taip pat matyti, kad su sveikatos sutrikimais A. P. susiduria nuo 2016 m., 2017 m. jam buvo taikomas gydymas stacionare, vėliau jis konsultuotas gydytojų specialistų, tačiau nuo 2021 m. duomenų apie jam taikomą gydymą ar konsultavimą, taip pat jo sveikatos būklės pablogėjimą nėra. 2023 m. rugpjūčio 14 d. A. P. buvo išduoti siuntimai atlikti kraujo tyrimą dėl (duomenys neskelbtini), taip pat siuntimai pas gydytojus specialistus ((duomenys neskelbtini)) dėl būklės įvertinimo ir gydymo rekomendacijų, tačiau į gydytojų specialistų konsultacijas jis nesiregistravo. Nors skunde A. P. nurodo, kad dažnai tenka laukti ne tik vizito pas gydytoją specialistą, bet ir pačios registracijos eilės, tačiau iš paminėto išrašo matyti, jog A. P. konkrečią dieną, tai yra 2023 m. rugpjūčio 16 d., buvo užregistruotas atlikti kraujo tyrimą, tačiau neatvyko. Taigi, A. P. diagnozuotos tam tikros lėtinio pobūdžio ligos, kurios pagal pateiktus duomenis šiuo metu nėra tokio pobūdžio, kad EAO vykdymą būtų galima sieti su pagrindinių žmogaus teisių pažeidimu. Kita vertus, vadovaujantis jau minėto BPK 76 straipsnio 3 dalies nuostatomis, iki asmens perdavimo atsiradus naujų, išimtinių aplinkybių, pagrindžiančių manymą, kad asmens perdavimas keltų pavojų jo gyvybei ar sveikatai, asmens perdavimas pagal EAO kitai valstybei gali būti atidėtas.

18. Be to, skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo išvadai, kad Kroatijos Respublikoje A. P. nebus užtikrinta teisė į būtinąją sveikatos apsaugą. 2022 m. liepos 29 d. ir papildomai 2023 m. rugsėjo 11 d. raštais Kroatijos Respublikos Teisingumo ir administracijos ministerijos Kalėjimo sistemos centrinis biuras pateikė informaciją, kad Kroatijos Respublikoje visiems asmenims, kuriems atimta laisvė, esantiems įkalinimo įstaigoje, įskaitant asmenis, atliekančius kardomąjį kalinimą (kalinius), apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu (arba įkalinimo įstaigos ar kalėjimo, kuriame yra kalinys, lėšomis), yra taikomos visuomenės sveikatos sistemoje nustatytos kokybės ir apimties gydymo ir sveikatos priežiūros priemonės. Kartu patvirtino, kad A. P. bus suteikta adekvati sveikatos priežiūra, tai yra jam bus atliekami reguliarūs sveikatos patikrinimai, taip pat jis galės ir pats prašyti dažnesnių medikų ir specialistų patikrinimų. Minėtuose raštuose taip pat aprašyti ir įkalinimo bei bausmių vykdymo įstaigose veikiantys kalinių sveikatos skyriai, Zagrebo kalėjimo ligoninė, aprašyta paslaugų teikimo tvarka, nurodyta informacija, kad nesant galimybės gydytis bausmių vykdymo sistemoje, asmenys, kuriems atimta laisvė, siunčiami gydytis už bausmių vykdymo sistemos ribų į valstybės sveikatos priežiūros įstaigas. Ši informacija ir garantijos leidžia spręsti, kad perdavus A. P. Kroatijos Respublikai bus užtikrintos Konvencijoje numatytos minimalios garantijos sveikatos priežiūros vykdymo aspektu. Pagrindo išvadai, kad perdavus A. P. jis dėl savo sveikatos būklės patirs nežmonišką ar žeminantį elgesį, nėra.

19. A. P. teigimu, nežmoniško ir žeminančio elgesio rizika kyla ir dėl tinkamai nenustatytų jo kalinimo ir galimos bausmės vykdymo Kroatijos Respublikos kalėjimuose sąlygų. Situaciją apie bendras kalinimo sąlygas Kroatijos Respublikos įkalinimo įstaigose iliustruoja ir byloje pateikti žiniasklaidos pranešimai, viešai skelbiama 2018 m. spalio 2 d. Europos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) vizito Kroatijoje ataskaita, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose prieš Kroatiją (pavyzdžiui, 2016 m. spalio 20 d. sprendimas Muršić prieš Kroatiją, 2019 m. spalio 31 d. sprendimas Ulemek prieš Kroatiją, 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimas Kopić prieš Kroatiją). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime, priimtame sujungtose bylose C-404/15 ir C-659/15 PPU Aranyosi ir Căldăraru, aptartos procedūros, kurių turi būti imamasi tais atvejais, kai gaunama informacija, kad prašomam perduoti asmeniui kyla reali nežmoniško ar žeminančio elgesio rizika. Bylos duomenys patvirtina, kad EAO išdavusios valstybės buvo paprašyta pateikti papildomą informaciją apie sąlygas, kuriomis numatoma kalinti prašomą perduoti asmenį. Minėtuose 2022 m. liepos 29 d. ir papildomai 2023 m. rugsėjo 11 d. raštuose Kroatijos Respublikos Teisingumo ir administracijos ministerijos Kalėjimo sistemos centrinis biuras išsamiai aprašė kardomojo kalinimo ikiteisminio tyrimo metu ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygas Kroatijos Respublikoje, kurios galėtų būti taikomas, jei persekiojamas asmuo būtų nuteistas laisvės atėmimo bausme. Naujausiai pateiktame 2023 m. rugsėjo 11 d. rašte nurodyta, kad perdavus A. P. remiantis EAO, jis bus palydėtas į Zagrebo kalėjimą kardomojo kalinimo vykdymui – suėmimui. Patekęs į Zagrebo kalėjimą kardomajam kalinimui, su sutikimu, gali būti perkeltas į Lipovicos-Popovačos kalėjimą, į naujai atidarytą skyrių uždaromis laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir kardomojo kalinimo sąlygomis. Rašte taip pat nurodyta, kad 2022 m. gruodžio mėn. Lipovicos-Popovačos kalėjime įkurtas uždaras laisvės atėmimo bausmių vykdymo skyrius ir tardymo izoliatorius su visiškai nauja 100 vietų talpa. Jei nurodytas asmuo būtų nuteistas, po siuntimo į tam tikrą įkalinimo įstaigą/kalėjimą (jeigu būtų kalbama apie uždaras laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas), jis galėtų būti perkeltas į minėtą naujai atidarytą Lipovicos-Popovačos pataisos namų skyrių, jei tuo metu nebūtų rimtų kliūčių. Rašte taip pat aprašytos kalinimo sąlygos minėtose įstaigose. Užtikrinta, kad kardomasis kalinimas bus vykdomas nepažeidžiant asmens teisių ir jo orumo, sudarant sąlygas, atitinkančias minimalius žmogiškuosius ir teisinius reikalavimus, numatytus Konvencijos 3 straipsnyje. Kaliniai apgyvendinami atitinkamo dydžio patalpose, atitinkančiose būtinus sveikatos ir higienos reikalavimus, klimato sąlygas. Patalpos, kuriose yra kalinami asmenys, yra švarios, šviesios ir pakankamai erdvios, kaliniai turi savo sanitarinį mazgą, atskirtą nuo likusios erdvės. Teismas sprendžia, kad Kroatijos Respublikos kompetentingų institucijų rašte pateiktos garantijos ir informacija apie konkrečią kalinimo įstaigą, naujai atidarytą įsipareigojimų pagal Konvencijos 3 straipsnį vykdymo bei Europos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą stebėsenos sąlygomis, taip pat pateikti duomenys apie joje nustatytas kalinimo sąlygas, net ir konkrečiai neįvardinus kaliniui tenkančio gyvenamo ploto kalinimo patalpoje, leidžia atmesti realią riziką, kad šiuo atveju su prašomu perduoti asmeniu bus nežmoniškai ir žeminančiai elgiamasi dėl galimų netinkamų kalinimo sąlygų. Be kita ko, aptariamame rašte, priešingai nei atsakant Vokietijos kompetentingoms institucijoms, papildomai nurodyta, kur konkrečiai galėtų būti kalinamas A. P. ne tik suėmimo atveju, bet ir paskyrus laisvės atėmimo bausmę, aprašytos šiose vietose esančios kalinimo sąlygos. Taigi, Lietuvos Respublikai pateiktame rašte išdėstyta konkretesnė ir išsamesnė informacija dėl galimo A. P. kalinimo sąlygų, o tai tik pagrindžia išvadas, kad pagrindo nevykdyti EAO nėra.

20. A. P. taip pat pateikia argumentus dėl nepagrįsto Kroatijos Respublikos institucijų jam skirto suėmimo, taip pat aptariami, jo teigimu, netinkami šių institucijų veiksmai neužtikrinus jam vertėjo jo sulaikymo iš karto po nusikalstamos veikos padarymo metu, nesiėmus aktyvių nusikalstamos veikos tyrimo veiksmų jam esant sulaikytam Vokietijoje. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog Europos arešto orderio vykdymas yra principas, o atsisakymas jį vykdyti suprantamas kaip išimtis, kurią reikia aiškinti siaurai (2020 m. kovo 11 d. sprendimas SF, C‑314/18). Sąjungos teisė grindžiama esmine prielaida, pagal kurią kiekviena valstybė narė dalijasi su kitomis valstybėmis narėmis daugeliu bendrų vertybių, kuriomis pagrįsta Sąjunga, kaip numatyta Europos Sąjungos Sutarties 2 straipsnyje, ir pripažįsta, kad kitos valstybės narės jomis dalijasi su ja. Ši prielaida suponuoja ir pateisina valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą pripažįstant šias vertybes, taigi, ir laikantis Sąjungos teisės, kuri jas įgyvendina. Vykdančiosios teisminės institucijos iš esmės gali atsisakyti vykdyti tokį arešto orderį tik Pamatiniame sprendime 2002/584/TVR išsamiai išvardytais nevykdymo atvejais (kurie atitinkamai įtvirtinti ir BK 9¹ straipsnyje). Tarpusavio pripažinimo principas, kuriuo pagrįsta EAO sistema, grindžiamas valstybių narių abipusio pasitikėjimo principu, kad jų atitinkamos nacionalinės teisės sistemos gali užtikrinti lygiavertę ir veiksmingą pagrindinių teisių, pripažįstamų Sąjungos lygiu, visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, apsaugą. Tarpusavio pripažinimo ir abipusio pasitikėjimo principai paremti prielaida, kad orderis išduotas laikantis minimalių galiojimo reikalavimų. Tai reiškia, kad vykdančioji valstybė narė netiria EAO nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Tos pačios nuostatos taikytinos ir dėl asmens atžvilgiu vykdomame baudžiamajame procese taikytų konkrečių procesinių veiksmų ir priemonių. Jų teisinis vertinimas nepriskirtas EAO vykdymo klausimą sprendžiančio teismo kompetencijai, tačiau paminėti argumentai gali būti tiesioginių skundų Kroatijos Respublikos kompetentingoms institucijoms dalyku.

21. Apibendrindamas padarytas išvadas, įvertinęs Kroatijos Respublikos kompetentingų institucijų pateiktą papildomą informaciją ir garantijas dėl kalinimo sąlygų, įskaitant ir medicininę priežiūrą, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad perdavus A. P. pagal EAO Kroatijos Respublikai, jo žmogaus teisės nebus pažeistos. Aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas tenkinti perduotino asmens skundą ir atsisakyti vykdyti EAO, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2 ir 3 dalimis,

nutaria:

perduotino asmens A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.