- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-30
- Bylos Nr.
- e2YT-2676-850/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockaitis
- Pareiškėjas
- T. G.
- Suinteresuotas asmuo
- J. G., S. G., D. G.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. G. pareiškimą, suinteresuoti asmenys J. G., S. G., D. G., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. T. G. (toliau – pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. G. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė pareiškėjas T. G., pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Šalies argumentai
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjas gimė A. G. ir J. G. šeimoje. Be jo, šeimoje užaugo broliai S. G. ir D. G.. Tėvai gyvendami santuokoje, įsigijo pastatą-gyvenamąjį namą, pastatą-tvartą, pastatą-daržinę, kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotus J. G. vardu. Nors nekilnojamasis turtas registruotas vienos mamos vardu, tačiau pagal įstatymą yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (turto įgijimo metu galiojęs LTSR Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis). Tėvas A. G. mirė (duomenys neskelbtini), nepalikęs testamento, todėl palikimas atsirado pagal įstatymą. Per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą pas notarą dėl palikimo priėmimo palikėjo vaikai ir sutuoktinė nesikreipė, pareiškimo neparašė, todėl paveldėjimo byla neužvesta. Nuo gimimo pareiškėjas gyveno ir gyvena tėvų gyvenamajame name kartu su tėvais, tačiau kai sukūrė šeimą, įsirengė kitą gyvenamojo namo pusę ir gyvena atskirai. Gyvenamojo namo ir ūkinės paskirties pastatų remontu, priežiūra rūpinosi ir tuomet, kai tėvas A. G. buvo gyvas, lygiai taip pat rūpinasi ir po jo mirties visus tuos metus iki šiol. Po tėvo A. G. mirties, vienas pradėjo valdyti palikėjui priklausiusią viso nekilnojamojo turto dalį, t. y. jį prižiūri, tvarko, moka visus mokesčius. Mama J. G. gyvena to paties gyvenamojo namo kitame gale, tačiau ji pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, ji nepretenduoja paveldėti jos sutuoktiniui A. G. priklausiusio nekilnojamojo turto dalį. Palikimą priėmė aktyviais veiksmais, nes tėvui priklausiusio nekilnojamojo turto dalį pradėjo valdyti iš karto po jo mirties ir valdo iki šiol, kaip savo. Suinteresuotais asmenimis byloje patraukia palikėjo visus vaikus ir sutuoktinę, kurie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Kadangi jie nepriėmė palikimo nei paduodami pareiškimą notarui, nei faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, mano, kad suinteresuoti asmenys jokių prieštaravimų nereikš.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepime sutinka su pareiškimu.
Suinteresuoti asmenys S. G. ir D. G. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo T. G. tėvai A. G. ir J. G. susituokė (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 237. Gyvendami santuokoje tėvai įsigijo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotus J. G. vardu. Pareiškėjas nuo gimimo gyveno ir gyvena tėvų gyvenamajame name kartu su tėvais. Sukūrus šeimą, įsirengė kitą gyvenamojo namo pusę ir gyvena atskirai. Šiuo adresu deklaravo ir savo gyvenamąją vietą. Tėvas A. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo A. G. mirties, pareiškėjas vienas pradėjo valdyti palikėjui priklausiusią viso nekilnojamojo turto dalį, t. y. prižiūri, tvarko, moka visus mokesčius. Suinteresuoti asmenys - pareiškėjo mama J. G., broliai S. G. ir D. G. pretenzijų į A. G. turto dalį nereiškia. Pagal A. G. mirties dieną galiojusį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnį (2001 m. redakcija), palikimą buvo galima priimti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties momento kreipiantis į notarų biurą arba faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjas po tėvo mirties per tris mėnesius dėl atsiradusio paveldimo turto į notarų biurą nesikreipė. Tačiau nustatyta, kad per tris mėnesius pareiškėjas po tėvo mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėjas negali kitokiu būdu gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniu, 263-268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė sūnus T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.