Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (pirmininkauja posėdžiui ir pranešėja), sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjui V. K., atsakovo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui Mariui Vainauskui, atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Vilniaus pataisos namų atstovei Miglei Einorytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl žalos atlyginimo ir sprendimo panaikinimo atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, ir Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą ir patikslintą skundą (b. l. 1–2, 14), kuriuose prašo: 1) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti pareiškėjui neturtinės žalos 500 000 Lt; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2011 04 21 raštą Nr. 2S-1036. Kitus reikalavimus atsisakyta priimti teismo 2011 05 23 nutartimi.

Skunde paaiškina, kad 2011 03 25 skundu kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių, kadangi Vilniaus pataisos namai kategoriškai atsisako sudaryti pareiškėjui galimybę gauti informaciją dėl konkretaus teisės akto, įstatymo. Gavo 2011 04 21 atsakymą Nr. 25-1036, kuriame nurodyta, kad pataisos namų administracija neprivalo pareiškėjui teikti informaciją apie galiojančius teisės aktus.

Tokia pačią nuomonę pareiškėjui pateikia ir pataisos namų administracija, kuri atsisakė teikti pareiškėjui teisės akto kopijas už jo lėšas. Nurodo, kad pataisos namų atsisakymai išdėstyti 2011 03 28 rašte ir 2011 03 01 rašte. Pareiškėjas parašė skundą Kalėjimų departamentui 2011 03 31, atsakymo negavo. Jam neleidžiama gauti informacijos dėl galiojančių teisės aktų, neleidžiama su jais susipažinti. Remiasi Bausmių vykdymo kodekso 11, 100 straipsniais. Mano, kad dėl nurodytų pažeidimų jam yra atimta teisė ginti savo teisėtus interesus. Esant tokiai padėčiai pablogėjo pareiškėjo padėtis, atsirado dvasiniai pergyvenimai. Dėl to pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą. Pareiškėjo nuomone, jis turi teisę gauti bet kokią teisinę informaciją iš įstaigos administracijos. Tuo tarpu Vilniaus pataisos namų administracija jam neatsako netgi į klausimą, kodėl įstaigoje nėra pareiškėjui reikalingų teisės aktų. Mano, kad pataisos namai privalo gauti „Valstybės žinias“, o jose yra visa pareiškėjui būtina teisinė informacija. Rėmėsi Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriame pasakyta, kad valstybės institucija, taikydama teisės aktus, privalo juos aiškinti. Paaiškino, kad konkrečiai negalėjo gauti higienos normų. Prašė skundą tenkinti.

Vilniaus pataisos namai, atstovaujantys atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 44-45) nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad 2010 12 27 V. K. prašymu Nr. 29-186 kreipėsi į Vilniaus pataisos namų direktorių, prašydamas supažindinti su jo nurodytais teisės aktais. Pareiškėjui buvo atsakyta 2011 01 21 raštu Nr. 42-1-39 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame paaiškinta, kad dalis aktų pareiškėjui pateikta susipažinti, dalis, jam grįžus į pataisos namus, bus pateikta, o dalies teisės aktų administracija pateikti neprivalo.

Pareiškėjas 2011 02 19 pateikė Vilniaus pataisos namų direktoriui pareiškimą Nr. 29-1-41, pareiškė, kad įstaigos Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas V. P. žodžiu paaiškino, kad nuo 2011 02 19 jam suteikta teisė kiekvieną darbo dieną nuo 9.30 val. iki 13.00 val. lankytis pataisos namų bibliotekoje-skaitykloje ir susipažinti su teisės aktais.

Pareiškėjas 2011 02 28 parašė prašymą Nr. 29-1-46 dėl jo išvardintų teisės aktų kopijų padarymo. Pareiškėjui buvo atsakyta 2011 03 28 raštu Nr. 42-1-123, kad vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio nuostatomis administracija neprivalo pateikti šiuo metu negaliojančių teisės aktų kopijų. Šiuo raštu pareiškėjas papildomai informuotas, kad nuo 2011 02 19 jam suteikta teisė kiekvieną darbo dieną nuo 9.30 val. iki 13.00 val. lankytis pataisos namų bibliotekoje-skaitykloje ir susipažinti su teisės aktais bei kita literatūra.

Nesutinka su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą. Mano, kad tokiai žalai atlyginti nėra civilinės atsakomybės sąlygų visumos, kurios reikalauja Civilinis kodeksas. Pareiškėjas nenurodo, nepateikia įrodymų ir paaiškinimų dėl jam tariamai padarytos žalos, nepaaiškina, kaip apskaičiavo žalos dydį, nenurodo, koks priežastinis ryšys tarp tariamos žalos ir pataisos namų administracijos veiksmų.

Pataisos namų administracija veikė tinkamai, pagal įstatymus, jokia žala pareiškėjui nebuvo padaryta. Į pareiškėjo prašymus buvo atsakyta laiku ir motyvuotai, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti su teisės aktais, todėl jo teisės nebuvo pažeidžiamos ar apribojamos.

Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundo netenkinti.

Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 22-24) nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (procesinė padėtis pakeista teismo 2011 05 23 nutartimi, b. l. 15-16).

Paaiškina, kad pareiškėjas skunde nenurodo jokių konkrečių priežasčių, kodėl jis nesutinka su Departamento 2011 04 21 raštu. Pareiškėjas 2011 03 25 skundu kreipėsi į Departamentą, paaiškino, kad 2011 02 28 raštu kreipėsi į Vilniaus pataisos namų direktorių jam rūpimais klausimais, tačiau atsakymo negavo. Skundėsi, kad pataisos namų bibliotekoje nėra reikalingos teisinės literatūros arba ji yra pasenusi. Taip pat klausė, kuris iš pataisos namų administracijos atstovų jį turi informuoti apie priimtus naujus teisės aktus, nurodant tų aktų numerį „Valstybės žiniose“.

Buvo nustatyta, kad pataisos namų Nuteistųjų ir suimtųjų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registravimo žurnale 2011 02 28 užregistruotas pareiškėjo pareiškimas, adresuotas Vilniaus pataisos namų direktoriui, šiame pareiškime pareiškėjas prašė paaiškinti, kokiu būdu pataisos namuose jis gali susipažinti su jam reikalingais teisės aktais.

Departamento sprendime 2S-1036 pareiškėjui buvo nurodyta, kad į šį prašymą pareiškėjui buvo atsakyta Vilniaus pataisos namų 2011 03 28 raštu Nr. 42-1-124. Taip pat pareiškėjui buvo paaiškinta, kad pataisos namų bibliotekoje yra šiuo metu galiojantys kodeksai, kita teisinė literatūra, nuteistųjų naudojimuisi prenumeruojamos „Valstybės žinios“. Bibliotekoje nuteistieji gali lankytis jiems nustatytu laiku. Dėl to pareiškėjo teiginiai, kad pataisos namų administracija sąmoningai užkerta kelią gauti įstatymus, su jais susipažinti, buvo atmesti kaip nepagrįsti. Departamentas atsakė ir į kitus pareiškėjo keliamus klausimus. Paaiškino Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio nuostatas.

Departamentas į pareiškėjo skundą atsakė tinkamai, atsakymą pagrindė galiojančiais teisės aktais, nurodė apskundimo tvarką. Mano, kad atsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Pareiga nuteistuosius supažindinti su visais naujai priimtais ir paskelbtais teisės aktais nėra įtvirtinta jokiame su bausmių vykdymu susijusiame teisės akte.

Nustatyta, kad pataisos namuose pareiškėjui, kaip ir visiems kitiems įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sudarytos sąlygos naudotis įstaigoje esančia biblioteka. Konkrečiai pareiškėjui leista kiekvieną darbo dieną nuo 9.30 val. iki 13.00 val. lankytis bibliotekoje, kur yra galimybė susipažinti su jį dominančiais teisės aktais, galima gauti norimų teisės aktų kopijas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka. Paaiškina, kad reikalavimo pareiškėjas nepagrindžia, remiasi abstrakčiais teiginiais. Nurodo, kad nėra būtinų žalos atlyginimo sąlygų, kurias nustato Civilinis kodeksas.

Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Prašė skundo netenkinti.

Skundas netenkinamas.

Ginčas susijęs su pataisos namų administracijos pareiga teikti neteistajam teisės aktus, kuriuos nurodo nuteistasis.

Pirmiausia apibrėžtinas skundo dalykas, t. y. dėl kokių skundų ir prašymų, kurie nebuvo patenkinti nei Vilniaus pataisos namų administracijos, nei Kalėjimų departamento, pareiškėjas kreipėsi teisminės gynybos. Pareiškėjo kreipimosi į teismą esmė yra ta, kad pareiškėjas, kaip jis pats teigia, negauna pataisos namuose susipažinti su teisės aktais, kuriuos jis konkrečiai prašo jam pateikti, pareiškėjas aiškina, kad ne visi jam reikalingi teisės aktai yra bibliotekoje, kad administracija privalo nurodyti jam teisės aktų publikacijų „Valstybės žiniose“ numerius. Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodo, kokiuose dokumentuose ar pareiškėjo rašytuose skunduose yra duomenų, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes. Tai 2011 03 25 skundas Kalėjimų departamentui ir Kalėjimų departamento 2011 04 21 atsakymas Nr. 25-1036; pataisos namų administracijos 2011 03 28 raštas Nr. 42-1-123; 2011 01 21 raštas Nr. 42-1-139; Kalėjimų departamento 2011 03 01 raštas Nr. 25-550; pareiškėjo 2011 03 31 skundas Kalėjimų departamentui. Panaikinti pareiškėjas prašo tik Kalėjimų departamento 2011 04 21 sprendimą Nr. 25-1036, kuris priimtas dėl pareiškėjo 2011 03 25 skundo.

Chronologiškai vertinant nurodytus raštus, pirmasis iš jų yra Vilniaus pataisos namų 2011 01 21 raštas Nr. 42-1-39, kuriuo atsakoma į pareiškėjo 2010 12 27 prašymą Nr. 29-186 (b. l. 4). Pareiškėjo prašyme (b. l. 46) buvo nurodyta, kad jis nori susipažinti su Lietuvos higienos normos HN 76:2010 punktais: 4.1, 4.2, 4.3, 4.4, 4.5, 4.6, 4.7, 4.9, 4.10, 4.11, 4.12, 4.13, 4.14, 4.15, 4.16, 4.17, 4.18, 4.19, 4.20, 4.21, kadangi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 104, 120 punktuose nurodyta, kad teisinius santykius nustato Kalėjimų departamento įsakymai, tai pareiškėjas nori susipažinti ir su Kalėjimų departamento įsakymais.

Atsakyme į šį prašymą Vilniaus pataisos namai informuoja, kad, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pareiškėjui buvo pateikta. Nurodyta, kad šioje higienos normoje nukreipiama į kitus aktus, kurie, kiek jie susiję su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, nuteistųjų teisėmis ir pareigomis, pareiškėjui bus pateikti sugrįžus į pataisos namus (tie aktai išvardinami). Taip pat nurodomi pavadinimai ir datos Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymų, į kuriuos nukreipia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 120 ir 104 punktai. Pasakyta, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 06 07 įsakymas Nr. 4/07-120 pareiškėjui bus pateiktas, o tai, kas paminėta 104 punkte, nebus pateikta, nes šiuo metu neteistiesiems ir jų artimiesiems į trumpalaikį ir ilgalaikį pasimatymą uždrausta įsinešti daiktus, išvardintus BVK 1 priede.

Kalėjimų departamento 2011 03 01 raštu Nr. 25-550 atsakoma į pareiškėjo 2011 02 01 ir 2011 02 08 du skundus (b. l. 6). Pareiškėjas šio Departamento atsakymo neginčija, juo remiasi tik kaip papildoma aplinkybe, kuria motyvuoja nurodomas aplinkybes, kad negauna susipažinti su norminiais aktais, nors nepaaiškina, kaip šis raštas susijęs su pareiškėjo teise gauti teisės aktų kopijas ar susipažinti su norimais teisės aktais. Departamento 2011 03 01 rašte yra aprašyti nagrinėti skundai – 2011 02 01 skundas buvo dėl to, kad pataisos namų administracija neteisingai įteikė voką pareiškėjui – jame nebuvo gavimo ir įteikimo spaudų, liepta buvo pasirašyti lydraštyje, kuriame nebuvo numatyta tam vietos. Šiuo klausimu pareiškėjas šioje byloje ginčo nekelia. Departamento 2011 03 01 raštu atsakoma į įvairias pareiškėjo pretenzijas, nesusijusias su teisės aktų gavimu. Taip pat šiuo raštu pateikiama informacija, kad literatūra ir norminiais teisės aktais pareiškėjas gali naudotis įstaigos bibliotekoje įstaigos administracijos nustatyta tvarka. Toliau šiame rašte analizuojami klausimai dėl pareiškėjo laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, dėl konvojavimo tvarkos, dėl kainų parduotuvėje, prekybos tvarkos, t. y. su teisinės literatūros gavimu susijęs tik vienas iš šio rašto teiginių, pareiškėjas neneigė, kad jis gali naudotis pataisos namų biblioteka.

Pareiškėjas padavė 2011 03 25 skundą Kalėjimų departamentui (b. l. 25). Šiame skunde pareiškėjas nurodo, kad 2011 02 21 rašytiniu prašymu kreipėsi į pataisos namų direktorių, prašydamas išaiškinti, dėl kokios priežasties pataisos namų parduotuvėje nepardavinėjamas dirbtinis medus, nurodo, kad atsakymo negavo.

Nurodo, kad 2011 02 28 rašytiniu prašymu kreipėsi į pataisos namų direktorių, prašė išaiškinti būdą, kaip susipažinti su Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, nes pataisos namų bibliotekoje-skaitykloje arba nėra reikiamų aktų, arba aktai negaliojantys. Prašė paaiškinti, kas iš pataisos namų administracijos atstovų turi pareiškėją informuoti ir nurodyti „Valstybės žinių“ redakcijos konkretaus akto numerį, kad jis galėtų tokį rasti bibliotekoje ir su reikiamu aktu susipažinti. Pataisos namai atsakymo nepateikė.

Teigia, kad pataisos namai sąmoningai užkertą jam kelią gauti Lietuvos Respublikos įstatymus, su jais susipažinti ir skųsti pataisos namų veiksmus teismui (reikia suprasti, kad pareiškėjui teisės aktai reikalingi dėl to, kad jis nori skųsti administracijos veiksmus teismui).

Prašo Kalėjimų departamentą įpareigoti pataisos namus atsakyti į pareiškėjo 2011 02 21 ir 2011 02 28 prašymus; įpareigoti pataisos namus teikti pareiškėjui informaciją, nurodyti teisės aktų numerius, paskelbtus „Valstybės žiniose“, ir kad pataisos namai sudarytų pareiškėjui sąlygas susipažinti su galiojančiais teisės aktais; nubausti pataisos namų direktorių; įpareigoti pataisos namus atsiprašyti pareiškėjo raštiškai.

Kalėjimų departamentas 2011 04 21 raštu Nr. 2S-1036 (b. l. 3) atsakė į pareiškėjo skundą, pareiškėjas prašo šį sprendimą panaikinti. Šiuo raštu atsakoma pilnutinai į pareiškėjo klausimą dėl maisto produkto, keltą jo 2011 02 21 skunde, tačiau dėl to pareiškėjas ginčo šioje byloje nekelia. Bet kuriuo atveju, dėl maisto produkto pateiktas išsamus paaiškinimas.

Kitoje rašto dalyje atsakoma į pareiškėjo reikalavimus dėl susipažinimo su teisės aktais. Nurodoma, kad pareiškėjui į jo prašymą atsakyta administracijos 2011 03 28 raštu Nr. 42-1-124, paaiškinta, kaip ir kada pareiškėjas gali susipažinti su jį dominančiais teisės aktais, nurodoma, kad jo prašymas išnagrinėtas nepažeidžiant terminų. Kartu paaiškinama, kad Vilniaus pataisos namų bibliotekoje yra šiuo metu galiojantys kodeksai ir kita teisinė literatūra, prenumeruojamos „Valstybės žinios“ nuteistiesiems naudotis, su bibliotekoje esančia literatūra nuteistieji gali susipažinti jiems nustatytu laiku lankytis bibliotekoje. Todėl pareiškėjo teiginys, kad jam sąmoningai trukdoma susipažinti su teisės aktais, pripažįstamas nepagrįstu. Raštas grindžiamas Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris cituojamas. Taip pat nurodoma, kad joks pataisos namų administracijos darbuotojas neturi pareigos teikti pareiškėjui informaciją apie visus „Valstybės žiniose“ spausdinamus teisės aktus, nurodyti jų išspausdinimo datas bei leidinio numerius.

Byloje yra pareiškėjo du 2011 02 28 pareiškimai, pateikti pataisos namų direktoriui (b. l. 27-28, 30), tik vienas jų susijęs su Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių pateikimu (b. l. 30).

Vilniaus pataisos namų administracijos 2011 03 28 rašte Nr. 42-1-123 (b. l. 50) nurodyta, kad juo atsakoma į pareiškėjo 2011 02 28 prašymą Nr. 29-1-46 (b. l. 49). Pareiškėjas prašė padaryti kopiją Baudžiamojo kodekso 2000 m. lapkričio 21 d. redakcijos (iki naujo įstatymo pasikeitimo) 114, 114/1, 115, 117, 226, 227, 228, 229, 236, 258 straipsnių. Pataisos namų administracija atsakė, kad BVK 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad „nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas“. Dėl to administracija neprivalo teikti pareiškėjui prašomo teisės akto dalių. Papildomai informavo pareiškėją, kad pagal jo 2011 02 19 prašymą Nr. 29-1-41 jam leista kiekvieną darbo dieną nuo 9.30 val. iki 13.00 val. lankytis pataisos įstaigos bibliotekoje, kur jis turi teisę susipažinti su jį dominančiais teisės aktais ir kita turima literatūra. Pažymėta, kad administracija pateiks norimų dokumentų kopijas, kai jie bus teikiami kartu su prašymu.

Vertinant visą šią informacija, daroma išvada, kad pareiškėjui nėra trukdoma lankytis bibliotekoje, pareiškėjas nepaneigė duomenų, kad prašoma higienos norma, su ja susiję teisės aktai jam buvo pateikti. Taip pat iš šių raštų matyti, kad pareiškėjas žino (yra susipažinęs) su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, jam buvo pateiktas ir šiose taisyklėse nurodomas Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 06 07 įsakymas Nr.4/07-120, dėl 104 punkte numatyto įsakymo paaiškinta, kad šiuo metu galioja tvarka, kuri nustatyta BVK. Tačiau pareiškėjui pačiam yra sudėtinga „Valstybės žiniose“ rasti reikalingus teisės aktus, todėl jis reikalauja, kad jam būtų nurodoma, kur leidinyje rasti bet kuriuos norimus teisės aktus. Teismas sutinka su skundžiamo Departamento 2011 04 21 rašto paaiškinimu, kad pataisos namų įstaigos administracija, jos darbuotojai nėra įpareigoti teikti pareiškėjui tokią informaciją.

Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnis reglamentuoja bendrąsias nuteistųjų teises, šiame straipsnyje nustatyta:

1) gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Šią informaciją bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta;

2) kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, pareigūną, visuomeninę ar tarptautinę organizaciją, taip pat kitas įmones, įstaigas ir organizacijas;

3) gauti medicinos pagalbą;

4) gauti teisinę pagalbą.

2. Specialiąsias nuteistųjų teises nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys šio Kodekso skyriai“.

Šiame straipsnyje nurodyta, kad nuteistajam turi būti pateikiama rašytinė informacija apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, jo teises bei pareigas. Tai reiškia, kad tik tokio pobūdžio teisės aktus (ir nebūtinai teisės aktus, o gali būti ir jų paaiškinimas raštu) administracija privalo pateikti pareiškėjui. Šiame straipsnyje minima teisinė pagalba nereiškia administracijos pareigos aiškinti nuteistiesiems visus teisės aktus, juos sistematizuoti, ieškant „Valstybės žiniose“, aiškinti nuteistiesiems. Pareiškėjas neteigė, kad negavo nors vieno iš jo konkrečiai nurodytų teisės aktų, susijusių su bausmės atlikimo tvarka bei sąlygomis, nuteistųjų teisėmis ir pareigomis.

Tuo tarpu teisė gauti teisinę pagalbą reglamentuojama BVK 101 straipsnyje „Nuteistųjų teisė gauti teisinę pagalbą“. Šiame straipsnyje nustatyta, kad: „1. Advokatų lankymasis pas nuteistuosius neribojamas. Susitikimai su advokatu į pasimatymų skaičių neįskaitomi. 2. Kiekvienas susitikimas su advokatu vyksta pataisos įstaigos administracijos nustatytu laiku ir negali tęstis ilgiau kaip aštuonias valandas. 3. Nuteistųjų susitikimų su advokatu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“. Pareiškėjui yra žinoma, kokiu būdu suteikiama teisinė pagalba, byloje yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 07 28 sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-10-P-1455/1102-2441 (b. l. 8-9) suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Kalėjimų departamento 2009 m. įvairių sprendimų skundimo. Tokiu būdu pareiškėjas gali gauti teisinę informaciją, konsultacijas jam rūpimais klausimais. Pareiškėjas yra prašęs pateikti jam Baudžiamojo proceso kodekso, galiojusio 2000 11 21, nurodytų straipsnių kopijas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, tokios paslaugos teikti pataisos namų administracija neprivalo, nes šios kodekso normos niekaip negali būti susijusios su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, nuteistojo teisėmis bei pareigomis. Tuo atveju, jeigu toks kodeksas būtų pataisos namų bibliotekoje, pareiškėjas galėtų su juo susipažinti, prašyti padaryti kopijas. Tačiau pataisos namų įstaiga neprivalo turėti tokio teisės akto savo bibliotekoje. Apskritai, niekur nėra reglamentuojama, kokią teisinę literatūrą bibliotekoje privalo turėti pataisos namų administracija. Pataisos namų atstovė teisme paaiškino, kad pareiškėjui, kitiems nuteistiesiems, teikiami teisės aktai netgi tuo atveju, jeigu jie yra darbuotojų kabinetuose ir reikalingi jų darbui. Dėl pareiškėjo nurodomos higienos normos, tai nors pareiškėjas neneigia, kad šis teisės aktas jam buvo pateiktas, tačiau ši teisės norma yra paskelbta „Valstybės žiniose“, o Kalėjimų departamento 2011 03 01 rašte pareiškėjui buvo nurodytas ir „Valstybės žinių“ numeris, leidimo metai, kur šis aktas paskelbtas. Pagal pateiktą informaciją yra paprasta rasti nurodytą teisės aktą „Valstybės žiniose“. Pareiškėjas neteigia, kad bibliotekoje nėra „Valstybės žinių“ ar būtent to numerio, kuriame paskelbta higienos norma.

Todėl daroma išvada, kad Vilniaus pataisos namų administracija, teikdama pareiškėjui ne visą jo prašomą teisinę informaciją, teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Visi pareiškėjo nurodyti Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento atsakymai į pareiškėjo teiktus pareiškimus, skundus, prašymus yra pagrįsti ir teisėti.

Vilniaus pataisos namų 2011 03 28 atsakyme į pareiškėjo prašymą nurodoma, kad jis gali turėti ribotą kiekį daiktų. Pareiškėjas 2011 02 28 pareiškime Nr. 29-1-104 (b. l. 27-28) nurodė, kad jam ši taisyklių nuostata yra žinoma. Jis prašė ją panaikinti. Pataisos namų administracija pagrįstai atsakė, kad neturi galimybės panaikinti teisingumo ministro įsakymu nustatytų normų. Iš pareiškėjo paaiškinimų teisme galima spręsti, kad ribotas turimų daiktų svoris susijęs ir su jo galimybe turėti teisinę literatūrą. Tačiau Vilniaus pataisos namų administracijos atsakymas šiuo klausimu yra pagrįstas teisės aktų reikalavimais, be to, jame vėl nurodoma pareiškėjo teisė kiekvieną darbo dieną lankytis bibliotekoje, t. y. pareiškėjui nėra būtinybės kaupti teisinę literatūrą ir laikyti ją su savo daiktais. Dėl to ir šioje dalyje nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės yra pažeidžiamos. Taip pat pareiškėjas nepagrįstai sieja BVK 11 straipsnį, nustatantį teisę gauti informaciją, ir BVK 100 straipsnį, nustatantį teisę daryti kopijas. Visų pirma, BVK 100 straipsnyje reglamentuojama nuteistųjų teisė kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus bei tarnautojus, visuomenines organizacijas ir tarptautines institucijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais. Pareiškėjas nėra nurodęs, kad ši teisė jam būtų ribojama. Antra, teisė daryti kopijas nesietina su teise gauti atitinkamą rašytinę informaciją. Pareiškėjui viename iš atsakymų į jo prašymus, yra nurodyta, kad jam pateikus dokumentą ar teisės aktą, jo kopija bus padaryta.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl to, jog jis negauna norimų teisės aktų, jam yra atimta jo teisė ginti savo teises ir interesus, dėl to pablogėjo jo padėtis, atsirado dvasiniai pergyvenimai, dėl to jis prašo atlyginti neturtinę žalą.

Teismas daro išvadą, kad šioje byloje nėra Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nurodytų atsakomybės sąlygų, t. y. iš visų išvardintų dokumentų, nenustatyta, kad yra CK 6.246 straipsnyje numatyta žalos atlyginimo sąlyga. Nenustatyti nagrinėjant pareiškėjo prašymus dėl teisės aktų jam pateikimo neteisėti valdžios institucijų veiksmai, nenustatyta, kad pareiškėjui nebūtų pateikti tie teisės aktai, kurie nurodyti BVK 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte. CK 6.271 straipsnis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir neturtinės, kuri reglamentuojama CK 6.250 straipsnyje) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą nekyla.

Pareiškėjas valdžios institucijų veiksmų neteisėtumą, iš kurio, pareiškėjo nuomone, kyla pareiga atlyginti jo patirtą neturtinę žalą, grindžia faktinėmis aplinkybėmis, kurias jis vertina neteisingai. Tokios pareigos, kurią, pasak pareiškėjo, turi pataisos namų administracija, ši administracija neturi, apie tai pareiškėjui ne kartą ir išsamiai paaiškinta administracijos ir Kalėjimų departamento raštais.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo pasakytina, kad pareiškėjas nepaaiškino, kuo tam tikrų teisės aktų neturėjimas pažeidė jo teises (nenurodo, ar jis norėjo rašyti kokį konkretų skundą ar pan.), todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad, netgi vertinant pareiškėjo subjektyvų požiūrį į administracijos veiksmus, iš viso buvo padaryta neturtinė žala.

Nepripažinus, kad kuris nors pareiškėjo nurodytas aktas, veiksmas (neveikimas) yra neteisėti, nėra pagrindo vertinti žalos atlyginimo dydžio, nes nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus ir faktines bylos aplinkybes teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas dėl visų pareikštų reikalavimų atmestinas, kadangi yra nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 127-129 straipsniais teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo V. K. skundą atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.