Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Egidijos Puzinskaitės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Aladora“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas UAB ,,Aladora“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu prašydamas panaikinti VĮ Registrų centro (toliau – ir atsakovas) 2017-05-02 sprendimą Nr. (1.12.3)-3738 ir įpareigoti atsakovą priimti ir išnagrinėti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad UAB ,,Aladora” 2017-03-28 kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl atsakovo 2016-12-07 Palangos miesto savivaldybės teritorijos masinio žemės vertinimo 2016-12-07 ataskaita Nr. ŽVM-17 nustatytos UAB ,,Aladora” nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės vidutinės rinkos vertės, susijusios su naudojimu mokestinei žemės vertei apskaičiuoti, pakeitimo.

Atsakovas 2017-05-02 sprendimu Nr. (1.12.3)-3738 pareiškėjo skundą atsisakė nagrinėti.

Pareiškėjas turi tiesioginį suinteresuotumą, jam dabar kyla bei ateityje kils pasekmės tiek dėl individualaus žemės sklypo, tiek dėl masinių teritorijos žemės sklypų vertinimo, kurių pagrindu skaičiuojama vidutinė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė. Sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymas yra susijęs su sklypo mokestinės vertės nustatymu ir šiuos mokesčius bendrovė moka periodiškai kiekvienais mokestiniais metais iki lapkričio 15 dienos.

Pagal 2016-12-07 Palangos miesto savivaldybės teritorijos masinio žemės vertinimo ataskaitą Nr. ŽVM-17 nustatyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė (1 657 000 Eur) yra sudedamoji vėliau vyksiančio masinio žemės vertinimo, kurio metu aritmetinių paskaičiavimų pagrindu pagal sukurtas formules bus fiksuota ta pati vidutinė rinkos vertė, naudojama žemės mokesčiui apskaičiuoti.

Atsakovas patvirtino, jog jis 2016-12-07 masinio vertinimo būdu nustatė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 1 657 000 Eur. 2017-03-21 daug tikslesniu lyginamuoju vertinimo metodu, kurį atliko vertinimo įmonė UAB ,,Newsec valuations“, to paties žemės sklypo vidutinė rinkos vertė mokesčiams nustatyta 180 000 Eur, t. y. 9,2 karto mažiau.

Atsakovas pats teikė nurodytą ataskaitą Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai, kuri 2017-05-23 patikrinusi informavo šalis, jog vertinimo įmonės UAB ,,Newsec valuations“ ataskaita visiškai atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio ir Metodikos reikalavimus. Taigi dabartinė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nustatyta teisinga ir pagrįsta yra vidutinė rinkos vertė 180 000 Eur.

Atsakovas privalo nagrinėti UAB ,,Aladora“ 2017-03-28 skundą bei skubiai tikslinti masinį vertinimą Palangos mieste, pagal kurio formuluotes vidutinė rinkos vertė žemės sklypui (duomenys neskelbtini) nustatyta net 1 657 000 Eur sumai, t. y. 9,2 karto arba 920 procentų daugiau.

Teritorijų masinis vertinimas, kurių pagrindu skaičiuojamas žemės mokestis, yra neteisingas. Už 2017 metus pagal VĮ Registrų centro aiškinimą žemės mokestis sklypui (duomenys neskelbtini) skaičiuojamas pagal 2013 metais nustatytą vidutinę rinkos vertę, kuri, beje, didesnė negu nustatyta 2016-12-07 masiniu vertinimu. Kadangi atsakovas pats atlieka masinius vertinimus, fiksuoja vidutines rinkos vertes, nuo kurių skaičiuojami žemės mokesčiai, jis privalo būti sąžiningas bei teisingai išaiškinti bei išspręsti unikalius kazusus, kurie nukreipti mokesčių mokėtojų esminei nenaudai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad vidutinė žemės sklypo vertė šiais metais sumažinta iki 180 000 Eur, bet tik sumokėti žemės mokesčiui. 2016-12-07 Palangos miesto savivaldybės teritorijos masinio žemės vertinimo ataskaita pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, nežiūrint į tai, kad mokestinė vertė kitu prašymu yra sumažinta. Pareiškėjas sklypą įsigijo tik 2016 metais, todėl neturėjo galimybės ginčyti masinį vertinimą 2013 metais.

Atsakovas atsiliepime su skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2017-03-28 gavo pareiškėjo 2017-03-28 skundą „Dėl VĮ Registrų centras 2016-12-07 Palangos miesto savivaldybės teritorijos masinio žemės vertinimo 2016-12-07 ataskaita Nr. ŽVM-17 nustatytos UAB „Aladora” nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės vidutinės rinkos vertės, naudojamos mokestinei žemės vertei apskaičiuoti pakeitimo”.

Atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka 2017-03-30 raštu Nr. (1.12.3.)s-2767 apie gautą pareiškėjo skundą ir prašymą informavo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Atsakovo teigimu, iš 2017-03-28 skunde nurodyto reikalavimo matyti, kad skundo tikslas buvo pakeisti žemės sklypo vidutinę rinkos vertę mokesčiams, o ne nuginčyti masinio vertinimo ataskaitą. Be to, Žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas teikiamas dėl žemės vidutinės rinkos vertės, naudojamos mokestinėms žemės vertėms apskaičiuoti.

Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, ir nustatęs, kad skundas neatitinka Žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies (kuria remiasi ir pats pareiškėjas) reikalavimų, informavo pareiškėją, kad toks skundas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vidutinės rinkos vertės mokesčiams galėjo būti teikiamas tik 2013 metais.

Pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos patvirtintų masinio vertinimo dokumentų pagrindu apskaičiuotos vidutinės rinkos vertės gali būti perskaičiuojamos tik vadovaujantis teisės aktais. Vidutinės rinkos vertės apeliavimo tvarkos teikiant individualaus vertinimo ataskaitą su prašymu vidutine rinkos verte laikyti individualiu vertinimu nustatytą vertę teisės aktai nenustato. Žemės vidutinė rinkos vertė naudojama kitoms valstybės ekonominėms reikmėms, t. y. paveldimo turto apmokestinimo vertei apskaičiuoti, skiriant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir kt., o žemės vidutinė rinkos vertė mokesčiams naudojama žemės mokesčiui apskaičiuoti.

Individualaus vertinimo būdu nustatyta žemės sklypo rinkos vertė ir parengta individualaus vertinimo ataskaita nepaneigia masinio vertinimo būdu nustatytos vidutinės rinkos vertės ir masinio vertinimo ataskaitos teisingumo. Ataskaita yra specialių žinių pagrindu sudarytas dokumentas, kuris gali konstatuoti tik tam tikrą faktinę aplinkybę. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad UAB „Newsec valuations“ parengtos individualios vertinimo ataskaitos Nr. LT-17-03-20-1999 pripažinimas atitinkančia Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje ir Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatytus reikalavimus ir ženkliai mažesnės žemės sklypo rinkos vertės nustatymas joje, pagrindžia visoje Palangos miesto teritorijoje esančių objektų masinio vertinimo neteisingumą.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad 2017-03-28 gavo pareiškėjo skundą ir prašymą. Su skundu ir prašymu buvo pateikta ta pati vertinimo ataskaita. Prašymą dėl mokestinės vertės pakeitimo nagrinėjo Komisija. Mokestinė vertė buvo pakeista. 2017-03-28 pareiškėjo skunde pagrindinis noras buvo panaikinti ataskaitą, kuria buvo nustatyta vidutinė rinkos vertė mokesčiams, tačiau ne šios ataskaitos pagrindu buvo nustatyta vidutinė rinkos vertė mokesčiams. Taip pat prašė patvirtinti, kad žemės sklypo rinkos vertė apmokestinimo tikslu yra 180 000 Eur. Vadinasi, tiek 2017-03-28 prašymu, tiek 2017-03-28 skundu pareiškėjas prašė to paties dalyko ir jam yra aktuali vidutinė rinkos vertė mokesčiams. Dėl to atsakovas pareiškėjo skundą vertino tik mokestinės vertės aspektu. Nors pareiškėjas teigia, kad vidutinės rinkos vertė yra aktuali skaičiuojant mokesčius, bet ataskaitos tvirtinamos kiekvienais metais. Vadinasi, vidutinė rinkos vertė galioja nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. 2016 metais, kuomet pareiškėjas sumokėjo Registrų centrui mokestį už nuosavybės įregistravimą, mokestis buvo skaičiuojamas nuo 2016 metų vertės. 2017 metų ataskaitoje jau yra kita vertė, nuo kurios pareiškėjas jokio mokesčio nemokėjo. 2018 metais bus vėl nustatoma nauja vertė. Ataskaita apskaičiuota vertė galioja tik vienerius metus. Nesutikdamas su ataskaita, pareiškėjas turėtų jį skųsti institucijai, kuri tą aktą tvirtina, t. y. Nacionalinei žemės tarnybai. Individualiu vertinimu yra keičiama mokestinė vertė, o masiniu vertinimu yra apskaičiuota vidutinė rinkos vertė. Ji lieka galioti, nėra nuginčyta. Šios vertės gali skirtis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. (1.12.3)-3738, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą teisėtumo bei pagrįstumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2016-01-26 be varžytinių turto priėmimo–perdavimo akto pagrindu viešu būdu iš BUAB ,,Baltijos pirkliai“ už 37 752 Eur įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypas).

Iš 2017-03-21 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjo nuosavybės teisė į sklypą įregistruota nuo 2016-02-25. Masinio vertinimo būdu atlikto vertinimo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nustatyta 2 484 361 Eur. VĮ Registrų centro 2016-07-14 ir 2017-03-19 duomenimis vidutinė sklypo rinkos vertė mokesčiams – 1 789 852 Eur.

2016-12-07 VĮ Registrų centras surašė Palangos miesto savivaldybės teritorijos masinio vertinimo žemės vertinimo ataskaitą Nr. ŽVM-17, kuri buvo patvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016-12-20 įsakymu Nr. 1P-467-(1.3.) ,,Dėl masinio žemės vertinimo dokumentų tvirtinimo“. Šios ataskaitos pagrindu žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nustatyta 1 657 000 Eur (duomenys neskelbtini).

2017-03-21 UAB ,,Newsec valuations“ parengė turto (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą Nr. LT-17-03-20-1999. Turto vertinimo ataskaitoje nurodytas ataskaitos tikslas – turto rinkos vertės nustatymas apmokestinimo tikslui (mokestinės vertės patikslinimui), pageidaujant užsakovui (neprivalomas turto vertinimas). 2017-03-17 turto rinkos vertė – 180 000 Eur.

2017-03-30 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto vertinimo departamento rašte Nr. (1.12.3.)s-2767 nurodyta, kad UAB ,,Aladora“ 2017-03-28 pateikė prašymą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), mokestinės vertės patikslinimo pagal individualaus vertinimo ataskaitą Nr. LT-17-03-20-1999 ir skundą dėl VĮ Registrų centro nustatytos šios žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, naudojamos mokestinėms žemės vertėms apskaičiuoti. 2017-03-28 skundu pareiškėjas prašė panaikinti VĮ Registrų centro 2016-12-07 ataskaitos Nr. ŽVM-17 ,,Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijos masinio žemės vertinimo“ dalį, kuria žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė nustatyta 2 484 361 Eur, vidutinė rinkos vertė mokesčiams nustatyta 1 789 852 Eur bei savo sprendimu patvirtinti, kad žemės sklypo rinkos vertė apmokestinimo tikslu yra 180 000 Eur.

2017-05-02 sprendimu VĮ Registrų centras atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą kaip pateiktą praleidus įstatyme nustatytą terminą. Taip pat išaiškino, kad pareiškėjo 2017-03-28 prašymą žemės mokestine verte laikyti žemės vertę, nustatytą atlikus individualų žemės vertinimą pagal UAB ,,Newsec valuations“ parengtą vertinimo ataskaitą Nr. LT-17-03-20-1999, nagrinėja Registrų centro Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų prašymų nagrinėjimo komisija (toliau – Komisija).

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017-05-22 išvadoje Nr. GT2-8 nurodė, kad ataskaita atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnį bei Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 ,,Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“, reikalavimus.

2017-06-08 sprendimu Nr. cspr2-62 Komisija nusprendė pareiškėjo prašymą tenkinti ir patvirtinti nuo 2017-01-01 žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę mokesčiams apskaičiuoti, nustatytą atlikus individualų vertinimą – 180 000 Eur. Pareiškėjui išvada išsiųsta 2017-05-23 raštu.

2017-06-09 VĮ Registrų centro raštu Nr. (1.12.3)s-4954 pareiškėjas buvo informuotas apie priimtą Komisijos sprendimą.

Nesutikdamas su VĮ Registrų centro 2017-05-02 sprendimu Nr. (1.12.3)-3738, pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu.

Žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir Masinio vertinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 nutarimu Nr. 1523 ,,Dėl masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“ (toliau – Taisyklės). Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad masinis žemės vertinimas – žemės vertinimas, kai, naudojantis Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenimis, per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir statistines duomenų analizės ir vertinimo technologijas, sudaromi žemės verčių zonų žemėlapiai ir žemės sklypų vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos įvertinami žemės sklypai ir parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančių žemės sklypų vertinimo ataskaita. Vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, žemės vertinimas atliekamas naudojant masinio žemės vertinimo būdu parengtus žemės verčių zonų žemėlapius ir žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelius (10 straipsnio 2 dalis). Vyriausybė nustato masinio žemės vertinimo atlikimo procedūras, įskaitant žemės verčių zonų žemėlapių ir žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelių sudarymo tvarką ir žemės vidutinių rinkos verčių apskaičiavimo tvarką konkretiems žemės sklypams (10 straipsnio 3 dalis). Masinis žemės vertinimas žemės mokestinėms vertėms apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas ne rečiau kaip kas 5 metai (10 straipsnio 4 dalis).

Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2016-12-07 masinio vertinimo būdu nustatyta, jog žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 1 657 000 Eur, tačiau ji yra netiksli, nes individualia turto vertinimo ataskaita to paties žemės sklypo vidutinė rinkos vertė mokesčiams nustatyta 180 000 Eur, todėl masinio vertinimo ataskaita privalo būti tikslinama. Gi 2017-03-28 skundu pareiškėjas prašė panaikinti 2016-12-07 Palangos miesto savivaldybės teritorijos masinio žemės vertinimo ataskaitos dalį, kuria žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nustatyta 2 484 361 Eur, o vidutinė rinkos vertė mokesčiams – 1 789 852 Eur. Taigi teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė jau kitą turtui paskaičiuotą vertę, su kuria nesutinka, nors 2017-03-28 skunde pareiškėjas masinio vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės (1 657 000 Eur) neginčijo. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ataskaitos pagrindu nustatyta vidutinė rinkos vertė nėra naudojama žemės mokesčiui skaičiuoti, o masiniu ir individualiu vertinimais apskaičiuotos vidutinės rinkos vertės gali skirtis.

Įstatymo 10 straipsnio 4 dalis ir atitinkamai Taisyklių 44 punktas nustato, kad žemės mokestinėms vertėms apskaičiuoti masinis žemės vertinimas atliekamas ir masinio žemės vertinimo dokumentai, nurodyti taisyklių 32 punkte, rengiami (atnaujinami) kas 5 metus, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė Finansų ministerijos teikimu priima sprendimą dėl masinio žemės vertinimo žemės mokesčiui apskaičiuoti nesuėjus šiam terminui. Kaip nurodė atsakovas atsiliepime, šios ataskaitos pagrindu nustatyta vidutinė rinkos vertė nėra naudojama žemės mokesčiui skaičiuoti, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ši vertė Žemės mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nėra skundžiama. Nacionalinės žemės tarnybos patvirtinti ir viešai paskelbti masinio vertinimo dokumentai yra teisėti ir galiojantis, todėl atsakovui jie yra privalomi skaičiuojant vidutines rinkos vertes.

Nagrinėjamu atveju tiek iš pareiškėjo 2017-03-28 VĮ Registrų centrui teikto skundo turinio ir suformuluoto reikalavimo, tiek iš teismui pateikto skundo turinio matyti, jog pareiškėjo siekis yra pakeisti žemės sklypo vidutinę rinkos vertę mokesčiams. Be to, pats pareiškėjas 2017-03-28 teikdamas skundą nurodė, kad jį teikia vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostata.

Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, skundas gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo žemės mokestinės vertės nustatymo, t. y. nuo žemės masinio vertinimo dokumentų įsigaliojimo datos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012-12-21 įsakymas Nr. 1P-(1.3.)-522 ,,Dėl masinio žemės vertinimo dokumentų tvirtinimo“ įsigaliojo 2013-01-01, o tuo pačiu ir šiuo įsakymu patvirtintų dokumentų pagrindu apskaičiuota žemės sklypo vidutinė rinkos vertė mokesčiams (www.e-tar.lt duomenys).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 21 d. Nr. XI-1829), mokesčio mokėtojų skundai dėl turto vertinimo įmonės nustatytos žemės vidutinės rinkos vertės, naudojamos mokestinėms vertėms apskaičiuoti, ir prašymai žemės mokestine verte laikyti žemės vertę, nustatytą atlikus individualų žemės vertinimą, 2013 metų mokestiniu laikotarpiu gali būti pateikiami per 6 mėnesius nuo šio mokestinio laikotarpio pradžios. Taigi 2013 metų mokestiniu laikotarpiu, kuomet įsigaliojo žemės sklypo mokestinė vertė, žemės sklypo savininkas galėjo pateikti skundą, tačiau skundas nebuvo pateiktas. Civilinio kodekso 4.48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Žemės mokesčio įstatyme neįtvirtinta teisė atnaujinti skundo padavimo terminą, todėl jam pasibaigus, mokesčio mokėtojas prarado teisę teikti tokį skundą.

Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis nustato, kad mokesčio mokėtojai vieną kartą per mokestinį laikotarpį, per 3 mėnesius nuo mokestinio laikotarpio pradžios, turto vertinimo įmonei gali pateikti prašymą žemės mokestine verte laikyti žemės vertę, nustatytą atlikus individualų žemės vertinimą. Šiuos prašymus turto vertinimo įmonė išnagrinėja ir sprendimą priima per 3 mėnesius (tuo mokestiniu laikotarpiu, kai įsigalioja nauji Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtinti masinio žemės vertinimo dokumentai, – per 4 mėnesius) nuo prašymo gavimo dienos. Taigi, mokesčio mokėtojas, nesutikdamas su masinio vertinimo būdu nustatyta žemės sklypo mokestine verte, gali pasinaudoti šia įstatyme įtvirtinta teise teikti prašymą žemės mokestine verte laikyti žemės vertę, nustatytą atlikus individualų žemės vertinimą.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjas pasinaudojo šia įstatymo suteikta teise 2017-03-28 pateikdamas prašymą VĮ Registrų centrui. Atkreiptinas dėmesys, kad šis prašymas priimant ginčijamą sprendimą dar nebuvo išnagrinėtas. Pareiškėjas 2017-03-28 skundu prašė patvirtinti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė apmokestinimo tikslu yra 180 000 Eur. Nustatyta, kad 2017-06-08 sprendimu Nr. cspr2-62 Komisija nusprendė patvirtinti nuo 2017-01-01 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę mokesčiams apskaičiuoti, nustatytą atlikus individualų vertinimą – 180 000 Eur, taigi pareiškėjo 2017-03-08 skunde reiškiamas reikalavimas jau yra įvykdytas.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas nustatęs, jog pareiškėjas pateikė skundą dėl žemės sklypo vidutinės rinkos vertės mokesčiams ir, kad toks skundas yra paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, kurio naikinti nėra pagrindo. Konstatavus, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą priimti ir išnagrinėti pareiškėjo skundą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Aladora“ skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.