- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-06
- Bylos Nr.
- 1A-637-290-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jonas Furmanavičius
- Nuteistasis
- E. J.
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų: Jono Furmanavičiaus, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, gynėjui advokatui Daliui Mecelicai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 dalimis, minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2005-05-12 teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. J. nuteistas už tai, kad jis pažeidė viešėją tvarką, tai yra 2006-01-01 apie 4.00 val. viešoje vietoje, prie banko „NORD/LB“ pastato, esančio Butlerienės gatvėje, Marijampolėje, elgdamasis įžūliai iš chuliganiškų paskatų, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties sudavė vieną smūgį ranka P. K. į galvos sritį ir vieną smūgį ranka į krūtinę, dėl krūtinės ląstos kairės pusės sumušimo, nubrozdinimo veide ir kraujosruvos kairiojo klubo srityje, padarė sužalojimą, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Taip pat tęsdamas savo nusikalstamą veiką tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, t. y. 2006-01-01 apie 4.00 val. viešoje vietoje, prie banko „NORD/LB“ pastato, esančio Butlerienės gatvėje, Marijampolėje, elgdamasis įžūliai iš chuliganiškų paskatų, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties sudavė tris smūgius rankomis L. K. į galvos sritį, dėl lengvo galvos smegenų sukrėtimo, odos nubrozdinimo galvoje ir veide padarė sužalojimą, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 3 d. nuosprendį ir bausmės vykdymo atidėjimo terminą pratęsti vieneriems metams. Apeliantas tvirtina, kad nuosprendžiu jam neteisingai paskirta bausmė ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, dėl ko paskirta aiškiai per griežta bausmė. Be to, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 61 straipsnį ir 62 straipsnį. Nuosprendyje teismas nurodė, kad E. J. veikoje yra lengvinančių aplinkybių, tai yra pilnai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi, nenustatyta sunkinančių aplinkybių, tačiau nesivadovavo Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse numatytais bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, pagrindais ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę. Anot nuteistojo, pirmos instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnį, visiškai netyrė šių aplinkybių: jis labai gailisi padaręs nusikaltimą, šeimos turtinė padėtis yra labai bloga, nuteistojo parama labai reikalinga šeimos nariams, ruošiasi įsidarbinti ir pradėti dorą gyvenimo būdą.
Apeliantas tvirtina, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio bausmės skyrimo pagrindus, kadangi priimdamas nuosprendį neatsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę ir kitas aplinkybes, kurios turėjo reikšmės sprendžiant bausmės paskyrimo klausimą.
Nuteistojo nuomone, jo veikoje buvo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, todėl jis be pagrindo nuteistas pagal Baudžiamąjį kodeksą. Apelianto įsitikinimu, jo atžvilgiu turėjo būti taikytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 4 dalies 2 arba 3 punktas.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo prašymą apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės prašymą skundą atmesti bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus ir priėmė teisingą bei pagrįstą nuosprendį.
Teismo nuosprendyje, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, sunkumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nuteistojo asmenybę, į tai, kad jis nusikalto jau trečią kartą, šį nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, dėl ko skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei nustatyta komentuojamo straipsnio sankcijoje. Kolegija konstatuoja, kad, skirdamas bausmę nuteistajam E. J., pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.
Nuteistasis apeliaciniame skunde pateikia prieštaringus argumentus, tai yra iš pradžių tvirtina, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi, ką teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o vėliau teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis labai gailisi padaręs nusikaltimą. Be to, net ir skųsdamas teismo nuosprendį bei teigdamas, kad prisipažino padaręs nusikaltimą, neigia veikos kvalifikaciją, teigdamas, kad jo atžvilgiu turėjo būti taikyta administracinė atsakomybė.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, kadangi E. J. veikoje yra šio nusikaltimo požymiai.
Už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, įstatyme numatytos penkios alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, E. J. naują tyčinį nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nusikalto jau trečią kartą, jo teistumas neišnykęs, kas patvirtina, jog bausmės rūšis parinkta teisingai. Be to, atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam paskirta mažesnė, nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, bausmė, kuri nėra aiškiai per griežta. Taigi Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio nuostatos nepažeistos.
Skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas pagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalies nuostatų, numatančių švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą. Iš nuosprendžio matyti, kad byloje nustatyta tik viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – E. J. prisipažino padaręs nusikaltimą bei gailisi, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad jis pats savo noru būtų atvykęs ar pranešęs apie šią nusikalstamą veiką ir (ar) padėjęs ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ko reikalauja minėto straipsnio nuostatos.
Nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ne tik pažeidinėjo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirtus elgesio apribojimus, netęsė mokslo, lankėsi kavinėse, baruose ir kitose viešo pasilinksminimo vietose, pabėgo į užsienį (kas patvirtina jo nenorą taisytis bei pateisinti teismo parodytą pasitikėjimą), bet ir padarė naują tyčinį nusikaltimą, tad taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 4 dalies 2 ar 3 punktą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde pagrindo nėra.
Apeliacinio skundo motyvai, kad nuteistojo šeimos turtinė padėtis yra labai bloga, jo parama labai reikalinga šeimai ir kad jis ruošiasi įsidarbinti, nesudaro pakankamo pagrindo skirti švelnesnę bausmę.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį nei keisti, nei naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.