Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. M., atstovaujamo globėjos A. B., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismui pripažinus, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio vietą, laiką ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 133) straipsnio 3 dalis, e. b. l. 35–36, 40).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M. po sutuoktinio V. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013).

7. Teismas nustatė, kad V. M. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5). Taigi, V. M. palikimas atsirado po (duomenys neskelbtini) ir šiems paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Civiliniame kodekse (toliau – CK) paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

8. Teismas nustatė, kad V. M. ir R. G. (po santuokos sudarymo M.) susituokė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9). R. M. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 4). L. M. gimė (duomenys neskelbtini); L. M. neterminuotai nustatytas neįgalumas (e. b. l. 10–12), L. M. nevedęs, duomenų apie vaikus nėra (e. b. l. 18). Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu neveiksniu ir ribotai veiksniu pripažinto L. M. globėja/rūpintoja ir turto administratorė R. M. atleista nuo pareigų, L. M. globėja/rūpintoja ir turto administratore paskirta A. B. (e. b. l. 13–16). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2025 m. gegužės 19 d. duomenimis nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruota R. M. vardu, turtas įgytas santuokos su V. M. vardu (e. b. l. 6–7). Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės V. B. 2025 m. balandžio 25 d. rašte Nr. 34 nurodyta, kad notarų biuras negavo pareiškimų apie V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimą (e. b. l. 8). Byloje nėra ginčo, kad R. M. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio V. M. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.

9. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškimo pagrįstumu, kadangi pareiškėjo nurodytos aplinkybės, rašytiniai įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog R. M. priėmė palikimą po sutuoktinio V. M. mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą šešių mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jai nebuvo išduotas. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nereiškė.

10. Pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtino byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti visą mamos R. M. palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis juridinę reikšmę turintį faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

11. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepatirtos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomas pareiškėjo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamo globėjos ir turto administratorės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.