Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė Turto bankas, R. S., I. B., Z. R., I. B., D. B., K. S.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja I. S. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji faktiškai pradėdama valdyti yra priėmusi (duomenys neskelbtini) mirusio senelio G. R. palikimą.

Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos senelis G. R. Jis dar būdamas gyvas visą savo turėtą turtą perleido artimiesiems, o turėtą automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perdavė naudotis jai, t. y. savo anūkei. Perleidimo sutartis įforminta nebuvo. Šiuo metu ji disponuoja transporto priemone, tačiau negali jos eksploatuoti pagal paskirtį, kadangi praėjus metams po senelio mirties, transporto priemonė buvo automatiškai išregistruota. Nurodo, kad po senelio mirties per tris mėnesius į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes senelio jai perleistas automobilis labai senas ir mažos vertės. G. R. mirus, ji su mirties liudijimu nuvyko į valstybės įmonę (toliau – VĮ) „Regitra“ ir nuo 2022 m. balandžio 2 d. ji buvo įregistruota minėtos transporto priemonės valdytoja vienerių metų laikotarpiui. Tikėjosi, jog transporto priemonė per tuos metus susidėvės ir bus tinkama tik utilizavimui, tačiau šiuo metu transporto priemonė tebėra geros būklės. Ji ta transporto priemone tinkamai rūpinasi, palaiko techniškai tvarkingą. Dėl šios priežasties ji norėtų transporto priemonę toliau eksploatuoti pagal paskirtį. Po G. R. mirties kiti įpėdiniai pagal įstatymą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Visi žino, kad šią transporto priemonę G. R. paliko pareiškėjai, t. y. I. S., todėl niekas pretenzijų į šį turtą nereiškia.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad I. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėjas G. R., kurio dukra R. S. (buvusi – R.). Pareiškėja I. S. yra R. S. dukra ir palikėjo G. R. anūkė. Iš byloje pateiktų duomenų apie transporto priemones matyti, kad palikėjui G. R. nuo 2015 m. vasario 20 d. nuosavybės teise priklausė keleivinis automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). I. S. pateikusi G. R. mirties liudijimą, nuo 2022 m. balandžio 2 d. tapo laikina transporto priemonės „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytoja. 2023 m. kovo 27 d. transporto priemonė „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išregistruota automatiškai, pasibaigus laikinos registracijos terminui. Iš byloje pateikto Mažeikių rajono 2-ojo notaro biuro rašto matyti, kad mirus G. R., įpėdiniai į Mažeikių rajono 2-ąjį notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla dėl palikimo nėra užvesta.

Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad po palikėjo G. R. mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmė niekas nesikreipė. Vis tik, byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos pareiškime išdėstyti teiginiai, patvirtina, jog pareiškėja faktiškai pradėdama valdyti priėmė savo senelio G. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškėja po senelio mirties kreipėsi į VĮ „Regitra“ ir nuo 2022 m. balandžio 2 d. tapo laikina transporto priemonės „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytoja. Pareiškėja šią transporto priemone naudojosi, ją prižiūrėjo ir palaikė techniškai tvarkingą. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėja elgėsi su šiuo turtu, kaip savu, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja I. S. faktiškai pradėdama valdyti priėmė savo senelio G. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti, priėmė savo senelio G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.