Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-2299-431/2010 pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ (tretieji asmenys: R. B., antstolis G. B.).dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. V. nuo 2006 metų birželio mėnesio dirbo UAB „Virmanas“ buhaltere. 2008 m. gruodžio 31 d. ieškovė pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo L. V. įsipareigojo UAB „Swedbank lizingas“ naudai pagal pareikalavimą sumokėti 114 264,10 Lt sumą.

L. V. kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2008 m. gruodžio 31 d. pasirašytą vekselį. Nurodė, kad ginčijamo vekselio pasirašymo metu neturėjo jokių asmeninių teisinių santykių su atsakovu - UAB „Swedbank lizingas". Ieškovės teigimu, ginčijamas paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo pasirašytas 2008 metų gruodžio 31 dieną, kai ieškovė atvyko pas atsakovą UAB „Virmanas“ vardu pasirašyti priedų prie Lizingo sutarčių, kurias buvo sudaręs UAB „Virmanas“ direktorius ir atsakovas, o ieškovė nebuvo įgaliota vesti kokių nors derybų dėl lizingo sutarčių ar jų priedų, nebuvo įgaliota derinti kokias nors autovežių lizingo sąlygas, ieškovė taip pat nebuvo įgaliota nei tartis nei suteikti papildomas garantijas ar vekselius atsakovui. L. V. pažymėjo, kad jai nebuvo paaiškinta pasirašomo dokumento reikšmė ir teisinės pasekmės, su ieškove nebuvo tariamasi dėl jos asmeninių garantijų už UAB „Virmanas“, nes ieškovė nei turi kokį nors pagrindą asmeniškai prisiimti atsakomybę už UAB „Virmanas“, nei būtų su tuo sutikusi, jei atsakovo atstovas būtų paaiškinęs, kad pasirašomas dokumentas sukelia teisines pasekmes tiesiogiai ieškovei. Ieškovė jokiu būdu neketino prisiimti kokių nors įsipareigojimų atsakovo atžvilgiu, o tokie atsakovo atstovo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami ir kaip apgaulė, nes atsakovo atstovas įgaliotam asmeniui, įmonės vardu atvykusiam pasirašyti tam tikrų konkrečių iš anksto suderinto turinio dokumentų (įgaliojimo turinys - „pasirašyti mano vardu visus su autovežių lizingu susijusius dokumentus") pateikė pasirašyti asmeninio pobūdžio abstraktų įsipareigojimą, pagal kurį prievolė atsirado ne atstovaujamai įmonei, o pačiam įgaliotam asmeniui – ieškovei (CK 1.19 str. 5 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė buvo įmonės buhalterė, todėl nėra pagrindo abejonei, kad ieškovei buvo itin gerai žinoma UAB „Virmanas" finansinė padėtis, einamojo laikotarpio įsipareigojimai lizingo bendrovei bei atitinkamai susidariusios skolos. Ieškovės dalyvavimą, sprendžiant susidariusias finansines problemas dėl prievolinių įsipareigojimų lizingo bendrovei vykdymo, pagrindžia kliento paraiška dėl atidėjimų ar grafikų restruktūrizacijos, kuri buvo paruošta ir pasirašyta ieškovės. Šioje pažymoje yra nurodyta, kad bendrovėje po 50 procentų akcijų turi ieškovė ir R. B.. Tokiu būdu teismas darė išvadą, kad ieškovė žinojo apie bendrovės finansinę padėtį, dalyvavo sprendžiant klausimus dėl tinkamo prisiimtų prievolių vykdymo ir buvo suinteresuota bendrovės veikla ne tik kaip jos darbuotoja, bet ir kaip ½ akcijų savininkė. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad ji neturėjo suinteresuotumo būti asmeniškai atsakinga už įmonės prievoles, nes ginčijamo vekselio pasirašymo metu akcijas buvo perleidusi kitam asmeniui, kadangi UAB „Virmanas" akcijų 2008 m. spalio 14 d. pirkimo - pardavimo sutartis niekada nebuvo įvykdyta, t.y. akcijų kaina nebuvo sumokėta ir jos 2009 m. sausio 14 d. buvo grąžintos ieškovei.

Vertindamas ieškovės elgesį analogiškose situacijose teismas pažymėjo, kad ieškovę ir atsakovą sieja tęstiniai sutartiniai teisiniai santykiai, nes būdama UAB „Virmanas" akcininke ieškovė 2007 m. rugpjūčio 1 d. – 2008 m. liepos 3 d. pasirašė laidavimo sutartis, kuriomis laidavo už tinkamą UAB „Virmanas“ įsipareigojimų pagal sudarytas lizingo sutartis įvykdymą, jei UAB „Virmanas“ neįvykdys ar netinkamai įvykdys įsipareigojimus pagal lizingo sutartis. Tuo tarpu duomenų apie tai, kad minėtais atvejais ieškovės elgesys, pasirašius laidavimo sutartis, neatitiktų jos tikrosios valios šalių derybų dėl sutarties sudarymo metu ar šalių elgesio po sutarties sudarymo, nėra. Byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, kad ieškovės pasirašytu paprastuoju vekseliu buvo siekiama papildomai užtikrinti prisiimtų prievolių tinkamą įvykdymą, todėl tiek laidavimo, tiek vekselio pasirašymo atveju vertintina, kad ieškovė suvokė arba privalėjo suvokti savo veiksmus ir jų atlikimo, pasirašant ginčijamą vekselį, teisines pasekmes.

Teismas taip pat nurodė, kad kaip matyti iš byloje pateiktų šalių pasirašytų sutarčių, buvo nusistovėjusi praktika, kad prisiimamų prievolių įvykdymą užtikrina bendrovės savininkai, todėl natūralu, kad ir šiuo atveju, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl galimybių skolininkui padengti susidariusį įsiskolinimą, buvo reikalaujama įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo iš savininkų. Todėl nėra pagrindo byloje atmesti atsakovo paaiškinimus ir liudytojo parodymus, kad ieškovei buvo nurodyta, jog UAB „Swedbank lizingas" sutiks atidėti UAB „Virmanas" finansinių įsipareigojimų vykdymo terminus tik tuo atveju, jei ieškovė (kaip laiduotoja) pasirašys ginčijamą vekselį.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstais laikė ieškovės argumentus dėl atsakovo nesąžiningumo, jam veikiant priešingai ieškovės interesams. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas būtų pateikęs tikrovės neatitinkančios ar klaidinančios informacijos apie pasirašomų dokumentų, tame tarpe ginčijamo vekselio, sukeliamas teisines pasekmes, taip pat nepateikta jokių įrodymų apie galimą spaudimą pasirašyti dokumentus ne ieškovės pasirinktu laiku ar jai itin nepalankiomis aplinkybėmis ir pan. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė buvo informuota ir žinojo arba privalėjo žinoti apie lizingo bendrovės iškeltą sąlygą dėl papildomo prievolės įvykdymo užtikrinimo, turėjo visas galimybes susipažinti su pasirašomais dokumentais jai patogiu laiku ir aplinkybėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė L. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino byloje pateiktą 2008 m. spalio 14 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, nes nuo 2008 m. spalio 14 d. iki 2009 m. sausio 14 d. (ginčijamas vekselis pasirašytas 2008 m. gruodžio 31 d.) ieškovė nebuvo visuotinio UAB „Virmanas“ akcininkų susirinkimo narė, negalėjo dalyvauti bendrovės valdyme ir būti suinteresuota jos veikla.

2. Vienintelė ieškovės funkcija pagal 2008 m. gruodžio 31 d. įgaliojimą buvo nuvykti 2008 m. gruodžio 31 d. į atsakovo buveinę ir pasirašyti lizingo sutarčių priedus, kuriuos buvo iš anksto suderinę UAB „Virmanas“ (direktorius R. B.) ir atsakovas, tačiau dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo veiksmų (dėl apgaulės) ieškovė buvo priversta pasirašyti ir ginčijamą vekselį.

3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl dalies ieškinyje nurodytų motyvų. Antai ieškovė nurodo, kad su atsakovu nėra sudariusi jokių kredito ar paskolos sutarčių, todėl be jokio juridinio fakto atsakovo gauta 114 264,10 Lt suma 2008 m. gruodžio 31 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu būtų laikytina nepagrįstu praturtėjimu. Juo labiau, kad atsakovas iš UAB „Virmanas“ laiduotojų reikalauja visos sumos pagal nutrauktas lizingo sutartis (net neatėmus lizingo objektų vertės), iš reikalaujamų sumų neatimant ginčijamu vekseliu prisiimto įsipareigojimo.

4. Tokiais atvejais, kai vekselio davėjo veiksmai neatitinka jo vidinės valios, vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų įrodymų (2008 m. gruodžio 31 d. įgaliojimo, 2008 m. spalio 14 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties) darytina neginčytina išvada, kad atsakovas 2008 m. gruodžio 31 d. veikdamas akivaizdžiai nesąžiningai ir ieškovės nenaudai, pastarajai nesant UAB „Virmanas“ akcininkei ir neturint įgaliojimų pasirašyti jokių vertybinių popierių, apgaulės būdu privertė pasirašyti paprastąjį neprotestuotiną vekselį 114 264,10 Lt sumai. Šis sandoris neatitiko L. V. tikrosios valios, kadangi pasitikėdama atsakovo teiginiais ieškovė manė, jog atsakomybė pagal minėtą vekselį kyla UAB „Virmanas“, o ne ieškovei. Ginčijamas vienašalis sandoris yra su akivaizdžiais valios trūkumais, kadangi dėl nesąžiningo atsakovo elgesio (esminių aplinkybių nutylėjimo) ieškovė pasirašė ne tokį dokumentą, kokį įsivaizdavo pasirašanti (CK 1.91 str. 5 d.). Visgi pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų ir išvadų dėl CK 1.91 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo šiuo konkrečiu atveju, nors pateikdama ieškinį apeliantė savo reikalavimus grindė būtent šia teisės norma.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2009 m. vasario 12 d. ieškovė raštu kreipėsi į UAB „Swedbank lizingas“ prašydama nutraukti šalių sudarytas laidavimo sutartis, o ginčijamą vekselį pripažinti negaliojančiu bei nurodė, kad 2009 m. vasario 2 d. pardavė turėtus 50 procentų UAB „Virmanas“ akcijų trečiajam asmeniui R. B.. UAB „Virmanas“ įgaliojimas ieškovei savo vardu asmeniškai pasirašyti vekselį ar kitą dokumentą nėra reikalingas ir negali būti išduotas. Atsakovą ir ieškovę sieja tęstiniai sutartiniai teisiniai santykiai, nes būdama UAB „Virmanas“ akcininkė ieškovė laidavo už tinkamą šios bendrovės įsipareigojimų pagal sudarytas lizingo sutartis įvykdymą. UAB „Virmanas“ netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl susidarė įsiskolinimas. UAB „Virmanas“ pageidaujant, UAB „Swedank lizingas‘ sutiko atidėti finansinių įsipareigojimų vykdymą, tačiau buvo pareikalauta pateikti papildomas įsipareigojimų užtikrinimo priemones. Ieškovei buvo nurodyta, kad UAB „Swedbank lizingas“ sutiks atidėti finansinių įsipareigojimų vykdymo terminus tik tuo atveju, jei ieškovė (kaip laiduotoja) pasirašys ginčijamą vekselį (apie šią sąlygą ieškovė buvo informuota iš anksto, o ne lizingo sutarčių priedų pasirašymo metu. Atitinkamai, tarp šalių susiklosčiusi bendradarbiavimo praktika bei liudytojo A. K. parodymai leido teismui daryti pagrįstą išvadą, kad neteisėti veiksmai nebuvo atlikti. Kiekvienas civilinių teisinių santykių dalyvis privalo elgtis apdairiai ir rūpestingai, todėl prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Tuo tarpu ieškovė neįrodė, kad atsakovas atliko veiksmus, kurie galėtų būti laikomi apgaule.

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nesutikdama su skundžiamu sprendimu apeliantė, visų pirma, nurodo, kad vekselio pasirašymo dieną ji nebuvo bendrovės ,,Virmanas“ akcininkė, nedalyvavo bendrovės valdyme bei negalėjo būti suinteresuota jos veikla. Atitinkamai vekselio pasirašymas neatitiko jos tikrosios valios, nes ji manė, kad atsakomybė pagal jį kyla UAB ,,Virmanas“, o atsakovas, pateikdamas vekselį pasirašyti, nutylėjo esmines aplinkybes. Tačiau tokius apeliantės argumentus paneigia jos pačios 2009 m. vasario 12 d. atsakovui rašytas raštas, kuriuo ieškovė informavo atsakovą apie tai, kad 2009 m. vasario 2 d. ji pardavė savo akcijas kitam asmeniui, dėl ko prašė nutraukti visas jos anksčiau su bendrove ,,Virmanas“ sudarytas laidavimo sutartis, o ginčo vekselį pripažinti negaliojančiu (56 b. l.). Šiame rašte kalbama tiek apie apeliantės bendrovės ,,Virmanas“ naudai išduotus laidavimo raštus, tiek ir apie ginčo vekselį, todėl ieškovė akivaizdžiai pripažino, kad visus šiuos dokumentus ji vertina kaip išduotus bendrovės ,,Virmanas“ naudai, tikslu užtikrinti pastarosios prievolių atsakovui įvykdymą. Nurodyta aplinkybe neleidžia teigti, kad ieškovė vekselį pasirašė prieš savo valią ir, juo labiau, manė, kad jo pasirašymas sukelia teisines pasekmes ne jai, o bendrovei. Be to, rašte aiškiai nurodyta, kad ieškovė nesuinteresuota bendrovės veikla tapo būtent po 2009 m. vasario 2 d., o ne anksčiau pasirašant vekselį, kaip tai teigiama apeliaciniame skunde.

Bandydama paneigti rašte išdėstytas aplinkybes apeliantė nurodo į jos 2008 m. spalio 14 d. sudarytą sutartį dėl akcijų perdavimo. Tačiau vien tai, kad ieškovė šias akcijas pardavė 2009 m. vasario 2 d. parodo, kad nurodyta sutartis įvykdyta nebuvo. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir tai, kad į bylą nebuvo pateikti duomenys apie akcininkų pritarimą 2008 m. spalio 14 d. sutarčiai (tuo tarpu UAB ,,Virmanas“ akcininkai 2009 m. vasario 2 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutarčiai pritarė (b. l. 57). Be to, iš valstybės įmonės Registrų centras juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad akcininkų sudėties pasikeitimas bendrovėje įregistruotas būtent 2009 m. vasario 6 d. (b. l. 57). Tuo tarpu apeliantės teiginys, kad pasirašant vekselį atsakovas nutylėjo esmines aplinkybes, tėra abstraktaus pobūdžio ir neįrodytas (CPK 178 str.).

Apeliantė taip pat teigia, kad pasirašant vekselį ji neturėjo tam bendrovės vadovo įgaliojimo, tačiau akivaizdu, kad tiek pasirašant laidavimo raštus, tiek ir vekselį ieškovei kaip fiziniam asmeniui tokio įgaliojimo nereikėjo. Svarbu yra ir tai, kad atsakovė bendrovėje dirbo buhaltere, turi specialų išsilavinimą, o ginčo vekselio tekstas neleidžia abejoti dėl jį pasirašiusio asmens atsakomybės ribų.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamą sprendimą dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo (CPK 1.91 str. 5 d., CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.