Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Vytauto Masioko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Panevėžio apylinkės teismo 2007 m. balandžio 16 d. nuosprendis: panaikinta nuosprendžio dalis dėl BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo ir A. V. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė A. V. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu A. V. nuteistas:

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu šešiems mėnesiams;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant jį nuo 24 iki 6 val. būti namuose, iki 2007 m. spalio 1 d. neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 4 MGL (penkių šimtų litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė 4 MGL (penkių šimtų litų) bauda ir laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant jį nuo 24 iki 6 val. būti namuose, iki 2007m. spalio 1 d. neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį A. V. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad 2006 m. birželio 12 d., apie 21.40 val., viešoje vietoje – prie bendrabučio, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), įžūliais ir vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia nukentėjusiajai S. T. trenkė delnu į pakaušio kairės pusės užausinę sritį ir kumščiu į veidą, taip nukentėjusiajai padarė minkštųjų audinių sumušimus kaktoje ir kairėje pakaušio pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, A. V. nuteistas už tai, kad 2006 m., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios 4 tablečių su įspaustu „Pumos“ logotipu svoris yra 0,215 gramo, ir ją nuo įgijimo momento parsigabeno ir laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje iki 2006 m. rugsėjo 5 d. 18.00 val., kai neteisėtai įgytą, parsigabentą ir laikomą psichotropinę medžiagą, paėmęs iš laikymo vietos, esančios Panevėžyje (duomenys neskelbtini), už 60 Lt neteisėtai pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį; tokiu būdu pasikėsino neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. V. 2006 m., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios 4 tablečių su „Pumos“ logotipu svoris yra 0,214 gramo, bei nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,001 gramo amfetamino; šias medžiagas parsigabeno ir laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje iki 2006 m. rugsėjo 6 d. 21.00 val., kai neteisėtai įgytas, parsigabentas ir laikomas psichotropines medžiagas, paėmęs iš laikymo vietos, esančios Panevėžyje (duomenys neskelbtini) už 60 Lt neteisėtai pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį; tokiu būdu pasikėsino neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti.

A. V. nuteistas ir už tai, kad jis 2006 m., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios 3 tablečių su „Pumos“ logotipu svoris yra 0,016 gramo, bei psichotropinės medžiagos – 0,810 gramų amfetamino milteliuose; šias medžiagas parsigabeno ir laikė savo namuose, esančiuose Panevėžyje (duomenys neskelbtini), kambaryje, kuriame gyvena, iki 2006 m. rugsėjo 6 d. 21.55 val., kol neteisėtai įgytas, parsigabentas ir laikomas psichotropines medžiagas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies netaikymo

Kasaciniame skunde A. V. pabrėžia, kad jam nepagrįstai apeliacinės instancijos teismas netaikė BK 62 straipsnio 2 dalies ir nepaskyrė švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės.

Pažymėtina, kad pagal įstatymą švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės paskyrimas, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, jeigu tam yra įstatymo numatytos sąlygos.

Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tada, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat turi būti nustatyta nors viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1 – 6 punktuose. Vadinasi, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad nustatyta tik viena A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Daugiau A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismai nenustatė. Vadinasi, A. V. byloje nėra pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes yra nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. V. taikė BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas ir paskyrė jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Be to, dėl BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo pasisakyta tik aprašomojoje pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyje, o rezoliucinėje dalyje nėra jokių nuorodų į BK 62 straipsnio 2 dalį. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendyje išsamiai ir motyvuotai pasisakyta dėl BK 62 straipsnio 2 dalies netaikymo. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, ištaisė pirmosios instancijos teismo klaidą, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK 331 straipsnio reikalavimus, nėra BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų jį keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. V. kasacinį skundą atmesti.