Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. D. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2855-767/2011.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. D. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl 2011 m. spalio 24 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti 2011 m. spalio 24 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą už akių, ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą, kadangi negalėjo laiku pateikti atsiliepimo, nes gyvena Danijos Karalystėje, o grįžęs nespėjo pateikti atsiliepimo dėl likusio trumpo laiko, manė, kad suėjo senaties terminas ieškiniui pateikti, bei teismas priimdamas sprendimą už akių nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, neatliko išsamaus įrodymų vertinimo. Atsakovo nuomone, byla neteisminga Radviliškio rajono apylinkės teismui.

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė atsakovo pateikto pareiškimo dėl sprendimo už akių netenkinti, nurodydamas, kad atsakovo elgesys yra aplaidus. Pažymėjo, kad M. D. reagavo į anksčiau siųstą pretenziją, žinojo apie įvykį. Ieškovo nuomone, kad deklaruota gyvenamoji vieta bei turimas kilnojamasis turtas Lietuvoje rodo atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos buvimą Lietuvoje. Teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai ir savalaikiai, o atsakovo pateikti įrodymai neįrodo negalimumo pateikti atsiliepimą teismui ar kitaip ginti savo teises. Nesutinko, kad suėjo ieškinio senaties terminas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų dėl reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindu turėtų būti panaikintas sprendimas už akių, pažymėjo, kad atsakovas atsakingas už transporto priemonės apdraudimą, todėl kyla solidari atsakomybė su žalą padariusiu asmeniu už padarytos žalos atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi netenkino atsakovo M. D. pareiškimo.

Teismas, spręsdamas atsakovo pareiškimo dėl 2011 m. spalio 24 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo iš atsakovo M. D., priteista 49573,04 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. rugsėjo 22 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1862,10 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai, nustatė, jog atsakovui ieškinio nuorašas su priedais ir teismo pranešimais buvo įteikti tinkamai, t.y. 2011 m. rugsėjo 26 d. atsakovo motinai (LR CPK 124 str. 3 d.), kuri M. D. informavo apie gautus procesinius dokumentus. Atsakovui buvo žinoma apie iškeltą civilinę bylą, jo pareiga domėtis bylos eiga bei laiku rūpinti savo teisių ir interesų gynimu ir laiku pateikti teismui procesinius dokumentus. Atsakovas savo interesus gina per atstovą, todėl atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų nepareiškė be pateisinamos priežasties, nes skolininkas į Lietuvą atvyko 2011 m. spalio 16 d., o sprendimas už akių buvo priimtas tik 2011 m. spalio 24 d. Vertindamas atsakovo išdėstytas aplinkybes dėl sprendimo už akių nepagrįstumo ir neteisėtumo, konstatavo, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (LR CK 1.127 str. 4 d.), o Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pagrindinę prievolę įvykdė 2009 m. balandžio 14 d. sumokėjęs Danijos nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamą sumą, todėl 3 metų senaties terminas nėra suėjęs. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis nėra žalą sukėlusios transporto priemonės savininkas, jog transporto priemonę MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė, nes neįvardijo transporto priemonę nupirkusio asmens, jog eismo įvykyje dalyvavo ne atsakovo vardu registruotas, o kitas automobilis, ant kurio buvo uždėti atsakovo vardu registruoto automobilio valstybinio numerio ženklai. Pažymėjo, kad tai įrodinėti yra atsakovo pareiga. Teismas dėl paminėtų aplinkybių M. D. laikė minėto eismo įvykio metu dalyvavusios transporto priemonės MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, kurio pareiga buvo sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Pažymėjo, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta solidari transporto priemonės savininko ir eismo įvykio kaltininko atsakomybė, o Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui suteikta teisė pasirinkti reikalauti žalos iš vieno, ar iš visų solidariųjų skolininkų neįvykdžiusių imperatyvios pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, todėl atsakomybė prieš Biurą kyla ir automobilio savininkui M. D., kuri atsirado ne dėl tiesiogiai eismo įvykio metu padarytos žalos, bet dėl transporto priemonės neapdraudimo. Biuras įgyvendindamas solidaraus reikalavimo teisę, reikalavimą reiškė tik M. D., tačiau neturi pareigos reikšti ieškinį eismo įvykio kaltininkui Razvan C. T. ar įtraukti jį trečiuoju asmeniu. Nurodo, kad nėra įrodymų, jog Rumunijos pilietis Razvan C. T. eismo įvykio metu vairavo baltos spalvos transporto priemonę, ir kad Danijos atitinkamos institucijos pateikti įrodymai vertintini kaip oficialūs rašytiniai įrodymai klaidingai identifikavo eismo įvykio kaltininko vairuotą transporto priemonę. Teismo nuomone, kad M. D. viešai deklaruota gyvenamoji vieta, Lietuvoje turimas turtas, reagavimas į pretenzijas, grįžimas į Lietuvą, rodo atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, t.y. Lietuva, o įrodymų, pagrindžiančių jo pastovesnį ryšį su kita valstybe, nepateikta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Atskiruoju skundu atsakovas M. D. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2855-767/2011 ir tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

1. Atsakovas nesutinka, kad jam asmeniškai laiku buvo įteikti teismo siųsti procesiniai dokumentai, nurodo, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti jo motinai, o įstatyme nenurodytas nei konkretus terminas, nei būdas, kaip turi būti perduoti procesiniai dokumentai, todėl ji įteikė jam grįžus į Lietuvą, kas sutrukdė laiku pateikti atsiliepimą.

2. Atsakovo nuomone, yra suėjęs trijų metų senaties terminas ieškiniui pareikšti.

3. Atsakovas nurodo, kad pirmos instancijos teismas pripažinęs, jog žala kilo dėl kito asmens, tai esant solidariai atsakomybei, privalėjo traukti į bylą kaltąjį bendraatsakovu ar trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

4. Atsakovas nesutinka, kad autoįvykyje dalyvavo jo vardu registruotas automobilis, mano, kad jis nėra tinkamai identifikuotas.

5. Atsakovas prieštarauja pirmos instancijos teismo išvadai, kad jo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, o ši byla neteisminga Radviliškio rajono apylinkės teismui.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nesutinka su atsakovo atskirtuoju skundu.

Ieškovas 2012 m. sausio 20 d. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad palaiko savo argumentus išdėstytus 2011 m. gruodžio 8 d. atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, bei pažymėjo, kad bendra jurisdikcijos nustatymo taisyklė yra įtvirtinta Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 2 straipsnyje, jog valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose. Tuo tarpu Reglamento 5 straipsnio 3 dalis nustato tik tai, kad byla dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto gali būti iškelta vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti. Pažymėjo, jog nuostata nėra imperatyvi, įtvirtina alternatyvią jurisdikcijos nustatymo galimybę, todėl byla teisminga teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.).

Civilinis procesas įstatymu reglamentuojamas taip, kad nebūtų sudaryta prielaidų vilkinti bylų nagrinėjimą, sprendimų priėmimą ir vykdymą, būtų užkirstas kelias proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nebūtų pažeistos proceso šalies, sąžiningai dalyvaujančios nagrinėjant civilinę bylą, teisės. Sprendimo už akių priėmimas - tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą (pvz. nepateikus atsiliepimo, kitų paruošiamųjų procesinių dokumentų, neatvykus į teismo posėdį), ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas yra priimamas nedalyvaujant tai šaliai (CPK 285-286 str.). Tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis tinkamu ir greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.) bei numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, taip pat visokeriopos teisminės gynybos principu (CPK 7 str. 1 d.). Įstatymas numato galimybę asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas už akių, pateikti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nustato sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygas. Atsakovas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi nurodyti: 1) aplinkybes, liudijančias atsiliepimo per nustatytą terminą nepateikimo priežasčių svarbumą, ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes; 2) aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes (CPK 287-288 str.). Esant abiems šioms sąlygoms (aplinkybėms), sprendimas už akių gali būti panaikintas ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 288 str. 4 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas 2011-09-22 išsiuntė atsakovui M. D. procesinius dokumentus, jie įteikti 2011-09-26 atsakovo motinai. Atsiliepimo į ieškinį pateikimo termino pabaiga 2011-10-14. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2011-10-24 priėmė sprendimą už akių, kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. A. M. D. nurodo, kad atsiliepimo nepateikimo priežastys tai, kad jo dabartinė nuolatinė gyvenamoji vieta Danijos Karalystėje, vienu iš ieškovo nurodytų atsakovo adresų gyvena jo mama, kuri informavo apie dokumentų gavimą, tačiau atsakovui asmeniškai juos perdavė tik grįžus į Lietuvą, o anksčiau grįžti negalėjo dėl didelio užimtumo. Pabrėžė, kad atsakovo mama yra garbaus amžiaus ir negalėjo esant šių laikų technologijų lygiui perduoti atsakovui dokumentų.

Teismo nuomone, byloje esantys teismo procesiniai dokumentai nepatvirtina fakto, jog atsakovas apie teisme gauto inicijuotą procesą buvo tinkamai informuotas iki grįžimo į Lietuvą, t.y. 2011-10-16. Atsakovas teismui pateikė darbo užmokesčio pažymą laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2011-09-31 (65-67 b. l.), taip pat Hedensted miesto Užimtumo centro pažymą, kur lankėsi laikotarpiu nuo 2011-10-06 iki 2011-10-11, kelionės bilietą iš Kylio uosto į Klaipėdą (62-64 b.l.). Tai pagrindžia atsakovo argumentus dėl jo užimtumo bei nebuvimo Lietuvoje laikotarpiu nuo 2011-09-26 iki 2011-10-16, kas iš dalies nulėmė galimumo atsakovui asmeniškai susipažinti su teismo siųstais procesiniais dokumentais, kreiptis teisinės pagalbos ir iki 2011-10-14 pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, atėmimą. Byloje nėra duomenų, jog atsakovo mama perdavė teismo siųstus procesinius dokumentus, ar turėjo galimybes juos perduoti asmeniškai iki atsakovas grįžo į Lietuvą. Atsižvelgtina į tai, kad tik šiuo metu atsakovas yra atstovaujamas teisininko, pagal sudarytą teisinių paslaugų sutartį, kas leidžia teigti, jog M. D. neturi teisinio išsilavinimo ir jam buvo sunku tinkamai ginti savo teises ir interesus. Teismas pažymi, kad 8 dienos, nuo 2011-10-16 grįžimo į Lietuvą iki 2011-10-24 d. vykusio teismo posėdžio Radviliškio rajono apylinkės teisme, laikytinos trumpu laiko tarpu tinkamai save atstovauti ir ginti interesus bei susirasti kvalifikuotą atstovą. Remiantis išdėstytu, atsiliepimo savalaikis nepateikimas ir neatvykimas į teismo posėdį šiuo konkrečiu atveju nelaikytinas piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis, o laikytinas formaliu atsiliepimo nepateikimo pažeidimu. Teismo nuomone, atsakovo atsiliepimo nepateikimo priežastys laikytinos svarbiomis, jos pagrįstos pasyviosios šalies pateiktais argumentais bei įrodymais.

Dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo

Tuo atveju, kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant priežasčių, dėl kurių šalis nedalyvavo teismo posėdyje, svarbos (Konstitucinis teismas, 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) taigi sprendimui už akių nagrinėjimo atnaujinimui esminę reikšmę turi ne šalies pasyvumą pateisinančios ar nepateisinančios priežastys, o aplinkybės ir įrodymai, kurie yra susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, kad sprendimas, priimtas remiantis LR CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kad gali būti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą. Tuo atveju, jeigu pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia iš esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmesdamas atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių panaikinimo padarė išvadą, jog atsakovas nenurodė aplinkybių, kurios leistų abejoti sprendimo už akių teisėtumu bei nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos šio sprendimo pagrįstumui, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šia išvada nesutinka.

„Transporto priemonių, skirtų važiuoti žeme, taip pat mopedų, priekabų ir puspriekabių, išskyrus bėgines transporto priemones, valdytojų civilinės atsakomybės draudimas reglamentuojamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – Įstatymas). Vienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų yra jo privalomumas. Šiuo draudimu siekiama užtikrinti tiek nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių, tiek asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, būtina atsižvelgti į tai, kad naudojamos transporto priemonės yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, lemia jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant. Privalomai draudžiama kiekviena privaloma registruoti motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti žeme, taip pat mopedai, priekabos ir puspriekabės, išskyrus bėgines transporto priemones. Įstatyme nustatyta ir išimčių, kai transporto priemonės gali būti nedraudžiamos (Įstatymo 1 straipsnio 3 dalis). Pagal Įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šioje normoje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Biuras, pareiškęs reikalavimą kaltam dėl eismo įvykio asmeniui, kuris padarė žalos, valdydamas neapdraustą transporto priemonę, ir negavęs visos išmokėtos išmokos grąžinimo, turi teisę pareikšti reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį. Įstatyme suteikta Biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (LAT 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

Teismas konstatuoja, kad atsakovo M. D. vardu registruota transporto priemonė M. B. 190 (identifikavimo Nr. duomenys neskelbtini pakeisti valstybiniai registracijos numeriai, vietoje (duomenys neskelbtini) į naujus (duomenys neskelbtini) (73, 84, 94 b.l.)), jis laikytinas transporto priemonės savininku, turinčiu imperatyviąją pareigą apdrausti savo transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2008-07-03 apie 19 val. Danijoje, Holstebro savivaldybėje, Soervadvej kelyje įvyko eismo įvykis. Raporte-pranešime apie eismo įvykį (8-20 b. l.), apklausos raporte (21-22 b. l.) bei eismo įvykio vietos schemoje (23-24 b. l.), nurodyta, kad įvykio metu susidūrė baltos/kreminės spalvos M. B., valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (13-14, 21-22 b. l.) ir sunkvežimis Scania, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (9-10,13-14 b. l.), lengvąjį automobilį M. B. vairavo Razvan C. T., Rumunijos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) (11-12,13-14 b.l.). Jis pripažintas pažeidęs 2008-07-03 Kelių eismo įstatymo 118, pagal 26 2 dalį (21-22 b. l.), padaryta žala 106997,54 DKK (49543,04 Lt).

Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad pirmos instancijos teismui 2011-12-23 nutartyje dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pripažinus, jog žala kilo dėl kito asmens, t.y. Razvan C. T., esant solidariai atsakomybei teismo sprendimas turės įtakos ne tik transporto priemonės savininko, bet ir eismo įvykio kaltininko teisėms ir pareigoms, todėl turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl Razvan C. T. traukimo į bylą trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (LR CPK 47 str. 1 d.), kadangi neįtraukus į bylą proceso šalimi teismas nuspręstų dėl trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų jam nedalyvaujant (LR CPK 329 str. 2 d. 2 p.)

Atskirajame skunde atsakovas sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia nesutikimu, kad autoįvykyje dalyvavo jo vardu registruotas automobilis ir netinkamu transporto priemonės identifikavimu. Teismo nuomone, konstatuoti faktą, kad būtent M. D. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė M. B. 190, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (73, 84, 94 b.l.), esant neatitikimams, pagal pateiktus Danijos atitinkamų institucijų pareigūnų duomenis (raportas-pranešimas apie eismo įvykį (8-20 b. l.), apklausos raportas (21-22 b. l.) bei eismo įvykio vietos schema (23-24 b. l.)), kur konstatuota, kad eismo įvykio metu susidūrė baltos/kreminės spalvos M. B., valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (13-14, 21-22 b. l.), negalima, nes kyla pagrįsta abejonė ne tik dėl transporto priemonių spalvų skirtumo, bet ir dėl eismo įvykyje dalyvavusio lengvojo automobilio M. B. modelio, identifikavimo numerio, pagaminimo metų ir kt. Be to, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-10-24 sprendime už akių nepagrįstai eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas M. D. (53 b.l.), kai tai yra paneigta bylos medžiaga ir pripažinta pirmos instancijos teismo nutartimi.

Kiti atskirojo skundo motyvai, kaip neįtakojantys procesinio sprendimo teisėtumo atskirai neaptartini.

Teismas atkreipia pirmos instancijos teismo dėmesį, kad iš naujo nagrinėjant civilinę bylą būtina pakartotinai svarstyti klausimą dėl bylos teismingumo vadovaujantis 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota teismų praktika (LAT 2011-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011).

Remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti argumentai leidžia iš esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287-288 str. straipsnių nuostatas, ir atsakovo pareiškimą atmetė nepagrįstai, todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-12-23 nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo M. D. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkintinas (LR CPK 288 str. 2 d., 337 str. 1 d. 2 p.).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011m. spalio 24 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

Perduoti civilinę bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui.