- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-03-05
- Bylos Nr.
- 2A-205-302/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Henrichas Jaglinskis, Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- R. R.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. R. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį G. R. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padidinti iš atsakovo G. R. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį iki 400 Lt per mėnesį. Nurodė, kad pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 1999 m. gruodžio 24 d. sprendimą iš atsakovo jos naudai yra priteisiamas išlaikymas nepilnamečio sūnaus Justino, gimusio 1991 m. birželio 11 d., išlaikymui. Sprendime minimalus išlaikymo dydis nurodytas 1 MGL kas mėnesį. Per pastaruosius metus jos turtinė padėtis pasunkėjo, nes ji su sugyventiniu P. D. 1998 m. gruodžio 30 d. ir 2000 m. vasario 1 d. susilaukė dviejų vaikų, kurie šiuo metu lanko mokyklą. J. dabar mokosi Vilniaus statybininkų rengimo centre, todėl išaugo jo išlaikymo išlaidos, kurios per mėnesį sudaro 750 Lt. Atsižvelgiant į teismų nustatytą orientacinį išlaikymo dydį, kuris šiuo metu yra 800 Lt, atsakovas turėtų mokėti 400 Lt. Ieškovė nurodė, kad ji uždirba apie 400 Lt per mėnesį bei gauna 156 Lt dydžio išmoką už vaikus. Atsakovas dėl invalidumo nedirba ir gyvena iš invalidumo pensijos, tačiau jis kartu gyvenančių vaikų neturi, turi nekilnojamojo turto, automobilį, neseniai pardavė mišką, todėl gali mokėti po 400 Lt kas mėnesį sūnaus išlaikymui.
Atsakovas G. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis nevengia išlaikyti sūnaus, moka ieškovei ne po 130 Lt, o po 140 Lt kas mėnesį bei kartais duoda sūnui po 10, 20 litų, tačiau negali mokėti ieškovės prašomos sumos, nes nedirba dėl invalidumo, gauna 258 Lt dydžio pensiją. 2006 metai jam buvo padaryta stuburo operacija. Šiuo metu reikia daryti pakartotinę operaciją, kuriai reikalingi pinigai. Jo dabartinė žmona taip pat nedirba dėl neįgalumo ir gauna 295 Lt dydžio pensiją.
Žemesnės instancijos teismas
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas nuo 2006 m. yra neįgalus, jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, jis gauna 257,87 Lt dydžio netekto darbingumo pensiją, tinkamo darbo dėl sveikatos būklės neranda, jo sutuoktinė nedirba, nes taip pat yra neįgali, jai nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, ji gauna 295,84 Lt dydžio netekto darbingumo pensiją, įrodymų, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti, byloje nėra, sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo turtinė padėtis nuo 1999 m. gruodžio 24 d. pagerėjo, atvirkščiai, galima konstatuoti, kad ji dėl atsakovo sveikatos būklės nepasikeitė ar net pablogėjo, todėl ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovė R. R. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Teismas, spręsdamas apie atsakovo turtinę padėtį, neatsižvelgė į ieškovės prašymus išreikalauti iš atsakingų įstaigų duomenis apie atsakovo turtinę padėtį ir pažeisdamas Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2,3 dalis, Civilinio proceso kodekso 185, 320 straipsnių nuostatas, nepagrįstai atsakovo turtinę padėtį vertino tik pagal gaunamą netekto darbingumo pensiją. Teismas išsamiai netyrė ir nenustatinėjo kitų atsakovo turtinės padėties įvertinimui reikšmingų faktų: jo turimo turto, santaupų ir pan.
Teismas pažeidė proporcingumo principą neatsižvelgdamas į tai, jog ieškovė iš savo pajamų turi išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus.
Teismas, konstatuodamas, jog kitų dviejų ieškovės vaikų tėvas yra P. D. , kuris taip pat turi pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir tai nėra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
Teismas turėjo nustatyti, jog atsakovas nesąžiningai atlieka savo pareigą išlaikyti vaiką.
Atsakovas į sunkią turtinę padėtį pateko dėl savo nerūpestingumo, neatidumo, todėl tai negali būti pagrindas nemokėti vaikui jo poreikius atitinkančio išlaikymo.
Atsiliepimas
Atsakovas G. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes. Atsakovas negali teikti vaikui didesnio išlaikymo dėl blogos turtinės padėties, kuri nepriklauso nuo jo valios.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmos instancijos teismas sprendimas naikintinas dėl netinkamo procesinių teisės normų, susijusių su įrodymų vertinimu, ir netinkamu materialinės teisės normų (Civilinio kodekso 3.192 str.) aiškinimu bei taikymu (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 d., 330 straipsnis).
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje. Pagal Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą).
Nustatyta, jog ieškovė R. R. ir G. R. , kurie 1992 m. lapkričio 24 d. išsituokė (b.l. 10), yra J. R. , gimusio 1991 m. liepos 2 d., tėvai (b.l. 7). Ignalinos rajono apylinkės teismo 1999 m. gruodžio 24 d. sprendimu iš atsakovo yra priteistas ieškovės naudai išlaikymas sūnui Justinui po ¼ dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL, kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas nuo 2006 m. yra neįgalus, šiuo metu jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (b.l. 27, 28). Jis gauna 257,87 Lt dydžio netekto darbingumo pensiją (b.l. 19). Jo sutuoktinė K. R. nedirba, nes taip pat yra neįgali, jai nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (b.l. 29). Ji gauna 295,84 Lt dydžio netekto darbingumo pensiją (b.l. 20).
Civilinio kodekso 3.196 straipsnio 1 dalyje yra išvardinti tokie išlaikymo būdai: 1) kas mėnesį mokamos periodinės išmokos, 2) konkreti pinigų suma, 3) tam tikro turto vaikui priteisimas. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės pareikštą ieškinį, visiškai neatsižvelgė į tai, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 1999-12-24 sprendimu priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po ¼ dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL, neatitinka šiuo metu galiojančių materialinės teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo būdus. Ieškovei prašant priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis, teismas nepagrįstai nesiaiškino ar yra pagrindas taikyti ieškovės nurodomą išlaikymo būdą, atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu galiojančios materialinės teisės normos nenumato tokio išlaikymo būdo, koks buvo nustatytas minėtu teismo sprendimu. Tokiu būdu yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą dėl netinkamo materialinės teisės normos taikymo.
Pagal Civilinio kodekso 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2004, 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo turtinė padėtis nuo 1999-12-24 pagerėjo, priešingai, ji dėl atsakovo sveikatos būklės nepasikeitė ar net pablogėjo, visiškai neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko prioritetinius interesus, į tai, kad vaiko poreikiai yra padidėję, jis įstojo į Statybininkų rengimo centrą Vilniuje, dėl ko pragyvenimas sostinėje yra brangesnis, jis turi papildomų kelionės išlaidų ir kt. Kolegija, įvertindama tai, kad atsakovas dėl savo sunkios turtinės padėties, sąlygotos objektyvių priežasčių, t.y. jo ligos, negali susirasti tinkamo darbo ir atitinkamai tinkamai įgyvendinti savo pareigą teikti savo nepilnamečiam vaikui tokio dydžio išlaikymą, kurio pakaktų užtikrinti ne tik būtiniausius vaiko poreikius, tačiau atsižvelgdama į prioritetinius vaiko interesus, jo teisę gauti išlaikymą tokio dydžio, kuris bent minimaliai padėtų užtikrinti jo būtinų, šiuo metu padidėjusių poreikių tenkinimą, sprendžia, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Toks išlaikymo dydis bent dalinai užtikrins būtinas sąlygas vaikui vystytis atsižvelgiant į abiejų tėvų materialines galimybes.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 p.).
Pagal Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, kuri nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 p., įvertinant atsakovo sunkią turtinę padėtį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 72 Lt (200 Lt * 12 mėn. * 3 %) žyminis mokestis mažintinas iki 30 Lt pirmosios instancijos teisme. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 72 Lt žyminis mokestis (200 Lt * 12 mėn. * 3 %) mažintinas iki 20 Lt dėl aukščiau nurodytos priežasties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
nusprendė:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškovės R. R. ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti nepilnamečiam J. R. , gimusiam 1991-06-11, išlaikymą iš atsakovo G. R. , a.k. (duomenys neskelbtini) po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-09-10) iki vaiko pilnametystės, šio priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju paskiriant ieškovę.
Priteisti iš atsakovo G. R. , a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 50 Lt žyminio mokesčio pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.