Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato atstovui E. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo apelianto S. M. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2014-09-23 nutarimo Nr. 87N-18835401-14 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-14-8525305 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato (toliau tekste – Vilniaus AVPK Trakų r. PK) Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiasis patrulis J. D. 2014-06-19 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 87AN-14083579-14 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-14-8525305, kuriame nurodė, kad 2014 m. balandžio 18 d., 18.01 val., Vilniuje, Savanorių pr. 178F, S. M., vairavo transporto priemonę – automobilį BMV 120D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neapdraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 87AN-14083579-14 nurodyta, kad tokiais savo veiksmais S. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 238 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 5 d.

Vilniaus AVPK Trakų r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas E. V. 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 87N-18835401-14 S. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 123 str. 5 d. padarymą, paskyrė 100 Lt (28 Eur) baudą. Tai yra pripažino, kad S. M. 2014-04-18, 18.01 val., Vilniuje, Savanorių pr. 178F, S. M., vairavo transporto priemonę – automobilį BMV 120D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. L. parodė, kad S. M. pažįsta, santykiai geri, jie yra draugai. Šiais metais (2014 m.), liudytojo draugas susirado automobilį ir paprašė kartu jį apžiūrėti. Apžiūrėjus, automobilis apeliantui patiko. Sutarė jį pirkti. Jie sutarė, kad pardavėjas atvažiuos paimti S. M. prie Vievio ir nuveš į Ukmergę, kur bus įformintas automobilio pirkimas-pardavimas. Sakė, kad automobilis be draudimo. S. M. pasakė pardavėjui „jūs įsigykite draudimą ir aš pinigus sumokėsiu“. Taip ir sutarė. Po keletą dienų liudytojas nuvežė draugą į Vievį, jis sėdo į pardavėjo automobilį ir jie išvyko forminti automobilio pirkimo. Buvo pirktas draudimas mėnesiui už 20 Lt. Vadybininkas iš tikrųjų pasielgė keistai. Jis nesakė, kad atšauks draudimą. Liudytojas negirdėjo tokio pokalbio. Automobilis buvo be numerių.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. Č. parodė, kad apeliantą pažįsta nuo 2014-04-18. Liudytojas jam pardavė automobilį. Liudytojo ir apelianto santykiai kaip pardavėjo ir pirkėjo, jie yra svetimi žmonės. Parodė, kad E. Č. individuali įmonė pardavė apeliantui automobilį BMW 120D. Pieš tai diena atvažiavo pirkėjas su draugu, apžiūrėjo automobilį ir buvo sutarta kitą dieną susitikti ir oficialiai sutvarkyti dokumentus. Pirkėjas nenorėjo automobilio forminti Ukmergėje. Tuomet liudytojas su pirkėju susitiko Vievyje ir nuvyko į įmonę, kur pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį. Tada pirkėjas važiavo į VĮ „Regitra“. Tam, kad užregistruoti automobilį pirkėjas turi turėti automobilio draudimą. Liudytojas turėjo draudimą nupirkęs, nes jam reikėjo važiuoti pirkėjo pasiimti. Liudytojo įmonei draudimas kainuoja 20 litų, o privačiam asmeniui kainuoja 50-60 litų. Tam, kad pirkėjui būtų pigiau, liudytojas draudimą perleidimo pirkėjui. Pardavimo momentu mašina buvo drausta įmonės vardu. Kad pirkėjui būtų pigiau, liudytojas apeliantui davė pasinaudoti tuo draudimu. Liudytojas draudimą perleido pirkėjui tam, kad jis užregistruotų automobilį ir grįžtu namo. Draudimas galiojo mėnesį laiko. Liudytojui pirkėjas sumokėjo 20 litų ir liudytojas jam perleido draudimą. Liudytojas parodė, kad jų įmonė visada duoda pasinaudoti draudimu tol, kol pirkėjas užregistruoja automobilį, o po to, paskambina į draudimo kompaniją ir draudimą anuliuoja. Liudytojas tą pačią dieną paskambino į draudimą, nes manė, kad pirkėjas jau bus privažiavęs namus. Po pietų nutraukė draudimo galiojimą. Liudytojas nekalbėjo su pirkėju apie tai, kiek laiko galios draudimas. Jis apelianto neperspėjo, kad tas draudimas galios tik tol, kol apeliantas nuvažiuos namo. Draudimą atidavė pirkėjui ir ten buvo nurodyta kiek laiko galioja draudimas. Liudytojas apeliantui neminėjo, kad atšauks draudimą. Pirkėjui nebuvo žinoma, kad liudytojas atšaukė draudimą ir apeliantas nežinojo, kad tas draudimas galios tik porą valandų. Liudytojas patvirtino, kad kitus pirkėjus perspėja, kad draudimas galios porą valandų, o šiuo atveju neperspėjo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Pagal ATPK 301 str. teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato (toliau tekste – Vilniaus AVPK Trakų r. PK) Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiasis patrulis J. D. 2014-06-19 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 87AN-14083579-14 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-14-8525305, kuriame nurodė, kad 2014 m. balandžio 18 d., 18.01 val., Vilniuje, Savanorių pr. 178F, S. M., vairavo transporto priemonę – automobilį BMV 120D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 87AN-14083579-14 nurodyta, kad tokiais savo veiksmais S. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 238 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 5 d. (b.l. 8-9).

Vilniaus AVPK Trakų r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas E. V. 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 87N-18835401-14 S. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 123 str. 5 d. padarymą, paskyrė 100 Lt (28 Eur) baudą. Tai yra pripažino, kad S. M. 2014-04-18, 18.01 val., Vilniuje, Savanorių pr. 178F, S. M., vairavo transporto priemonę – automobilį BMV 120D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b.l. 7).

ATPK 123 str. 5 d. nustatyta, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu – užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo dvidešimt trijų iki trisdešimt keturių eurų.

Teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Pagal ATPK 256 str. nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, jog ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (LVAT bylų Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010 ir kt.).

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Teismo posėdyje apklaustas apeliantas parodė, kad su pardavėju sutarė, kad jis (pardavėjas) parduodamą automobilį vienam mėnesiui apdraus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Taip pat nurodė, kad laiką apeliantas buvo įsitikinęs, kad jis, kaip automobilio BMW savininkas, yra apsidraudęs ir draudimo polisas, kurį apeliantui perdavė automobilio pardavėjas, galioja. Apeliantas neturėjo jokių abejonių dėl draudimo poliso galiojimo, nes polisą pateikė VĮ „Regitra“ Ukmergės skyriaus darbuotojui ir apelianto nupirktas automobilis buvo užregistruotas jo vardu. Apie tai, kad automobilio pardavėjas nutraukė sudarytą draudimo sutartį automobilio pirkimo - pardavimo dieną (2014-04-18), apeliantas sužinojo tik 2014-06-19 iš protokolą apeliantui surašiusios policijos pareigūnės. Pardavėjas nesakė apeliantui, kad ketina taip pasielgti, juo labiau, kad pardavėjas apeliantui perdavė draudimo poliso originalą, o apeliantas pardavėjui grąžino (sumokėjo) už draudimo sutartį sumokėtus pinigus. Apeliantas taip pat nurodė, kad administracinės bylos nagrinėjimo Trakų r. PK metu, skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas apeliantui pasakė, kad nutarimas grindžiamas iš esmės automobilį apeliantui pardavusio R. Č. 2014-09-05 paaiškinimu, kuriame pastarasis nurodė, kad prieš registraciją VĮ „Regitra“ Ukmergės filiale apeliantas, neva, nenorėjo pats apdrausti perkamo automobilio ir pardavėjas davė apeliantui savo turėtą automobilio draudimo polisą tam, kad apeliantas galėtų automobilį įregistruoti VĮ „Regitra“ ir nuvažiuoti iki Trakų, kur, kaip pardavėjas suprato, gyvena apeliantas. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad R. Č. nesakė jam, kad ketina tą pačią dieną (ar kada nors vėliau) nutraukti apelianto parduoto automobilio privalomojo draudimo sutartį, o draudimas galiojo mėnesį laiko.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. Č. patvirtino apelianto nurodytas aplinkybes, parodydamas, kad nekalbėjo su pirkėju apie tai, kiek laiko galios draudimas. Jis apelianto neperspėjo, kad tas draudimas galios tik tol, kol apeliantas nuvažiuos namo. Draudimą atidavė pirkėjui ir ten buvo nurodyta kiek laiko galioja draudimas. Liudytojas apeliantui neminėjo, kad atšauks draudimą. Pirkėjui nebuvo žinoma, kad liudytojas atšaukė draudimą ir apeliantas nežinojo, kad tas draudimas galios tik porą valandų. Liudytojas patvirtino, kad kitus pirkėjus perspėja, kad draudimas galios porą valandų, o šiuo atveju neperspėjo.

Tiek liudytojo R. Č., tiek apelianto nurodytas aplinkybes, taip pat, patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. L., parodydamas, kad S. M. pasakė pardavėjui „jūs įsigykite draudimą ir aš pinigus sumokėsiu“. Taip ir sutarė. Po keletą dienų liudytojas nuvežė draugą į Vievį, jis sėdo į pardavėjo automobilį ir jie išvyko forminti automobilio pirkimo. Buvo pirktas draudimas mėnesiui už 20 Lt, tai prekybinis automobilis. Vadybininkas iš tikrųjų pasielgė keistai. Jis nesakė, kad atšauks draudimą. Prie liudytojo tokio pokalbio nebuvo.

Byloje esanti Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. LT/AEC 2527692 (b.l. 16) patvirtina, kad automobilis BMV 120 buvo apdrausta nuo 2014-04-18 9.00 val. iki 2014-05-17 24.00 val. Šis liudijimas patvirtina, jog S. M. nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti, kad 2014-04-18 vairavo automobilį BMW 120D su negaliojančiu draudimo polisu.

Iš byloje esančio 2014-09-05 liudytojo R. Č. rašytinio paaiškinimo turinio matyti, kad R. Č. 2014-04-18 parduodamas automobilį perdavė S. M. automobilio BMW 120D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo dokumentus ir paaiškino, kad tą pačią dieną draudimas bus anuliuotas. Palaukęs keletą valandų, kad pirkėjas galėtų nuvažiuoti iki Trakų, į darbo pabaigą paskambino draudimo agentei ir pasakė, kad draudimo polisą minėtam automobiliui anuliuotų (b.l. 35). Minėtas paaiškinimas prieštarauja apelianto, liudytojo S. L. bei pačio R. Č. parodymams teismo posėdžio metu, todėl teismas šį R. Č. rašytinį paaiškinimą vertina kritiškai ir juo nesivadovauja, nes jis neatitinka kitų faktinių bylos aplinkybių.

L. S. Lapuchov, R. Č. bei apelianto S. M. parodymai patvirtina, kad teisės pažeidimas grindžiamas vien tik nutarimas iš esmės automobilį apeliantui pardavusio R. Č. 2014-09-05 paaiškinimu.

Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ( LVAT 2012 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012).

Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, įrodymų, neabejotinai patvirtinančių S. M. kaltę, nepateikė.

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad S. M. nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti, kad 2014-04-18 vairavo automobilį BMW 120D su negaliojančiu draudimo polisu, o nesat kitų byloje patikimų įrodymų, pagrindžiančių apeliantui inkriminuojamą teisės pažeidimą, laikytina, jog nėra įrodyta S. M. kaltė, todėl apelianto skundas tenkintinas – nutarimas naikintinas, o byla S. M. atžvilgiu nutrauktina, nesant pažeidimo subjektyviosios pusės požymio - kaltės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300-302 str., teismas

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2014-09-23 nutarimą Nr. 87N-18835401-14 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-14-8525305 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.