- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- eI3-667-809/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02004-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Egidija Puzinskaitė, Gitana Butrimaitė
- Atsakovas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- VšĮ Ekoagros
- Pareiškėjas
- ŽŪB Trakų artojas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal žemės ūkio bendrovės „Trakų artojas“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotasis asmuo viešoji įstaiga ,,Ekoagros” dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atnaujinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja ŽŪB „Trakų artojas“ patikslintu skundu prašo panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2020 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 3840729 ,,Dėl skirtos išmokų sumos“ (toliau – ir Sprendimas) dalyje dėl neskirtos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę ,,Ekologinis ūkininkavimas“, priimto dėl pareiškėjos NMA pateiktos 2019 m. birželio 5 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraišką (reg. Nr. 19-1012029544-1) (toliau – ir 2019 m. Paraiška) ir įpareigoti atsakovą NMA išmokėti pareiškėjui kompensacinę išmoką už visą VšĮ ,,Ekoagros“ 2019 m. liepos 31 d. patvirtinamajame dokumente Nr. SER-K-19-00894 sertifikuotą plotą bei priteisti iš atsakovo NMA visas pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, jog pareiškėjas yra prisiėmęs įsipareigojimus vykdyti veiklą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“. Teikdamas 2019 m. birželio 5 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką pareiškėjas kaip ekologinius sertifikavo 57 kontrolinius žemės sklypus, kurių bendras deklaruotas plotas - 140,18 ha.
Pareiškėjos ūkį 2019 m. liepos 31 d., kaip ir kiekvienais metais, tikrino ir sertifikavo trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgaliota tarnyba – VšĮ „Ekoagros“. Šio vienintelio Lietuvos Respublikoje įgalioto sertifikuoti ekologinius ūkius subjekto atliktas pareiškėjos ekologinio ūkio patikrinimas ir išduotas patvirtinamasis dokumentas (sertifikatas) patvirtino, kad pareiškėjos visas deklaruotas ūkis – 140,18 ha yra ekologinis ir šiais duomenimis vadovaudamasi atsakovė turi išmokėti paramą. Atsakovė negalėjo paneigti vienintelės Lietuvos Respublikoje veikiančios ekologinių ūkių sertifikavimo įstaigos atlikto sertifikavimo ir savavališkai nuspręsti, kad išmoką pareiškėjai iš esmės turi būti atsisakoma išmokėti, nors tam nebuvo jokio įstatyminio ar poįstatyminio pagrindo.
Pažymi, jog ginčo santykius reglamentuoja ne tik atsakovės ginčijamame sprendime cituojamos Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklės, bet ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000-12-28 įsakymu Nr. 375 patvirtintos Ekologinio žemės ūkio taisyklės, kurių taikymą pareiškėjos atveju atsakovė ignoravo. Nors pagal ginčijamo sprendimo turinį spręstina, kad jeigu pareiškėja būtų savo kontroliniuose žemės sklypuose bent vienus metus auginusi daugiametes žoles, kompensacinę išmoką ji būtų gavusi už visą 140,18 ha plotą, tačiau būtent pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklės taisyklių 38 punktą, augalai gali būti neauginami tuose sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose, kurie bent vieną kartą per penkerius metus buvo tręšiami organinėmis trąšomis. VšĮ „Ekoagros“ 2019-07-12 Ekologinės gamybos tikrinimo protokole užfiksavo, kad pagal buhalterinės apskaitos dokumentus pareiškėja savo ekologiniame ūkyje naudoja organines trąšas – mėšlą, kuris naudotas kontroliniuose žemės sklypuose. Todėl atsakovė nepagrįstai atsisakė išmokėti kompensacines išmokas už tai, kad pareiškėja, neva, nesilaikė Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių 26 punkto reikalavimų, nors jai jų ir nereikėjo laikytis pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių 38 punkto reikalavimus. Pareiškėja nurodo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja ne tik Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo” (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. 3D-553 redakcija) (toliau – ir EKO taisyklės), bet ir Ekologinio žemės ūkio taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 „Dėl ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo ir ekologiškų žemės ūkio produktų gamybos proceso ir produkcijos sertifikavimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 3D-965 redakcija) (toliau – ir EŽŪ taisyklės), kurių 37 punkte daugiamečių žolių įsėlio sąrašas, atitinka EKO taisyklių 2 priede pateikiamą daugiamečių žolių sąrašą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, atsakovas, kaip valstybės narės administracinė institucija, neturi jokio pagrindo kvestionuoti to, kad pareiškėjas atitinka visas sąlygas paramai gauti. Priešingas atsakovo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl privalo būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovė NMA pateikė atsiliepimą į skundą, prašo teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodo, jog vertinant 2019 m. pareiškėjos Paraišką dalyje laukų nustatyta, kad pareiškėja nesilaikė Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių 22.13 papunktyje nurodyto įsipareigojimo – plotuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai kartą per įsipareigojimų laikotarpį, privalu auginti augalus, nurodytus 26 punkte, t. y. įsėti daugiamečių žolių įsėlį. Bendras plotas, kuriame nustatytas įsėlio reikalavimų nesilaikymas 137,83174 ha. Kadangi nustatytas neatitikimo plotas 137,83174 ha pagal Priemonę, tai parama pagal priemonę mokama už 0,91826 ha (139,29 ha (deklaruotas plotas) – 137,83174 ha (plotas, kuriame Pareiškėjas nesilaikė įsėlio reikalavimų) – 0,54 ha (nustatytas netinkamas paramai plotas)).
Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių 2 priede nurodyti augalai yra susiję su paramos mokėjimu pagal atitinkamas remiamas grupes, tuo tarpu Ekologinio žemės ūkio taisyklių 37 punkte yra nurodyti augalai, kurie turi būti auginami, siekiant ekologiškai ūkininkauti (atitikti sėjomainos bei dirvos gerinimo reikalavimus). Minėtų įgyvendinimo taisyklių 26 punktas nenurodo, kad įsėlio reikalavimas laikomas įgyvendintas ir tuose laukuose, kuriuose pareiškėjai arba paramos gavėjai per įsipareigojimų laikotarpį nors kartą naudojo organines trąšas, kaip nurodyta Ekologinio žemės ūkio taisyklių 38 punkte. NMA paraiškas pagal priemonę administruoja tinkamai bei vykdydama jai pavestas funkcijas vadovaujasi kompetentingos institucijos – Žemės ūkio ministerijos – parengtomis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklėmis. Būtent šiuose taisyklėse yra nurodytos tinkamumo gauti paramą sąlygos ir reikalavimai bei įsipareigojimai, kurių privalo laikytis pareiškėjai, siekiantys gauti išmoką pagal priemonę.
Pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 nuostatas, už ekologinio ūkininkavimo metodų, ekologinio ūkininkavimo reikalavimų ir praktikos tinkamą vykdymą yra atsakinga VšĮ „Ekoagros“, kuri sertifikuoja ekologinę augalininkystę ar gyvulininkystę bei vertina sertifikuojamos auginamos produkcijos ar gyvūnų atitiktį teisės aktų reikalavimams vadovaudamasi Ekologinio žemės ūkio taisyklėmis ir šiai institucijai nėra pavesta funkcija vertinti laukų tinkamumą paramai gauti, nes būtent NMA yra atsakinga už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę, įskaitant ir žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų nuotolines patikras.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl NMA 2020 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 3840729 ,,Dėl skirtos išmokų sumos“ dalies, kuria pareiškėjai kompensacinė išmoka pagal Priemonę išmokėta už 139,29 ha plotą, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pagrindo įpareigoti atsakovę NMA išmokėti pareiškėjai kompensacinę išmoką už visą VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 31 d. patvirtinamajame dokumente Nr. SER-K-19-00894 sertifikuotą plotą.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. birželio 5 d. NMA pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraišką, kurios reg. Nr. 19-1012029544-1, kurioje nurodė deklaruotinus plotus (kontrolinius žemės sklypus), iš viso naudmenų, už kurias prašoma priteisti išmokas plotas –140,18 ha, už kuriuos mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas Parama ekologiniam ūkininkavimui už javus“ (toliau – EKOV priemonė už javus).
Pareiškėja prie Paraiškos pridėjo VšĮ „Ekoagros“ išduotą patvirtinamąjį dokumentą (Ekologinės gamybos tikrinimo protokolą Nr. PAG- K-19-00909), skirtą ūkio subjektui pagal 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinančio reglamentą (EEB) Nr. 2092/91, su paskutiniais pakeitimais padarytais 2013 m. gegužės 13 d. tarybos reglamentu (EB) Nr. 517/2013 (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 834/2007) 29 straipsnio 1 dalį, kuriuo sertifikavo, kad pareiškėjo bendrame ūkio plote – 140,18 ha – auginami augalai – avižos, grikiai yra apibrėžiami kaip ekologiški produktai. Pridėtame VšĮ „Ekoagros“ ekologinės gamybos tikrinimo protokole užfiksuota, kad kontrolinių žemės sklypų, kuriuose pareiškėjas augina grikius, avižas, tręšimui naudota medžiaga - mėšlas.
NMA priėmė šioje byloje ginčijamą sprendimą, kuriame buvo konstatuota, jog vertinant 2019 m. Paraišką dalyje laukų nustatyta, kad pareiškėja nesilaikė EKO taisyklių 22.13 papunktyje nurodyto įsipareigojimo – „plotuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai kartą per įsipareigojimų laikotarpį, privalu auginti augalus, nurodytus 26 punkte“. NMA įvertino, jog bendras plotas, kuriame nustatytas įsėlio reikalavimų nesilaikymas 137,83174 ha., todėl paramai pagal EKOV priemonę už javus tinkamas būtų 0,91826 ha (139,29 ha (deklaruotas plotas) – 137,83174 ha (plotas, kuriame pareiškėjas nesilaikė įsėlio reikalavimų) – 0,54 ha (nustatytas netinkamas paramai plotas)).
Pareiškėja nesutinka su NMA Sprendimo dalimi, kuria buvo sumažinta paramos suma pagal EKOV priemonę už javus. Pareiškėja nesutinka su atsakovės ginčijamame sprendime išdėstyta pozicija, kad pareiškėja nesilaikė Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio 2015-04-20 įsakymu Nr. 3D-286 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 26 punkto reikalavimų, mano, kad tokio Įgyvendinimo taisyklių reikalavimo jai ir nereikėjo laikytis, pagal kito teisės akto – EŽŪ taisyklių 38 punkto nuostatas.
Pagal Įgyvendinimo taisyklių 22.13 papunktį, pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja plotuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai kartą per įsipareigojimų laikotarpį auginti augalus, nurodytus 26 punkte. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 26 punktu, kompensacinė išmoka už daugiamečių žolių įsėlį mokama už tuos laukus, kuriuose auginami prie šios grupės priskirti augalai, nurodyti šių Įgyvendino taisyklių 2 priede, arba jame nurodytų daugiamečių žolių mišiniai. Pareiškėjai arba paramos gavėjai, kurių laukuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, per 5 metų įsipareigojimų laikotarpį ne trumpiau nei 1 metus, bet ne ilgiau nei 2 metus, nurodytuose laukuose privalo įsėti daugiamečių žolių įsėlį. Įgyvendinimo taisyklių 2 priede nurodyti augalai, kurie laikytini daugiamečių žolių įsėliu. Kai nesilaikoma 26 punkte nurodyto reikalavimo, parama einamaisiais metais už tuos laukus neskiriama (Įgyvendinimo taisyklių 54.4. papunktis).
Pagal EŽU taisyklių 37 punktą, sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose (išskyrus daugiamečių augalų ir vaistažolių laukus bei sertifikuojamus plotus šiltnamiuose) turi būti parengta ir įgyvendinama šiam ūkininkavimo būdui tinkama sėjomaina arba augalų kaita, privalomai pasirenkant taikyti vieną iš nurodytų priemonių (žaliajame pūdyme auginti pupinius augalus arba jų mišinius su migliniais ir (arba) bastutiniais augalais, taip pat kitus augalus, nurodytus EŽU taisyklių 37. 2 papunkčiuose). Pagal EŽU taisyklių 38 punktą, šių taisyklių 37 punkte nurodyti augalai gali būti neauginami tuose sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose, kurie bent vieną kartą per penkerius metus buvo tręšiami organinėmis trąšomis (tirštuoju mėšlu, pusiau skystuoju mėšlu, skystuoju mėšlu arba srutomis, kompostu, granuliuotu mėšlu, granuliuotomis trąšomis, sapropeliu). Bendras minimalus į dirvožemį įterpiamų nurodytų organinių trąšų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 170 kg/ha per penkerius metus skaičiuojant azoto kiekį.
Pareiškėja nagrinėjamu atveju neginčija aplinkybės, kad ji vienų metų laikotarpį neaugino deklaruotose laukuose, kuriems neskirta kompensacinė išmoka, augalų, nurodytų Įgyvendinimo taisyklių 2 priede, tačiau mano, kad tokių veiksmų ir neturėjo atlikti, nes tręšė laukus organinėmis trąšomis pagal EŽU taisyklių 38 punktą.
Teismas pastebi, kad Įgyvendinimo taisyklės nustato tinkamumo gauti paramą (kompensacinę išmoką) sąlygas ir reikalavimus, o viena iš sąlygų gauti kompensacinę išmoką yra reikalavimas plotuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai kartą per įsipareigojimų laikotarpį auginti augalus, nurodytus 26 punkte. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 7 punktą, pagal Priemonę remiamos veiklos – „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“, „Parama ekologiniam ūkininkavimui“. Už laukus, kuriuose įgyvendinama priemonės veikla „Parama ekologiniam ūkininkavimui“ mokama kompensacinė išmoka, kurios dydžiai detalizuoti Įgyvendinimo taisyklių 48 punkte, o už laukus, kuriuose įgyvendinama priemonės veikla „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ mokama kompensacinė išmoka, kurios dydžiai detalizuoti Įgyvendinimo taisyklių 47 punkte. Taigi pagal Įgyvendinimo taisykles, kompensacinė išmokama mokama už Įgyvendinimo taisyklėse nustatytų įpareigojimų vykdymą, siekiant įgyvendinti Priemonės tikslus, o ne už patį faktą, kad tam tikras ūkis ar jame auginama produkcija pripažįstama ir sertifikuota kaip ekologiška.
Tuo tarpu pagal EŽU taisyklių 3 punktą, šios taisyklės taikomos sertifikavimo įstaigoms, ūkio subjektams, ketinantiems užsiimti arba užsiimantiems ekologine gamyba visuose gamybos, paruošimo ir platinimo etapuose. Šios taisyklės reglamentuoja kodų sertifikavimo įstaigoms suteikimą, ekologinės gamybos žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimą, ekologinės gamybos proceso kontrolę visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais, leistinų naudoti ekologinėje gamyboje pagalbinių medžiagų naudojimą, su ekologine gamyba susijusių leidimų suteikimą, ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų ženklinimą ir mokymų, susijusių su ekologine gamyba, organizavimą (EŽU taisyklių 2 punktas).
Teismas daro išvadą, kad EŽU taisyklės nustato reikalavimus ūkiams, gamybos plotams, jų gamybos produktams, kurie yra keliami sertifikuojant tokią gamybą kaip ekologinę. Todėl pareiškėjos nurodomos EŽU taisyklių 37–38 punktų nuostatos taikomos būtent šiam tikslui įgyvendinti. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia gauti kompensacinę išmoką, o ne pripažinti jos ūkį, gamybos plotą ar gamybos produktą ekologiniu, tuo tarpu kompensacinės išmokos gavimo sąlygas pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ reglamentuoja specialios nuostatos, įtvirtintos ne EŽU taisyklėse, o Įgyvendinimo taisyklėse, kuriomis ir rėmėsi NMA priimdama ginčijamą sprendimą. Be to, pareiškėja pateikė ir Įgyvendinimo taisyklių rengėjos, Žemės ūkio ministerijos, išaiškinimą, jog EŽU taisyklių 37–38 punktuose nurodomi visi galimi sėjomainos būdai sertifikavimo įstaigos kontroliuojamose laukuose, o Įgyvendinimo taisyklių 26 punkto nuostatose nurodyti būtent reikalavimai kompensacinėms išmokoms gauti.
Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos teiginius, kad EŽU taisyklių 38 punkto įgyvendinimas deklaruotose laukuose, panaikino jos pareigą vykdyti reikalavimus, įtvirtintus Įgyvendinimo taisyklių 22.13, 26 punktuose. Pareiškėja neginčija aplinkybės, kad ji bent vienų metų laikotarpį neaugino deklaruotose laukuose, kuriems neskirta kompensacinė išmoka, augalų, nurodytų Įgyvendinimo taisyklių 2 priede, todėl teismas daro išvadą, kad NMA pagrįstai už plotus, kuriuose nevykdyti šie įsipareigojimai, neskyrė kompensacinės išmokos. Aplinkybė, kad pareiškėjos deklaruotas plotas buvo sertifikuotas nėra pagrindas nesilaikyti Įgyvendinimo taisyklėse numatytų įpareigojimų paramos gavėjui, o be to, nagrinėjamu atveju ginčo dėl deklaruoto ir (ar) sertifikuoto ploto skirtumų, dėl kurių parama turėtų būti mažinama pagal Įgyvendinimo taisyklių 40 punktą, nebuvo.
Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos teiginius, kad pareiškėjos deklaruoti kontroliniai žemės sklypai yra sertifikuoti kaip ekologiniai, todėl atsakovė pagal tai (šiais duomenimis vadovaudamasi) išmoka (turi išmokėti) išmokas. Nors pareiškėja pateikė teismui duomenis, kad VšĮ „Ekoagros“ išdavė patvirtinamąjį dokumentą, skirtą ūkio subjektui pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalį, kuriuo sertifikavo, kad pareiškėjos auginami augalai – avižos, grikiai, avižos apibrėžiami kaip ekologiški produktai, ši aplinkybė nepatvirtina, kad pareiškėja įgyvendino reikalavimus, įtvirtintus Įgyvendinimo taisyklių 22.13, 26 punktuose. Žemės sklypų ar gaminių sertifikavimas kaip ekologiškų, pagal Įgyvendinimo taisyklių nuostatas nėra pagrindas kompensacinei išmokai gauti, nes tokiai išmokai gauti būtina įgyvendinti teikiant paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, įskaitant ir pareigą laukuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, per 5 metų įsipareigojimų laikotarpį ne trumpiau nei 1 metus, bet ne ilgiau nei 2 metus, įsėti daugiamečių žolių įsėlį.
Teismas nagrinėjamoje byloje nekvestionuoja pareiškėjos argumentų dėl VšĮ „Ekoagros“ įgaliojimų sertifikuoti ekologinius ūkius, tačiau būtent atsakovė NMA yra paskirta atlikti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių administravimą (Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 722 2 punktas), toks pats įpareigojimas NMA įtvirtintas ir žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 105 punkte – už paraiškų administravimą, administracinę patikrą, patikrą vietoje ir nuotolinę patikrą, paramos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą paramos gavėjams, lėšų apskaitą, ataskaitų teikimą atsako NMA. Būtent NMA administruoja ir Priemonę (Įgyvendinimo taisyklių 35 punktas).
Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos (toliau – ir Reglamentas) 2 straipsnio 2 dalyje numatytos nenugalimos jėgos (lot. force majeure) aplinkybės ir išimtinės aplinkybės. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 57 punktą, jeigu pažeidimai buvo padaryti dėl nenugalimos jėgos ar išimtinių aplinkybių, sankcijos netaikomos. Paramos gavėjas ar jo įgaliotasis asmuo raštu praneša NMA apie šių taisyklių 57 punkte numatytų aplinkybių atsiradimą, kartu pateikdamas įrodymo dokumentus, per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kurią paramos gavėjas ar jo įgaliotasis asmuo gali tai padaryti. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde nurodė, kad įsėlio į kontrolinius žemės sklypus nedarė ir pasirinko tręšti juos organine trąša dėl ekstremalios situacijos (klimatinių sąlygų) 2017-2018 metais. Tačiau pareiškėja apie tokias sąlygas iki ginčijamo sprendimo priėmimo NMA neinformavo, apie jas paramą administruojančiai institucijai jokios informacijos, ar tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Pareiškėja nenurodė jokių argumentų, kas jai trukdė vykdyti įsipareigojimą įsėti daugiamečių žolių įsėlį. Apie būsimų tam tikrų nepalankių sąlygų (sausrą, gausią drėgmę ar pan.) atsiradimą ateityje iš esmės neįmanoma prognozuoti, todėl pareiškėja, nevykdydama įsipareigojimo, sąmoningai pasirinko tokį savo elgesio modelį, o šie argumentai vertintini kaip pasirinkta savo pozicijos gynimo taktika.
Taigi, šiuo atveju pareiškėjas siekia gauti kompensacinę išmoką kaip žemės ūkio veiklos subjektas, veikiantis ekologinio ūkininkavimo teisiniame režime, o ne pripažinti jo ūkį, gamybos plotą ar gamybos produktą ekologiniu. Tai suponuoja, kad jam keliami reikalavimai ir nustatomos sąlygos, įtvirtintos Įgyvendinimo taisyklėse, kurias pagrįstai taikė NMA, priimdama ginčijamą Sprendimą. Pažymėtina, jog ekologiško ūkio teisinei padėčiai pripažinti pakanka, kad būtų įgyvendinti EŽŪ taisyklių 37 ir 38 punktų reikalavimai. Tačiau, tam kad ekologinio ūkio subjektas atitiktų paramos gavėjo teisinį statusą Priemonę už javus, jis turi laikytis Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte įtvirtinto reikalavimo.
Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėja pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 26 punkto nuostatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog dėl analogiškų situacijų taikant aukščiau minėtus teisės aktus pasisakė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1841-261/2021; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1840-520/2021; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1842-556/2021 ir kt.)
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijama NMA 2020 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 3840729 dalis dėl kompensacinės išmokos už ginčo plotą išmokėjimo priimta tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jos naikinti nei pareiškėjos nurodomais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo. Kadangi ginčijama sprendimo dalimi pareiškėjai pagrįstai skirta kompensacinė išmoka už NMA apskičiuotą deklaruoto ploto dalį, teismas neturi pagrindo įpareigoti atsakovę NMA šioje dalyje išmokėti pareiškėjai kompensacinę išmoką už visą VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 31 d. patvirtinamajame dokumente Nr. SER-K-19-00894 sertifikuotą plotą. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėja prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl ji neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos žemės ūkio bendrovės „Trakų artojas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.