Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramunės Čeknienės ir Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ir atsakovo T. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-103-837/2017 pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui T. K. ir atsakovo priešieškinį ieškovei, išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti (duomenys neskelbtini)Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties (toliau - sutartis) penktą punktą, kuriuo šalys susitarė, kad G. K. po santuokos nutraukimo turi teisę gyventi kartu su dukra O. K. atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini)., iki dukra taps pilnametė ir šį punktą išdėstyti taip: G. K. atsisako uzufrukto teisės į T. K. nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametės G. K. ir T. K. dukters O. K. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina G. K., T. K., prisidėdamas prie dukters aprūpinimo gyvenamuoju būstu, įsipareigoja O. K. iki pilnametystės kiekvieną mėnesį mokėti po 150 Eur sumą, sumokant į G. K. nurodytą banko sąskaitą.Nurodė, kad ginčo bute niekas negyvena, ieškovei tenka pareiga jį išlaikyti, dėl atsakovo veiksmų ji negali įgyvendinti uzufrukto teisės, t.y. buto išnuomoti ir gauti pajamų, kurios būtų skirtos dukters išlaikymui. Ieškovei atsisakius uzufrukto, apeliantės nuomone, atsakovas turi mokėti 150 Eur sumą skirtą dukters aprūpinimui gyvenamuoju būstu. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko. Pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti, kad G. K. (duomenys neskelbtini)Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyto uzufrukto atsisakė ir panaikinti šiuo teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 punktą, nes sutarties 6 punkte atsakovas įsipareigojo nesinaudoti savo nuosavybe turimu butu tik tol, kol juo naudosis G. K., t.y. kol ieškovė su nepilnamete dukra gyvens šiame bute.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad prašomos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 punkto pakeitimas, panaikinus uzufruktą, nebus užtikrinamos vaikui tinkamos gyvenimo sąlygos jo deklaruotojo gyvenamojoje vietoje.Šiai dienai ieškovė negyvena bute, kuriame jai nustatytos uzufrukto teisės, tačiau pasikeitus aplinkybėms, ji gali bet kada sugrįžti į butą gyventi.Šalių susitarimas dėl ieškovės teisės iki dukra taps pilnamete gyventi atsakovui priklausančiame bute, užtikrina nepilnamečio vaiko interesus, tad pagrindo keisti santuokos nutraukimo 5 punktą nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

Apeliaciniu skundu ieškovė G. K. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Prašo perduoti bylą nagrinėti teisminei mediacijai.Nurodo, kad sutarties pakeitimas, nustatant, kad ieškovei atsisakius uzufrukto teisės į butą, atsakovas privalo mokėti atitinkamą sumą, kuri skiriama vaiko aprūpinimui būstu, nepažeistų vaiko interesų.Atsakovas kliudo ieškovei naudotis butu ir gauti pajamas iš jo, kurios būtų skiriamos vaikui, ieškovė šį butą išlaiko. Ateityje planuoja įsigyti nuosavą būstą ir bute negyventi.Ieškovė tokiu atveju turėtų papildomų finansinių įsipareigojimų, mokant įmokas bankui. Jos turtinė padėtis pablogėtų, tačiau ji vis tiek negalėtų gauti papildomų pajamų, reikalingų vaiko aprūpinimui gyvenamuoju būstu.Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad galėtų susiklostyti situacija, kad vaikas nebus aprūpintas gyvenamuoju būstu. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo būtų priteista 150 Eur išmoka vaiko aprūpinimui būstu, be to, ieškovė vėl galėtų kreiptis dėl uzufrukto nustatymo.Apeliantės nuomone, ieškovei suteikta uzufrukto teisė naudotis butu yra išlaikymo vaikui dalis, suteikta iki pilnametystės, pasikeitus aplinkybėms ši išlaikymo vaikui dalies forma turėtų būti keičiama.Aplinkybė, kad ieškovė negyvena bute, tačiau dėl atsakovo veiksmų negali gauti pajamų iš buto, sąlygoja poreikį keisti sutartį. Be to, atsakovas priešieškiniu reikalauja nustatyti, kad ieškovė atsisakė uzufrukto, kas papildomai patvirtina poreikį keisti sutartį.Apeliaciniu skundu atsakovas T. K. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017-03-01 sprendimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo priešieškinį, kitą sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, palikti nepakeistą.Nurodo, kad byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovė uzufrukto teise jai suteiktame bute negyvena, jame laiko audinius, t.y. naudoja ne pagal paskirtį.Apelianto nuomone, ieškovei savanoriškai su vaiku persikrausčius gyventi į kitą gyvenamąją vietą, laikytina, kad ji uzufrukto atsisakė ir ši teisė nustatyta (duomenys neskelbtini)Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu pasibaigė. Siekdama savanaudiškų tikslų, G. K. atsisako tinkamai įforminti uzufrukto atsisakymą raštu kaip tai numato įstatymas. Nors ieškovės ir šalių dukros deklaruota gyvenamojo vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau šiame bute ji jau negyvena nuo 2014 m. pabaigos. Pakeitusi gyvenamąją vietą, ieškovė privalėjo deklaruoti savo naują gyvenamąją vietą, bet to nepadarė. Faktiškai ieškovė ieškinį pripažino, nes patikslintu ieškiniu prašė įteisinti jos uzufrukto teisės atsisakymą.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad panaikinus uzufrukto teisę, nebus užtikrintos vaiko teisės, nes nepilnamečiui vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, lieka teisiškai neaiški situacija, kai nustatyta uzufrukto teisė, tačiau ja nesinaudojama. Įteisinus uzufrukto atsisakymą, tėvų pareiga užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas išlieka ir ji bus vykdoma. Šiuo metu vaikas gyvena nuomojame bute, nuomai pasibaigus, tėvai privalės vaikui užtikrinti kitą gyvenamąją vietą. Pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ir vienam iš tėvų nebegalint užtikrinti nepilnamečiui tinkamų sąlygų gyventi, šis klausimas gali būti sprendžiamas įstatymo numatyta tvarka.Uzufrukto teisės palikimas tėra formalus rūpinimasis vaiko interesais, nes šiuo metu uzufrukto teisė nereikalinga ir neaišku ar apskritai ja bus naudojamasi ateityje. Uzufrukto teisės palikimas sukuria ieškovei galimybę savanaudiškais tikslais naudotis kito asmens nuosavybe. Atsakovas yra įrengęs šalių dukrai kambarį savo gyvenamojoje vietoje, kurioje, esant būtinybei, ji galėtų gyventi ir nuolatinai.Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo netenkinti G. K. apeliacinio skundo. Nurodo, kad bylos perdavimas teisminei mediacijai netikslingas, nes į atsakovo pasiūlymą susitarti taikiai, padidinant išlaikymo dydį ir panaikinant uzufruktą, ieškovė neatsakė.Nurodo, kad ieškovė apeliaciniu skundu iš esmės pripažįsta T. K. priešieškinį dėl uzufrukto panaikinimo.Pažymi, kad ieškovė apeliaciniu skunde neteisingai aiškina, kad uzufrukto teisė naudotis butu po santuokos nutraukimo yra nepilnamečio vaiko išlaikymo dalis. Uzufruktu yra išsprendžiamas šeimos turtinis režimas, leidžiant sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi vaikai, naudotis šeimos turtu.Apeliantė išlaikymo formos nereikalauja pakeisti, nors savo esme ieškovės reikalavimas yra pakeisti išlaikymo dydį, jį padidinant 150 Eur suma.Atsakovas prašė ieškovės perduoti jam butą, kuomet jis ieškovei tapo nebereikalingas.Ieškovė keičia ieškinyje prašomą priteisti 150 Eur kompensaciją, kurią buvo paskaičiavusi kaip negautas pajamas iš buto nuomos, šią sumą apeliaciniame skunde įvardindama kaip vaiko aprūpinimo gyvenamuoju būstu išlaidas. Apelianto nuomone, toks skaičiavimas nepagrįstas. Dabartinė nuoma ieškovei siekia 290 Eur, todėl atsakovui tenkanti išlaikymui dalis siektų apie 72,50 Eur. Šalys, nutraukdamos santuoką, susitarė dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio ir formos, apeliantė nepateikė jokių motyvų, numatytų įstatyme, dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo.Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti T. K. apeliacinį skundą.Nurodo, kad atsakovo skundo motyvai, kad ieškovė persikrausčiusi gyventi į kitą vietą atsisakė uzufrukto neatitinka nei teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, nei teismų praktikos. Uzufrukto atsisakymas turi būti įformintas raštu, įstatyme nėra numatyta koks uzufruktoriaus elgesys uzufrukto savininko nuožiūra gali būti laikomas uzufrukto atsisakymu.Teismas gali panaikinti uzufruktą, kai uzufruktorius pažeidžia teisės aktuose įtvirtintas pareigas tinkamai prižiūrėti ir išlaikyti uzufruktą. Pagal teismų praktiką nustatytas uzufruktas panaikinamas tik ypatingais atvejais, kuomet uzufrukto objekto naudotojas iš esmės pažeidžia savininko interesus arba naudotis uzufrukto objektu iš viso nėra galimybių.Ieškovė butą išlaikė ir tinkamai juo naudojosi. Jos sprendimai dėl buto naudojimo negali būti laikomi uzufrukto atsisakymu. Ieškovės ir šalių dukros deklaruota gyvenamoji vieta šiame bute, pasikeitus aplinkybėms ji bet kada gali į jį sugrįžti gyventi. Ieškovė nuosavo būsto neturi.Pažymi, kad tinkamas vaikui gyventi sąlygas sudarė ieškovė, atsakovas atsisako prisidėti prie vaiko aprūpinimo gyvenamuoju plotu ir pakeisti sutartį.Ieškovė iš uzufrukto buto persikraustė dėl atsakovo elgesio, nes jis po skyrybų lankydavosi bute, likdavo nakvoti, bei pačios ieškovės poreikių.Suteikti uzufrukto teisę ieškovei naudotis butu buvo nuspręsta, nes ji nuosavybės teise neturėjo būsto. Atsakovas ketino šį butą jai padovanoti, tačiau persigalvojo. Atsakovas, žinodamas, kad ieškovė ilgą laiką negyvena bute, nereikalavo, jog ji atsisakytų uzufrukto teisės ir perduotų jam butą, papildomai patvirtina šalių tikruosius ketinimus.Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šalių ketinimai buvo ne tik suteikti gyvenamąjį būstą vaikui, bet leisti ieškovei savo nuožiūra naudotis butu. Pablogėjus šalių santykiams, atsakovas nusprendė atimti iš ieškovės šią teisę. Atsakovas turi kitą gyvenamąjį būstą, ieškovė – neturi, todėl aplinkybė, kad šiuo metu vaikas su ieškove negyvena ginčo bute, atsakovo teisių nepažeidžia.Panaikinus uzufruktą ir nepakeitus sutarties, vaiko interesai būtų pažeisti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, teismo sprendimas naikinamas ir byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo priešieškinio reikalavimą, nenustatė esminių faktinių aplinkybių ir priimto sprendimo dalies tinkamai nemotyvavo, kas leidžia spręsti, jog nebuvo atskleista bylos esmė ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme ( CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Atsakovas byloje priešieškiniu pareiškė reikalavimą nustatyti, kad G. K. (duomenys neskelbtini)Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyto uzufrukto atsisakė ir panaikinti šiuo teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 punktą, nes sutarties 6 punkte atsakovas įsipareigojo nesinaudoti savo nuosavybe turimu butu tik tol, kol juo naudosis G. K., t.y. kol ieškovė su nepilnamete dukra gyvens šiame bute. Nagrinėjamu atveju šalių susitarimu, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, atsižvelgiant į tai, kad su ieškove nustatyta nepilnametės dukros gyvenamoji vieta, ieškovei buvo nustatyta uzufrukto teisė į atsakovo butą, iki dukra taps pilnamete (CK 3.71, 3.86 straipsniai). Atsakovas įrodinėjo, kad faktinės aplinkybės yra pasikeitusios, ieškovė su nepilnamete dukra uzufrukto bute nebegyvena, nepilnametės dukters teisė į gyvenamąjį būstą užtikrinama kitu būdu. Ieškovė teisėtu pagrindu naudojasi kita gyvenamąja patalpa, pati pripažįsta, kad bute neketina gyventi. Į šiuos atsakovo argumentus sprendime tiesiogiai niekaip neatsakyta , apribojus išvada, jog šalių susitarimas dėl uzufrukto atitinka vaiko interesams ir jį panaikinus nebus užtikrintos vaikui tinkamos sąlygos gyventi jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.Kolegija pastebi, jog uzufruktas nustatomas vaiko interesais, siekiant, kad jis turėtų gyvenamąjį būstą ( CK 3.71 straipsnis).Uzufruktas niekaip nesiejamas su asmens deklaruota gyvenamąja vieta. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas ir šalių susitarimas, skirtas garantuoti nepilnamečio vaiko teisės į gyvenamąją patalpą, nutraukus santuoką, šioje byloje sprendžiant dėl atsakovo reikalavimų pagrįstumo, turėjo būti aiškinamasi dėl prielaidų uzufruktui pasibaigti( nutraukti) buvimo. Teismas turėjo įvertinti ar ieškovė išvykusi gyventi kitur ir pareiškusi ieškinį, kuriuo atsisako uzufrukto ir už tai prašo įpareigoti atsakovą mokėti už dukters būstą, nėra jo tokia forma atsisakiusi, ar nėra kitų uzufrukto pabaigos pagrindų ( CK 4.150 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad byloje kilus ginčui, kuriame sprendžiama dėl vaiko teisių, prioritetą prieš kitų asmenų teises turi vaiko teisės, tačiau šis vaiko apsaugos principas nėra absoliutus, todėl, nagrinėjamu reikia apsvarstyti ar ieškovei nesinaudojant uzufrukto teise, nėra nepagrįstai daugiau nei būtina suvaržomos atsakovo, kuris yra gyvenamosios patalpos savininkas, teisės, kuris pagal sutarties sąlygas butu įsipareigojo nesinaudoti tik tol, kol jame gyvens ieškovė su dukra ir ar tokiu būdu nepažeidžiamas proporcingumo principas. Šiuo atveju kolegijos požiūriu turėtų būti vertinama ir tai, ar uzufrukto turėtojui nesinaudojant uzufrukto dalyku pagal jo paskirtį ( gyventi su nepilnamete dukterimi) tebėra tikslingas jo išsaugojimas.Šiame ginče pastebima, jog abi šalys deklaruoja ,jog nesusiklostė ir mano nesusiklostys tokia situacija, kad jų duktė neturėtų tinkamų gyvenimo sąlygų, kas kelia reikalingumą spręsti ar uzufruktas tebėra tikslingas.(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, kad įsitikinti ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja ar neegzistuoja ((duomenys neskelbtini) 263 straipsniai ). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybes ir įrodymus, susijusius tik su ieškovės reikalavimais, tačiau neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių reikšmingų atsakovo reikalavimams pagrįsti, iš esmės nenurodė motyvų, kodėl atmetė atsakovo reikalavimą, nepasisakė dėl ieškovo įrodinėjamų aplinkybių apie faktinį servituto nutraukimą, nesprendė ar galimas servituto atsisakymas , nesant raštiško servituto turėtojo pareiškimo dėl atsisakymo, ar pagal faktinę situaciją būtų pagrindas servitutą( šiuo atveju sutarties dalį) naikinti , todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ko pasėkoje neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą mokėti 150 Eur sumą skirtą dukters aprūpinimui gyvenamuoju būstu, ieškovei atsisakant uzufrukto, susijęs su atsakovo priešieškinyje pareikštu reikalavimu pripažinti, kad ieškovė uzufrukto jau atsisakė bei santuokos nutraukimo pasekmių sutarties toje dalyje keitimu, akivaizdu, kad pareikšti reikalavimai taip tarpusavyje susiję, kad jų negalima išnagrinėti skyrium. Susiklosčius nurodytai procesinei situacijai, visas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl proceso teisės normų pažeidimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nustatytų pažeidimų negalima pašalinti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nes byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi( priešieškinio dalyje, ieškinio dalyje pasisakant ar yra teisinės prielaidos ( CK 4.150 straipsnio 5 dalis) uzufrukto kaip daiktinės teisės pakeitimui į piniginę kompensaciją ) naujais aspektais, todėl, panaikinus skundžiamą sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teismas ginčo iš esmės neišsprendžiant nepasisako.Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija ,vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.