Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Erikai Ališauskienei, dalyvaujant ieškovei G. P., ieškovės ir trečiojo asmens E. G. atstovei advokatei Jelenai Koltakovai, atsakovui G. P., jo atstovei advokato padėjėjai Astai Vėbraitei, trečiajam asmeniui E. G., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui G. P. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo E. G., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsakovo išdėstytus argumentus, pažymėjo, jog atsakovas taip pat turi išlaikyti nepilnametį vaiką, prie kurio išlaikymo motina neprisideda. Ieškovė platina kosmetiką, turi galimybę gauti paskolą ir socialinę stipendiją. Išlaikymo forma turtu negalima, nes neaišku, ar visą nurodytą laikotarpį, už kurį skaičiuojamas išlaikymas, ieškovė studijuos, be to, neatmetama galimybė, jog ieškovė gali pereiti į valstybės finansuojamą studijų formą, tuomet mažėtų ir išlaikymo suma. Jeigu atsakovas nemokėtų išlaikymo, ieškovė gali kreiptis dėl įsiskolinimo išieškojimo iš atsakovo turto. Mano, jog ieškovei iš viso pakanka 300 Lt išlaikymui per mėnesį iš abiejų tėvų. Atsakovas prašo ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė, gim. 1993-10-03, yra atsakovo G. P. ir trečiojo asmens E. G. pilnametė dukra (1 t., b. l. 8). Ieškovės tėvai išsituokę. Ieškovės tėvams nutraukiant santuoką, tuo pačiu 2009-12-01 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovei iš atsakovo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki ieškovės pilnametystės (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Ieškovė bei trečiasis asmuo 2012 metais kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo formos pakeitimo, priteisiant išlaikymą atsakovui priklausančiu turtu, tačiau atsakovui sumokėjus išlaikymo įsiskolinimą, 2012-10-02 Kauno apylinkės teismo sprendimu ieškinys atmestas (1 t. b.l. 82-84). Ieškovei tapus pilnamete bei kreipusis į teismą dėl išlaikymo jai iš atsakovo priteisimo iki kol ji mokysis vidurinėje mokykloje, 2012-01-23 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi tarp ieškovės bei atsakovo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti išlaikymą ieškovei po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kol ieškovė mokysis vidurinėje mokykloje (1 t. b.l. 67).

Ieškovė nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. mokosi Vilniaus universitete, Kauno humanitariniame fakultete, dieniniame skyriuje Audiovizualinio vertimo studijų programą, antrame kurse, studijų forma nuolatinė. Numatoma universiteto baigimo data – 2016-06-30 (1 t., b.l. 9, 122). Studijos yra valstybės nefinansuojamos, metinė studijų kaina 7638,00 Lt, vieno semestro kaina – 3819,00 Lt (1 t, b.l. 9, 11). Atsakovas prie šių bei kitų ieškovės patiriamų poreikių tenkinimo išlaidų neprisideda nuo vidurinės mokyklos baigimo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo jai iš atsakovo priteisimo, iki studijų Vilniaus universitete baigimo dienos.

Dėl paramos būtinumo ir išlaikymo dydžio ir formos

Pagal bendrąjį principą, tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (CK 3.160 straipsnio 1 dalis). Pripažįstama, kad sulaukęs pilnametystės, t.y. nuo aštuoniolikos metų amžiaus, darbingas asmuo privalo pats rūpintis savo išlaikymu, dirbti ar rasti kitą pajamų šaltinį, kad galėtų savarankiškai tenkinti savo poreikius. Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų. Vadovaujantis CK 3.192¹ straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tokia tėvų pareiga kildinta ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė yra pilnametė, tačiau ne vyresnė nei 24 metų, mokosi Vilniaus universitete, Kauno humanitariniame fakultete, dieniniame skyriuje Audiovizualinio vertimo studijų programą, studijų forma nuolatinė. Bylos duomenys ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė savo vardu neturi jokio registruotino turto (1 t. b.l. 12), besimokydama niekur nedirba, kadangi mokosi dieniniame skyriuje, savo jėgas ir laiką skiria mokslo rezultatams pasiekti, kurie turės esminę įtaką jos tolimesniam savarankiškam gyvenimui, todėl neturi galimybių dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui. Kaip nurodė ieškovė, kosmetikos platinimas neteikia jai nuolatinių pajamų, dažnai tai tik tėra kosmetikos įsigijimo pigiau būdas, o ne pajamų šaltinis. Ieškovė, nors ir įgijusi visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, paskaitų lankymui, žinių tobulinimui, savarankiškų darbų atlikimui siekiant įgyti aukštąjį išsilavinimą. Be to, jai reikalingas ir laikas poilsiui. Nuo pat studijų pradžios ieškovę išlaiko jos motina E. G., nors pačios finansinė padėtis sunki: nekilnojamojo ar registruotino kilojamojo turto neturi, gaunamas pajamas sudaro valstybės skiriamos socialinės pašalpos (1 t., b.l. 147, 149), trečiojo asmens paaiškinamais, šiuo metu jai yra paskirta 630 Lt socialinė pašalpa. Todėl nesąžininga ir neteisinga pareigą materialiai išlaikyti pilnametę dukrą perkelti vien vaiko motinai ar kitiems asmenims. Teismo vertinimu, užtikrinant ieškovės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą, besimokant aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje pagal nuolatinės studijų formos programą, jai būtina finansinė parama ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo pusės, kadangi pareiga išlaikyti savo vaiką tenka abiems tėvams.

Ieškovė nurodė, jog jos poreikiams tenkinti reikalinga 2000 Lt per mėnesį suma. Pateiktoje poreikių išlaidų skaičiavimo lentelėje nurodyta, jog mėnesio išlaidos maistui sudaro 600 Lt (30 Lt dienai), posėdžio metu ieškovė šias išlaidas sumažino iki 20 Lt per dieną. Mėnesio išlaidos aprangai – 220 Lt, higienai – 100 Lt, komunalinių paslaugų, interneto, ryšio teikimo išlaidos – 380 Lt, sveikatos priežiūros išlaidos – 50 Lt, mokslo reikmėms – 30 Lt, studijų mokesčio išlaidos – 637 Lt (1 t., b.l 13). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus daro išvadą, kad ieškovės pateiktas jai teiktino išlaikymo dydžio paskaičiavimas yra nepagrįstai išdidintas. Nors kai kurios į išlaidų paskaičiavimą įtrauktos išlaidos yra akivaizdžios, pvz. akivaizdu, kad ieškovei reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, ir pan., tačiau jų dydžio ieškovė nepagrindė įrodymais. Nors byloje buvo pateiktos sąskaitos iš vaistinės, Maxima, Lt, UAB, AB “Lietuvos geležinkeliai” bei kitų bendrovių, tačiau šios sąskaitos atsitiktinės, skirtingų periodų, o ne konkretaus vieno mėnesio, todėl neįrodo vieno mėnesio išleidžiamų lėšų maistui, vaistams ar kitiems poreikiams tenkinti. Ieškovė taip pat neįrodė išlaidų komunalinėms paslaugos dydžio, kaip nurodė trečiasis asmuo, jos moka tik už dujas, namo šildymą, tačiau netgi šios išlaidos nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Ieškovės pateikti išrašai iš gydymo įstaigų taip pat neįrodo, jog ieškovė dėl sveikatos būklės turėtų specialių poreikių. Prie patiriamų išlaidų ieškovė nurodė ir 7638,00 Lt studijų mokestį (mėnesiui tenkanti įmoka 637 Lt). Atkreiptinas dėmesys, jog būdama suaugusi ir pasirinkdama mokamas studijas aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, ieškovė privalėjo įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį bei savo pačios galimybes užsidirbti pajamų ar gauti studijų paskolą. Žinodama, jog pati nesugebės susimokėti už mokslą, ieškovė su tėvu dėl konkrečios išlaikymo sumos nesitarė, pritarimo, kad tėvas studijų laikotarpiu materialiai jį parems, negavo. Pilnamečių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti perkeliama tėvams, kurie tų vaikų atžvilgiu tėvų valdžios neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-188/2007). Svarbu įvertinti ir tai, ar ieškovė yra išnaudojus visas protingas galimybes pati gauti pajamų. Viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 str., 1 t., b.l. 67). Ieškovė nesikreipė dėl paskolos suteikimo, kaip ji nurodė, bijodama prisiimti įsipareigojimus, nežinodama, ar ateityje ras darbą, tačiau perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju — tėvui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-11/2011). Be to, kaip nurodė ieškovė bei trečiasis asmuo, ieškovės mamai paskyrus socialinę pašalpą, ieškovė įgijo galimybę gauti socialinę stipendiją, tačiau dėl šios stipendijos taip pat nesikreipė. Taigi, kaip matyti, ieškovė nėra išnaudojusi visų protingų galimybių pati pasirūpinti pragyventi reikalingomis lėšomis, todėl negalima jos tėvui perkelti visų jos poreikių tenkinimo išlaidų teikimo naštos. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti išlaikymo dydis mažintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl pilnamečio išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia ne tik į vaiko, bet ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ str. 3 d.). Tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Vertinat tėvų materialines galimybes nustatyta, jog ieškovės motinos pajamas sudaro 630 Lt gaunama socialinė pašalpa. Kaip nurodė atsakovas, jo darbo užmokestis 2013 m. balandžio 24 d. buvo 830,50 Lt, o nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. jis dirba UAB „Komprema", kadangi savo laiką skiria namo statybai, todėl šiuo metu jo gaunamas pajamas sudaro pusė minimalios mėnesinės algos darbo užmokestį, apie 300 Lt (1 t., b.l. 45, 128, 129-130). Atsakovo sutuoktinė gauna apie 2169 Lt mėnesinį darbo užmokestį (1 t., b.l. 101). Atsakovas turi pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą P. P., gim. 1996-11-04, (1 t., b.l. 90), todėl dėl išlaikymo pilnametei ieškovei teikimo negalima pabloginti atsakovo turtinės padėties tiek, kad jis nesugebėtų vykdyti nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos. Atsakovas nurodė, jog kartu su sutuoktine grąžina iš „Swedbank“ AB paimtą kreditą, kas mėnesį mokant po 752,20 Lt, tačiau paskolos, kuri buvo paimta būstui statyti, mokėjimas nelaikytinas atsakovo turtinę padėtį sunkinančia aplinkybe, nes ji naudojama kaip tik turtinės padėties pagerinimui, t.y. gyvenamojo būsto statymui. Atsakovo turimą turtą sudaro ½ dalis pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 321/635 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b.l. 47-52). Atsakovas yra darbingo amžiaus (47 m.), sveikas (priešingų įrodymų nepateikė) vyras, todėl negali atsisakyti iš įstatymų, o taip pat Konstitucijos nuostatų kylančios pareigos materialiai išlaikyti dukters tol, kol ji, sąžiningai ir pažangiai (1 t. b.l. 122) mokydamasi, įgys universitetinį išsilavinimą pirmai kvalifikacijai įgyti.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, kompleksiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, šalių turtinę padėtį, pilnamečio vaiko poreikius bei pastangas gauti pajamų šiems poreikiams tenkinti, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad atsakovo ieškovei kas mėnesį teiktino išlaikymo iki ieškovės studijų universitete pabaigos suma po 300 Lt kas mėnesį, labiausiai atitiks proporcingumo ieškovės poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai principą.

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą turtu, ieškovei priteisiant atsakovui priklausančią ½ dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2016-06-30 (už 39 mėnesius ir išlaidas mokslui).

Pagal CK 3.196 str. 1 d. teismas gali priteisti išlaikymą įvairiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Aiškinant pastarąją normą, teismų praktikoje nurodoma, kad išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizavus būtų gaunama pajamų vaikui išlaikyti bei kitaip tenkinti vaiko poreikius. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti vaikui priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita.

Iš esmės ieškovė siekia prisiteisti išlaikymą turtu tik vienam - gyvenamosios vietos poreikiui tenkinti, tačiau įstatymų leidėjo valia pilnamečių vaikų išlaikymas yra siejamas su vaiko mokslo pasiekimų realizavimu, o tam tikslui šiuo atveju geriausiai tinka periodinės išmokos. Priteisiant ieškovei tėvo turtą, jis nebus naudojamas ar realizuojamas gaunant pajamų išlaikymui, o tuo pačiu nebus realizuoti ieškovės interesai dėl kasdieninių poreikių tenkinimo. Priteisus išlaikymą nekilnojamuoju turtu, ieškovė ne tik, kad negautų pajamų kasdieniams poreikiams tenkinti, tačiau dar ir atsirastų pareiga turtą prižiūrėti ir jį išlaikyti, tam reikėtų papildomų lėšų. Kaip matyti iš byloje patiektų įrodymų, (1 t., b.l. 79-81), jau šiuo metu ieškovė bei jos motina nėra pajėgios pilnai išlaikyti prašomą priteisti turtą, kuriame šiuo metu gyvena, todėl priteisus išlaikymą šiuo turtu, ieškovės padėtis tik pablogėtų.

Atkreiptinas dėmesys, jog išlaikymas turtu negali būti priteistas ir todėl, kad negalima sprendimo priėmimo dieną paskaičiuoti konkretaus išlaikymo dydžio, mokėtino iki studijų baigimo, kadangi nėra žinoma, ar ieškovė mokysis iki nurodytos Vilniaus universiteto baigimo datos (2016-06-30). Be to, gali pasikeisti ne tik atsakovo, bet ir ieškovės padėtis –ieškovė teigė, jog deda visas pastangas pereiti į valstybės finansuojamą studijų vietą, tokiu atveju neliktų jos poreikių lentelėje nurodytos 7638 Lt sumos studijoms apmokėti. Reikėtų įvertinti ir tai, jog prašomos priteisti ½ dalies namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 29900 Lt (59800/2) (1 t., b.l. 86), tuo tarpu išlaikymo suma, skaičiuojant teismo nustatyta 300 Lt kas mėnesį išlaikymo suma ieškovės nurodytu laikotarpiu (nuo 2014-04-01 iki 2016-06-30, už 39 mėn.) sudarytų 11700 Lt, taigi, priteisus išlaikymą nurodytu turtu, ieškovei tektų ne tik šio turto išlaikymo, bet ir kompensacijos atsakovui mokėjimo pareiga.

Atsakovas yra visiškai darbingas, gauna pastovias darbines pajamas kiekvieną mėnesį, iš kurių gali būti mokamos periodinės išmokos, kas nagrinėjamu atveju labiausiai atitiks ieškovės interesus. Aplinkybė, jog praeityje buvo susidaręs išlaikymo ieškovei įsiskolinimas atsakovui nemokant išlaikymo, nesudaro pagrindo manyti, jog ir ateityje atsakovas nevykdys priteistos išlaikymo prievolės. Be to, atsakovas yra padengęs visą buvusį išlaikymo įsiskolinimą. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad išlaikymo forma periodinėmis išmokomis labiau atitinka ieškovės interesus, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2013-04-05) iki kol ji studijuos aukštojoje mokykloje (Vilniaus universitete) pagal nuolatinės studijų formos programą, tačiau ne ilgiau, nei jai sueis 24 metai (CK 3.192¹ str.).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus ieškovės poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Sprendimą dalyje dėl periodinių išmokų vaikui mokėjimo vykdyti skubiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė prašo priteisti 8548,39 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-07-14 iki 2013-03-31, skaičiuojant per mėnesį po 1000 Lt.

Išlaikymas vaikams, sulaukusiems pilnametystės, priteisimas, jeigu jie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, taigi, teisė į išlaikymą atsiranda nuo mokslų atitinkamoje įstaigoje, pradžios. Ieškovės studijų pradžia Vilniaus universitete yra 2012 m. rugsėjo 1 d. (1 t., b.l. 9). Ieškovė prašė priteisti išlaikymą nuo 2012-07-14 motyvuodama, jog nuo šios datos rengėsi studijoms, ruošėsi stojamiesiems egzaminams, tačiau jokių įrodymų nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė, todėl išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas nuo studijų Vilniaus universitete pradžios - 2012-09-01 iki ieškinio teismui padavimo dienos (2013-04-05).

Bylos aplinkybės, sąlygojančios paramos ieškovei dydį ir teikimą nurodytu laikotarpiu (nuo 2012-09-01 iki 2013-04-05) yra tapačios išvardintoms, t.y. ieškovės poreikiai yra tokie patys, jokio turto ieškovė neturi, nurodytu laikotarpiu mokėsi pažangiai, nes buvo kitais mokslo metais perkelta į kitą kursą, motinos teikiamo išlaikymo nepakanka, todėl išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo tikslinga priteisti tokio paties dydžio kaip ir periodines išmokas.

Nustačius, kad atsakovas ieškovei būtino išlaikymo nurodytu laikotarpiu neteikė, šioje reikalavimų dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei priteisiant iš atsakovo 2100 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos (7 mėnesius), skaičiuojant po 300 Lt kas mėnesį (CK 3.200).

CK 3.197 str. pagrindu ieškovės išlaikymo ir jo įsiskolinimo realaus padengimo užtikrinimui teismo vertinimu, atsižvelgiant į atsakovo pateiktus duomenis apie jo darbines pajamas bei turimą turtą, atsakovo ankstesnį vengimą gera valia mokėti ieškovei išlaikymą, reikalinga nustatyti atsakovo turto - 1/2 dalies pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priverstinį įkeitimą (hipoteką), hipotekos kreditoriumi nustatant ieškovę G. P. iki sprendimo visiško įvykdymo (CK 3.197 str., 4.175 str. 2 d. 3 p.).

Šalys informuotinos, kad jeigu teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui bus nevykdomas, tai išlaikymas vaikui bus išieškomas iš įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.192 str.). Hipotekos kreditorius išieškojimo procese turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius (CK 4.170 str. 3 d.). Hipoteka neatima iš daikto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus interesus bei perleisti turtą kito asmens nuosavybėn, tačiau perleidžiant daiktą kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą (CPK 4.170 str. 5 ir 6 d.).

Pažymėtina, kad už hipotekos įregistravimą Centrinės hipotekos įstaigai mokamas 108 litų dydžio atlyginimas (raštinės rinkliava) (Vyriausybės 2011-11-16 nutarimu Nr. 1345 patvirtintų Atlyginimo (raštinės rinkliavos) už Centrinės hipotekos įstaigos ir Centrinės hipotekos įstaigos filialų- hipotekos skyrių prie apylinkių teismų teikiamas paslaugas dydžių sąrašas 1 p.). Jei nėra duomenų, kad sumokėtas nustatyto dydžio atlyginimas (raštinės rinkliava) už hipotekos įregistravimą, registro tvarkytojas atsisako įregistruoti hipoteką (Lietuvos Respublikos Hipotekos registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklių 26.1. p. ). Atsižvelgiant šias nuostatas ieškovė įpareigotina iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti 108 Lt (raštinės rinkliavą) už hipotekos įregistravimą ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 3 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimo daliai.

Ieškovės ir trečiojo asmens, kuri buvo ieškovės pusėje, atstovė pateikė pažymą apie valstybės patirtas 2232,50 Lt išlaidas už G. P. ir E. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (2 t., b. l. 60). Patenkinus 30 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo valstybei priteistina 669,75 Lt (30 proc.) už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 93 str., 96 str.).

Atsakovas prašo priteisti 1000 Lt patirtų išlaidų advokato, jo padėjėjo pagalbai apmokėti (2 t., b.l. 83, 84). Ieškinį atmetus 70 proc., iš ieškovės priteistina atsakovo naudai 700 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleista pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą periodiniais mokėjimais sudaro 108 Lt (300 Lt x 12 x 3 proc.), už išlaikymo įsiskolinimą - 21 Lt, (2100 Lt x 3 proc.), viso 129 Lt, kuris priteistinas iš atsakovo.

Taip pat, atsižvelgiant į ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš šalių valstybei turėtų būti priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d.). Teismas šioje byloje patyrė 38,63 Lt pašto išlaidų, todėl ieškinį patenkinus 30 proc., iš ieškovės valstybei turėtų būti priteista 27,04 Lt, o iš atsakovo – 11,59 Lt, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tačiau procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos tik iš atsakovo (11,59 Lt), nes ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Iš viso į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 140,59 Lt (129 Lt + 11,59 Lt) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, taip pat 669,75 Lt valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą ieškovei G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2013-04-05) iki kol ji studijuos aukštojoje mokykloje (Vilniaus universitete) pagal nuolatinės studijų formos programą, tačiau ne ilgiau, nei jai sueis 24 metai, taip pat 2100 Lt (du tūkstančius vieną šimtą litų) išlaikymo įsiskolinimą.

Sprendimą dalyje dėl periodinių išmokų mokėjimo vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Nustatyti atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui – 1/2 daliai pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), priverstinį įkeitimą (hipoteką) išlaikymo išieškojimui užtikrinti. Hipotekos kreditoriumi nustatoma ieškovė G. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Įpareigoti ieškovę G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti 108 Lt už hipotekos įregistravimą į pasirinktą Centrinės hipotekos įstaigos (kodas 188692535) sąskaitą: „Swedbank“, AB, sąskaitos Nr. LT957300010129232028; arba AB SEB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). (Mokėjimo paskirties lauke įrašyti paskirtį „už hipotekos įregistravimą“ bei skolininko duomenis (fizinio asmens kodą, vardą ir pavardę) ir pateikti teismui apmokėjimą patvirtinančius duomenis.

Perduoti duomenis apie priverstinės hipotekos įregistravimą Centrinės hipotekos įstaigos Hipotekos registrui, ieškovei pateikus duomenis, kad 108 Lt atlyginimas už hipotekos įregistravimą apmokėtas.

Priteisti iš ieškovės G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 700 Lt (septynis šimtus litų) išlaidų advokato, jo padėjėjo pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., valstybės naudai 669,75 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt devynis litus, 75 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), ir 140,59 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt litų, 59 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.