- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-29
- Bylos Nr.
- II-6-890/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01643-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. J.
- Nukentėjusysis
- N. M.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), registruotos Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, našlės, turinčios aukštąjį išsilavinimą, nebaustos administracine tvarka, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-11877-2019 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjas 2019 m. rugpjūčio 24 d. G. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d., 18 val. 00 min., iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., 11 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę „FORD Focus C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė stovintį automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešusi policijai, eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (b. l. 9-10).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas surašė 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-11877-2019, kuriuo G. J. pripažinta kalta ir nubausta pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį. Jai paskirta subendrinta 600 Eur bauda (b. l. 8-9).
2019 m. spalio 22 d. teisme gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas administracine tvarka nubaustos G. J. skundas dėl 2019 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo Nr. 30-ANR_N-11877-2019. Skundu G. J. prašo panaikinti nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kadangi ji administracinių nusižengimų nepadarė. Skundas motyvuojamas tuo, kad policijos pareigūnė, priimdama skundžiamą nutarimą neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktus duomenis, neapklausė visų asmenų, kuriems gali būti žinomos įvykio aplinkybės, nepaskyrė ekspertizės. Byloje buvo sudaryta klaidinga eismo įvykio vietos schema, kuria remiantis buvo surašytas tikrovės neatitinkantis tarnybinis pranešimas. Nutarimas buvo priimtas neatlikus administracinio nusižengimo bylos tyrimo, todėl nutarimas turi būti panaikintas arba byla grąžinta institucijai (b. l. 3-6).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba – pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašo G. J. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad įrodymai, esantys administracinio nusižengimo byloje, neginčijamai įrodo pažeidėjos administracinių nusižengimų padarymą. Pagrįstai nustatyta ir įrodyta, kad G. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje (b. l. 51-52).
Bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėja G. J. parodė, kad jai priklauso automobilis „FORD Focus C-Max“. Ją ištiko šokas sužinojus, kad jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kadangi ji administracinio nusižengimo nepadarė. 2019 m. rugpjūčio 20 d. ji visą dieną buvo namie, niekur nevažiavo, jos mašina stovėjo kieme. Tik 2019 m. rugpjūčio 21 d. ji buvo išvažiavusi, tačiau mašina apie 12 val. jau stovėjo kieme ir daugiau ji niekur nevažiavo. Tos pačios dienos vakare, tai yra 18 val. 43 min. ji sulaukė policijos skambučio. Vairuojant automobilį joks eismo įvykis neįvyko. 2019 m. rugpjūčio 21 d. ryte, tai yra apie 12 val. jai grįžus iš stoties, parkavimo aikštelės galas, esantis tarp dviejų šaligatvių buvo užimtas, todėl ji savo automobilį priparkavo šonu prie pievos, po medžiu. Jai beimant daiktus iš mašinos, išvažiavo vidurinis automobilis, stovėjęs parkavimo aikštelės gale tarp dviejų automobilių. Ji nusprendė perstatyti savo automobilį į atsilaisvinusią vietą. Perstatant automobilį dvi transporto priemonės stovėjo iš šonų. Kokių markių automobiliai stovėjo iš abiejų pusių, ji neatkreipė dėmesio. Perstačiusi automobilį nuėjo namo. Daugiau niekas be jos automobilio „FORD Focus C-Max“ nevairuoja. Negali pasakyti, kodėl 2019 m. rugpjūčio 21 d. paaiškinime nurodė, jog automobilį atbuline pavara įvairavo jos draugas. Rašydama paaiškinimą ji turėjo omenyje, kad draugas prižiūrėjo jos įvažiavimą. Teises turi nuo 1995 metų, šitas eismo įvykis yra pirmas jos gyvenime. Jos automobilis iki tol jokių apgadinimų neturėjo. Ji mano, kad kaimynė į jos mašiną trinktelėjo važiuodama atbulomis ir pati iškvietė policiją. Ji tikrai nebandė prisiparkuoti šalia šaligatvio už automobilio „Opel“, kaip teigia pareigūnas. Teismui pateiktas fotonuotraukas ji padarė iš karto, kai išvažiavo policijos pareigūnai ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. ryte, kai dar automobiliai nebuvo pajudėję iš vietų. Pareigūnas prie jos įvykio schemos nebraižė, jai pasirašyti nieko nedavė, ji nematė, ar pareigūnas kažką matavo, su įvykio vietos schema nesutinka, kadangi joje nėra pavaizduoti visi tada stovėję automobiliai. Po eismo įvykio ji automobilio neremontavo, jis yra tokios pat būklės kaip buvo iš karto po įvykio, automobilio net neplovė. Ji tikrai nepabėgo iš eismo įvykio vietos.
Žemesnės instancijos teismas
G. J. 2019 m. rugpjūčio 21 d. paaiškinime nurodė, kad ji savo mašiną pastatė apie 14 val. Atvažiavus mašiną pastatė prie dešinio borto. Atsilaisvino vidurinė pozicija ir pervarė į vidurinę juostą. Kadangi ji blogai naudojasi atbuline pavara, atvažiavus į kiemą ji paprašė draugo D. P. įvažiuoti į vidurinę laisvą poziciją. Mašiną įvairavo ir jokių problemų nebuvo (b. l. 19).
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. J. atstovas advokato padėjėjas D. M. skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad administracinio nusižengimo bylą tyrę pareigūnai neatliko visų reikalingų veiksmų, nesurinko visų būtinų duomenų, nubraižė klaidingą eismo įvykio schemą. Šiuo atveju turi būti remiamasi principu, jog visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Institucija turi įrodyti asmens kaltę, kas šiuo atveju nebuvo padaryta, todėl nutarimas turi būti panaikintas. Atstovas advokatas A. A. nurodė, jog tiek protokolas, tiek nutarimas surašyti su trūkumais, netinkamai nurodytas įvykio laikas.
Šalies argumentai
2019 m. rugsėjo 25 d. G. J. Institucijai pateikė prašymą atlikti tyrimą siekiant nustatyti jai žalą padariusius asmenis. Prašyme nurodoma, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. apie 18-19 val. jai išėjus į kiemą, ji rado apgadintą savo automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jos automobiliui buvo sužalota keleivio pusės apatinė priekinė dalis, sudaužytas bamperis, sulaužyta pažibinčio dalis. Šalia stovėjo automobilis „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, ji įtaria, galėjo sužaloti jos stovinčią mašiną. Jos automobilis visą laiką stovėjo (duomenys neskelbtini) namo kiemo aikštelėje vidurinėje pozicijoje prie galinio bordiūro priekiu. Jai buvo padaryta 518,21 Eur žala (b. l. 30). Kartu su prašymu pateikė automobilio remonto sąmatą (b. l. 31-33).
Nukentėjusioji N. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilis „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas vyro vardu, tačiau automobilį vairuoja ji. 2019 m. rugpjūčio 20 d. ji paliko minėtą automobilį kiemo aikštelėje, priparkuotą šonu prie šaligatvio. 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 11 val., ji išvažiavo į prekybos centrą „Akropolis“. Prekybos centro „Akropolis“ stovėjimo aikštelėje prisiparkavo mašiną galu, jokio kontakto su kita mašina nebuvo. Išvažiavusi iš aikštelės, ji savo automobilio neapžiūrėjo. Grįžus namo, automobilį atbuline eiga priparkavo šonu prie šaligatvio, toje vietoje, kurioje nurodyta pareiškėjos pateiktoje nuotraukoje. Nepamena, ar šalia buvo kitų transporto priemonių. Grįžo namo, vėliau vėl išėjo į kiemą, nes jai reikėjo važiuoti pasiimti vaikų. Išėjus iš laiptinės ji pastebėjo skylę automobilio galinėje dalyje, kairėje pusėje. Ji neįsidėmėjo kitų transporto priemonių stovėjusių šalia, nes skubėjo pasiimti vaikų. Grįžo namo apie 17-18 val. kartu su vaikais ir vyru. Mašiną ji prisiparkavo vėl į tą pačią vietą, šalia buvo kaimynės mašina. Ji prisiparkavusi paliko tarpą už savęs, kad jai vėliau būtų patogu išvažiuoti, jeigu iš priekio kita mašina ją užstatytų. Jokio smūgio besiparkuojant nepajuto. Išlipusi iš automobilio, pastebėjo, kad kaimynės automobilis taip pat apgadintas, todėl ji ir pagalvojo, jog jos transporto priemonę apgadino kaimynės automobilis. Jos vyras iškvietė policijos pareigūnus, o ji surašė paaiškinimą. G. J. pažįsta tik iš matymo, su ja bendravusi nėra, konfliktų neturėjo. Po įvykio paprašė savo vyro nueiti pasikalbėti su kaimynės vyru, kad draugiškai išsispręstų konfliktas. Jai vyras buvo sakęs, kad G. J. vyras jos mašiną „Ford“ kieme priparkavo, bet ji to negirdėjo. Jos automobilis „Opel Insignia“ šiuo metu yra suremontuotas.
N. M. 2019 m. rugpjūčio 21 d. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. vakare paliko automobilį stovėti adresu (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, auto-stovėjimo aikštelėje prie pirmos laiptinės įėjimo. 2019 m. rugpjūčio 21 d. ryte apie 11 val. išvažiavo į Akropolį ir nepastebėjo jokių apgadinimų. 12.05 val. grįžo ir prisiparkavo prie įėjimo galu. 15.30 val. Išėjo iš namų ir pastebėjo, kad apgadintas automobilio galas. Nežino kas apgadino automobilį. Žalą vertina 500 Eur (b. l. 20).
Liudytojas D. P. teisme nurodė, kad jis su pareiškėja G. J. gyvena kartu kaip šeima. Jie 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 12 val., grįžo namo iš stoties, tuo metu mašina dar buvo neapgadinta. Ji buvo palikta tvarkingai priparkuota kiemo aikštelėje. Kai atvažiavo policijos pareigūnai jis taip pat buvo kieme, kalbėjo su atvykusiais policijos pareigūnais. Jam pasirodė, kad policijos pareigūnai yra šališki jo draugės G. J. atžvilgiu. 2019 m. rugpjūčio 21 d. apie 12 val. grįžę namo iš stoties automobilį iš pradžių pastatė kairėje kiemo aikštelės pusėje priparkuotą šonu, toje vietoje, kurioje stovi baltas automobilis pareiškėjos pateiktoje nuotraukoje. G. J. į kiemą įvažiavo galu. Imant daiktus iš automobilio, jis pamatė kaip išvažiuoja vidurinis tamsios spalvos „BMW“ automobilis, stovėjęs kiemo aikštelės gale prie kelkraščio tarp dviejų automobilių, todėl G. J. pasiūlė pastatyti automobilį į atsilaisvinusią vietą. Ji įvažiavo į vietą atbulomis. Iš automobilio dešinės pusės stovėjo automobilis, tačiau jis buvo prisiparkavęs arčiau kelkraščio nei pareiškėjos pateiktoje nuotraukoje yra „Opel“ automobilis. Jis šiuo metu vairuotojo pažymėjimo neturi, ankščiau jį yra turėjęs. G. J. automobilio niekada nėra vairavęs. Kai atvažiavo pareigūnai, atstumo tarp stovinčių automobilių jie nematavo. Jis nuotraukas, kurias pateikė pareiškėja teismui, padarė iš karto po to, kai pareigūnai išvažiavo.
Liudytojas M. J. teisme nurodė, kad pamena, jog 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo gautas iškvietimas, kad moteris rado apgadintą automobilį „Opel“, įtaria, kad kaimynas galėjo įvažiuoti į jos automobilį. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad apgadinimai ant abiejų automobilių atitinka, todėl buvo išsikviesta kito automobilio „Ford“ savininkė duoti paaiškinimus. „Ford“ vairuotoja paaiškino, kad tai į jos automobilį buvo įvažiuota, nes ji niekur su automobiliu nevažiavo. Toliau aiškinantis aplinkybes, paaiškėjo, kad šios vyras perstatinėjo automobilį. G. J. paaiškinimai keitėsi gal kelis kartus. Tačiau galutiniame paaiškinime G. J. nurodė, kad automobiliu naudojosi ji pati. Pagal nustatytus apgadinimus jis sprendė, kad susidūrimas buvo tarp tų dviejų kieme stovėjusių automobilių. Jis nusiuntė ekspertui kelias nuotraukas, kad jam patvirtintų jo įsitikinimus. Ekspertas patvirtinto jo nustatytą įvykio schemą, todėl administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas G. J.. Konsultacija su ekspertu nebuvo įforminta. Eismo įvykio registre turi būti jo darytos automobilių nuotraukos su visais išmatavimais. Eismo įvykio schemą jis sudarė, buvo su kolege. Eismo įvykio schemoje jis nurodė, kaip turėjo įvykti eismo įvykis. Jiems atvykus pagal pranešimą, transporto priemonės jau buvo patrauktos. Nukentėjusioji N. M. pasakė, kad po to, kai ji pastebėjo savo automobilio apgadinimus, ji buvo išvažiavusi iš kiemo ir tik grįžusi apie apgadinimus informavo pareigūnus. Įprastai, kai mašinos būna patraukiamos iš eismo įvykio – jis schemos nepiešia, tačiau, kad būtų lengviau suprasti situaciją, jis šiuo atveju ją nubraižė. Tai nėra tikroji eismo įvykio vietos schema, todėl joje nėra matmenų. Tačiau schemoje pavaizduoti apgadinimai turėtų atitikti tikruosius automobilių apgadinimus. Ekspertas jam nurodė, kad būtent tokiu kampu turėtų būti užkliūta, kad padaryti tokius apgadinimus. Nukritusių detalių jis nematė, nes ten buvo tik skilimas, o kita detalė išlupta.
Policijos pareigūnas M. J. 2019 m. rugpjūčio 24 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. apie 18.24 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) rado apgadintą automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įtaria šalia stovintį automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus į eismo įvykio vietą N. M. paaiškino, kad automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis bamperis galėjo būti apgadintas laikotarpyje nuo 2019-08-20 18 val. iki 2019-08-21 11 val., įtaria šalia stovintį automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio analogiškai apgadintas priekinis bamperis. Patikrinus apgadinimus, jų aukščiai ir struktūra atitiko. Nustatyta, kad automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso G. J., kuri išėjusi prie automobilio paaiškino, kad niekas nevažiavo, automobilis stovi toje vietoje nuo 14 val. ir, kad čia yra į jos automobilį įvažiuota. Apžiūrint eismo įvykio vietą ir apgadinimus buvo pastebėta, kad „Ford“ automobilio stovėjimo vietoje, ties ratais nesimatė jokių poslinkio požymių, kas būdinga stovinčioms transporto priemonėms, tokio pobūdžio apgadinimai galėjo atsirasti tik „Ford“ automobiliu važiuojant atbuline eiga, ratus susukus pilnai į kairę pusę, o „Opel“ automobiliui stovint vietoje (b. l. 16).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. 18 val. 19 min. buvo gautas pranešimas, kad pranešėjas rado apgadintą automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtaria šalia stovintį automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-15).
2019 m. rugpjūčio 20 d. eismo įvykio vietos plane užfiksuoti automobiliai „Ford“ ir „Opel“, „Ford“ automobilio galimai atliktas manevras (b. l. 17). Papildomose duomenys apie eismo įvykį užfiksuota, kad buvo apgadintas automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis, taip pat buvo apgadintas automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinis bamperis (b. l. 18).
Pareiškėja Institucijai pateikė dvidešimt nuotraukų, kuriose užfiksuoti daugiabučių namų kieme stovintys automobiliai, taip pat ir automobiliai „Opel“ bei „Ford“, nuotraukose taip pat užfiksuoti automobilių apgadinimai, nulūžusi automobilio dalis.
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, jog automobilis „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. M. (b. l. 36). Iš duomenų bazės išrašo matyti, jog automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso G. K. (b. l. 41).
Pareigūnų darytose eismo įvykio vietos nuotraukose užfiksuoti daugiabučių namų kieme stovintys automobiliai „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jų apgadinimai, apgadinimų dydžiai (b. l. 84).
Siekdamas nustatyti eismo įvykio aplinkybes, teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartimi paskyrė eismo įvykio – transporto trasologinę ekspertizę (b.l. 86-89).
2020 m. vasario 27 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11 K-62(20), 1l K-68(20) konstatuota, kad: 1. Techniniu požiūriu, tikėtina, kad fotografijose matomi automobilio „Opel Insignia“, valst, Nr. (duomenys neskelbtini) galinės dalies kairės pusės sugadinimai susidarė kontaktuojant su automobilio „Ford Focus C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dalies dešine puse. 2. Techniniu požiūriu, tikėtina, kad fotografijose matomi automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės dalies kairės pusės sugadinimai susidarė šią vietą kliudžius automobiliui „Ford Focus C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo priekinės dalies dešine puse, automobiliui „Ford Focus C-MAX“ esant už stovinčio automobilio „Opel Insignia“ ir važiavimo į priekį metu vykdant posūkio manevrą į kairę. 3. Techniniu požiūriu, tikėtina, kad fotografijose matomi automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės dalies kairės pusės sugadinimai susidarė kontaktuojant su automobilio „Ford Focus C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dalies dešine puse. 4., 5. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie eismo įvykius, kuriuose dalyvavo automobiliai „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford Focus C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ne laikotarpiu nuo 2019-08-20 18.20 val. iki 2019-08-21 11.00 val., todėl negalima atlikti transporto priemonių išorinių sugadinimų susidarymo tyrimo ekspertui nežinomuose įvykiuose. Tirti pateiktose fotografijose ant automobilių nesimato persidengiančių sugadinimų ar kontakto pėdsakų, kurių susidarymas galimas kelių eismo įvykių metu. 6. Dėl akto tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima nustatyti vietos kurioje buvo automobilis „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Ford Focus C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidarant fotografijose matomiems sugadinimams. 7. Tikėtina, kad eismo įvykio metu su priekyje stovėjusio automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės dalies kairiąją pusę priekinės dalies dešiniąja puse kontaktavo į priekį vykdant manevrą į kairę važiavęs automobilis „Ford Focus C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 8. Jeigu fotografijose matomi automobilių „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford Focus C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai susidarę jų kontakto metu, tai techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, tai yra šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „Ford Focus C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai, - vykdydamas manevrą į kairę vairuojamo automobilio priekinės dalies dešine puse kliudė automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės dalies kairiąją pusę (b. l. 91-98).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus teismo ekspertas V. P. patvirtino minėto ekspertizės akto išvadas ir nurodė, jog visi duomenys, kuriais buvo galima remtis priimant ekspertizės išvadą, buvo tik nuotraukos, kurios buvo padarytos nesilaikant reikalavimų. Automobiliai buvo apgadinti, susidarant apgadinimams turėjo atsidalinti dalelės, kas galėjo būti aptikta toje vietoje, kurioje automobiliai buvo apgadinti. Jų priklausomybė transporto priemonėms, žiūrint vizualiai yra problematiška. Jei tos dalelytės būtų aptiktos įvykio vietoje, jos turėjo būti paimtos, skiriant medžiagų ekspertizę. Ši ekspertizė būtų galėjusi pasakyti, ar įvykio vietoje rasti dažų lopinėliai priklauso vienam ar kitam automobiliui. Tokių medžiagų aptikimas būtų padėjęs nustatyti vietą, kurioje transporto priemonės buvo apgadintos. Eismo įvykio metu, kontaktuojant dviem transporto priemonėms, vieno automobilio dalelės lieka ant kito automobilio. Šių pėdsakų paėmimas nuo vieno ar kito automobilio, būtų padėjęs padaryti kategorišką išvadą apie automobilio būklę, priklausomybę. Tokių duomenų, šioje byloje nebuvo, todėl į kai kuriuos teismo užduotus klausimus nebuvo galimybės atsakyti. Tai kas yra matoma pateiktose nuotraukose, pagal apgadinimų susidarymo pobūdį, išsidėstymą, sutampa, tik viename automobilyje padarytas apatinis pažeidimo aukštis nesutampa. Dėl duomenų nepakankamumo šiuo atveju ekspertizės išvada yra tik tikėtina. Jis ekspertu dirba 29 metus, tačiau policijos pareigūno, kuris atliko šį tyrimą nežino, su pareigūnais jis nebendrauja. Dėl šito įvykio su juo joks pareigūnas ankščiau nesikonsultavo. Siekiant identifikuoti padangos žymę, ar jis susijęs su įvykiu, turi būti skiriamas atskiras trasologinis tyrimas, kuris atliekamas gavus ratą ir pėdsako nuotrauką. Pirma turi būti žinoma, kad paliktas pėdsakas yra nuo konkrečios mašinos, kad būtų galima pradėti tyrimą. Nuotraukoje užfiksuotą pėdsaką galėjo palikti bet kuris į kiemą pakliuvęs automobilis. Jis eismo įvykio schemos negali vizualiai pateikti, kadangi tam nėra pakankamai surinka duomenų. Byloje esančioje eismo įvykio schemoje nėra nurodyti jokie matmenys. Šiuo atveju tarp dviejų transporto priemonių išskirtinių kontakto pėdsakų pagal kuriuos būtų galima padaryti kategorišką išvadą, jog abu automobiliai kontaktavo tarpusavyje, nėra. Apgadinimai, esantys ant abiejų automobilių, sprendžiant pagal pobūdį ir aukštį, galėjo atsirasti jiems kontaktuojant, tačiau ši išvada tik tikėtino pobūdžio. Kategorišką išvadą būtų galima padaryti tik turint daugiau duomenų. Jeigu abu automobiliai būtų buvę pateikti ekspertui, galbūt būtų galima rasti pėdsakų vietas, jų susiformavimo mechanizmą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Skundžiamu 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-11877-2019 G. J. pripažinta kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad ji nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d., 18 val. 00 min., iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., 11 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę „FORD Focus C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė stovintį automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešusi policijai, eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (b. l. 8).
ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, teismo posėdyje išklausęs pareiškėjos G. J., nukentėjusiosios N. M., liudytojų D. P. bei policijos pareigūno M. J. parodymų, įvertinęs teismo ekspertizės akto išvadas bei teismo eksperto V. P. paaiškinimus bei rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, jog objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja G. J. padarė skundžiamame nutarime nurodytus administracinius nusižengimus, byloje nesurinkta.
Viso administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu pareiškėja G. J. kategoriškai neigė savo kaltę dėl tiek dėl kilusio eismo įvykio, tiek dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos. Tokios pozicijos pareiškėja laikėsi ir teismui pateiktame skunde bei duodama paaiškinimus teismui. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog ji 2019 m. rugpjūčio 20 d. visą dieną buvo namie, niekur nevažiavo, jos mašina stovėjo kieme. Ji iš kiemo buvo išvažiavusi 2019 m. rugpjūčio 21 d., tačiau apie 12 val. grižo namo, savo automobilį pastatė tarp dviejų automobilių, kokių markių nepamena, tačiau jų tikrai nekliudė, todėl pastačiusi automobilį, išėjo namo. Apie eismo įvykį sužinojo tik tos pačios dienos vakare iš policijos pareigūnų. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d., 18 val. 19 min. buvo gautas pranešimas, jog rastas apgadintas automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtaria šalia stovintį automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-15). Teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas M. J. paaiškino, kad atvykęs pagal gautą pranešimą ir apžiūrėjęs apgadintą automobilį „Opel“ bei šalia jo stovėjusį automobilį „Ford“ bei neoficialiai pasikonsultavęs su eismo įvykių ekspertu, pagal nustatytus apgadinimus sprendė, kad dėl eismo įvykio kaltas automobilio „Ford“ vairuotoja, tai yra G. J.. Nukentėjusioji N. M. teisme teigė, jog ji 2019 m. rugpjūčio 20 d. paliko stovėti savo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) namo kieme, o kitą dieną (t.y. 2019 m. rugpjūčio 21 d.) ji išvažiavo į prekybos centrą „Akropolis“, prekybos centro aikštelėje automobilį priparkavo galu, jokio kontakto nepajuto, o grįžusi iš „Akropolio“ namo, savo automobilio neapžiūrėjo. Kad jos automobilis apgadintas pastebėjo tik tada, kai tą pačią dieną vėliauišėjo į kiemą, nes reikėjo važiuoti pasiimti vaikų. Išėjus iš laiptinės, ji pastebėjo skylę automobilio galinėje dalyje, kairėje pusėje, kitų transporto priemonių stovėjusių šalia ji nepastebėjo. Pamačiusi apgadinimus, nukentėjusioji policijos pareigūnų iš karto nekvietė, kadangi skubėjo pasiimti vaikus. Grįžo namo apie 17-18 val. kartu su vaikais ir vyru, automobilį prisiparkavo į tą pačią vietą, šalia buvo kaimynės mašina. Jokio smūgio besiparkuojant nepajuto. Išlipusi iš automobilio, pastebėjo, kad kaimynės automobilis taip pat apgadintas, todėl ji ir pagalvojo, jog jos transporto priemonę apgadino kaimynės automobilis.
Siekdamas nustatyti eismo įvykio aplinkybes, teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartimi paskyrė eismo įvykio – transporto trasologinę ekspertizę. 2020 m. vasario 27 d. ekspertizės akte Nr. 11K-68(20) ekspertas padarė išvadą, jog techniniu požiūriu, tikėtina, kad automobilių „Opel Insignia“, valst, Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio „Ford Focus C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai atsirado tarpusavio kontakto metu. Teismo ekspertas V. P. paaiškino, jog vieninteliai duomenys, kuriais vadovaudamasis jis padarė tikėtiną išvadą, yra byloje esančios nuotraukos, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai. Jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima daryti kategorišką išvadą, jog minėtų automobilių apgadinimai buvo padaryti jiems tarpusavyje kontaktuojant, nėra. Jeigu eismo įvykį tyrę pareigūnai būtų radę ir paėmę nuo automobilių atskilusias daleles, arba jeigu ekspertui būtų pateikti abu apgadinti automobiliai, tokiu atveju ekspertas turėtų daugiau duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, ar automobiliai „Opel Insignia“ ir „Ford Focus C-Max“ kontaktavo tarpusavyje. Kadangi nukentėjusioji N. M. teismui nurodė, jog jos automobilis yra sutvarkytas, atlikti šio automobilio išorinių sugadinimų ir kontakto pėdsakų tiesioginį tyrimą galimybės nebuvo.
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog jokių eismo įvykio liudytojų, mačiusių minėtų automobilių kontaktą, institucija nenustatė. Vieninteliai duomenys, kuriais vadovaudamasis policijos pareigūnas padarė išvadą, jog G. J. kalta dėl eismo įvykio, buvo tai, jog atvykus į vietą, automobiliai „Opel“ ir „Ford“ stovėjo šalia ir ant jų esantys apgadinimai vizualiai sutapo. Jokių kitų duomenų, pagrindžiančių, jog nukentėjusiosios N. M. automobilis „Opel Insignia“ buvo apgadintas kontakto su G. J. automobiliu „Ford Focus C-Max“ metu, byloje nėra. Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusioji šiuo atveju elgėsi neapdairiai – pastebėjusi savo automobilio apgadinimus policijos pareigūnus iškvietė ne iš karto, o iš galimos eismo įvykio kilimo vietos išvažiavo, taip galimai užkirsdama kelią surinkti kuo daugiau neabejotinų įrodymų dėl automobilio apgadinimo (nustatyti tikslią apgadinimo vietą, galimai rasti likusias automobilių kontakto daleles ir kt.). Liudytojas M. J. teisme nurodė, kad būtent dėl šios priežasties ir nebuvo galima nubraižyti realios eismo įvykio vietos schemos, kurioje būtų galima pavaizduoti eismo įvykio vietoje stovėjusius automobilius, tarp jų esančius atstumus. O dėl to, kad nukentėjusioji savo transporto priemonės apgadinimus sutaisė, ekspertas galėjo lyginti tik nuotraukose užfiksuotus automobilių apgadinimus ir pateikti tikėtiną išvadą apie eismo įvykio kilimą.
Pažymėtina ir tai, kad nusižengimas, numatytas ANK 426 straipsnio 1 dalyje, gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju institucija svarstydama nuobaudos už šį nusižengimą skyrimo klausimą, privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją (pareigą) ignoruodamas, pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Viso proceso metu pareiškėja G. J. tvirtino, jog ji jokio eismo įvykio nesukėlė, teigė, kad jos pačios transporto priemonė galimai buvo apgadinta kito asmens.
Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, nutarimą dėl administracinio nusižengimo grindžiant prielaidomis. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio nusižengimo byla privalo būti nutraukta. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti tik prielaidą, jog nukentėjusiosios N. M. automobilis buvo apgadintas kontakto su pareiškėjos G. J. transporto priemone metu, įvykio, kurio metu buvo apgadinta nukentėjusiajai priklausanti transporto priemonės, liudytojų nėra, tiksli transporto priemonių apgadinimo (susidūrimo) vieta ir aplinkybės nenustatytos, prieštaravimų ir abejonių, susijusių su nukentėjusiajai bei pareiškėjai priklausančių transporto priemonių apgadinimu, teisminio bylos nagrinėjimo metu pašalinti nepavyko.
Iš byloje esančių duomenų visumos daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d., 18 val. 00 min., iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., 11 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, G. J. vairuodama transporto priemonę „FORD Focus C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė stovintį automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešusi policijai, negalima.
Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, išnaudojęs visas procesines priemones, siekdamas pašalinti kilusias abejones dėl atsakomybėn patraukto asmens kaltės, teismas konstatuoja, kad padaryti neabejotiną išvadą, jog nukentėjusiosios ir pareiškėjos automobiliai buvo apgadinti tarpusavio kontakto metu ir nukentėjusiosios N. M. automobilis buvo apgadintas skundžiamame nutarime nurodytomis aplinkybėmis, nėra galimybės.
Kadangi byloje nėra pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos G. J. kaltę dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje bei ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kilusios abejonės vertintinos G. J. naudai ir administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu nutrauktina, o skundžiamas nutarimas panaikinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Daiktiniai įrodymai – penkios skaitmeninės laikmenos nutarimui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi,
nutaria:
pareiškėjos G. J. skundą tenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-11877-2019 administracinio nusižengimo byloje panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną G. J. dėl nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ANK 426 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.
Penkias skaitmenines laikmenas nutarimui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.