Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. V. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. P., L. L., R. N., D. Ž., R. Š., R. P., J. P., S. P., V. P., E. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Patikslintame pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos dėdė S. P. (pareiškėjos tėvo S. V. P. brolis), kuriam asmeninės nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos šis paveldėjo po savo motinos O. P. mirties. Gyvenamojo namo teisinė registracija nebuvo atlikta, nes tuo metu kaimo vietovėje ji nebuvo privaloma, o nuosavybės teisę patvirtindavo įrašas kaimo ūkinėje knygoje, kurią tvarkydavo apylinkės vykdomasis komitetas, o dabar – seniūnija. S. P. testamento nebuvo sudaręs, todėl atsirado galimybė jo turtą paveldėti pagal įstatymą. Palikėjas nebuvo vedęs, vaikų neturėjo, jo antros eilės įstatyminiai įpėdiniai (tėvai) jau buvo mirę (tėvas J. P. mirė (duomenys neskelbtini), motina O. P. – (duomenys neskelbtini)). Taigi, pirmos ir antros eilės įstatyminių įpėdinių S. P. mirties metu nebuvo, ketvirtos eilės įstatyminiai įpėdiniai taip pat buvo mirę: broliai A. P. mirė (duomenys neskelbtini), S. V. P. (pareiškėjos tėvas) mirė(duomenys neskelbtini) , J. P. mirė (duomenys neskelbtini) . Esant tokioms aplinkybėms, atsirado galimybė palikimą paveldėti penktos eilės įstatyminiams įpėdiniams – palikėjo brolių vaikams, tame tarpe ir pareiškėjai. Nors po S. P. mirties per šešis mėnesius nė vienas penktos eilės įstatyminis įpėdinis nepadavė pareiškimo palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo, tačiau mirusiojo palikimą priėmė pareiškėja, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjos ir S. P. santykiai buvo labai geri, jis pareiškėją mylėjo kaip savo vaiką (kaip minėta, savo vaikų neturėjo), pareiškėja nuolat pas jį lankydavosi, jam padėdavo tvarkyti visus reikalus, nes artimesnių žmonių už ją palikėjas neturėjo. Paskutiniu metu, prieš mirtį, palikėjas gyveno paveldėtame name vienas, kuomet kilusio gaisro metu jis apsinuodijo smalkėmis ir žuvo. Pareiškėja kartu su suinteresuotais asmenimis (kurie ir paskatino pareiškėją kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo) organizavo mirusiojo laidotuves, sutvarkė mirusiojo kapą. Pareiškėjai atiteko visas po gaisro likęs mirusiojo kilnojamasis turtas: šaldytuvas, televizorius, skalbimo mašina ir kt., ūkiniame pastate buvęs turtas bei kai kurie dokumentai, jos žinion iš karto perėjo ir apdegęs gyvenamasis namas su priklausiniais, kuriuos pareiškėja, savo jėgomis ir lėšomis likvidavusi gaisro padarinius, valdo, rūpinosi ir rūpinasi, prižiūrėjo ir prižiūri, tvarko kiemo aplinką, prižiūri sodą, naudoja sodo vaisius ir kt. Kuomet pareiškėjai būtina išvykti darbo reikalais į užsienį, tuomet, jos prašymu ir pavedimu, sodybą prižiūri jos brolis, suinteresuotas asmuo V. P.. Tik teismui nustačius juridinį faktą pareiškėja galės pilna apimtimi įgyvendinti savo turtines teises gaunant paveldėjimo teisės liudijimą.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Byloje esantis (duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad S. P., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) . Pareiškėja E. V. yra mirusiojo dukterėčia, šį faktą pagrindžia byloje esantys gimimo ir mirties įrašai, gimimo liudijimas. Iš 1986 m. spalio 23 d. Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, notarinio registro Nr. 1790, matyti, kad po O. P. mirties (duomenys neskelbtini), likusį jos turtą paveldėjo jos sūnus S. P., gimęs (duomenys neskelbtini) , paveldimą turtą sudaro: gyvenamasis namas, 56 kv. m bendro naudingo ploto, tame tarpe 40 kv. m gyvenamojo ploto ir ūkiniai pastatai, esantys(duomenys neskelbtini). Lazdijų rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro Liudijimas, notarinio registro Nr. 6040, patvirtina, kad po S. P. mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla neužvesta. Iš 1988 m. gegužės 20 d. Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, registro Nr. 737, matyti, kad po O. P. mirties (duomenys neskelbtini), turto įpėdinis buvo S. V. P., tačiau jam mirus(duomenys neskelbtini) , paveldimas turtas – piniginis indėlis su priskaičiuotais procentais taupomojo banko filiale sąskaitoje Nr. 4220, atiteko jo dukrai E. V.. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023 m. spalio 25 d. raštas Nr. ŠŽ3-61 „Dėl žinių suteikimo“ patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) kaimo 1986 metų ūkinėse knygose, pagal 1986 m. spalio 23 d. Paveldėjimo teisės liudijimą, registro Nr. 1790, S. P. vardu įregistruotas gyvenamasis namas ir kiti ūkiniai pastatai. Pareiškėjos pateiktais duomenimis, ji po dėdės S. P. mirties valdė visą likusį mirusiojo kilnojamąjį turtą: šaldytuvą, televizorių, skalbimo mašiną ir kt., taip pat nekilnojamąjį turtą: apdegusį gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esačius (duomenys neskelbtini) . Pareiškėja turtu rūpinosi ir iki šiol rūpinasi kaip savu, prižiūri kiemo aplinką, sodą, naudoja sodo vaisius ir kt.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Dėl palikimo priėmimo po S. P. mirties taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusios 1964 m. CK normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnis). 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja E. V. nuo dėdės mirties momento perėmė jam priklausiusius kilnojamus daiktus, taip pat pareiškėja perėmė nekilnojamųjų daiktų valdymą, jais naudojosi bei juos prižiūrėjo. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė, ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuoti asmenys neišreiškė prieštaravimų, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas dėl S. P. palikimo priėmimo. Kitokia negu teismo tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja gauti negali.

Esant pagrindui pripažinti, kad pareiškėja po dėdės mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 1964 m. CK 569 straipsnis, 587 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti palikimą.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas klausimas, koks konkrečiai turtas sudaro S. P. palikimą, todėl apie nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę nepasisakoma.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 63,44 Eur, todėl jos valstybei priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d. (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas 1R-386/1K-411)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po dėdės S. P., gimusio (duomenys neskelbtini) , mirusio (duomenys neskelbtini) , mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Priteisti į valstybės biudžetą iš pareiškėjos E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 63,44 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjos pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.