Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. C. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. C. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Byla išnagrinėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 127 str. 1 ir 2 d.). Pažymėtina, kad svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis ABTĮ 127 straipsnio prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012, kt.). Spręsdamas praleisto termino atnaujinimo klausimą, prašymą nagrinėjantis teismas turi įvertinti kilusio ginčo pobūdį, ypač kai ginčas susijęs su socialiai pažeidžiamų asmenų teisių ir interesų apsauga. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, yra pagrindas spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA525-28/2012).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjo skundžiamas Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas 2016 m. kovo 4 d., todėl terminas apeliaciniam skundui dėl šio sprendimo paduoti baigėsi 2016 m. kovo 18 d. Apeliacinį skundą pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė 2016 m. kovo 22 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Pateikęs prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą gavo tik 2016 m. kovo 11 d., tačiau iš į bylą pateikto voko matyti, kad teismo sprendimas pareiškėjui iš tiesų įteiktas 2016 m. kovo 9 d.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas nedalyvavo pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą iš esmės (byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka) (b. l. 77) bei skelbiant priimtą teismo sprendimą. Be to, pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, todėl darytina išvada, kad dėl šios priežasties jo galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas buvo ir yra atitinkamai suvaržytos. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas savo procesinę teisę apskųsti priimtą jo netenkinantį teismo sprendimą galėjo tik gavęs teismo sprendimo nuorašą ir su juo susipažinęs.

Byloje pateiktas vokas ir ant jo esantis Vilniaus pataisos namų antspaudas patvirtina, kad pareiškėjui Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimas buvo įteiktas tik 2016 m. kovo 9 d., t. y. praėjus 5 dienoms nuo skundžiamo sprendimo paskelbimo. Apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiųstas 2016 m. kovo 22 d. Taigi, susipažinęs su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas apeliacinį skundą dėl jo pateikė per protingą terminą – per 13 dienų. Taisydamas savo apeliacinio skundo trūkumą, pareiškėjas prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo išsiuntė 2016 m. balandžio 13 d. Duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjas veikė pakankamai operatyviai, rūpinosi savo teisių gynimu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjas yra įkalinimo įstaigoje, teismo sprendimas jam buvo įteiktas praėjus 5 dienoms nuo jo paskelbimo, dėl ko jis turėjo trumpesnį terminą parengti ir paduoti teismui apeliacinį skundą, bei kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai realizuoti savo teisę, buvo pakankamai aktyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, todėl prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą tenkinamas.

Apeliacinio skundo turinys ir forma iš esmės atitinka ABTĮ 130 straipsnio reikalavimus, todėl jis priimtinas nagrinėti apeliacine tvarka (ABTĮ 134 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 1 dalimi, 135 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo V. C. prašymą tenkinti ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimo paduoti.

Pareiškėjo V. C. apeliacinį skundą priimti nagrinėti.

Išsiųsti dalyvaujantiems apeliaciniame procese asmenims apeliacinio skundo nuorašus ir informuoti, kad jie per keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo nuorašo išsiuntimo dienos privalo pateikti teismui atsiliepimus į apeliacinį skundą.

Nutartis neskundžiama.