Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Ž. (A. Ž.) skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-08-19 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2015-07-21 Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. Ž.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. nuteistas 2015-01-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-19 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį 3 metams laisvės atėmimo, pritaikius BK 64¹ straipsnį skirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2014-11-25 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2014-10-17, bausmės pabaiga – 2016-12-17.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-08-19 nutartimi atsisakė patvirtinti 2015-07-21 Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. Ž..

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Ž. skundas atmetamas.

Iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, konstatavo, jog jis priimtas nesant Komisijos narių balsų daugumos. Teismas vadovavosi tuo metu galiojusia 2012-06-06 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-154 „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) redakcija. Įsakymo (redakcija galiojusi iki 2015-09-01) 6 dalyje nurodyta, kad komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip 7 narių ir sekretoriaus, kuris nėra komisijos narys. Šio Įsakymo 22 dalyje be kita ko nurodyta, kad komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Įsakymo 34 dalyje nurodyta, kad komisijos sprendimai priimami komisijos narių balsų dauguma. Komisijos posėdyje dalyvavusių komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia komisijos pirmininko balsas. Taigi teismas pagrįstai nustatė aplinkybę, užkertančią kelią tvirtinti Komisijos nutarimą.

Tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog 2015-08-20 įsakymu Nr. 1R-237 nuo 2015-09-01 įsigaliojo nauja Įsakymo redakcija. Įsakymo (redakcija galiojanti nuo 2015-09-01) 34 dalyje numatyta, jog komisijos sprendimai priimami komisijos posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma [...]. Taigi aplinkybė, jog Komisijos posėdyje dalyvavo 5 Komisijos nariai ir 3 iš jų pritarė nuteistojo lygtiniam paleidimui, nebeužkerta kelio tvirtinti Komisijos nutarimą. Tačiau vien ta aplinkybė, kad nuteistojo lygtiniam paleidimui pritarė pakankamas skaičius Komisijos narių, nėra besąlygiškas pagrindas tokį nutarimą tvirtinti. Lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tokia išvada daroma analizuojant tiek Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) įtvirtintą reglamentavimą, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, kuris nurodo, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Taigi iš šių pamatinių valstybės konstitucinių nuostatų yra akivaizdu, kad visuomenės atstovų nuomonės neįpareigoja teismo tvirtinti ar netvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijų nutarimus analogiškai, kaip nutarė komisija, nes konstitucinis imperatyvas draudžia kitiems subjektams kištis į bausmės skyrimą ir vykdymą bei įpareigoja būtent teismą, įvertinus formaliųjų ir materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų visumą, priimti galutinį sprendimą taikyti ar atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam.

Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas vertindamas lygtinio paleidimo taikymo sąlygų visumą vadovaujasi BVK 157 straipsnio nuostatomis, kurios pakeistos 2015-06-23 įstatymu Nr. XII-1818 ir įsigaliojo nuo 2015-09-01, nes BVK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. Ž. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (faktiškai atliko 1/3 bausmės), įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. 2015-07-17 socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad A. Ž. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, 53 balai pagal OASys metodiką. Praeityje jis teistas 7 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka 4 kartą. A. Ž. 2 kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė. Bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas nebuvo, už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus nebaustas. Taigi akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog A. Ž. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Be to, šiame kontekste vis tik pažymėtina, kad nepaisant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto įtvirtinimo, teismų praktikoje preziumuojama, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, manant, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu bus efektyviausia siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. Akivaizdu, jog teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl komentuojamo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu.

Apygardos teismas konstatuoja, jog nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo A. Ž. taikyti lygtinį paleidimą. Skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. Ž. (A. Ž.) skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-08-19 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.