Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-11-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-33046-868/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-26
Bylos Nr.
e2YT-33046-868/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26779-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vanda Višnevska
Pareiškėjas
G. Š.
Suinteresuotas asmuo
VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. Š., V. Š.
Civilinė byla Nr. e2YT-33046-868/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26779-2019-2
Procesinio dokumento kategorija 3.2.3.2; 3.4.5.2.(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. Š., V. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas G. Š., po sutuoktinės J. Š. mirties, priėmė palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti bei prižiūrėti. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė J. Š.. Gyvenant santuokoje sutuoktiniai įgijo žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), bei negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad dėl visiško įstatymų, reglamentuojančių paveldėjimo klausimus nežinojimo, pareiškėjas prašymo notarui dėl palikimo priėmimo neparašė, tačiau minėtu turtu (tiek iki sutuoktinės mirties, tiek ir po sutuoktinės mirties) nuolat rūpinasi, jį prižiūri, laiku moka mokesčius. Pareiškėjas nurodo, kad po sutuoktinės mirties palikimą priėmė pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti bei juo rūpintis. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Š. po sutuoktinės J. Š. mirties palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos J. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo J. Š. turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo V. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su jo tėvo (pareiškėjo) pareiškimu sutinka, bei prašo jį patenkinti. Papildomai pažymėjo, kad į palikimą nepretenduoja.

Suinteresuotas asmuo A. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su jos tėvo (pareiškėjo) pareiškimu sutinka, bei prašo jį patenkinti. Papildomai pažymėjo, kad į palikimą nepretenduoja.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo nepateikė.

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 str. 5 d. str.). Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė J. Š.. Duomenų, kad palikėja būtų sudariusi testamentą, nėra, todėl paveldėjimas vyksta pagal įstatymą. Po J. Š. mirties pas notarą paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Iš santuokos liudijimo matyti, kad G. Š. ir J. Š. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką, todėl G. Š. yra įpėdinis, paveldintis kartu su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinių paveldėjimo teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 5.13 straipsnis). Iš byloje pateiktų suinteresuotų asmenų prašymų dėl palikimo atsisakymo matyti (raštu patvirtina), kad suinteresuoti asmenys V. Š. ir A. Š. yra pareiškėjo G. Š. ir mirusiosios J. Š. vaikai, todėl jie yra pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 str. 1 d.). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), bei negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas pareiškėjo G. Š. vardu, įgytas santuokos metu, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pareiškėjas, vadovaudamasi CK 5.51 straipsniu, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė J. Š. palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Sutinkamai su CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, t.y., rūpinosi juo kaip savo turtu (valdė, naudojo ir juo disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Veiksmai palikimui priimti turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po J. Š. mirties pareiškėjas pradėjo paveldimą turtą valdyti kaip savo, toliau mokėjo išlaikymo mokesčius, laikė, kad turtas yra jo nuosavybė. Suinteresuoti asmenys dėl pareiškimo tenkinimo neprieštarauja, nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie paneigtų minėtas teismo nustatytas aplinkybes. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus konstatuoja, kad pareiškėjas G. Š. po sutuoktinės J. Š. mirties priėmė palikimą faktiškai jį pradėdamas valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjo G. Š. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, 5.51 straipsnio 1 dalimi ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisiniams santykiams įforminti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, pranešti apie palikimo priėmimą Centrinei hipotekos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vanda Višnevska