- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-12-29
- Bylos Nr.
- 1-3330-990/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- L. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.5Turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (BK 69 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.14.1.3Nedidelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 4 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. Laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 5 d. 12 val. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. 16 val. L. D., būdamas nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė T. S. priklausantį 226 eurų vertės turtą: 149 eurų vertės televizorių „Philips“, 72 eurų vertės TV moduliatorių „Neotion Conax CAM“, 35 eurų vertės TV moduliatoriaus kortelę ir 10 eurų vertės buto raktą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2. Teisiamojo posėdžio metu L. D. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio metu jo finansinė būklė buvo bloga. Jis kelioms dienoms išsinuomojo butą Vilniuje. Besibaigiant nuomos terminui jis iš nuomojamo buto pavogė televizorių su priedais, kuriuos vėliau už 50 eurų pardavė pagal skelbimą, o butą raktą įmetė į pašto dėžutę, tačiau kokią tiksliai, jis nežino. Dėl savo veiksmų jis gailisi. Skiriant bausmę jis prašo atsižvelgti į tai, kad jis tvarkosi savo gyvenimą – gyvena nuomojame bute su drauge bei dukra, dirba padienius darbus, planuoja rasti nuolatinį darbą.
3. Teisiamojo posėdžio metu L. D., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami; prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.
4. Ikiteisminio tyrimo metu L. D. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 5 d. internetinėje svetainėje „Skelbiu.lt“ jis rado skelbimą dėl nuomojamo buto Vilniuje. Jam paskambinus skelbime nurodytu telefono numeriu atsiliepė vyras, su kuriuo jis sutarė susitikti prie buto pastarąjį apžiūrėti. Tą pačią dieną apie pietus jis su minėtu vyru susitiko prie namo, jis minėtam vyrui parodė savo asmens tapatybės kortelę. Apžiūrėjęs butą jis nusprendė šį išsinuomoti dviem dienom, todėl už vieną dieną jis minėtam vyrui sumokėjo 30 eurų grynaisiais pinigais, o likusius 30 eurų už antrą dieną pervedė bankiniu pavedimu iš savo vardu atidarytos banko sąskaitos. Nuomos sutarties jis su minėtu vyru nepasirašė, minėtas vyras padavė jam buto raktą ir išėjo. Buto apžiūrėti jis buvo su savo drauge ir vaiku, tačiau bute jis gyveno vienas. Pagyvenęs bute dvi dienas 2023 m. rugpjūčio 7 d. ryte jis atsikėlė ir ruošėsi išeiti iš buto. Išeidamas jis nusprendė paimti ir parduoti bute buvusį televizorių „Philips“, stovėjusį kambaryje, nes jam labai trūko pinigų. Dar būdamas bute jis internete rado skelbimą apie superkamus televizorius. Paskambinęs skelbime nurodytu telefono numeriu jis pasiūlė pirkti televizorių, o jo pašnekovas sutiko šį televizorių nupirkti. Jis tiksliai neprisimena, kur jis susitiko su televizoriaus pirkėju ir kaip pastarasis atrodė. Jo pavogtas televizorius galėjo būti su moduliatoriumi ir kortele. Televizoriaus pirkėjas padavė jam pinigus (jis neatsimena, kiek) ir jie išsiskirstė. Gautus pinigus jis išleido pragyvenimui. Buto raktą išėjęs iš nuomojamo buto jis įmetė į pašto dėžutę, tačiau kokiu numeriu pašto dėžutė buvo pažymėta, jis neprisimena (bylos tomas 1, lapai 47-49).
5. Ikiteisminio tyrimo metu T. S. parodė, kad jis nuomoja butą, esantį (duomenys neskelbtini), trumpalaikei nuomai. Skelbimą apie buto nuomą jis yra patalpinęs skelbimų portale „Skelbiu.lt“. Minėtas butas yra įrengtas, bute buvo televizorius „Philips“, taip pat jis buvo užsisakęs „Init“ paslaugų paketą, į kurį įeina TV moduliatorius ir kortelė. 2023 m. rugpjūčio 5 d. jam paskambino vyras, kuris pageidavo išsinuomoti jo butą. Apie 12 val. jis su minėtu vyru susitiko prie daugiabučio namo, vyras jam prisistatė L. D.. Minėtas vyras pageidavo išsinuomoti jo butą iki pirmadienio, vyras jam nepasirodė įtartinas. Kartu su minėtu vyru buvo moteris ir vaikas. Minėtas vyras jam paaiškino bute būsiąs vienas. Jie kartu nuėjo į butą ir minėtas vyras dalį sumos jam sumokėjo grynaisiais pinigais, o kitą dalį – bankiniu pavedimu. Minėtam vyrui atidavęs buto raktą jis išvyko, o pasibaigus sutartam nuomos terminui nebegalėjo su minėtu vyru susisiekti. Nuvykęs į savo butą jis pamatė, kad buvo pagrobti jam priklausantys daiktai: 149 eurų vertės televizorius „Philips“, 72 eurų vertės TV moduliatorius „Neotion Conax CAM“ ir prie TV moduliatoriaus esanti 35 eurų kortelė, taip pat bute nebuvo paliktas jam priklausantis 10 eurų vertės buto raktas. 2023 m. rugpjūčio 7 d. vakare skelbimų portale „Skelbiu.lt“ jis pastebėjo skelbimą apie parduodamą jo televizorių „Philips“, skelbime esančios nuotraukos buvo padarytos jo bute. Skelbime buvo nurodytas minėto vyro telefono numeris, kuriuo paskambinus niekas neatsiliepė. 2023 m. rugpjūčio 8 d. minėto skelbimo jau nebebuvo (bylos tomas 1, lapai 20-23).
6. Ikiteisminio tyrimo metu T. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė pavogto turto dokumentų kopijas (bylos tomas 1, lapai 30, 33-35).
Motyvuojamoji dalis
7. Teismas pažymi, kad L. D. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat T. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, dokumentų kopijose užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka ir yra laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 5 d. 12 val. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. 16 val. L. D., būdamas nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė T. S. priklausantį 226 eurų vertės turtą: 149 eurų vertės televizorių „Philips“, 72 eurų vertės TV moduliatorių „Neotion Conax CAM“, 35 eurų vertės TV moduliatoriaus kortelę ir 10 eurų vertės buto raktą.
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
8. L. D. pagrobė svetimą T. S. priklausantį 226 eurų vertės turtą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas, kurio vertė viršija 3 MGL (150 eurų), bet neviršija 10 MGL (500 eurų) dydžio sumos, yra nedidelės vertės turtas. L. D. pagrobto turto vertė viršija 3 MGL, tačiau neviršija 10 MGL sumos, taigi L. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
9. L. D. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės.
10. Spręsdamas dėl L. D. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. L. D. padarė baudžiamąjį nusižengimą. L. D. atsakomybę lengvinanti atsakomybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), L. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. L. D. veika T. S. buvo padaryta žala, kuri neatlyginta. Teismas įvertina ir tai, kad L. D. už neteisėtų veikų nuosavybei padarymą ne vieną kartą baustas administracinėmis nuobaudomis (bylos tomas 1, lapai 68-80) bei teistas (bylos tomas 1, lapai 59-67), jam buvo skirtos griežtos tiek arešto, tiek terminuoto laisvės atėmimo bausmės, tačiau L. D. nusikalto vėl, dėl ko teismas turi pagrindo spręsti, jog net griežčiausių rūšių bausmės neprivertė L. D. padaryti socialiai naudingų ir vertybiškai priimtinų išvadų. Atsižvelgiant į tai, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti L. D. skyrus griežčiausios rūšies BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos terminą nustatant maksimalų – keturiasdešimt penkias paras.
11. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, L. D. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, L. D. skirtinos bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – penkiolika parų ir L. D. skirtina galutinė trisdešimties parų arešto bausmė.
12. Teisiamojo posėdžio metu L. D. išreikštą pasiryžimą įsidarbinti, atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą įvertinęs kaip įtikinamą, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti bei civilinio ieškovo teisėti interesai bus užtikrinti L. D. skirtinos arešto bausmės vykdymą atidedant maksimaliam terminui – vieneriems metams, paskiriant L. D. kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones, pareigas bei draudimus, kurių tikslas – daryti įtaką L. D. elgesiui tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų: įpareigojant L. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per du mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti savo nusikalstamais veiksmais T. S. padarytą 226 eurų dydžio turtinę žalą.
V. Civilinis ieškinys
13. Ikiteisminio tyrimo metu T. S. pareiškė 226 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl L. D. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos (bylos tomas 1, lapai 26-28).
14. Vertindamas T. S. civilinį ieškinį teismas jį pripažįsta pagrįstu. L. D. nusikalstamais veiksmais T. S. buvo padaryta 226 eurų dydžio turtinė žala, kurios baudžiamojo proceso metu L. D. neatlygino, taigi T. S. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš L. D. T. S. naudai priteistina 226 eurai.
VI. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai
15. L. D. nusikalstamais veiksmais padarė turtinės žalos T. S., taigi L. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant jį per du mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti T. S. padarytą 226 eurų turtinę žalą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49, 64¹, 69, 74, 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti L. D. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę.
Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – penkiolika parų ir L. D. skirti galutinę trisdešimties parų arešto bausmę.
Bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant L. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per du mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti savo nusikalstamais veiksmais T. S. padarytą 226 eurų dydžio turtinę žalą.
T. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš L. D. T. S. naudai priteisti 226 eurus.
Skirti L. D. baudžiamojo poveikio priemonę - turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant L. D. per du mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti T. S. padarytą 226 eurų dydžio turtinę žalą.
1. Teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone.
2. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.