- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-06
- Bylos Nr.
- e2-2095-887/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00282-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė (pirm.)
- Ieškovas
- J. N.
- Atsakovas
- S. N.
- Advokatai
- Ramunė Kuzmienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. N. ieškinį atsakovei S. N. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių pasekmių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. N. ieškiniu prašo (2023-02-09 CPB-1010): 1. Nutraukti J. N. ir S. N. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto CMS, įrašo Nr. 28, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2. Nutraukus santuoką ieškovui J. N. palikti pavardę – N., atsakovei S. N. palikti pavardę – N.; 3. Padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą - J. N. ir S. N. priteisti po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46 300,00 Eur vertės.
Ieškovas J. N. ieškinyje nurodė, kad santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto CMS, įrašo Nr. 28. Santuokoje gimusi dukra yra pilnametė. Su atsakove santuokinio gyvenimo negyvena daugiau nei dvidešimt metų. Santuoka faktiškai yra iširusi, jos išsaugoti nėra galimybių. Taikytis su atsakove nepageidauja, bendro ūkio neveda, vienas kitu nesirūpina. Atsakovė 2011 metais išvyko į Jungtinę Karalystę padėti dukrai, išvykdama nurodė, jog namo grįš po pusės metų, tačiau iki šiol negrįžo. Atsakovė su juo visiškai nebendrauja, nesidomi kaip jam sekasi, ar jis turi pinigų pragyvenimui, ar moka mokesčius už santuokos metu įgytą, atsakovės vardu registruotą butą. Paskutinį kartą savo sutuoktinę matė 2016 m. Ilgą laiką tikėjosi, kad sutuoktinė grįš, tačiau laikui bėgant suprato, kad vienas nuo kito nutolo ir tapo svetimi. Mano, kad dėl santuokos nutraukimo kaltos abi pusės, nes nei jis, nei atsakovė nedėjo pastangų, kad vėl gyventų kartu, nenorėjo keistis ir jų bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Gyvendami santuokoje įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), 46 300,00 Eur vertės. Jokio kito privalomo registruoti turto neįgijo. Santuokoje įgytą turtą prašo padalinti lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46 300,00 Eur vertės. Asmeninių kreditorių jis neturi, bendrų taipogi neturi. Jam nėra žinoma ar atsakovė turi asmeninių kreditorių. Išlaikymo, neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės nereikalauja. Teismo posėdyje papildomai nurodė, kad atsakovė buvo grįžusi iš Londono į Lietuvą 2016 m., siūlė nutraukti santuoką, bet iniciatyvos nerodė ir daugiau nebuvo grįžusi. Kuomet reikėjo sudaryti sutartį dėl elektros, negalėjo jos sudaryti, nes sutartį galėjo pasirašyti tik asmuo, kurio vardu registruotas butas. Ji jam pasakė, kad sugrįžti neketina, prisidėti prie buto išlaikymo taipogi neketina.
Ieškovo J. N. atstovė advokatė Ramunė Kuzmienė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti, nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys nepilnamečių vaikų neturi. S. N. 2011 m. išvyko į Jungtinę Karalystę, buvo grįžusi tik 2016 m. Ieškovas taip pat nesiėmė kokių nors veiksmų santuokos išsaugojimui. Prašo palikti santuokines pavardes – N., N. Santuokoje įgytą butą prašo padalinti po ½.
Atsakovė S. N. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir laiką jai pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis), jokių prašymų teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad ieškovas J. N. ir atsakovė S. N. susituokė (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto CMS, įrašo Nr. 28. Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras duomenimis, ieškovas ir atsakovė santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą – 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46 300,00 Eur vertės, registruotą atsakovės vardu.
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas.
Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnio).
Ieškovas santuoką prašo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, paaiškinimų neteikė, jai apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Byloje nenustatyta, jog abi šalys stengtųsi, kad šeima ne tik fiziškai gyventų kartu, tačiau ir būtų artimi vienas kitam, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad toks gyvenimas abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu.
Tai, kad nė vienas sutuoktinis nederino tarpusavio interesų, nedėjo pakankamai pastangų šeimoje kilusioms problemoms išspręsti, patvirtina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagarba sutuoktiniui, moralinė parama, lojalumas, abiem priimtinų sprendimų paieška turi būti abipusiai. Negebėjimas išsaugoti tarpusavio santykių liudija abiejų sutuoktinių kaltę. Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo šeimynines pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl pavardės po santuokos nutraukimo.
Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu prašė po santuokos nutraukimo palikti jam jo prigimtinę pavardę – N., o atsakovei – santuokinę pavardę N. Atsakovė prieštaravimų nepateikė.
CK 3.69 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas tenkinamas, ieškovui J. N. paliktina jo prigimtinė pavardė – N., o atsakovei S. N. paliktina santuokinė pavardė – N.
Dėl tarpusavio išlaikymo.
Ieškovas neprašo priteisti išlaikymą šalims. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis). Kadangi šalys yra sveiki ir darbingi asmenys, priteisti išlaikymą vienas iš kito neprašo, toks išlaikymas šalims nepriteistinas.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei pareikšti reikalavimą padalinti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).
Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad šalims gyvenant santuokoje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgytas dalintinas turtas – 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46 300,00 Eur vertės, registruotas atsakovės vardu (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo dėl šio turto padalijimo, ieškovo reikalavimas tenkinamas visiškai ir nustatoma, kad po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka po ½ dalį trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46 300,00 Eur vertės, registruoto atsakovės vardu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATS-C-2022-06136 nuspręsta ieškovui J. N. teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-2095-887/2023 dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių pasekmių, atleisti ieškovą 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytų bylinėjimosi išlaidų), paskirti advokatę Ramunę Kuzmienę atstovauti jo interesus. 2023 m. gegužės 11 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-08344 nurodyta, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovui J. N. valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 250,26 Eur. Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles, teismui gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys gauti iki bylos nagrinėjimo pabaigos, ar jau priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 250,26 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Be to, ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nagrinėjamu atveju už ieškinio neturtinį reikalavimą – nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės mokėtinas 110,00 Eur žyminis mokestis, už turtinį reikalavimą, kurio suma 23 150,00 Eur, mokėtinas žyminis mokestis yra 521,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Todėl iš atsakovės valstybei priteistinas 631,00 Eur žyminis mokestis. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 6,64 Eur ir jos priteisiamos iš atsakovės valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Tenkinti ieškinį.
Nutraukti J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto CMS, įrašo Nr. 28, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui J. N. palikti prigimtinę pavardę N., o atsakovei S. N. santuokinę pavardę N.
Priteisti J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46 300,00 Eur vertės, registruoto S. N. vardu.
Priteisti S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46 300,00 Eur vertės, registruoto S. N. vardu.
Priteisti valstybei iš atsakovės S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 631,00 Eur žyminį mokestį, jį sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu bei 250,26 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismą.