- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-25
- Bylos Nr.
- 2A-80/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01137-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Vytas Milius, Gintaras Pečiulis
- Advokatai
- Gintaras Dabkevičius
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Daliktos statyba“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-860-230/2010 pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „SVP namai“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Daliktos statyba“ dėl papildomai atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas RUAB „SVP namai“ (buvęs pavadinimas – UAB „Lokys“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui BUAB „Daliktos statyba“, prašydamas pripažinti negaliojančiais: 1) 2008 m. vasario 27 d. papildomai atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą pagal statybos rangos sutartį LOK2007/06 (darbų vertė 1 036 912,67 Lt); 2) 2008 m. vasario 27 d. papildomai atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą pagal statybos rangos sutartį LOK2007/07 (darbų vertė 84 162,91 Lt); 3) 2008 m. vasario 27 d. papildomai atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą pagal statybos rangos sutartį LOK2007/08 (darbų vertė 142 733,08 Lt); 4) 2008 m. vasario 27 d. papildomai atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą pagal statybos rangos sutartį LOK2007/09 (darbų vertė 222 429,27 Lt); 5) 2008 m. vasario 27 d. papildomai pastatyto ploto priėmimo-perdavimo aktą prie statybos rangos sutarčių LOK2007/06, LOK2007/07, LOK2007/08, LOK2007/09 (darbų vertė 2 596 405,70 Lt); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodyta, kad tarp užsakovo (ieškovo) ir rangovo (atsakovo) buvo sudarytos keturios statybos rangos sutartys dėl gyvenamųjų daugiabučių namų statybos (duomenys neskelbtini): 1) 2007 m. birželio 20 d. sutartis Nr. LOK 2007/06 dėl daugiabučio (duomenys neskelbtini); 2) 2007 m. rugpjūčio 24 d. sutartis Nr. LOK 2007/07 dėl daugiabučio (duomenys neskelbtini); 3) 2007 m. birželio 20 d. sutartis Nr. LOK 2007/08 dėl daugiabučio (duomenys neskelbtini); 4) 2007 m. rugpjūčio 24 d. sutartimi Nr. LOK 2007/09 dėl daugiabučio (duomenys neskelbtini). Atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, kadangi darbai sutartimis numatytais terminais nebuvo atlikti, ką patvirtina 2008 m. gruodžio 23 d. sutartis dėl nebaigtų darbų vykdymo ir atsiskaitymo už darbus. Atsakovas 2009 m. vasario 27 d. vienašališkai pasirašė ginčijamus papildomų statybos darbų už 4 082 643,61 Lt bendrą sumą perdavimo-priėmimo aktus ir pareikalavo iš ieškovo šią sumą sumokėti. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo reikalavimu, 2009 m. balandžio 2 d. raštu atsisakė pasirašyti ginčijamus aktus. Ieškovo tvirtinimu, atsakovo reikalavimas pasirašyti aktus yra neteisėtas, nes atsakovas neatsiuntė pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktus darbus, todėl darbų užsakovas (ieškovas) neturėjo galimybės patikrinti atliktų darbų kokybės ir apimties, nebuvo sudarytos sąlygos darbus priimti. Atsakovas reikalavo pasirašyti aktus, bet ne priimti darbų rezultatą, todėl atsakovas neįgijo teisės vienašališkai pasirašyti darbų perdavimo aktų, nes neįvykdė prievolės tinkamai perduoti darbus. Ginčijami aktai yra neteisėti ir dėl to, kad sutartyse nebuvo numatytas papildomų darbų atlikimas, dėl jų atlikimo atsakovas nėra suderinęs jokių papildomų darbų sąmatų ir nėra pateikęs jokio pranešimo ieškovui dėl sutikimo atlikti papildomus darbus. Kadangi šalys statybos rangos sutarčių priedu Nr. 6 2007 m. spalio 10 d. susitarė darbų pabrangimą kompensuoti pigesniais kitų darbų variantais, todėl ginčijamuose aktuose darbų pabrangimas įrašytas neteisėtai. Be to, šalių 2008 m. rugsėjo 1 d. susitarimu yra užfiksuota, kad tuo metu pagal statybos rangos sutartis buvo neatlikta darbų už 2 754 180,08 Lt sumą, ir susitarta, kad jokie kiti atliktų darbų aktai negali būti pateikti (4 g punktas), tačiau ginčijamuose aktuose atsakovas nurodo beveik dvigubai didesnę darbų sumą nei buvo nustatyta neatliktų darbų vertė 2008 m. rugsėjo 1 d. Ginčijamuose aktuose nurodyti darbai nebuvo atlikti, nes atsakovas 2008 m. gruodžio 23 d. perdavė aikštelę ir 2009 m. jokių darbų neatlikinėjo. Tariamai atliktų darbų vertė taip pat nebuvo įtraukta į atsakovo 2008 m. gruodžio 31 d. balansą, kuris buvo pateiktas Kauno apygardos teismui, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Ginčijamais aktais atsakovas dirbtinai susikūrė tariamą reikalavimą į atsakovą, siekdamas jį pripažinti nemokiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas nustatė, kad atsakovas 2009 m. vasario 27 d. pranešimu ieškovui pateikė pasirašyti papildomai atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus ir PVM sąskaitą-faktūrą bendrai 4 082 643,61 Lt sumai už perduotuose aktuose nurodytų darbų atlikimą. Sutarčių 43 punkte numatyta, kad „Užsakovas priima darbus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo statybos darbų užbaigimo. Užsakovui nepriėmus darbų per nurodytą terminą ir nesant pagrįstiems argumentams, trukdantiems priimti darbus per sutartyje nurodytą (3 dienų) terminą, bei negavus jokio kito šioje sutartyje išvardintais punktais pagrįsto raštiško atsisakymo priimti darbus, darbai praėjus 3 dienoms po genrangovo raštiško pranešimo apie pasirengimą perduoti darbus laikomi vienašališkai perduoti“. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Tai reiškia, kad šiuo atveju sutarties ir įstatymo nuostatos numato, jog prieš pasirašant darbų perdavimo-priėmimo aktą turi būti atliekamas faktinis darbų perdavimas, kurio metu darbų užsakovui sudaroma galimybė patikrinti atliktų darbų kiekį ir kokybę. Todėl būtina darbų perdavimo-priėmimo aktų pasirašymo sąlyga yra rangovo pranešimas apie pasirengimą perduoti darbus, nes tik tuomet atsiranda užsakovui pareiga organizuoti darbų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 2 dalis, sutarčių 43 punktas). Byloje yra pateiktas atsakovo 2009 m. vasario 27 d. pranešimas, kuriuo ieškovui buvo pateikti ginčijami papildomai atliktų darbų aktai, prašant juos pasirašyti, tačiau jame nėra jokios nuorodos apie pasirengimą perduoti darbus, nors genrangovo pareiga perduoti darbus įtvirtinta ir pačioje sutartyje (sutarčių 20.10 punktas). Atsakovo pateikti 2008 m. rugsėjo 16 d. ir 2008 m. spalio 24 d. pranešimai dėl darbų priėmimo nepatvirtina, kad tai yra pranešimai dėl ginčijamuose aktuose nurodytų papildomų darbų priėmimo. Juose nurodytas atsakovo pasirengimas perduoti pilnai užbaigtus darbus dviejuose objektuose, o būtent Stirnų g. 10 ir Stirnų g. 16/18, o papildomų darbų priėmimo-perdavimo aktai surašyti ir dėl kitų objektų. Be to, iš šalių 2008 m. gruodžio 23 d. susitarimo matyti, kad atsakovas darbų pilnai neatliko, o dėl tarpinių darbų aktavimo šalys buvo susitarę kitu 2008 m. rugsėjo 1 d. susitarimu. Pranešime pasirašyti perdavimo-priėmimo aktus buvo nurodytos darbų atlikimo datos nuo 2008 m. kovo iki 2008 m. spalio mėn., pažymose apie atliktų darbų vertę darbų atlikimo laikas nurodomas nuo 2007 m. birželio iki 2008 m. gruodžio mėn., o aktų datos nurodytos 2008 m. vasario 27 d. (tikėtina, kad tai 2009 m. vasario 27 d.). Kadangi atsakovas darbų pagal rangos sutartis nepabaigė, ką patvirtina 2008 m. gruodžio 23 d. sutartis dėl nebaigtų darbų vykdymo ir atsiskaitymo, teismas padarė išvadą, kad atsakovo vienašališkai pasirašyti aktai – tai dalinių darbų perdavimas. Tačiau pagal nurodytą sutarčių 43 punktą darbai turėjo būti priimami per 3 dienas nuo užbaigimo, todėl neaišku, kodėl darbai nebuvo perduodami iš karto juos atlikus, kas neabejotinai apsunkina jų priėmimą ir pažeidžia užsakovo teises. Be to, toks atsakovo elgesys rodo, kad jis statybos rangos sutarčių vykdymo eigoje nevykdė pareigos bendradarbiauti (kooperuotis), o priėmimo-perdavimo aktus vienašališkai pasirašė, piktnaudžiaudamas savo teise tai padaryti. Todėl, atsakovui neinformavus ieškovo apie pasirengimą perduoti atliktus darbus, neatsirado atsakovui sutartyse ir įstatyme numatyta sąlyga vienašališkai pasirašyti priėmimo-perdavimo aktus, ir atsakovas neteisėtai reikalavo pasirašyti priėmimo-perdavimo aktus, o ne priimti darbų rezultatą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas pagrįstai atsisakė pasirašyti atsakovo pateiktus papildomų darbų priėmimo-perdavimo aktus. Atsakovas pats aktuose nurodo, kad tai papildomai atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai, o pranešime dėl jų pasirašymo nurodo aplinkybę, kad aktus pateikė, kadangi nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio tarp šalių vyko ginčas dėl papildomų darbų atlikimo. Tai reiškia, kad aktų pateikimo metu jau vyko ginčas dėl atliktų papildomų darbų užsakymo ir jų pagrįstumo. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų pranešęs ieškovui dėl būtinybės atlikti papildomus darbus, nurodytus ginčijamuose papildomų darbų priėmimo-perdavimo aktuose, ar užsakovas (ieškovas) būtų pavedęs atsakovui juos atlikti ir sudaręs dėl jų papildomas sąmatas, ką ieškovas ir nurodė grąžindamas atsakovui aktus ir PVM sąskaitą-faktūrą. Šalių pasirašytos sutarties 7 c punkte yra nurodyta, kad užsakovui davus nurodymą dėl darbų pakeitimo (papildomų darbų atlikimo, darbų atsisakymo ar darbų arba medžiagų rūšies ir atlikimo būdo pakeitimo), sutarties kaina pakeičiama (didinama ar mažinama) šalių raštišku susitarimu. Tai reiškia, kad papildomi darbai galėjo būti atlikti tik užsakovo nurodymu, tačiau aplinkybė, jog atsakovo aktuose nurodyti papildomai atlikti darbai buvo užsakyti ieškovo ir suderinus jų kainą, byloje nėra patvirtinta įrodymais. Ieškovo 2008 m. liepos 15 d. raštas patvirtina, kad ieškovas jau tuomet neigė davęs kokius nors nurodymus dėl papildomų darbų atlikimo. CK 6.684 straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Šiuo atveju nuostolius dėl darbų atlikimo sustabdymo turi atlyginti užsakovas, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo būtina. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad rangovas, neįvykdęs šio straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas. Pažymėtina, kad šalys 2008 m. rugsėjo 1 d. susitarimo 3 punkte buvo sutarusios dėl galutinės kiekvieno namo kainos, susitarimo dieną sumokėtos sumos ir likusios kainos dalies, be to, susitarimo 4 punkte buvo detaliai aptarti ir dėl darbų priėmimo-perdavimo kilusių nesutarimų sprendimo būdai. Šio susitarimo 4 punkto „g“ papunktyje buvo numatyta, kad išskyrus nurodytoje susitarimo dalyje nurodytus tarpinius ir galutinius kiekvieno namo atliktų statybos rangos darbų aktus, jokie kiti atliktų statybos rangos darbų aktai negali būti pateikiami, nepriklausomai nuo bet kokių aplinkybių. Todėl atsakovo 2009 m. vasario 27 d. pateikti papildomi aktai prieštarauja šalių pasirašyto susitarimo nuostatoms, ir ieškovas juos pagrįstai atsisakė pasirašyti. Reikšminga ir šalių bei UAB „Žiemgos investicija“ pasirašyta sutartis dėl nebaigtų darbų vykdymo ir atsiskaitymo už darbus, kuri patvirtina, kad atsakovas darbų nepabaigė ir tuo metu buvo likę neatliktų darbų už 599 186,40 Lt. Todėl neaišku, kokiu pagrindu buvo pateikti papildomų darbų priėmimo-perdavimo aktai daugiau kaip 4 mln. sumai, kai 2008 m. rugsėjo mėn. 1 d. susitarimu buvo nustatyta likusi nesumokėtos kainos dalis bendrai 2,7 mln. sumai, o 2008 m. gruodžio 23 d. sutartimi nustatyta, kad neatliktų darbų liko už 599 186,40 Lt. Atsižvelgdamas į šalių tarpusavio susitarimus, teismas padarė išvadą, kad ieškovas turėjo pagrindą atsisakyti pasirašyti papildomų darbų priėmimo-perdavimo aktus, todėl atsakovo vienašališkai pasirašytus aktus pripažino negaliojančiais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas BUAB „Daliktos statyba“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas nurodė, kad pranešime nėra jokios nuorodos apie pasirengimą perduoti darbus. Su tokia išvada negalima sutikti, nes prašymas pasirašyti atliktų darbų aktą savaime suponuoja pasirengimą perduoti atliktus darbus, o prieš juos priimant, patikrinti jų atlikimo faktą ir rezultatą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad netgi išsiųsti ir įteikti užsakovui aktai gali būti vertinami kaip pasiūlymas priimti atliktus statybos darbus. Pagal rangos sutarčių 40 punktą genrangovas, užbaigęs darbus, pateikia užsakovui tinkamai pasirašytus atliktų darbų aktus. Konkrečiu atveju, užsakovui pagal sutarties sąlygas ir buvo pateikti vienašališkai pasirašyti aktai. Sutarčių 41 punktas numato, kad užsakovas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas patikrina pateiktus aktus ir juos pasirašo, o esant trūkumams – pateikia raštišką motyvuotą atsisakymą pasirašyti aktus, nurodydamas esamus trūkumus. Šios sutarčių sąlygos leidžia teigti, kad ieškovui buvo tinkamai pranešta apie darbų perdavimą. Teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl kitų pranešimų (2008 m. rugsėjo 16 d. pranešimas, 2008 m. spalio 24 d. pranešimas), nes 2008 m. rugsėjo 1 d. susitarimas neapima jau atliktų darbų, o tik neatliktų, tačiau reikalingų atlikti darbų perdavimą. Teismas neįvertino, kad ieškovas nevykdė CK 6.691 straipsnyje nustatytos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperacijos) pareigos. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad ieškovas aktyviai domėjosi statybos darbais ir jų atlikimo eiga, tačiau gavęs pasirašytus aktus nesiėmė jokių veiksmų žinomai atliktiems darbams priimti.
2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad visose rangos sutartyse, sutarties kaina yra nurodyta preliminari (sutarčių 7 punkto a papunktis). Ieškovas bylos nagrinėjimo metu ne kartą pabrėžė, kad jam svarbu buvo gauti darbų rezultatą. Ieškovas neteigia, kad darbai, kurie yra nurodyti ginčijamuose perdavimo-priėmimo aktuose, yra neatlikti, priešingai, nurodė, jog šie darbai buvo numatyti sąmatose. Įrodymų, kurie paneigtų nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Teismas nurodė, kad ieškovas pagrįstai atsisakė pasirašyti atsakovo pateiktus papildomų darbų perdavimo-priėmimo aktus, nes aktuose nurodoma, kad tai papildomai atlikti darbai, be to, dėl jų vyko ginčas. Teismas nepagrįstai nesirėmė sutarčių 7 punkto a papunkčiu, kuriame nurodyta preliminari darbų kaina. To paties punkto b papunktyje nurodyta, kad darbo eigoje, esant užsakovo pageidavimams ar techninėms sąlygoms, verčiančioms nukrypti nuo parengto techninio projekto ir/ar vizualizacijos sąmatos sudedamųjų dalių, kaina gali būti tikslinama remiantis tiksliu techniniu-statybiniu projekto pasikeitimu. To paties punkto c papunktyje nurodyta, kad užsakovui davus nurodymą dėl darbų pakeitimo (papildomų darbų atlikimo, darbų atsisakymo ar darbų arba medžiagos rūšies ar atlikimo būdo pakeitimo) sutarties kaina yra pakeičiama (didinama ar mažinama) šalių raštišku susitarimu. Teismas neatsižvelgė ir netyrė, kad ieškovas nurodymus dėl statybos darbų pakeitimo davė pateikdamas genrangovui savo paties suderintus pakeistus projektus, architektūrinės dalies, pamatų ir t. t. Kadangi šalys nesusitarė dėl naujos darbų kainos, pakeitimų kaina buvo apskaičiuota pagal sutarties 7 punkto c papunkčio sąlygas. Teismas netyrė ir neatsižvelgė, kad darbai, kurie įvardinti kaip papildomi, buvo būtini atlikti tam, kad būtų tinkamai įvykdytos sutarties sąlygos ir užsakovas gautų baigtą darbų rezultatą. Ieškovas turėjo įrodyti, kad šie darbai nebuvo būtini, tačiau to nepadarė. Teismas neįvertino pateiktų įrodymų, iš kurių matyti, kad būtent ieškovas piktnaudžiavo savo teise ir vengė priimti atliktus darbus, o konkrečiai dar 2008 m. liepos 15 d. pranešimu ieškovas atsisakė priimti atliktus darbus ir apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą remdamasis analogiškais argumentais, kaip ir ginčijamų aktų atveju, tačiau 2008 m. rugpjūčio 27 d. pasirašė susitarimą, kuriuo pripažino, jog darbai atlikti, nes juos buvo būtina atlikti. Ieškovas sąmoningai pasirenka tokį elgesio modelį, kad galėtų išvengti arba atidėti savo piniginių prievolių vykdymą dėl itin blogos savo finansinės padėties. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad teismo išvados, kurios grindžiamos CK 6.684 straipsnio 4 ir 5 dalimi, yra nepagrįstos, nes šalys sutartimi buvo susitarę dėl papildomų darbų kainos nustatymo.
3. Ieškovas aktus ginčija ne todėl, kad per didelė papildomų darbų kaina, o todėl, kad, jo manymu, aktai surašyti neteisėtai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad aktuose nurodyta darbų kaina yra per didelė. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų galima teigti, kad atsakovas ir pagal CK 6.684 straipsnio 4 ir 5 dalis turėjo teisę reikalauti apmokėti papildomų darbų vertę, nes jų atlikimas buvo būtinas ir atitiko užsakovo interesus. Ieškovas per sutartyje numatytą terminą (43 p.) darbų nepriėmė, todėl darbai laikomi vienašališkai perduoti ir aktų pripažinti negaliojančiais nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes iš esmės neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį įrodinėjimo pareiga dėl atliktų darbų akto negaliojimo pagal rangos sutartį tenka užsakovui. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių darbų, nurodytų ginčijamuose aktuose, atlikimo faktą, kad šie darbai nebuvo būtini atlikti ir kad darbų kaina yra nepagrįstai didelė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „SVP namai“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nepaisant to, kad apeliantas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal statybos rangos sutartis, jis ieškovui (užsakovui) pateikė 2009 m. vasario 27 d. pranešimą Nr. 2009/02/27-1 su priedais, kuriuo iš užsakovo buvo pareikalauta sumokėti už papildomus statybos rangos darbus. Apeliantas nurodė, kad papildomų rangos darbų iš viso atliko už 4 082 643,61 Lt ir kartu pateikė šiuos jau vienašališkai pasirašytus statybos rangos darbų perdavimo-priėmimo aktus. Ieškovas, vienareikšmiškai nesutikdamas su tokiu atsakovo reikalavimu, pareiškė, kad nesutinka su rangovo nurodomais papildomai atliktais statybos rangos darbais ir atsisako už tokius darbus sumokėti. Tokiu būdu rangovas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią ir atsisakė pasirašydamas patvirtinti perdavimo aktuose nurodytų statybos rangos darbų priėmimą ir perdavimą. Todėl apelianto apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl statybos rangos sutarčių 40 punkto yra visiškai nepagrįsti ir neturintys jokio teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
2. Apeliantas nurodo, kad ieškovas neneigia, jog darbai, kurie yra nurodyti ginčijamuose perdavimo-priėmimo aktuose, yra neatlikti. Priešingai nei nurodo apeliantas, visi perdavimo aktuose nurodyti statybos rangos darbai yra vertinami kaip papildomi darbai, t. y. darbai, kurių atlikimas nebuvo numatytas statybos rangos sutartimis. Šiuo atveju aktualus yra teisinis reglamentavimas, nustatytas 6.684 straipsnio 4 ir 5 dalyse. Apeliantas jokio pranešimo užsakovui dėl papildomų statybos rangos darbų atlikimo būtinumo nėra pateikęs. Šalys taip pat nebuvo suderinę jokių papildomų statybos rangos darbų sąmatų. Be to, atsakovas jau 2008 m. liepos 17 d. raštu buvo informuotas, kad jokių papildomų darbų užsakovas nepriims ir jų nepageidauja. Dėl to apeliantas neturi teisės reikalauti apmokėti, o tuo pačiu ir vienašališkai pasirašyti perdavimo aktus. Byloje pateikti įrodymai, kad rangovas ir užsakovas dėl išbrangimo susitarė 2007 m. spalio 10 d. statybos rangos sutarčių priedu Nr. 6, kuriame nurodyta, kad išbrangimas kompensuojamas pasirenkant kitų darbų pigesnius variantus. Todėl tokių objektų įtraukimas į perdavimo aktus yra neteisėtas, o tuo pačiu ir visiškai nepagrįstas apelianto teiginys dėl pakeitimų kainos nustatymo pagal statybos rangos sutarčių 7 punkto c papunktį. Šiuo atveju teismas pagrįstai konstatavo, kad papildomi darbai galėjo būti atlikti tik užsakovo nurodymu, tačiau aplinkybė, kad atsakovo aktuose nurodyti papildomai atlikti darbai buvo užsakyti ieškovo ir suderinus jų kainą, byloje nėra patvirtinta įrodymais.
3. Apeliantas nurodo, kad ieškovas aktus ginčija ne todėl, kad per didelė papildomų darbų kaina, o todėl, jog aktai surašyti neteisėtai. Taip pat nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog aktuose nurodyta darbų kaina yra per didelė. Su tokia apelianto pozicija negalima sutikti. Tam, kad apeliantas būtų įgijęs teisę vienašališkai pasirašyti perdavimo aktus, turėjo būti įvykdytos sąlygos: pranešimas apie būtinumą atlikti papildomus darbus, pasirašytas susitarimas dėl papildomai atliktų darbų vertės ir sąlygos, numatytos CK 6.694 straipsnyje, CK XXXIII skyriaus tračiame skirsnyje. Nei viena iš šių sąlygų nebuvo įvykdyta. Rangovas vienašališkai pasirašytus perdavimo aktus atsiuntė paštu užsakovui, t. y. jokie nei įstatymo, nei statybos rangos sutarčių reikalavimai vienašališkam perdavimo aktų pasirašymui nebuvo įvykdyti. Atsakovas neteisėtai reikalavo pasirašyti priėmimo-perdavimo aktus, o ne priimti darbų rezultatą. Todėl tik tuo atveju, jei rangovas būtų raštišku pranešimu informavęs užsakovą apie pasirengimą perduoti atliktus darbus (Statybos rangos sutarčių 43 punktas), rangovas būtų įgijęs teisę perdavimo aktus pasirašyti vienašališkai. Užsakovui absoliučiai nebuvo sudarytos sąlygos darbų priėmimui. Svarbu tai, kad perdavimo aktuose nurodyti darbai nebuvo realiai atlikti. Be to, rangovas, nebaigęs statybos rangos darbų, statybos aikštelę perdavė 2008 m. gruodžio 23 d., t. y. 2009 metais jokių darbų neatlikinėjo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovas UAB ,,SVP namai“ (užsakovas) su atsakovu UAB ,,Daliktos statyba“ (rangovas) 2007 metais sudarė keturias statybos rangos sutartis dėl gyvenamųjų namų statybos (duomenys neskelbtini): 2007 m. birželio 26 d. sutartį dėl namo (duomenys neskelbtini) ir sutartį dėl namo (duomenys neskelbtini); 2007 m. rugpjūčio 24 d. sutartį dėl namo (duomenys neskelbtini) ir sutartį dėl namo (duomenys neskelbtini). Tarp sutarčių šalių kilo ginčas dėl apmokėjimo už statybos darbus. Atsakovas pareikalavo, kad ieškovas sumokėtų 4 082 643,61 Lt už papildomai pastatytą plotą ir už atliktus papildomus darbus, pagal penkis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus. Nagrinėjamoje byloje ieškovas (užsakovas) ginčija visus penkis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus tais pagrindais, kad atsakovas raštiškai neinformavo apie pasirengimą perduoti atliktus darbus, neorganizavo perdavimo-priėmimo, t. y. neteisėtai reikalavo pasirašyti aktus, o ne priimti darbų rezultatą; kad su atsakovu nebuvo sutarta dėl papildomų statybos darbų atlikimo, todėl atsakovas neturi teisės reikalauti apmokėjimo už papildomus darbus, netgi ir tuo atveju, jei tokius darbus faktiškai atliko; kad aktuose nurodyti darbai realiai nebuvo atlikti; kad šalys 2008 m. rugsėjo 1 d. susitarimu buvo susitarę, jog tarpiniai darbų atlikimo aktai negali būti pateikiami.
Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalies nuostatas rangovas privalo pranešti užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą. Vieną iš pagrindų, kuriuo grindžiamas reikalavimas pripažinti darbų priėmimo-perdavimo aktus negaliojančiais, ieškovas nurodo CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo rangovui pranešti užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktus darbus pažeidimą. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad 2008 m. rugsėjo 16 d., 2008 m. spalio 24 d. ir 2009 m. vasario 27 d. raštais informavo ieškovą apie pasiruošimą perduoti atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas šiuos pranešimus apie pasirengimą perduoti darbus nepripažino tinkamais ir padarė išvadą, kad atsakovas neteisėtai reikalavo iš ieškovo pasirašyti statybos darbų priėmimo-perdavimo aktus.
Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad rangovas atskiru pranešimu neinformavo užsakovo apie darbų atlikimą, pasiruošimą juos užsakovui perduoti, nėra pakankamas pagrindas vienašalį darbų perdavimo-priėmimo aktą pripažinti negaliojančiu, jeigu teismas nustato, jog darbai realiai yra atlikti ir jais užsakovas faktiškai naudojasi. Pats darbų priėmimo-perdavimo akto užsakovui pateikimas ir siūlymas jį pasirašyti be papildomo atskiro pranešimo apie pasirengimą perduoti darbus ir yra siūlymas užsakovui darbus priimti. Tokia atliktų darbų perdavimo tvarka nustatyta ir šalių pasirašytose statybos rangos sutartyse. Pagal statybos rangos sutarčių 40-41 punktuose išdėstytas sąlygas rangovas užbaigęs darbus pateikia užsakovui tinkamai pasirašytus atliktų darbų aktus, o užsakovas ne vėliau kaip per dvi darbo dienas patikrina pateiktus aktus ir juos pasirašo, o esant trūkumams – pateikia raštišką motyvuotą atsisakymą pasirašyti, nurodant trūkumus. Taigi pagal sutartyse numatytas sąlygas atsakovas ieškovui pateikia jau pasirašytus aktus ir atsakovas pagal aktuose užfiksuotus atliktus darbus vykdo darbų priėmimą (tikrina, nustato trūkumus).
Visose keturiose statybos rangos sutartyse buvo numatyta preliminari kaina, kuri nustatyta atsižvelgiant į statomo pastato plotą (pavyzdžiui, pastato (duomenys neskelbtini) plotas 1 200 kv. m), taip pat į darbus, numatytus prieduose Nr. 1, Nr. 4, Nr. 4.1 ir Nr. 3, kurie yra neatsiejamos sutarčių dalys. Apeliacinės instancijos teismui pareikalavus pateikti papildomus įrodymus, ieškovas pateikė tik vienos sutarties dėl namo (duomenys neskelbtini) priedą Nr. 4 ir prie visų keturių sutarčių priedus Nr. 4.1. Kitų priedų ieškovas teismui nepateikė. Iš pateikto priedo Nr. 4 dėl namo (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad tai yra sąmata dėl pamatų, grunto darbų, konstruktyvo ir sienų darbų.
Prieduose Nr. 4.1 (1 dalis) pateiktas dalinės apdailos statybinių darbų aprašymas. Sutartyse aptarta, kaip šalys nustatys galutinę kainą: visą pastatytą ir inventorizuotą plotą (neįskaitant parkavimo vietų) padauginant iš 2 400 Lt su PVM, už papildomai pastatytą plotą ar atliktus darbus, kurie nenumatyti sutartyse, jei tokie atsiras, užsakovas apmoka sutartyse nustatyta tvarka (sutarčių 7 punkto ,,a“ papunktis). Taigi šalys susitarė, kad užsakovas apmokės už papildomai atliktus darbus ir papildomai pastatytą plotą, tačiau pagal sąlygas, kurios numatytos sutarčių 7 punkto ,,b“ ir ,,c“ papunkčiuose. Pagal 7 punkte ,,b“ ir ,,c“ papunkčiuose išdėstytas sąlygas sutarties kainą, numatytą ,,a“ papunktyje, detalizuoja darbų atlikimo sąmata (priedas Nr. 1), bet užsakovo pageidavimu ar dėl nukrypimo nuo techninio projekto, sąmatos sudedamųjų dalių kaina gali būti tikslinama, tačiau už sąmatos sudedamosiose dalyse numatytus darbus kaina nekinta. Užsakovui davus nurodymą atlikti papildomus darbus, pakeisti medžiagas ar darbų atlikimo būdą, kaina pakeičiama šalių raštišku susitarimu, o šalims nesusitarus dėl medžiagų ar darbų kainos – kaina apskaičiuojama remiantis sąmatoje (prie sutarties priedas Nr. 4) numatytomis kainomis. Taigi pagal statybos rangos sutartyse numatytas sąlygas už papildomas medžiagas, darbus, kurie nebuvo įskaičiuoti į šalių sutartą preliminariąją kainą, užsakovas (ieškovas) rangovui (atsakovui) apmoka, kai tų darbų atlikimas, medžiagų panaudojimas buvo atliktas užsakovo nurodymu. Už darbus, rangovo atliktus be užsakovo leidimo, nukrypstant nuo sutarties, užsakovas rangovui neapmoka (sutarčių 9 punktas). Minėtos statybos rangos sutarčių sąlygos iš esmės atitinka CK 6.653 straipsnyje, 6.684 straipsnio 4 dalyje įtvirtintoms nuostatoms dėl papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos, t. y. kad papildomus darbus, dėl kurių atlikimo didėja sutarties kaina, rangovas gali atlikti ir užsakovas už juos turi apmokėti, kai pastarasis davė sutikimą rangovui atlikti papildomus darbus. Išimtis, numatyta CK 6.684 straipsnio 5 dalyje, taikoma tada, kai užsakovas įrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų buvęs žuvęs arba buvęs sugadintas.
Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad įrodymais nepatvirtinta, jog papildomi darbai buvo atlikti užsakovo (ieškovo) užsakymu, ginčijamus darbų priėmimo-perdavimo aktus, vienašališkai pasirašytus atsakovo, pripažino negaliojančiais.
Atsakovui UAB ,,Daliktos statyba“ 2009 m. balandžio 16 d. iškelta bankroto byla. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme administratorius UAB ,,Actualis“ nurodė, kad papildomai buvo atlikta darbų už 4 mln. Lt, kad jų atlikimas buvo numatytas papildomuose susitarimuose, bet dokumentų (techninio projekto, sąmatų, statybos žurnalo) negali pateikti, nes dokumentai buvo pavogti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo patenkintas jo prašymas apklausti liudytojais asmenis, kurie vadovavo statybos darbams ir jiems yra žinomos aplinkybės dėl statybos darbų atlikimo, tačiau jie į teismo posėdį neatvyko.
Pirmosios instancijos teismas 2010 m. birželio 16 d. protokoline nutartimi patenkino atsakovo prašymą apklausti liudytojais buvusius UAB ,,Daliktos statyba“ darbuotojus L. D. ir R. D., tačiau jiems neatvykus į teismo posėdį nutarė bylą nagrinėti liudytojų neapklausus. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas L. D. parodė, kad bankroto administratorius nepateikė teismui įrodymų, susijusių su statybos rangos sutarčių vykdymu, kad iš automobilio buvo pavogtos bendrovės kompiuteris su buhalterinės apskaitos programa, o ne dokumentai, susiję su statybos rangos sutartimis, kad pagal ieškovo užsakymus buvo atlikti statybos darbai, kurie nebuvo numatyti sąmatose (parkingo įrengimas, papildomų balkonų pastatymas, pastatytas papildomas plotas ir kt.). Liudytojas P. K. nurodė analogiškas aplinkybes. Iš liudytojo L. D., kuris buvo UAB ,,Daliktos statyba“ direktoriaus pavaduotojas, yra šios bendrovės akcininkas, parodymų matyti, kad buvo pavogtas UAB ,,Daliktos statyba“ kompiuteris, bet ne dokumentai, susiję su statybos rangos sutartimis. Šis liudytojas parodė, kad dokumentai, susiję su statybos rangos sutarties vykdymu, yra.
Atsakovo atstovo bankroto administratoriaus paaiškinimai, kad jis teismui negali pateikti dokumentų, susijusių su statybos rangos sutarčių vykdymu, nes jie buvo pavogti, prieštarauja liudytojo L. D. parodymams ir UAB ,,Daliktos statyba“ pranešimui policijai apie pavogtą kompiuterį su buhalterinės apskaitos programa ir išvardytais dokumentais (b. l. 175). Išvardytų pavogtų dokumentų sąraše dokumentų, susijusių su statybos rangos sutarčių vykdymu, nėra (b. l. 175).
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti CPK nustatyta tvarka (CPK 178 straipsnis). Atsakovas yra bankrutuojanti bendrovė. Administratoriui nėra gerai žinomos visos aplinkybės apie statybos rangos sutarčių vykdymą. Teismas šioje byloje turi būti aktyvus, nes atsakovas yra bankrutuojanti bendrovė. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs apklausti liudytojais asmenis, kurie betarpiškai yra susiję su statybos rangos sutarčių sudarymu, vykdymu, savo sprendimo neįvykdė. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo aplinkybės, kad dokumentai, susiję su statybos rangos sutarčių vykdymu, pavogti nebuvo, kad L. D. yra akcininkas ir kai kuriuos dokumentus, kaip jis nurodė, turi. Ieškovas nurodė, kad ne visus apeliacinės instancijos teismo reikalaujamus dokumentus galėjo pateikti, nes dalį jų paėmė Kauno raj. policijos komisariatas. Iš dokumentų pateikimo protokolo Kauno rajono policijos komisariatui ir ieškovo 2011 m. lapkričio 21 d. rašto dėl dokumentų pateikimo matyti, kad Kauno rajono policijos komisariatui ieškovas pateikė dokumentų segtuvą su užrašu ,,Daliktos statyba“, 2007 m. spalio 1 d. ir 2008 m. rugsėjo 1 d. susitarimus su UAB ,,Daliktos statyba“. Kokie konkretūs dokumentai yra segtuve su užrašu ,,Daliktos statyba“ ir J. J. aktai, PVM sąskaitos-faktūros protokole neišvardyta.
Vienas iš ieškovo argumentų yra tas, kad darbai, nurodyti ginčijamuose darbų priėmimo-perdavimo aktuose, buvo numatyti sutartyse, todėl jie nelaikytini papildomais darbais. Pagal statybos rangos sutarčių sąlygas statinio plotas, kurį atsakovas turėjo pastatyti, statybos darbų apimtys, numatyti sutarčių 5 punkte, detalizuoti sutarčių prieduose Nr. 4, Nr. 4.1 ir Nr. 3. Aplinkybę, ar ginčijamuose darbų priėmimo-perdavimo aktuose nurodyti darbai yra priskirtini papildomiems, kaip nurodo atsakovas, darbams, ar nepriskirtini papildomiems, kaip nurodo ieškovas, šioje byloje yra svarbi. Todėl svarbu nustatyti, ar plotas, kurį atsakovas pastatė, darbai, kuriuos atsakovas atliko ir medžiagos, kurias atsakovas panaudojo, pagal ginčijamų darbų priėmimo-perdavimo aktus yra statybos rangos sutarčių dalykas. Ieškovas, ginčydamas darbų priėmimo-perdavimo aktus, šią aplinkybę turi įrodyti (CPK 178 straipsnis), todėl teismui turi pateikti visus prie statybos rangos sutarčių esančius dokumentus (priedus, statybos objekto projektus) arba prašyti teismo juos išreikalauti iš institucijų, kurioms šie dokumentai buvo perduoti.
Minėta, pirmosios instancijos teismui priedai prie sutarčių pateikti nebuvo, o apeliacinės instancijos teismui ieškovas pateikė tik dalį priedų. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė statomų namų tik priekinių fasadų projektus ir namo (duomenys neskelbtini) fasado tarp ašių A-D, M projektą ir teigia, kad atsakovas pastatė tiek balkonų, kiek numatyta projektuose. Tuo tarpu liudytojai parodė, kad realiai buvo pastatyta daugiau balkonų nei buvo numatyta projektuose ir kad tai buvo padaryta vykdant ieškovo užsakymą. Pagal ginčijamų darbų priėmimo-perdavimo aktų duomenis pastatyta 20 vnt. papildomų balkonų. Pažymėtina, kad pagal atsakovo vienasmeniškai pasirašytus darbų priėmimo-perdavimo aktus papildomo ploto pastatyta ir atlikta papildomų darbų už 4 082 643,61 Lt sumą. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad visų keturių statybos rangos sutarčių kaina yra 7 481 820 Lt, papildomai pastatyto ploto ir atliktų darbų kaina sudaro daugiau nei pusę visų sutarčių kainos. Jeigu šie darbai, kuriuos atsakovas įvardija kaip papildomus, yra priskirtini papildomiems darbams ir realiai atlikti, abejones kelia ieškovo nurodytos aplinkybės pagrįstumas, kad dėl papildomo ploto pastatymo, papildomų darbų atlikimo atsakovas su ieškovu nebuvo susitarę. Nustačius, kad darbai, kurie yra išvardyti ginčijamuose darbų priėmimo-perdavimo aktuose, neįeina į statybos rangos ir jos dokumentų dalyką, kita šios bylos svarbi aplinkybė yra ta, ar darbus atsakovas atliko ieškovo nurodymu. Minėta, liudytojas L. D. parodė, kad administratorius teismui pateikė ne visus dokumentus, kad pavogti dokumentai su statybos rangos sutartimis yra nesusiję. Teismas, būdamas aktyvus ir turėdamas pareigą išsiaiškinti ir nustatyti visas reikšmingas bylos aplinkybes, turi įpareigoti administratorių pateikti teismui su statybos rangos sutarčių vykdymu susijusius dokumentus, iš Kauno rajono policijos komisariato išsireikalauti dokumentų nuorašus, vadovaujantis CPK 47 straipsniu spręsti klausimą dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, asmenis, vykdžiusius statybos rangos sutartis, kurių teisėms ir pareigoms šios bylos išsprendimas turi įtakos (pavyzdžiui, bendrovės vadovai, akcininkai).
Dėl išdėstytų argumentų skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.