Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėja Raimonda Andrulienė,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams D. P. ir V. P., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovei, advokatei I. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., a.k(duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., vidurinio išsilavinimo, bedarbis, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 281 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V., 2011-03-27, apie 7.20val., Kužių mstl., Gruzdžių - Vilties gatvių sankryžoje, Šiaulių rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tuo pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko eismui saugaus važiavimo greičio, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, tuo pažeisdamas (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus, posūkyje nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į betoninį kelio atitvarą, dėl ko automobilio „Mazda 626“ keleivei D. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o šio automobilio keleiviui V. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apklaustas kaltinamuoju A. V. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad tą dieną savo automobiliu „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jau būdamas girtas jis atvažiavo pas Vincą ir D. P., gyvenančius Kužiuose, Vilties gatvėje. Pas juos girtavo toliau. Paskui dar kažkur važiavo. Pirmą kartą į Šiaulius nusipirkti degtinės, bet tuomet jie neleido jam vairuoti, o vairavo patys. Antrą kartą vairuoti jau niekas nebesutrukdė. Jis prisipažįsta kaltu, kad vairavo, kad atvažiuoti pas nukentėjusiuosius jo niekas neįkalbėjo, kad atvažiavo pats savo valia. Bet nukentėjusiųjų prieš jų valią jis į savo automobilį taip pat neįsisodino. Be to, jie net neprisisegė saugos diržų. Įvykio aplinkybių jis neprisimena dėl girtumo, tik prisimena, kad P. nutarė jį palydėti namo ir sėdo kartu su juo važiuoti į jo vairuojamą automobilį. Dėl kokių priežasčių įvyko eismo įvykis, jis neprisimena, bet galvoja, kad nesuvaldė automobilio dėl girtumo. Po įvykio jis buvo vieną kartą ligonėje, ten aplankė G. P.. Ji jam sakė žiūrėti savęs, sakė, kad kaip nors išgyvensią, bet nepasakė, kad atleidžia. Jis supranta, kad po to įvykio P. nebenori su juo bendrauti. Padarytą žalą atlyginti jis sutinka iš dalies, nes neturi pajamų, yra neįgalus, neįgaliojo pašalpa nedidelė. Sutiktų sumokėti 5000 litų dydžio sumą, bet ir tuos dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Tačiau be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų parodymais bei byloje esančiais dokumentais:

Apklaustas nukentėjusiuoju V. P. paaiškino, kad A. V. pas juos į namus atvažiavo naktį, jis kartu su juo ir žmona išgėrę butelį degtinės norėjo jį parlydėti į namus. Iki jo namų atstumas yra apie 700 metrų. Jis negalėjo daryti jokios įtakos A. V., kad šis girtas nevairuotų. Jie abu su žmona sėdo į A. V. vairuojamą automobilį ir išvažiavo. Dėl kokių priežasčių A. V. vairuojamas automobilis atsitrenkė į gatvės atitvarus, jis nesuprato. Autoįvykio metu labiausiai nukentėjo jo žmona, jai padaryta galvos trauma. Žmoną slaugė jo mama, už ją gamino valgį, tvarkė kambarius, bet aptarnauti jos nereikėjo. Žmonai iki šiol reikalinga kito žmogaus pagalba namuose. Vaikai labai išgyveno dėl mamos sveikatos, nes žinojo, kad ji gali mirti. Sutinka, kad jie patys taip pat elgėsi neatsakingai, nes įsėdo į girto draugo vairuojamą automobilį. Mano, kad to priežastimi yra visų girtumas. Jis sutinka, kad A. V. būtų perduotas pagal laidavimą broliui.

Apklausta nukentėjusiąja ir civiline ieškove D. P. paaiškino, kad 2011 metų kovo 27 naktį apie 3 val. paskambino A. V.. Kad jis girtas, ji nesuprato. Prašė pagalbos ir netrukus atvažiavo pas juos į namus. Tuomet suprato, jog jis yra girtas ir piktas. Jis pradėjo žadinti jos vyrą. Pažadintas jos vyras V. P. ir A. V. girtavo, po to A. V. paprašė jos su vyru palydėti jį namo, nes bijojo, kad už girtavimą ant jo supyks jo mama. Kaip ir kur įvyko avarija, ji neprisimena. Yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurį palaiko ir mano, kad 100 000 litų suma, dėl jos patirto sunkaus kūno sužalojimo yra normali suma, nes jos sveikata neįkainojama. Jeigu sumokėti tokią sumą kaltinamojo galimybės yra ribotos, tai ji dėl to nėra niekuo dėta.

Be nukentėjusiųjų parodymų kaltinamojo kaltė įrodyta byloje esančiais dokumentais:

Iš 2011-04-13 teismo medicinos specialisto išvados akivaizdu, jog A. V. rasti nubrozdinimai pakaušio srityje, o šie sužalojimai padaryti buku kietu daiktu ir priskiriami prie nežymių sveikatos sutrikdymų, jie atitinka įvykio laiką ir aplinkybes. Mažai tikėtina, tačiau neatmetama, kad nubrozdinimai pakaušio srityje galėjo būti padaryti automobilio vairo ratu (b.1.45).

Iš 2011-04-06 dokumentų pateikimo protokolo akivaizdu, kad A. V. pateikė savo vairuotojo pažymėjimą ir automobilio registracijos liudijimą, kurie prijungti prie baudžiamosios bylos (b.1.48).

Iš 2011-05-27 pakvitavimo akivaizdu, kad A. V. pasiėmė iki ikiteisminio tyrimo pareigūnės savo vairuotojo pažymėjimą ir automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą (b.1.54).

Teismas išnagrinėjęs bylą, įsigilinęs į joje esančius dokumentus, išklausęs proceso dalyvių parodymus, daro išvadas, kad kaltinamojo padaryta veika yra visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais ir kaltinamojo visišku prisipažinimu. Akivaizdu, kad A. V. jam priklausiusią transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes jo kraujyje rasta 2,85 promilių alkoholio (b.l.32) ir taip pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, be to, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir tuo pažeidė (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus, nes kelio posūkyje nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į betoninį kelio atitvarą, dėl ko automobilio „Mazda 626“ keleivei D. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o šio automobilio keleiviui V. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas daro išvadą, kad jeigu kaltinamasis A. V. nebūtų padaręs minėtų KET pažeidimų, nebūtų vairavęs automobilio neblaivus, būtų tinkamai įvertinęs kelio sąlygas ir ėmęsis visų atsargumo priemonių, tuomet jis būtų suspėjęs sustabdyti automobilį, ar jį suvaldyti ir išvengti atsitrenkimo į betoninį kelio atitvarą, o autoįvykis nebūtų kilęs. Kaltinamojo padarytus pažeidimus konkrečiau patvirtino nukentėjusiojo V. P. paaiškinimas ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis yra nurodę, jog kai A. V. Kužių k., Vilties gatve važiuodamas link sankryžos su Gruzdžių gatve, nesuprato, kur ketina važiuoti, ar tiesiai, ar sukti į Gruzdžių gatvę ir nesiėmė jokių veiksmų, kad išvengtų smūgio į gatvės atitvarą (b.1.17-19). Esant šioms aplinkybėms, kilę padariniai buvo dėsningas kaltinamojo padarytų KET pažeidimų rezultatas ir buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Taigi minėti kaltinamojo padaryti KET pažeidimai buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, todėl A. V. padaryta veika atitinka numatytą LR BK 281 str. 4 d., kvalifikuota teisingai ir yra visiškai įrodyta.

Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas, numatytas LR BK 281 straipsnio 4 dalyje, yra priskiriamas prie neatsargių. Nustatytų įvykio aplinkybių ir kvalifikavimo motyvų analizė duoda pagrindą daryti išvadai, kad A. V. jam inkriminuotą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo ir nusikalstamo pasitikėjimo. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, bet dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 straipsnio 2 ir 3 dalis).

Apsvaigimas nuo alkoholio yra tiek faktinė bylos aplinkybė – asmens, vartojusio alkoholį, būsena, - tiek nusikalstamą veiką – kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį dėl kurio buvo sužaloti žmonės kvalifikuojantis požymis. Šiuo atveju faktinė bylos aplinkybė tiesiogiai susijusi su baudžiamojo įstatymo taikymu: nustačius, jog eismo įvykio, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata metu kaltininkas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jo veika kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 4 dalį.

Pagal LR BK 40str.asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, arba yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui akivaizdu, kad 2008-04-02 A. V. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas jau buvo nutrauktas pagal LR BK 38str.1d.3p. (b.l.80-81). Darytina išvada, kad tai nepadarė kaltinamajam teigiamo poveikio ir teismo pasitikėjimo jis nepateisino. Be to akivaizdu, kad kaltinamasis nukentėjusiajai atlygino tik 100Lt padarytos žalos (b.l.170-172), kuomet jos pareikštas civilinis ieškinys yra keleriopai didesnis, o nuo sužalojimo padarymo dienos yra praėję beveik du metai laiko. Todėl sumokėtą sumą teismas vertina kaip neproporcingai mažą. Teismas taip pat turi omenyje ir pačios nukentėjusiosios nuomonę šiuo klausimu. Atsižvelgiant į aptartą teismas daro išvadą, kad taikyti LR BK 40str. ir perduoti A. V. pagal laidavimą, nepakanka pozityvių duomenų bei nepakanka pagrindų daryti išvadą, kad gera valia kaltinamasis atlygins bent jau didesnę dalį žalos per protingą terminą. Todėl kaltinamajam skirtina įstatymo numatyta bausmė.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. V., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad padarė neatsargų nusikaltimą (LR BK 11str.2d.), į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika sukėlė sunkias pasekmes nukentėjusiajai D. P. ir todėl buvo pavojinga visuomenei.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino dalį žalos (LR BK 59str.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60str.).

Teismas turi omenyje, kad A. V. anksčiau neteistas neteistas (b.l.72); įtariamajam A. V. 2008-04-02 ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal LR BPK 212 str. 5 p. ir LR BK 38 str. 1 d. 3 p. (b.1.80-81); pareiškimų ir skundų iš gyventojų dėl A. V. elgesio negauta, į policijos įskaitas neįrašytas (b.1.84); 2010-09-07 A. V. baustas pagal LR ATPK 124¹str.7d. įspėjimu (b.1.85-86-89); (duomenys neskelbtini) seniūnijoje A. V. nebaustas, nusiskundimų jo elgesiu nėra gauta (b.1.91); registruotas darbo biržoje (b.1.92); psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra įrašytas (b.1.97).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (LR BK 41str.1d.). LR BK 281 str. 4d. sankcijoje yra numatyta tik viena bausmės rūšis, tai laisvės atėmimas, kurio trukmė nustatyta iki 6 metų.

Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, nustačius atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nenustačius sunkinančių, bei vadovaujantis kitais bausmės skyrimo principais, yra pagrindai skirti jo atžvilgiu laisvės atėmimo bausmę, kadangi kitokios bausmės rūšies nenumato įstatymas. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles: vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, bei nevykdė kitų kaltinamajame akte nurodytų kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimų, dėl ko kilusio įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Be aptarto teismas turi omenyje ir tai, kad kaltinamasis gera valia atlygino nors ir mažą, bet vis dėl to dalį padarytos žalos nukentėjusiajai. Šioje situacijoje darytina išvada, kad A. V. skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina mažesnė už vidurkio ir jos vykdymas atidėtinas, darant išvadą, kad tai bus pakankama, kad būtų pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatyti tikslai, būtent, kad bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Kaltinamojo A. V. atžvilgiu taip pat taikytinas LR BK 67 str.1, 3 d., bei 68 str., ir skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, būtent teise vairuoti kelių transporto priemones.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Nukentėjusioji D. P. yra pareiškusi civilinį ieškinį 100 000Lt dydžio neturtinei žalai atlyginti (b.l.140-141), bei 700Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, kurį ji ir jos atstovė, advokatė I. P. palaikė ir prašė tenkinti visiškai, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo A. V..

Ieškovė nurodė, kad eismo įvykio metu, kurį sukėlė kaltinamasis A. V., ji neteko didelės dalies darbingumo, dėl patirto sužalojimo ir po to sekusio gydymo teko patirti dvi operacijas. Dėl viso to ji išgyveno didelį išgąstį, fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, pažeminimą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, prarado dalį darbingumo, jai reikėjo pagalbininkės buityje. Ieškovė yra įsitikinusi, kad pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Ieškovės išdėstytas aplinkybes apie patirtą traumą ir gydymą patvirtina prie ieškinio pateikti dokumentai (b.l.143-148).

Patrauktas byloje civiliniu atsakovu AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepime prašė nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, o paaiškinime teismui (b.l.161, 181-182) nurodė, kad su civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo sutinka iš dalies. Nurodė, kad sutiktų išmokėti D. P. 7952Lt neturtinės žalos atlyginimo ir paaiškino, kad pati nukentėjusioji D. P. eismo įvykio metu buvo neblaivi, o jeigu ji sėdo į kaltinamojo automobilį, žinodama, kad jis yra neblaivus, tuomet mano, kad ji pati sutiko su padidėjusia eismo įvykio rizika. Draudimo bendrovė pagal draudimo sutartį yra prisiėmusi pareigą atlyginti neturtinę žalą visiems nukentėjusiesiems 25000 eurų, arba 8632Lt apimtyje, kaip numatyta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007-05-17, Nr.X-1137).

Atsakovas A. V. su civiliniu ieškiniu sutinka tik iš dalies. Jis sutinka dalimis sumokėti iki 10 000 litų sumą ir yra įsitikinęs, kad tai protinga suma, kuri atitiktų neturtinės žalos kompensavimą. Daugiau galimybių jis neturi, nes nedirba, darbingas tik 55 procentus, pragyvena iš neįgaliojo pašalpos, turto neturi, transporto priemonė nepataisomai sugadinta autoįvykio metu. Savo argumentus pagrindė rašytiniais įrodymais (b.l.154, 169, 175-176, 178, 179).

Tai, kad kaltinamojo civilinė atsakomybė buvo drausta, jo kaip atsakovo civilinės atsakomybės nešalina. Esant draudiminiams santykiams padarytos žalos atlyginimas gali būti priteisiamas ir iš atsakingo už žalą asmens ir iš draudiko. Ieškovė dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovais pasirinko ir reikalavimus pareiškė ir AAS „Gjensidige Baltic“, ir atsakovui, kaltinamajam A. V.. Teismas civilinį ieškinį nagrinėja neperžengdamas jo ribų. Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai, kuriuos taip pat saugo ir gina teisė (CK 1 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą, kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita. Neturtinės žalos atlyginimas įeina į žalos asmens sveikatai atlyginimą, nes neturtinė žala dėl savo asmeninio pobūdžio yra neatsiejama žalos asmens sveikatai dalis. CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tačiau neturtinės žalos dydį teismas nustato, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų šalių, t.y. nukentėjusiojo ir kaltinamojo pusiausvyra (kasacinės nutartys Nr.2K-25/2005, 2K-805/2007). Nors kaltinamojo turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, nes šiuo atveju esminis kriterijus yra žalos pasekmės ir dėl to nukentėjusiojo asmens patirti dvasiniai išgyvenimai. Nustatant neturtinės žalos dydį konkrečioje situacijoje įvertintina, kad autoįvykio pasekmės yra nukentėjusiosios D. P. sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokios pasekmės kilo dėl to, kad A. V. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, neteisėtą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo saugumo reikalavimus, tuo elgėsi neatsargiai. Jo kaltė pasireiškė nusikalstamu pasitikėjimu ir nerūpestingumu, t.y. nors jis nenorėjo ir nenumatė, kad gali kilti pavojingos pasekmės, bet turėjo, galėjo ir privalėjo jas numatyti. Teismas neabejoja, kad dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, patirtų dviejų galvos operacijų, ieškovė patyrė daug skausmo ir dvasinių sukrėtimų bei nemalonių išgyvenimų, todėl turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje pagal Lietuvos Respublikos CK 6.283str. 1d., yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas kuris teigia, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Tačiau pažymėtina, kad CK nėra nustatyta nei minimalus, nei maksimalus neturtinės žalos dydis - jis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Tačiau taip pat turi omenyje tai, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusioji teisėtai tikisi gauti, bei priteistiną sumą, kuri jeigu dėl objektyvių priežasčių negalėtų būti išieškota, būtų diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, o toks sprendimas nepateisintų pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad A. V. pajamas sudaro tik gaunama netekto darbingumo pensija, kurios dydis yra 308,70Lt (b.l.175). Taip pat akivaizdu, kad jo turtinė padėtis nėra gera, nes jis neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, lėšų banko sąskaitose (b.l.92, 94, 95). Todėl šios aplinkybės laikytinos svarbios, įvertinant realias kaltinamojo galimybes atlyginti žalą. Kita vertus, šios aplinkybės negali būti pripažintos absoliučiomis, dėl kurių pareikšto civilinio ieškinio dydis galėtų būti sumažintinas iki minimalaus, nes tokiu būdu būtų pažeistas atsakomybės už padarytą žalą visiško atlyginimo principas.

Tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į kitas, turinčias reikšmės žalos atlyginimui. Tai, jog eismo įvykio metu sužalota D. P. ir jos sutuoktinis taip pat buvo nepakankamai atsargūs, kadangi būdami neblaivūs savanoriškai sėdo į taip pat neblaivaus A. V. vairuojamą automobilį, lengvabūdiškai tikėdamiesi saugios kelionės ir neprieštaravo, kad automobilį vairuotų girtas kaltinamasis. Iš aptartos darytina išvada, kad sužalotųjų neatsargūs veiksmai taip pat turėjo įtakos nustatytoms pasekmėms atsirasti.

Įvertinus į visų aukščiau aptartų kriterijų visumą bei taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str., CK 6.250 str. 2 d.) ir turint omenyje teismų praktiką šios kategorijos bylose, kad nukentėjusiems eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama nuo 30 000Lt iki 80 0000Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės bylos Nr.2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010 ir kt.), ieškovės prašomos priteisti neturtinės žalos sumos dydis mažintinas ir ieškovei priteistina 30 000Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. nustato draudiko atsakomybės ribas - atlygintinos neturtinės žalos dydis yra tik 8632Lt. Dalis jos (680Lt) būtų išmokėta V. P., bet jis ieškinio nėra pareiškęs. Dėl to dalis priteistinos sumos, t.y. 7952Lt priteistina ieškovei D. P. iš AAS „Gjensidige Baltic“, o likusi sumos dalis, t.y. 21948Lt (100Lt sumą A. V. atlygino gera valia (b.l.170-171)), priteistina iš kaltinamojo. Taip nusprendžiant turėtina omenyje, jog draudimo bendrovė turi pareigą atlyginti žalą Šiaulių teritorinei ligonių kasai (b.l.103, 182), už D. P. ir V. P. gydymą.

Iš kaltinamojo A. V. nukentėjusiajai taip pat priteistinos išlaidos, patirtos advokato pagalbai apmokėti (b.l.142).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 298str., 302-308str., teismas

Nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltą pagal LR BK 281 str. 4 d. ir paskirti dvejus (2) metus ir (6) šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Remiantis LR BK 75str.1d., 2d., 2p., 4p., 7p. paskirtos bausmės vykdymą atidėti (3) trejiems metams laiko, įpareigojant A. V. be bausmę vykdančios institucijos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Remiantis BK 67 str. 2d. 1p. ir 68 str. paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti (3) trejus metus naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti transporto priemones.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus A. V. panaikinti.

Priteisti iš AAS „Gjensidige Baltic“ 7952Lt (septynis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt du litus), o iš A. V. 21948L (dvidešimt vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus) D. P. neturtinės žalos atlyginimo, iš dalies tenkinant jos civilinį ieškinį. Dalyje, likusioje iki 100 000Lt, ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. V. 700Lt (septynis šimtus litų) D. P., jos patirtų atstovavimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą, apeliaciniu skundu.