Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. B. paskirta sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu E. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi E. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 720,00 eurų konfiskavimas.

Iš E. B. priteista 140,17 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai iš E. B. priteista 29,20 eurų automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo ir saugojimo išlaidos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje kvalifikavimo bei jam skirtų baudžiamojo poveikio priemonių – turto (automobilio) vertės konfiskavimo bei uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones paskyrimu 3 metams, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, iš esmės nesutinkama tik su E. B. paskirta laisvės atėmimo bausme, prašant skirti švelnesnės rūšies – viešųjų darbų bausmę.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto skundą, prokuroro atsiliepimo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis E. B. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir ją tinkamai kvalifikavo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė teisingą bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones.

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme ir prašo ją sušvelninti, pažymėdamas, kad tokį nusikaltimą jis padarė pirmą kartą, todėl jam turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis, juolab, kad laisvės atėmimo bausmė tėra valstybės lėšų švaistymas. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

8. Atmetant apelianto skundą, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018).

8.1. Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus ir nuteistojo E. B. apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės yra deklaratyvūs, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažino vienu trečdaliu, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino bausmės skyrimui aktualias aplinkybes ir pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra teisinga ir leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

10. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, parinkdamas E. B. bausmės rūšį ir dydį, teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat įvertino, kad buvo padarytas vienas tyčinis baigtas nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalys). Bausmės rūšies ir dydžio parinkimui buvo įvertinta ir E. B. charakterizuojančios aplinkybės – ankstesni teistumai (teistas, taip pat ir tai, kad šiuo nuosprendžiu jam inkriminuotą tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už kitus tyčinius nusikaltimus (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, BK 260 straipsnio 1 dalis)) (b. l. 51–96), ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 97–106), nedirba (b. l. 107), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 108). Be to, buvo atsižvelgta ir į tai, kad nuteistajam praeityje buvo taikytos ir švelnesnio pobūdžio bausmės (areštas), taip pat ir lygtinis paleidimas bei skirtos laisvės atėmimo bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu E. B. nuteistas dvidešimt antrą kartą, už naujo pobūdžio nusikaltimą – transporto eismo saugumui, kurį padarė 2022 m. kovo 17 d., praėjus mažiau nei metams kai buvo paleistas lygtinai, t. y. 2021 m. vasario 3 d., iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų lygtinai su intensyvia priežiūra (b. l. 71). Šios aplinkybės rodo, kad net ir griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, lygtinio paleidimo taikymas, ženklios įtakos pozityviems nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nuo teisės pažeidimų nesulaikė, todėl akivaizdu, kad E. B. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad E. B. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuteistojo atžvilgiu yra priimtas dar vienas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendis dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo, kuriuo jam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, ir kuris nėra įsiteisėjęs, be to, jo atžvilgiu šiuo metu teismuose dar dvi baudžiamosios bylos dėl tyčinių nusikaltimų padarymo, ir tai akivaizdžiai rodo, jog nuteistasis linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Aptartų nuteistąjį charakterizuojančių ir visų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad apylinkės teismo paskirta bausmė – laisvės atėmimas, nustatant jos dydį mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams.

11. Nors nuteistasis teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, t. y. vairavo neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,5 promilių neblaivumas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį, kad skundžiamu nuosprendžiu jis, nors būdamas pakankamai jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), o jau yra teisiamas 22 kartą, todėl BK 55 straipsnio kontekste jam iš esmės negali būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis. Be to, jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, būdamas ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir vairavimą esant neblaiviam. Byloje esantis Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus patvirtina, kad apeliantas sistemingai vairuoja automobilį būdamas išgėręs, kai jo neblaivumo laipsnis gerokai viršija leistiną 0,4 promilių ribą (per paskutinius 7 mėnesius net tris kartus buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už girto vairavimą), be to ne kartą jam skirtos administracinės nuobaudos ir už transporto priemonių vairavimą neturint tam teisės, baudų nemoka (b. l. 97–106), todėl apylinkės teismas pagrįstai parinko nuteistajam griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Vertinti paskirtą bausmę kaip per griežtą nėra jokio pagrindo. Juolab, kad apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis gailėjosi ir pripažino padaręs nusikalstamą veiką, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažino nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį vienu trečdaliu. Aplinkybių, sudarančių pagrindą dar labiau švelninti apeliantui skirtą bausmę, teisėjų kolegija nenustatė.

12. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad E. B. padarė labai šiurkštų ir pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (2,19 promilių neblaivumas). Veiksmus, už kuriuos nuteistas, apeliantas atliko gyvenvietėje šviesiu paros metu, kai eisme dalyvaujančių asmenų skaičius yra didesnis. Toks veikimas neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas visuomenei yra akivaizdus. Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai siejama su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik jis pats. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo teigimu, įvykio dieną jis su draugu išgėrė 0,7 litro degtinės ir pritrūko alkoholio, todėl jis pasiėmė jam paliktą remontui automobilį ir sėdo važiuoti į parduotuvę. Važiavo kol jį sustabdė policijos pareigūnai. Toks E. B. elgesys neabejotinai atskleidžia itin atsainų nuteistojo požiūrį tiek į visuomenėje priimtas elgesio normas, tiek ir į įstatymais vairuotojams keliamus reikalavimus. Nors jokios materialios pasekmės dėl aptariamo įvykio nekilo, tačiau jo veiksmai neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Sunkesnių ir itin skaudžių pasekmių pavyko išvengti tik laimingo atsitiktinumo dėka, nes buvo pastebėtas policijos pareigūnų ir sustabdytas (b. l. 23). Pažymėtina, kad žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių, kurias gindamas įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę. Esant šių duomenų visumai teigti, jog nuteistajam paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta nepagrįstai ir yra per griežta, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

13. Iš apeliacinio skundo turinio, jame dėstomų argumentų galima spręsti, kad nuteistasis prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatytos rūšies bausmę – viešuosius darbus. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2015). Vertinamu atveju tokios aplinkybės nėra nustatytos. E. B. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pirmą kartą yra nuteistas už girto vairavimą, neduoda pagrindo manyti, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Priešingai, E. B. padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, jo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta E. B. paskyrus tik griežčiausios rūšies, tai yra laisvės atėmimo, bausmę, o ne, kaip jis prašo apeliaciniu skundu, viešųjų darbų bausmę.

14. Išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę E. B., padaryto nusikaltimo, kvalifikuoto pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pavojingumą įvertino tinkamai, atsižvelgė į visumą kitų bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje. Sprendimas skirti mažesnę, negu vidurkis, laisvės atėmimo bausmę yra priimtas tinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą ir jos individualizavimą, yra išsamiai motyvuotas. Esant šioms aplinkybėms keisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendį, švelninant nuteistajam paskirtą bausmę, nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.